- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-136-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33250-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- A. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje 2YT-39269-1134/2020, kuria buvo nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kurio atsisakė ginti viešąjį interesą, prašydamas teismo įpareigoti Generalinį prokurorą apginti byloje viešąjį interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-30 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą.
3. Teismas procesinį sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. Pagal susiformavusią teismų praktiką pareiškimai (skundai) dėl prokuratūros (prokuroro) atsisakymo ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui;
Šalies argumentai
3.2. Teismui pateiktas pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 yra teismingas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
5. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:
5.1. Pareiškėjas nurodė, jog teismo motyvai grindžiami tik subjektyvia teisėjos nuomone, kuri prieštarauja civilinio proceso normoms. CPK 443 straipsnyje yra įtvirtintas tik ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, o kokias bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos būdu nustato CPK 442 straipsnis, kuriame nėra numatyta, jog ypatingosios teisenos būdu nagrinėjamos bylos dėl prokuroro neteisėtų veiksmų, todėl negali būti taikoma CPK 443 straipsnio 10 dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl teismingumo taisyklių taikymo paduodant skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą
7. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad skundas gali būti paduodamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Apeliantas iš esmės nurodė, jog teismo motyvai grindžiami tik subjektyvia teismo nuomone, kuri prieštarauja civilinio proceso normoms, kadangi CPK nenumato, kad tokio pobūdžio ginčai būtų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime pasisakyta, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją. Todėl ir teismų praktikos koregavimo neišvengiamas, objektyvus būtinumas paprastai turi būti nulemtas priežasčių, kurios yra svaresnės nei poreikis išsaugoti teisės stabilumą ir užtikrinti, kad iš esmės panašiose situacijose esančių asmenų bylos būtų sprendžiamos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas).
10. Nagrinėjant panašaus pobūdžio klausimus dėl prokurorų atsisakymo ginti viešąjį interesą, teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje, tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose teismų nagrinėtose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-913-823/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-589-254/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1612-524/2012, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1115-464/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-110-425/2010).
11. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką pareiškimai (skundai) dėl prokuratūros (prokuroro) atsisakymo ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismų praktika skundų dėl prokurorų veiksmų teismingumo klausimu yra suformuota, būtent jos pirmosios instancijos teismas ir laikėsi, todėl remiantis apelianto nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti ginčijamą teismo nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
12. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą priėmimo klausimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai taikė CPK 443 straipsnio 10 dalies nuostatas.
13. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–292 straipsniais, 443 straipsnio 10 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.