Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ ieškinį atsakovui O. B. dėl darbo ginčo iš esmės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą patikrindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Dėl ginčo esmės

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. atsakovas ir ieškovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 5), pagal kurią atsakovas priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas 9,33 Eur valandinis darbo užmokestis. Pagal sutarties 7.2. punktą, už komandiruotes mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti dienpinigiai. Šalys susitarė dėl 8 darbo valandų per dieną ir 40 darbo valandų per savaitę. Sodros išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, duomenimis, atsakovo draudiminis laikotarpis įmonėje buvo nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. liepos 10 d., atsakovas nedraudiminiame laikotarpyje buvo nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Darbo sutarties 15 punkte taip pat numatyta, jog darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. balandžio 30 d. Sodros duomenimis, darbo santykiai nutraukti 2024 m. liepos 10 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (e. bylos t. I, b. l. 115). Pagal darbo užmokesčio žiniaraštį ir atsiskaitymo lapelius matyti, jog už 2024 m. gegužės mėn. atsakovui už dirbtas 25 dienas priskaičiuotas 1433,74 Eur darbo užmokestis, 435,40 Eur priedai, naktinis darbas ir viršvalandžiai, 982,04 Eur dienpinigiai, iš viso 2851,18 Eur, atskaičius mokesčius – 2167,76 Eur; už birželio mėn. dirbtas 12 dienų - 642,18 Eur darbo užmokestis, 170,27 Eur priedai, naktinis darbas ir viršvalandžiai, 458,52 Eur dienpinigiai, iš viso 1270,97 Eur, atskaičius mokesčius – 1099,45 Eur; už liepos mėn. - 238,46 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius – 191,96 Eur (e. bylos t. I, b. l. 145). Iš ieškovės darbo užmokesčio priskaitymų – išskaitymų suvestinės už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 10 d. buvo priskaičiuotas 2075,92 Eur mokėtinas darbo užmokestis, 605,67 Eur priedai, naktinis darbas bei 238,46 Eur išmokos įvardintos kaip „kiti“, iš viso 2920,05 Eur, atskaičius mokesčius – 2018,61 Eur, šie duomenys patvirtina, kad atsakovui išmokėta 1680 Eur, likusi mokėtina darbo užmokesčio dalis – 338,61 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu be 338,61 Eur neišmokėto darbo užmokesčio papildomai priteisė iš ieškovės 149,28 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už 2024 m. balandžio 30 d. bei 2024 m. birželio 15 d.

Dėl nesumokėto darbo užmokesčio už 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. birželio 15 d.

12. Apeliantė neginčija ir neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas 338,61 Eur nesumokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau ginčija 149,28 Eur darbo užmokestį, priteistą papildomai už 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. birželio 15 d. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas balandžio 30 d. faktiškai į darbą neatvyko ir dirbti pradėjo tik 2024 m. gegužės 1 d., o komandiruotė, trukusi nuo 2024 m. birželio 1 d., baigėsi 2024 m. birželio 14 d., kaip ir nurodyta įsakyme Nr. DN 58 dėl O. B. komandiruotės. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

13. Kaip nustatyta aukščiau, tiek Sodros, tiek į bylą pateiktos darbo sutarties duomenimis, ginčo šalis darbo santykiai pradėjo sieti būtent 2024 m. balandžio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad atsakovas 2024 m. balandžio 30 d. nevykdė darbo funkcijų, nebuvo atvykęs į darbą, jam buvo pravaikštos ar buvo kokios kitos priežastys. Atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog ieškovė jam yra nesumokėjusi darbo užmokesčio už minėtas 2 dienas, kas yra 149,28 Eur (2 x 8 x 9,33 Eur, neatskaičius mokesčių). Pagal byloje esančią darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų suvestinę (e. bylos t. I, b. l. 45), darbo užmokesčio žiniaraščius ir pateiktus atsiskaitymo su atsakovu lapelius už 2024 m. gegužės-liepos mėnesius (e. bylos t. I, b. l. 145-150) matyti, kad darbuotojui darbo užmokestis buvo paskaičiuotas 2024 m. gegužės mėnesį už 25 darbo dienas ir 2024 m. birželio mėnesį už 12 darbo dienų, tai sudaro iš viso 37 darbo dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų, kad atsakovui nebuvo skaičiuojamas darbo užmokestis už 2024 m. balandžio 30 d., nors tam nebuvo priežasčių.

14. Vertindamas darbo užmokesčio priteisimo atsakovui už 2024 m. birželio 15 d. pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal DK 107 straipsnio 4 dalį, į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Iš ieškovės į bylą pateikto įsakymo Nr. DN 58 dėl O. B. komandiruotės nustatyta, kad darbuotojas buvo komandiruojamas laikotarpiui nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 14 d. (e. bylos t. I, b. l. 172). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog su šiuo įsakymu darbuotojas nebuvo supažindintas. Įsakyme nurodyta, kad darbuotojas O. B. neva susipažino su įsakymu 2024 m. birželio 15 d., tačiau susipažinimas nėra patvirtintas darbuotojo (atsakovo) parašu. Be kita ko, net ir laikant, kad darbuotojas su įsakymu buvo supažindintas, šis veiksmas pagal įsakyme nurodytą datą buvo atliktas jau pasibaigus darbuotojo komandiruotei. Pažymėtina, jog patikrinus ieškovės į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad atsakovas 2024 m. birželio 14 d. Vokietijoje nuvažiavo 417,9 km, Lenkijoje – 125,3 km, duomenų, kad atsakovas tą pačią dieną grįžo į Lietuvą, nėra. Nepaisant to, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neužfiksuoti atsakovo 2024 m. birželio 15 d. duomenys, ši aplinkybė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, suponuoja išvadą, kad atsakovas komandiruotę užbaigė ne 2024 m. birželio 14 d., o būtent 2024 m. birželio 15 d. Byloje nėra kitokių duomenų apie tai, kad atsakovas komandiruotę užbaigė Lenkijoje ir negrįžo į Lietuvą, iš kur ir prasidėjo atsakovo komandiruotė. Ieškovė neįrodinėjo fakto, kad atsakovas komandiruotę užbaigė ne Lietuvoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas, baigdamas komandiruotę, turėjo grįžti į Lietuvą, t. y. 2024 m. birželio 15 d. atliko darbo funkcijas, grįždamas iš Lenkijos į Lietuvą, ir dėl to už 2024 m. birželio 15 d. darbo užmokestis atsakovui taip pat turėjo būti mokamas.

Dėl dienpinigių sumokėjimo

15. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu dėl dienpinigių priteisimo už 2024 m. gegužės 1 d. pažymi, kad komandiruotė truko tik vieną dieną, t. y. 2024 m. gegužės 1 d. ir atsakovas nebuvo išvykęs iš Lietuvos, už 2024 m. birželio 15 d. taip pat nebuvo ieškovei pareigos mokėti dienpinigius atsakovui. Apeliantės įsitikinimu, dienpinigių mokėjimo tvarka ir dydis buvo nustatyti ir patvirtinti administracijos vadovo - direktoriaus 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Raitransa“ tarnybinių komandiruočių įforminimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Apeliantė savo argumentams pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, t. y. administracijos vadovo - direktoriaus 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Raitransa“ tarnybinių komandiruočių įforminimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Paminėtina, kad šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir apeliantė nenurodė tokio nepateikimo objektyvių priežasčių.

16. DK 107 straipsnio 3 dalyje numatyta – jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Tad išlaidų, patirtų dėl vykimo į komandiruotę, kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte.

17. Bylos duomenimis, pagal UAB „Raitransa“ direktoriaus 2024 m. gegužės 1 d. įsakymą Nr. DN 49, darbuotojas O. B. komandiruojamas laikotarpiui nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Vienos iš išlaidų, kurias įmonė įsipareigojo apmokėti – dienpinigiai už nurodytą komandiruotės laiką pagal toje šalyje galiojančias normas (e. bylos t. I, b. l. 173). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien lingvistiškai vertinant įsakyme nurodytą dienpinigių mokėjimo tvarką matyti, kad ieškovė pati įsipareigojo atsakovui mokėti už nurodytą komandiruotės laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., neišskirdama dienpinigių mokėjimo tvarkos pagal tai, ar atsakovas yra užsienyje, ar ne. Be kita ko, remiantis aukščiau nurodyta DK 107 straipsnio 3 dalies taisykle dienpinigiai turi būti mokami už konkretų komandiruotės laikotarpį nuo jos pradžios iki pabaigos. Pabrėžtina, kad įstatymas nediferencijuoja dienpinigių mokėjimo tvarkos atsižvelgiant į tai, ar darbuotojas faktiškai išvyko į užsienį. Kitais žodžiais tariant, įstatymas įpareigoja darbdavį mokėti atitinkamo dydžio dienpinigius komandiruojamam darbuotojui nuo jo komandiruotės, su kuria sutiko darbuotojas, pradžios. Šiuo atveju, atsakovas sutiko būti komandiruojamas laikotarpiui nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., ir aplinkybė, kad atsakovas į užsienį išvyko tik 2024 m. gegužės 2 d., negali būti laikoma pagrindu nemokėti atsakovui dienpinigių už pirmąją komandiruotės dieną (2024 m. gegužės 1 d.). Be kita ko, apeliantės argumentai, jog komandiruotė truko tik vieną dieną 2024 m. gegužės 1 d. ir dėl to už šią dieną apeliantė neturi pareigos mokėti dienpinigių, yra paneigti aukščiau išdėstytais motyvais, todėl atmestini.

18. Atskirai paminėta, kad ieškovė remiasi administracijos vadovo - direktoriaus 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Raitransa“ tarnybinių komandiruočių įforminimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad tvirtinami dienpinigiai -50 procentų LR patvirtintos Maksimalių dienpinigių išmokos dydžio, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną. Kaip jau minėta, šis įsakymas, kaip naujas įrodymas, yra pateiktas tik apeliacinės instancijos teisme ir ieškovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šio įrodymo ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, kartu su įsakymu nėra pateikti įrodymai apie tai, kada ir ar apskritai darbuotojas su šiuo įsakymu buvo supažindintas. Taip pat akcentuotina, jog tiek darbo sutartyje su atsakovu, tiek atsakovo komandiruotės įsakymuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad dienpinigiai bus mokami Vyriausybės nustatyta tvarka ir duomenų, kad atsakovui dienpinigiai gali būti mažinami atskiru darbdavio įsakymu, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja darbdavės pateiktu 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dienpinigiai darbuotojui turėjo būti skaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo pateiktais išsamiais dienpinigių skaičiavimais. Taip pat pritartina teismo išvadoms, kad atsakovas komandiruotėje laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d. iš viso išbuvo 46 dienas, už kurias turėjo būti mokami atitinkamo dydžio dienpinigiai. Primintina, kad kaip jau buvo nustatyta, atsakovo komandiruotės buvo nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. ir nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 14 d., tačiau atsakovas ir 2024 m. birželio 15 d. atliko darbo funkcijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vertintina, kad atsakovui iš ieškovės pagrįstai priteista 2906 Eur dienpinigių (2 dienos Lietuvoje (2 x 28 Eur =56 Eur)) + (1 diena Lenkijoje (48 Eur)) + (1 diena Lietuvoje ir Lenkijoje ((28 Eur + 48 Eur)/2=38 Eur)) + (2 dienos Lenkijoje ir Vokietijoje ((48 Eur + 62 Eur)/2 x 2=110 Eur)) + (2 dienos Vokietijoje ((62 Eur x 2=124 Eur)) + (1 diena Vokietijoje ir Nyderlanduose ((62 Eur + 64 Eur)/2=63 Eur)) + (3 dienos Nyderlanduose ir Belgijoje ((64 Eur + 61 Eur)/2 x 3=188 Eur)) + (6 dienos Prancūzijoje ir Belgijoje ((69 Eur + 61 Eur)/2 x 6=390 Eur)) + (19 dienų Prancūzijoje (19 x 69 Eur=1311 Eur)) + (8 dienos Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose ((69 Eur + 61 Eur + 64 Eur)/3 x 8=517 Eur)) + (1 diena Belgijoje (61 Eur)).

Dėl priteistų netesybų

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, priteisė iš apeliantės atsakovui 5760 Eur netesybas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši sprendimo dalis apeliaciniu skundu neginčijama ir teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių reikėtų peržiūrėti šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

21. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Tad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakys, įvertinęs, kad šie argumentai nekeičia skundžiamo teismo sprendimo esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra laikomas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 2025 m. gegužės 23 d. pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog už procesinių dokumentų parengimą patyrė 300 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, jos priteistinos atsakovui iš apeliantės.

25. Telšių apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovei atidėjo 166 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės valstybei priteistinas 166 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“, juridinio asmens kodas 3302091560, atsakovui O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“, juridinio asmens kodas 3302091560, 166 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį valstybei. Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.