Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-307-826/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2S-307-826/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10692-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Prosport.lt“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kobeta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-307-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10692-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosport.lt“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-910-838/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kobeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prosport.lt“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosport.lt“ priešieškinį dėl sutarties nutrukimo ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kobeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2018 m. liepos 31 d. frančizės sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovės UAB „Prosport.lt“, nustatant nutraukimo terminą nuo šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš atsakovės priteisti 5 000 Eur kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2018 m. liepos 31 d. frančizės sutartį dėl ieškovės UAB „Kobeta“ kaltės ir priteisti iš ieškovės jai 5 000 Eur baudą.

3. Atsakovė 2019 m spalio 30 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei UAB „Kobeta“ pinigines lėšas bankuose, o jų nesant areštuoti ieškovės turtą ir (ar) prekes už 5 000 Eur sumą, pavedant turtą ir lėšas surasti antstoliui.

3.1. Nurodė, kad ieškovė vilkina bylos nagrinėjimą. Ji siekia likviduoti savo įmonę, todėl yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir ji gali patirti didelius materialinius nuostolius. Ieškovė prašo nutraukti sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau jos nevykdo. Ieškovės pagrindinės darbinės pajamos yra vasarą, nes pardavinėja dviračius.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „Prosport.lt“ 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimu informavo šalis, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus nagrinėjamas 2019 m. lapkričio 20 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo motyvai:

6.1. Nurodė, kad atsakovė neįrodė ieškovės nesąžiningumo, t. y. jos siekio slėpti, perleisti, įkeisti jai priklausantį turtą ir pan. Nepateikti duomenys, kurie patvirtintų ieškovės nemokumą ar sunkią jos finansinę padėtį. Taip pat atsakovė neįrodė, jog ieškovė kenkia prekės ženklo Prosport.lt vardui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovė UAB „Prosport.lt“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Tikėtinai pagrindė savo reikalavimą dėl baudos iš ieškovės priteisimo ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė prieš metus pareiškusi reikalavimą nutraukti sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos jos nevykdo, t. y. neužsakinėja prekių ir jomis neprekiauja. Ieškovė šių aplinkybių neginčija. Teismas šių aplinkybių nevertino.

7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jos galimybės įrodyti ieškovės nesąžiningumą yra ribotos. Dėl asmens duomenų apsaugos negali gauti ieškovės teikiamų finansinių ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai, PVM deklaracijų, pajamų-išlaidų balansų, tai pagrįstų jos finansinę padėtį nuo bylos iškėlimo momento iki dabar. Teismas turėjo pats šiuos duomenis išsireikalauti. Iš viešų duomenų matyti, jog nuo 2019 m. liepos 6 d. įmonėje yra tik vienas darbuotojas ir įmonės finansinė veikla trunka 2 metus 9 mėnesius. Įmonė prekiauja tik vasaros prekėmis, t. y. dviračiais ir jų priedais. Šie duomenys kelia abejonę dėl įmonės finansinio stabilumo. Be to, ieškovės atstovas advokato padėjėjas negali užtikrinti direktoriaus A. R. dalyvavimo posėdyje. Šią aplinkybę vertina kaip ieškovės nesąžiningumą.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ieškovei UAB „Kobeta“ pinigines lėšas bankuose, o jų nesant areštuoti ieškovės turtą ir (ar) prekes už 5 000 Eur sumą, pavedant turtą ir lėšas surasti antstoliui, motyvuodamas tuo, kad nepateikti duomenys, pagrindžiantys ieškovės nesąžiningumą. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė jai, nes ji gali pateikti tik viešus duomenis. Be to, jos priešieškinio reikalavimai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, mano, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal atsakovės pareikštus reikalavimus priešieškinis nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus atsakovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

15. Kitas būtinas elementas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė neįrodė ieškovės nesąžiningumo. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimo procesą, nes siekia įmonę likviduoti, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, nepatvirtina, jog ieškovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan. Ieškovės finansinių rodiklių (įmonės mokumo būklės) nustatymas yra fakto klausimas, kuris nėra sprendžiamas nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė skundžiamos nutarties priėmimo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 18 d., turėjo 0,03 Eur socialinio draudimo skolą (https://rekvizitai.vz.lt/imone/kobeta/skolos-sodrai/). Apeliacinės bylos nagrinėjimo dieną ieškovė socialinio draudimo įsiskolinimų neturi. Kitų pagrindų, iš kurių matytųsi ieškovės nesąžiningumas, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2019 m. lapkričio 20 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis