- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2-24501-727/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19204-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- UAB „Transcompany“
- Atsakovas
- E. B.
- Advokatai
- Igor Smirnov
- Kategorijos
- 1.3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Transcompany“ atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės UAB „Transcompany“ ieškinį atsakovui E. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, to teisinių padarinių taikymo, darbo užmokesčio, dienpinigių, komandiruotpinigių nepriemokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, apmokėjimo už viršvalandžius, darbą švenčių ir poilsio dienomis, naktinį darbą, netesybų priteisimo, neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal E. B. prašymą UAB „Transcompany“, kurioje jis prašė: 1) pakeisti E. B. atleidimo iš darbo UAB „Transcompany“ pagrindą ir datą – nustatant, kad jis atleistas nuo 2021 m. balandžio 20 d. darbdavio valia; 2) priteisti E. B. iš UAB „Transcompany“: 1 503,40 Eur „į rankas“ darbo užmokesčio nepriemoką, 7 885 Eur „į rankas“ dienpinigių nepriemoką, 1 286,66 Eur „į rankas“ komandiruotpinigių (komandiruočių išlaidų) nepriemoką, 18 454,17 Eur kompensaciją už viršvalandinį darbą, 6 360 Eur – šešių mėnesių išeitinę išmoką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas už savalaikį neatsiskaitymą atleidžiant jį iš darbo, 2 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino iš dalies - išieškojo E. B. naudai iš UAB „Transcompany“ 562,19 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 701,80 Eur netesybų, prašymą likusių reikalavimų dalyje atmetė, atsisakė priimti nagrinėjimui darbuotojo patikslintą prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Šalies argumentai
UAB „Transcompany“ (toliau – ir ieškovė, darbdavys, bendrovė, įmonė) ieškiniu atsakovui E. B. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) prašo pripažinti, kad reikalavimai priteisti jo naudai iš UAB „Transcompany“ 562,19 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 1 701,80 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką yra nepagrįsti ir juos atmesti, laikant, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) nurodytoje dalyje neteko galios, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nesutinka su ginčijamu sprendimu, mano, kad atleidimo metu atsakovui buvo paskaičiuota nepanaudotų atostogų kompensacija ir darbo užmokestis už 2021 m. balandžio mėnesį, kurį sudarė darbo užmokestis už išdirbtą darbo laiką ir užmokestis už nušalinimo nuo darbo laiką. Atskiras pavedimas darbuotojui nebuvo atliktas, kadangi pagal bendrovėje vyraujančią praktiką, kuri yra gerai žinoma visiems bendrovės darbuotojams, vairuotojams išvykstant į komandiruotę visuomet yra išmokamas avansinis mokėjimas. Susidarius avanso permokai, atleidimo metu priskaičiuotos išmokos buvo įskaitytos į susidariusią permoką. Ginčo dėl nepanaudotų atostogų kompensacijos dydžio, ieškovo teigimu, nėra. Pats darbuotojas niekada nėra reiškęs pretenzijų darbdaviui dėl padarytų sumų užskaitos. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti nevisišką atsiskaitymą, nėra pagrindo priteisti netesybas.
Ieškovo teigimu, atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai sudaro 8 218,43 Eur, pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovui iš viso buvo sumokėta 11 303 Eur suma. Komisija klaidingai interpretavo šių mokėjimų paskirtį, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje analogiškoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas darbuotojui sumokėto avanso įskaitymas į darbo užmokestį ir kitus mokėjimus, yra išaiškinęs, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pripažinta, kad šalys buvo susitarusios dėl avanso grąžinimo išskaitomis iš darbo užmokesčio, ir tai lemia darbo teisinių santykių subjektų valia susiformavusių tarpusavio teisių ir pareigų specifiškumą, nedraudžiamą DK ir kitų įstatymų (DK 4 straipsnio 4 dalis), ir dėl to nėra pagrindo taikyti 150 straipsnio nuostatas dėl vienašališkos administracijos teisės daryti išskaitas bei išskaitų sąlygų.
Atsakovas E. B. priešieškiniu prašo 1) iš dalies panaikinti 2021 m. birželio 7 d. DGK sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – išskyrus dalyje dėl ieškovo naudai priteistų 562,19 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 070, 80 Eur netesybų; 2) pripažinti E. B. atleidimą iš darbo UAB „Transcompany“ neteisėtu, negrąžinant E. B. į darbą UAB „Transcompany“, nustatyti, kad jo darbo sutartis su UAB „Transcompany“ nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo (teismo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisti iš UAB „Transcompany“ E. B. vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti E. B. iš UAB „Transcompany“: 1 503,40 Eur „į rankas“ darbo užmokesčio nepriemoką, 7 885 Eur „į rankas“ dienpinigių nepriemoką, 1 286,66 Eur „į rankas“ komandiruotpinigių (komandiruočių išlaidų) nepriemoką, 18 454,17 Eur kompensaciją už viršvalandinį darbą (1,5 tarifas), piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas už savalaikį neatsiskaitymą, 2 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, jis nesuprato ir nesupranta, už ką yra atleistas. Nurodo, kad darbdavio UAB „Tanscompany“ nurodymu nuo 2021 m. kovo 27 d. vairavo transporto priemonę vilkiką MB-1845 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) maršrutu Vilnius – Lenkija (PL) – Vokietija (DE) – Prancūzija (FR) – Didžioji Britanija (GB) – Belgija (BE) – Vokietija (DE) – Lenkija (PL) – Vilnius. Su darbdaviu nuolatos palaikė ryšį telefonu, SMS žinutėmis, el. laiškais. 2021 m. balandžio 1 d. 16:56 val. SMS žinute gavo bendrovės vadovo Manto Petronio nurodymą grįžti į Vilnių, jį vykdė. Įvažiavus į Lietuvą jį 2021 m. balandžio 5 d. apie 23:15 val. susistabdė pasienio policija dokumentų patikrinimui, tuo metu priėjęs jam iš matymo pažįstamas, ne UAB ,,Transcompany“ darbuotojas A. Š. prisistatė vairuoto vilkiko ir priekabos savininkės įmonės UAB „Truck4Yuo“ vadovu, parodė galimai UAB „Tanscompany“ direktoriaus Manto Petronio surašytą (parašas atsakovui sukėlė įtarimų) tarnybinį pranešimą dėl atsakovo nušalinimo nuo darbo dėl neva padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, paklausė, ar atsakovas jo nepasirašys, išplėšė šį dokumentą atsakovui iš rankų ir pasiliko sau. A. Š. pareikalavo, kad atsakovas atiduotų jam vairuotą transporto priemonę ir raktelius, dokumentus, krovinį ir jo dokumentus, o pats grįžtų į Vilnių kaip sugebės. Kadangi atsakovas buvo atsakingas prieš darbdavį už jam perduotą didelės vertės materialinį turtą: vilkiką, priekabą, krovinį, jis A. Š. paaiškino, kad neatsisako juos perduoti įmonei UAB „Tanscompany“, tačiau perdavimas turi būti tinkamai įformintas: turi būti įteikti originalai UAB „Tanscompany“ direktoriaus Manto Petronio (įmonės turto valdytojo) pasirašyto įsakymo dėl turto perdavimo konkrečiam asmeniui, įgaliojimo tam asmeniui priimti turtą, turi būti surašytas minėto turto ir dokumentų priėmimo – perdavimo aktas. A. Š. neturėjo nei UAB „Tanscompany“ direktoriaus įsakymo, nei įgaliojimo, todėl atsakovas pasakė, kad vyks nurodytu maršrutu į Vilnių ir, kaip visada po reisų, pastatys transporto priemonę UAB „Tanscompany“ nuomojamoje vietoje (filmuojamoje videokameromis) automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kur vilkiką ir priekabą su kroviniu ir dokumentais galės perduoti pagal priėmimo – perdavimo aktą materialinei atsakomybei UAB „Tanscompany“ direktoriui ar jo tinkamai įgaliotam asmeniui. Apie tai atsakovas informavo UAB „Tanscompany“ direktorių M. P.. A. Š. važiavo iš paskos iki pat saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini), sulaukė, kol atsakovas persės į lengvąją mašiną ir išvažiuos iš aikštelės. Atsakovas išvyko iš saugojimo aikštelės kartu su kitą vilkiką vairavusiu asmeniu S. U. jo sutuoktinės vairuojama mašina, tačiau pajutęs kažką negera grįžo į aikštelę ir pamatė, kad jo vairuotas ir saugiai aikštelėje paliktas užrakintas vilkikas buvo A. Š. atrakintas ir juo buvo bandoma išvažiuoti. Atsakovas iškvietė policiją dėl vilkiko grobimo. Policijai atvykus A. Š. savo ketinimo atsisakė. Kitą dieną - 2021 m. balandžio 6 d. - aikštelėje atsakovas susitiko su UAB „Tanscompany“ akcininku prisistačiusiu S. P., kuris įteikė atsakovui UAB „Tanscompany“ direktoriaus Manto Petronio pasirašytus įsakymą, įgaliojimą, pagal priėmimo – perdavimo aktą atsakovas perdavė S. P. vairuotą transporto priemonę – vilkiką MB-1845 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), jų raktelius ir dokumentus, krovinį ir jo dokumentus.
2021 m. balandžio 12 d. atsakovas el. paštu iš UAB „Tanscompany“ gavo pranešimą apie atleidimą iš darbo DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo) – už tai, kad atsisakė perduoti A. Š. transporto priemonę, krovinį ir dokumentus. Atleidimą iš darbo atsakovas laiko neteisėtu, nurodydamas, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes jo atsisakymas perduoti turtą, už kurį yra atsakingas, neįgaliotam ir neaiškiam asmeniui nėra pažeidimas. Konstatavus atleidimą neteisėtu, prašo negrąžinti į darbą, laikyti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, išieškoti DK 218 str. numatytas išmokas bei priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes darbdavys atleidimą inicijavo itin grubiai, įžeidžiančiai, po atleidimo apskambino kitas firmas ir apšmeižė atsakovą, toks atleidimas sukėlė jam didelių nepatogumų, be to, atleistas buvo nedarbingumo metu.
Atsakovas taip pat įrodinėja, kad atleidimo dieną su juo nebuvo visiškai atsiskaityta – jam nebuvo pilnai išmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, neišmokėti priklausantys komandiruotpinigiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas, nebuvo priskaičiuoti ir išmokėti viršvalandžiai, priedai už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, naktinį darbą.
Pagal šią priešieškinio reikalavimų poziciją atsakovas nurodo, kad darbdavys netinkamai skaičiavo bazinį darbo užmokestį, pagal darbo sutarties 1.3 punktą minimalus darbo užmokestis (toliau – DU) sudarė 1 002 Eur per mėnesį plius papildomi priedai pagal suminę darbo laiko apskaitą (darbo sutarties 4 punktas). DU už visą darbo laikotarpį sudarė viso be atskaitymų 6 877,37 Eur (= 227,73 Eur už 2020 m. 09 mėn.: 1002 Eur/22 d. d. per mėn.*5 d. d. išdirbtų + 6 012 Eur už 2020 m. 10 mėn. – 2021 m. 03 mėn.: 1 002 Eur*6 mėn. + 637,64 Eur už 2021 m. 04 mėn.: 1002 Eur/22 d. d. per mėn.*14 d. d. išdirbtų iki nedarbingumo numatomos pabaigos 2021 m. balandžio 20 d.). Tačiau pagal UAB „Tanscompany“ buhalterijos pateiktus DU lapelius buvo priskaičiuota už 2020 m. 09 mėn. – 2021 m. 03 mėn. viso (be atskaitymų) 5 264,32 Eur (= 137,95 Eur (5 d. d., 40 val.) už 2020 m. 09 mėn. + 1 002 Eur (22 d. d., 176 val.) už 2020 m. 10 mėn. + 300,60 Eur (6 d. d., 48 val.) už 2020 m. 11 mėn. + 811,14 Eur (17 d. d., 135 val.) už 2020 m. 12 mėn. + 1 060 Eur (20 d. d., 160 val.) už 2021 m. 01 mėn. + 892,63 Eur (16 d. d., 127 val.) už 2021 m. 02 mėn., 1 060 Eur (20 d. d., 160 val.) už 2021 m. 03 mėn.). Taigi atleidžiant darbuotoją iš darbo jam nebuvo priskaičiuota 1 613,05 Eur (be atskaitymų) bazinio DU.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, jo dienpinigiai už visas 15 komandiruočių sudaro viso 7 885 Eur. Darbo sutarties 8.2 punkte numatyta galimybė darbdaviui inicijuoti mažesnių dienpinigių mokėjimą, tačiau faktinių susitarimų ir darbuotojui pasirašytinai įteiktų įsakymų ir pan. tai apsprendžiančių dokumentų nebuvo, todėl mažinti dienpinigius darbdavys negalėjo, tai padarė neteisėtai.
Darbuotojo teigimu, komandiruotpinigiai už visas 15 komandiruočių sudarė viso 1 986,66 Eur, beveik viską mokėjo jis pats iš bankinės kortelės, dalį – grynais, reikalui esant naudojo ir kitų asmenų lėšas, nes darbdavys komandiruotpinigių nemokėjo, o fūra turėjo kažkaip judėti į priekį.
Tokiu būdu darbdavys turėjo priskaičiuoti jam viso 16 284,75 Eur (= 6 877,37 Eur bazinio DU + 7 885 Eur dienpinigių + 1 986,66 Eur komandiruotpinigių), tačiau priskaičiavo tik 5 264,32 Eur bazinio DU.
Darbuotojo teigimu, jam faktiškai buvo sumokėta 8 128 Eur suma (= 7 428 Eur kartu DU ir dienpinigių + 700 Eur komandiruotpinigių („parkingams“).
Taigi DU ir dienpinigių nepriemoka sudaro viso (be atskaitymų) 7 334,37 Eur (= 6 877,37 Eur + 7 885 Eur – 7 428 Eur), o komandiruotpinigių nepriemoka sudaro viso 1 286,66 Eur (=1 986,66 Eur – 700 Eur).
Dėl nepriskaičiuotų ir neišmokėtų viršvalandžių, priedų už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, už darbą naktį darbuotojas nurodė, kad prievolė įtraukti į darbuotojo darbo laiko apskaitą jo savaitgaliais, švenčių dienomis ir naktimis dirbtą laiką tenka darbdaviui, o jos jis neatliko, t. y. nepaisė DK 120 str. ir 123 str. reikalavimų, šio darbo laiko į apskaitą neįtraukė. Taip pat nepaisė DK 144 str. reikalavimų, numatančių apmokėjimo už tokį darbą kompensavimą. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo teigimu, darbdavys nepaisė vairuotojams nustatyto darbo ir poilsio laiko režimo, vertė dirbti viršvalandžius, naktį ir poilsio bei švenčių dienomis, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai to nekompensavo pinigais. Darbdavys neužsakydavo viešbučių, vertė nakvoti mašinos kabinoje, taip taupydamas darbuotojo sąskaita. Darbuotojas akcentavo tai, kad jo darbo režimas buvo 8 darbo valandos per parą, o suminės darbo laiko apskaitos pagal darbo sutartį nebuvo, o taip pat tai, kad jokių grynų pinigų iš darbdavio nėra gavęs.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, jokių atostogų jis neturėjo, vienok atleidimo dieną jam nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Savo priešieškinio reikalavimų pagrindime darbuotojas kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos nenurodė. Neginčijo DGK sprendime nurodytos ir jo naudai priteistos šios kompensacijos sumos – 562,19 Eur. Dėl jos ir priteistų netesybų darbdavio pareikštą ieškinį prašė atmesti.
Taip pat nurodė, kad jokių grynųjų pinigų iš įmonės nėra gavęs, tokie dokumentai, anot jo, yra negaliojantys, nes nepasirašyti, išrašyti per klaidą, fiktyvūs.
Ieškovė atsiliepimo į priešieškinį teismui nepateikė, nuomonės dėl jo neišreiškė, į teismo teiktą priminimą tai padaryti nesureagavo. UAB ,,Transcompany“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį ieškovė informuota tinkamai, posėdžio metu priimta protokoline nutartimi buvo nuspręsta nagrinėti bylą UAB ,,Transcompany“ atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Byloje kyla ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, teisinių pasekmių pripažinus atleidimą neteisėtu taikymo, neturtinės žalos atlyginimo, darbuotojui priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų tinkamo apskaičiavimo ir išmokėjimo.
Dėl DU, dienpinigių, komandiruotpinigių nepriemokos, apmokėjimo už viršvalandžius, darbą švenčių ir poilsio dienomis, naktinį darbą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - darbo sutartis), kurios pagrindu E. B. buvo priimtas į tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Darbo sutarties 1.3 punktu šalys sulygo, kad darbuotojo darbo užmokestis yra 1002 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro: pagrindinis darbo užmokestis 789,10 Eur per mėnesį, priedai prie darbo užmokesčio, priedai už viršvalandinį darbą ir priedai už naktinį darbą, bet ne mažiau kaip 1002 Eur per mėnesį viso, proporcingai dirbtam laikui, mokant darbo užmokestį kartą per mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos. Darbo sutarties 4 punktu šalys sulygo dėl darbo laiko normos, o būtent: darbas pagal suminę darbo laiko apskaitą, apskaitinis laikotarpis 3 mėnesiai, komandiruočių metu darbuotojo darbas organizuojamas vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus. Šiame punkte taip pat nurodoma, kad darbuotojas sutinka dirbti poilsio ir švenčių dienomis ir kad šis sutikimas gali būti atšauktas darbuotojui raštu informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Darbo sutarties 5.3 punktu šalys sulygo, kad DK nurodytais nusižengimais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, be kita ko, bus laikoma ir pažeidimai, nurodyti šios darbo sutarties 6 punkto 6.1 – 6.17 dalyse nurodyti, taip pat aptarti darbuotojo pareiginiuose nuostatuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose. Darbo sutarties 8 punkto 8.2 dalimi šalys sutarė, kad darbuotojo komandiruotės metu darbdavio sprendimu darbuotojui gali būti mokami bendrovės vadovo įsakymu nustatyto dydžio mažesni nei apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministro nustatytas vykstantiems į komandiruotes darbuotojams mokėtinų dienpinigių (tačiau ne mažesni nei teisės aktais nustatyta minimali riba). Darbo sutarties 8 punkto 8.3 dalimi šalys sutarė, kad komandiruočių avansai mokami darbuotojui paprašius, kitu atveju avansai nemokami, komandiruočių avansai mokami komandiruočių pradžios dieną arba bet kurią komandiruotės dieną, taip pat darbuotojui paprašius. Jam grįžus iš komandiruotės dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną tuo atveju, jei darbuotojas yra atsiskaitęs komandiruotės dokumentus. Jei darbuotojas nėra pateikęs su komandiruote susijusių dokumentų, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dalis išmokama tik po to, kai įmonei yra pateikti visi dokumentai, susiję su komandiruote.
Darbo sutarties 8 punkto 8.4 dalimi šalys pasirašytinai sutarė, kad darbuotojas neprieštarauja, kad darbdavys su juo gali atsiskaityti vėliau nei atleidimo dieną, jei darbuotojas atleidimo dieną negrąžina darbdavio turto, neatlieka jam priklausančių mokėjimų ar neperduoda naudojamų priemonių, nepateikia privalomų ataskaitų.
Pasirašyta darbo sutartimi šalys susitarė ir dėl kitų sąlygų, jų pasirašyta darbo sutartis nėra abstrakti ir formali, netipinė, ji aiškiai detalizuota ir išsami. Darbo sutartis šalių pasirašyta, nenuginčyta. Nutraukta 2021 m. balandžio 12 d.
E. B. pasirašytinai supažindintas ir su byloje esančia pareigine instrukcija, parašas nenuginčytas, nors jo atstovas posėdžio metu teigė, kad jokios pareiginės instrukcijos jo atstovaujamasis nėra pasirašęs, kad ji atsirado tik nagrinėjant ginčą DGK prieš pat jai priimant sprendimą.
Bylos duomenimis (minėta darbo sutartis, įsakymai dėl atsakovo siuntimo į komandiruotę, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, priskaitymų-atskaitymų žiniaraščiai, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, banko išrašai ir kt.) rodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. darbuotojui buvo priskaičiuota 6 366,24 Eur darbo užmokesčio, 5 162,20 Eur dienpinigių, 562,19 kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso priskaičiuota išmokėjimui 8 218,43 Eur (atskaičius privalomus mokėjimus, išmokėtina suma), o išmokėta ieškovui už jo darbo įmonėje laikotarpį 11 303 Eur suma.
Minėta, darbo sutartimi buvo sulygta suminė darbo laiko apskaita, darbuotojas pasirašytinai prisiėmė ir viršvalandinio bei darbo naktį, poilsio ir švenčių dienomis rizika, byloje nėra jokių duomenų ir raštiškų jo atsisakymų dirbti tokiomis sulygtomis sąlygomis, kaip kad numato minėta darbo sutarties nuostata. Į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 10 d. darbdavio įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suminės darbo laiko apskaitos įmonėje dirbantiems vairuotojams taikymo. Taip pat įmonėje galiojo ir rašytinė Darbo apmokėjimo sistema. Darbuotojo parašas ant darbo sutarties patvirtina, jog jis buvo supažindintas su įmonėje galiojančiomis tvarkomis, todėl teigti, kad tai nebuvo padaryta ar kad jis jų nežino, nėra jokio pagrindo.
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu patvirtintu ,,Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu‘‘ (toliau - Aprašas), kuris taikomas ir ieškovės, kaip transporto sektoriaus atstovės, bei atsakovo, kaip jo dalyvio, kuris šiuo atveju laikytinas mobiliuoju kelių transporto darbuotoju, veikloje. Šio Aprašo II skyrius numato tam tikrus darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporto įmonėse. Aprašas numato, kad mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo laikas yra nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis kelių transporto darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas) (Aprašo 8 punktas); savaitė kelių transporto įmonėse yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos (Aprašo 9 punktas); vidutinis savaitės darbo laikas neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tada, kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandų per savaitę (Aprašo 14.1 punktas); kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį (Aprašo 14.4 punktas); darbas nakties laiku apmokamas pagal Darbo kodekso nuostatas, kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbą gali būti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai (Aprašo 14.5 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeštadienis ir sekmadienis pagal Darbo ir poilsio ypatumų 1.10 punktą yra (gali būti) įprastos transporto priemonės vairuotojo darbo dienos, nebent jo darbo grafike patvirtintos poilsio dienos sutampa su šiomis bendromis poilsio dienomis, todėl, jeigu nėra tokios sutapties, už transporto priemonės vairavimą šeštadienį ir (ar) sekmadienį mokamas įprastas (ne padidinto tarifo) darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Šis teisinis reglamentavimas aiškiai rodo, kad tolimųjų reisų vairuotojams taikomi tam tikri darbo laiko ir poilsio režimų ypatumai. Jie akivaizdžiai susiję ir su apmokėjimu už jų atliekamą darbą. Maža to, tie ypatumai buvo aptarti ginčo šalių pasirašytoje darbo sutartyje.
Kadangi atsakovui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, nepagrįsti jo reikalavimai dėl nepriskaičiuotų ir neišmokėtų viršvalandžių, priedų už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis bei darbą naktį priteisimo.
Darbuotojas byloje formaliai rėmėsi priešieškinyje nurodytu DK normatyvu, neatsižvelgęs į minėtus ypatumus bei darbo sutartimi sulygtas sąlygas. Todėl vadovautis išskirtinai ir besąlygiškai jo pateikta pozicija, teismo nuomone, negalima. Į šiuo ypatumus vairuotojas, reikšdamas reikalavimus ir teikdamas savo skaičiavimų pagrindimą šioje reikalavimų dalyje bei paaiškinimus, neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, DGK teisingai nurodė ir iš bylos medžiagos (darbo sutartis, įsakymai dėl siuntimo į komandiruotę, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, priskaitymų-atskaitymų žiniaraščiai, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, dienpinigių avanso apyskaitos, banko išrašai ir kt.) darė teisingą išvadą apie tai, kad darbdavys darbuotojui skaičiavo teisingą, darbo sutartimi nustatytą, dienpinigių normą ir patį DU.
DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad darbuotojo komandiruotės metu jam paliekamas jo darbo užmokestis, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti, o jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 yra patvirtintas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, kurio 2 punktas nustato, kad Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Minėta, darbo sutartimi (jos 8.2 punktu) šalys pasirašytinai sulygo dėl mažesnės dienpinigių normos skaičiavimo. Dienpinigiai atsakovui buvo skaičiuojami pagal teisės aktuose numatytas ir darbo sutartimi sulygtas normas. Atskirais įmonės direktoriaus įsakymais dienpinigiai būdavo mažinami, kaip tai numatyta darbo sutarties 8.2 punkte, bet ne daugiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos: 2020 m. buvo mokama 75 proc. dydžio dienpinigiai, 2021 m. - 65 proc., kas atitinka minėto teisinio reglamentavimo nuostatas.
Priešingai nei nurodo atsakovo atstovas, atsakovas yra pasirašęs avanso apyskaitas (15 vnt. už kiekvieną komandiruotės reisą), tuo savo parašu patvirtinęs juose nurodytų dienpinigių gavimą. Jis taip pat yra pasirašęs byloje esančius pinigų priėmimo kvitus (5 vnt.), kas patvirtina grynų pinigų išmokėjimo jam aplinkybę. Todėl įvertinus byloje esančią rašytinę informaciją, atsižvelgiant į darbo sutarties turinį dėl sulygtos galimybės mažinti dienpinigių normą, nėra pagrindo išvadai, kad yra dienpinigių ir DU nepriemoka. Šiuo atveju itin kritiškai vertintina atsakovo atstovo išsakyta motyvacija, jog minėti pinigų priėmimo dokumentai negali būti laikomi tinkamu įrodymu ir yra fiktyvūs, nes nebuvo įtraukti į apskaitą. Nenuginčytas darbuotojo parašas ant pinigų priėmimo kvitų yra tvirtas įrodymas to, kad pinigus darbuotojas gavo. To nepaneigia jo nurodoma suformuotų kasos išlaidų orderių nepasirašymo aplinkybė. Darbuotojas neteisus ir nepakankamai sąžiningas teigdamas, kad šių pinigų negavo ir kad jam buvo mokama išskirtinai tik banko pavedimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, darbuotojas neįrodė ir prašomos priteisti komandiruotpinigių nepriemokos buvimo.
Šiuo atveju sutiktina su komisijos nustatyta aplinkybe ir vertinimu, jog atsakovo teikti čekiai, banko išrašai, kaip komandiruočių išlaidų įrodymai, negali būti laikomi tokiais, nes iš jų neįmanoma identifikuoti išlaidų rūšies, aplinkybės, kad jos yra patirtos būtent atsakovo ir yra tiesiogiai susijusios su būtinosiomis komandiruotės išlaidomis, kad jos buvo padarytos darbdavio nurodytu tikslu, jo naudai ir yra susiję su ginčo šalių darbo teisiniais santykiais bei atsakovo vykdytomis funkcijomis.
Akcentuotina ir tai, kad darbuotojas, vykęs į 15 komandiruočių, nė karto nekėlė išlaidų atlyginimo klausimo darbdaviui pagal byloje esančius jo pateiktu čekius, nereiškė pretenzijų dėl galimai neužsakytų viešbučių, neapmokėto kuro ir pan. Byloje taip pat nėra darbuotojo prašymų išmokėti jam komandiruočių avansą, kaip numatyta darbo sutarties 8.3 punkte. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodomi išlaidų dokumentai buvo pateikti darbdaviui grįžus iš komandiruotės reiso, kad jis patyrė tam tikras kelionės, nakvynės išlaidas, už kurias jam būtų privaloma atlyginti. Todėl darbuotojo reikalavimų pozicija dėl komandiruotpinigių nepriemokos taip pat laikytina neįrodyta ir dėl to negali būti tenkinama.
Tokiu būdu teismas nerado jokių prielaidų ir teisinių argumentų sutikti su darbuotojo reikalavimais išieškoti jo naudai iš darbdavio nepilnai išmokėtą DU ir dienpinigius, komandiruočių nepriemoką, kompensuoti nepriskaičiuotus ir neišmokėtus viršvalandžius, darbą švenčių ir poilsio dienomis, naktį.
Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų.
Byloje nėra duomenų, kad darbuotojas darbo pas atsakovę metu buvo išleistas kasmetinių apmokamų atostogų ar buvo išreiškęs ketinimą dėl to, todėl pasibaigus darbo santykiams darbuotojui turėjo būti paskaičiuota ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas DK 127 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atsakovė yra priskaičiavusi 562,19 Eur (suma iki mokesčių) dydžio kompensaciją ir nurodo, ginčo dėl priskaičiuotos sumos darbuotojas nekėlė. Byloje nėra duomenų, kad atleidimo iš darbo dieną ar tuoj po to darbdavys šią sumą išmokėjo darbuotojui, to nepatvirtina ir banko sąskaitos išrašai, kurie rodo, kad atleidimo dieną jam buvo pervestas tik DU už kovo ir balandžio mėn. dirbtas dienas, jokio galutinio atsiskaitymo faktas nefiksuotas. To faktiškai neginčija ir pats darbdavys, teigdamas, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo išmokėta, o buvo sudengta su darbuotojui padaryta permoka. Teismas nesutinka, jog tai darydamas darbdavys elgėsi tinkamai. Pirma, jokių duomenų dėl permokos padarymo, kur aiškiai ir nedviprasmiškai būtų nurodyta dėl jos darymo, konstatavus permokos ir įskaitymo sumas bei to priežastis, nėra. Techniškai tai vargu ar būtų įmanoma, nes kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma niekur, išskyrus darbdavio 2021 m. gegužės 21 d. suformuotoje pažymoje esančius įrašus, nefigūruoja. Todėl ši nurodoma aplinkybė laikytina viso labo darbdavės išreikšta gynybine nesutikimo pozicija. Nenustačius duomenų, kad darbuotojui jo atleidimo dieną buvo kompensuota už nepanaudotas atostogas, ši suma išieškotina iš darbdavio.
Žemesnės instancijos teismas
DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
DK 147 str. 2 d. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, o jeigu uždelsta suma mažesnė nei vidutinis darbuotojo darbo užmokestis – darbdavio uždelsta suma padauginus iš šešių.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui; tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui jam priklausančias sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011).
Tokiu būdu konstatavus ne visiško atsiskaitymo su darbuotoju atleidimo dieną faktą, darbdavys privalo mokėti netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis), nes nėra nustatyta kitokia atsiskaitymo nei paskutinė darbo diena tvarka, dėl neatsiskaitymo nėra nustatyta darbuotojo kaltė, kuriai esant darbdavys neturėjo galimybės atsiskaityti nutraukiant darbo sutartį. Netesybų suma šiuo atveju negali viršyti šešių minėtos įsiskolinimo sumos dydžių išmoką. Tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, netesybų dydis gali būti mažinamas, jeigu toks priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, atsižvelgęs į darbuotojui neišmokėtos sumos dydį, jos prigimtį (tai nėra neišmokėtas darbo užmokestis), į šios bylos nagrinėjimo trukmę, laiko, kad dviejų dydžių įsiskolinimo išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Todėl išieško iš ieškovės atsakovo naudai 1 124,38 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių).
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teisinių to padarinių taikymo, neturtinės žalos atlyginimo.
Darbuotojas kelia ginčą dėl jo atleidimo iš darbo teisėtumo. Minėta, DGK atsisakė priimti ir nagrinėti šį prašymą, nes laikė, jog jo pateikimas individualaus darbo ginčo komisijoje nagrinėjimo dieną nebuvo savalaikis. Nepaisant to, teismas šį darbuotojo reikalavimą priėmė nagrinėti ir nagrinėja šioje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 24 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Byloje nustatyta, kad atsakovas darbdavio 2021 m. kovo 26 d. įsakymu buvo komandiruotas į Angliją nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. krovinių pervežimui. Ginčo dėl to, kad darbuotojas išvyko į komandiruotę, nėra. Byloje esantis sms susirašinėjimo turinys rodo, kad šios komandiruotės metu tarp ieškovės vadovo ir atsakovo kilo eilė konfliktinių situacijų be priežasties, susirašinėjimo turinys byloja ir apie tai, kad darbuotojas darbdavio atžvilgiu naudojo pakankamai užgaulų ir nekorektišką bendravimo toną.
2021 m. balandžio 1 d. darbdavys gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau - kelių policija) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, jog darbuotojui E. B. teisė vairuoti yra atimta nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. 2021 m. balandžio 5 d. buvo surašytas pranešimas „Dėl nušalinimo nuo darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog darbuotojas yra nušalinamas nuo darbo funkcijų vykdymo, kadangi visos komandiruotės metu kėlė konfliktines situacijas, o 2021 m. balandžio 4 d. atsisakė vykdyti darbo sutartyje numatytas darbo funkcijas. Tą pačią 2021 m. balandžio 5 d., atsakovui grįžtant iš komandiruotės, bendrovė nusprendė perimti vilkiką Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienyje. Šį sprendimą ieškovė, kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, priėmė ryšium su 2021 m. balandžio 1 d. kelių policijos pateikta informacija, jog atsakovui yra atimta teisė vairuoti. 2021 m. balandžio 6 d. bendrovės direktorius pasirašė įsakymą „Dėl dokumentų ir daiktų grąžinimo“, kuriuo įpareigojo atsakovą grąžinti visus su transporto priemone susijusius dokumentus, krovinio vežimo dokumentus, licencijas, transporto priemonės raktus. Išdavė įgaliojimą vieninteliam bendrovės akcininkui perimtį šį turtą. Atsakovas buvo informuotas apie tai sms žinute ir, kaip matyti iš jo atsakymo, perdavimui neprieštaravo, tačiau turtą grąžino ne balandžio 6 d., o vėliau, tikėtina, kitą dieną – balandžio 7 d., ką patvirtina minėtas sms susirašinėjimas ir ginčo šalių pasirašytas į bylą pateiktas priėmimo perdavimo aktas.
2021 m. balandžio 9 d. darbdavys paprašė darbuotojo paaiškinimo, kodėl jis nesiteikė tinkamai įvykdyti vadovo nurodymo ir neperdavė iš karto su transporto priemone susijusius dokumentus, krovinio vežimo dokumentus, licencijas, transporto priemonės raktelius ir nepakluso vadovo reikalavimams. Darbuotojas tą pačią dieną suformavo paaiškinimą, kuriame retoriškai nurodė to priežastis – neteisėtą jo sekimą, mėginimą susidoroti ir kitus, darbuotojo manymu, neteisėtus ir prieš jį nukreiptus darbdavio veiksmus, tame tarpe – ir darbdavio ketinimą neteisėtai jį atleisti.
2021 m. balandžio 12 d. bendrovės direktorius pasirašė įsakymą „Dėl atleidimo iš darbo“, kuriuo atleido atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą - už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Byloje esanti medžiaga (paties atsakovo teiginiai) rodo, kad darbuotojas įsakymą gavo tą pačią dieną, ir tą pačią 2021 m. balandžio 12 d. atsakovas elektroniniu paštu jau komunikavo su savo advokatu ir persiuntė jam visus aptartus dokumentus.
2021 m. balandžio 20 d. darbuotojas, atstovaujamas advokato, pateikė skundą DGK, be kita ko, prašydamas pakeisti jo atleidimo pagrindą į DK 59 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad jo atleidimo data yra 2021 m. balandžio 20 d. Darbuotojas skunde DGK nurodė, kad jo atleidimas negali būti laikomas teisėtu, nes jis pagrįstai atsisakė perduoti įmonės turtą tam tinkamai neįgaliotam A. Š., akcentuodamas taip pat tai, kad atleistas gali būti pasibaigus nedarbingumui.
Į bylą atsakovas yra pateikęs 2021 m. balandžio 14 d. VSDF duomenis, kad yra dėl ligos yra nedarbingas. Šių duomenų darbdaviui priimant atleidimo įsakymą nebuvo, jokių duomenų, kad jis buvo nedarbingas jį atleidžiant nėra, atsakovas, komunikuodamas gan aktyviai su darbdaviu ir su advokatu atleidimo dieną ar tuoj po to apie tai nebuvo užsiminęs.
Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti tiek faktinio, tiek teisinio pagrindo tam buvimą.
Darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
Darbuotojas byloje įrodinėja, jog yra atleistas neteisėtai, neturint tam pagrindo. Išnagrinėjus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta faktine ginčo situacija, laikytina, kad darbuotojo atleidimui darbdavys turėjo teisinį pagrindą ir prielaidas, todėl priešieškinio reikalavimai šioje dalyje atmestini.
Darbo sutartimi ir pareigine instrukcija atsakovas įsipareigojo vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus ir jiems paklusti, iš esmės tokia pareiga deleguota ir įstatymo, apie ką darbuotojas su nemenka darbo patirtimi negali nežinoti.
Iš virš nustatyto darytina pakankamai tvirta išvada, kad pasirinkdamas tokį bendravimo toną su darbdaviu, koks matyti iš sms žinučių turinio, darbuotojas elgėsi nepagarbiai ir netinkamai. Jis turėjo paklusti darbdavio reikalavimui perduoti įmonės turtą ieškovės įgaliotam asmeniui, kuomet pastarasis sužinojo, kad atsakovui atimta vairavimo teisė. Tikėtina, jog ši aplinkybė jam buvo įgarsinta. Apie teisės vairuoti atėmimą darbuotojas darbdaviui nebuvo pasakęs, žinodamas tai, išvyko į komandiruotę, kas rodo akivaizdų jo nesąžiningumą ir veiksmų neteisėtumą.
Manytina, kad tokių faktų sužinojimas, nepaisant ir kitos byloje esančios informacijos apie atsakovo netinkamą su įmone susijusių duomenų naudojimą (ieškovės susirašinėjimo su draudimo įmone turinys), sudarė pakankamai tvirtą pagrindą nepasitikėti atsakovu, perimti iš jo įmonės turtą ir nebetęsti su atsakovu darbo teisinių santykių.
Teismas kritiškai vertina atsakovo atstovo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su turto perdavimu, ir atmeta jas kaip visiškai neįrodytas, nenustačius jokių darbdavio veiksmų neteisėtumo ar galimos prievartos, psichologinio spaudimo darbuotojo atžvilgiu naudojimo. Su tuo susiję atsakovo teiginiai subjektyvūs, hipotetinio pobūdžio, išgalvoti, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, manydamas, kad asmenys vykdo jo persekiojimą ar atlieka kitus galimai neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, galėjo kviesti policiją, tačiau tokių duomenų nėra. Ne jo teisė nuspręsti teisėtai ar ne išrašytas įgaliojimas ir to pagrindu darant subjektyvias ir niekuo nepagrįstas išvadas atsisakyti paklusti darbdavio nurodymams.
Priimant tokį sprendimą, vertintina ir tai, kad inicijuojant darbo ginčą DGK, darbuotojas, jau būdamas atstovaujamu advokato, faktiškai neįrodinėjo atleidimo neteisėtumo aspektų, o prašė tik pakeisti atleidimo pagrindą. Iš byloje esančių duomenų nėra galima pritarti darbuotojui, kad jis nežinojo ir nesuprato ir iki šiol nesupranta, dėl ko yra atleistas.
Procedūriniais pažeidimais darbuotojas nesirėmė, posėdyje užakcentavęs tik tai, jog atleistas nedarbingumo metu. Tačiau teismas dėl virš minėtų nustatytų faktinių aplinkybių neturi pagrindo išvadai buvus tokį galimą ar kitą procedūrinį pažeidimą.
Dėl išdėstyto tenkinti šį darbuotojo reikalavimą pagrindo nėra.
Atmetus šį reikalavimą atmestini ir išvestiniais, su juo susiję reikalavimai, nes nekonstatavus atleidimo iš darbo neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti DK 218 straipsnyje numatytas to teisines pasekmes, o taip pat kalbėti apie patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui ir neįtakoja šio sprendimo priėmimo.
Procesiniai klausimai.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ginčą laimėjusi šalis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė įrodymus dėl 500 Eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas šioje byloje tenkino iš dalies jo priešieškiniu reikštus reikalavimus, pripažindamas pagrįstumą į 1/10 jų dalį. Todėl atsakovui iš ieškovės išieškotina 1/10 dalis byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 50 Eur.
Ieškovė duomenų apie tokių išlaidų buvimą nepateikė.
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalies nuostata, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Teismas , spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl sprendimu priteistos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Juos išskaityti ir sumokėti biudžetui yra darbdavio pareiga.
Teismas , remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės UAB „Transcompany“ (į. k. 300652532) atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 562,19 Eur (penki šimtai šešiasdešimt du eurai 19 ct) (suma neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 124,38 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt keturi eurai 38 ct) netesybų ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.