- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-290-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00803-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis (pirm.)
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. bei atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą ieškovo ir atsakovės santuoką, įrašo Nr. 255, nutraukti dėl atsakovės kaltės; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu – ieškovu; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą 275,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą – ieškovą; nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; atmesti atsakovės priešieškinio dalį dėl bendrosios jungtinės teise įgyto turto padalijimo ir pripažinti, kad santuokos metu buvo įgytas toks bendras turtas 76 893,00 Eur bendros vertės; po santuokos nutraukimo ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priteisti tokius sutuoktinių bendro turto objektus, 7 743,00 Eur bendros vertės; po santuokos nutraukimo atsakovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti tokius sutuoktinių bendro turto objektus, 69 150,00 Eur bendros vertės; pripažinti, kad santuokos metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: planšetę „Sony“ – 100,00 Eur rinkos vertės; televizorių „Philips“ – 100,00 Eur rinkos vertės, kurie po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovei; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 69 775,17 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei, atitenkančią didesnę bendro turto dalį; pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); arba priteisti ieškovui iš atsakovės 107 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę, asmens kodas (duomenys neskelbtini) per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui visus jo asmeninius daiktus, t. y.: spausdintuvą „HP“ – 300,00 Eur vertės; auksinę grandinėlę – 1 000,00 Eur; žaidimų konsolę „Xbox“ – 300,00 Eur vertės; ieškovo akinius nuo saulės „Riban aviator“ – 130,00 Eur vertės; svarelius – 200,00 Eur vertės; treniruočių suoliuką – 150,00 Eur vertės; kaltų rinkinį; ieškovo tėvo lituoklį – 200,00 Eur vertės; nužievintoją; įrankius (raktus, pjūklus, matavimo prietaisus, reples ir kt.) – 1 000,00 Eur vertės; 2 vnt. suvirinimo dujų balionus (vienas senas, o kitas naujas „AGA“ su monometrais) – 500,00 Eur vertės; darbdavio vartų koją – 1 500,00 Eur vertės, o atsakovei per nustatytą terminą jų negrąžinus, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 280,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už negrąžintus ieškovo asmeninius daiktus; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio be priešieškinio reikalavimų daliai.
2. 2023 m. sausio 11 d. teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, 45 000,00 Eur sumoje.
3. Ieškovo įsitikinimu, grėsmę, kad atsakovė iššvaistys, paslėps ar perleis tretiesiems asmenims bendras šalių pinigines lėšas ir atsakovės nesąžiningumą, pagrindžia tai, kad atsakovė perka brangius daiktus, naujus baldus. Ieškovas pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali iššvaistyti, paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jos banko sąskaitoje esančias bendras šalių pinigines lėšas.
II. Pirmosios
instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo motyvai:
4.1. Šiuo metu byloje nėra jokių duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, t. y. neįrodė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Minėta, jog būtent ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taigi, ir savo teiginius dėl realios grėsmės, kad galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Jokių įrodymų, kad atsakovė realiai ėmėsi kokių tai veiksmų, siekdama perleisti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, kurio arešto ieškovas siekia (t. y. pinigines lėšas banko sąskaitoje – 45 000,00 Eur sumoje), byloje nėra.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovo nurodytos aplinkybės, t. y. kad atsakovė perka naujus daiktus ir baldus namams rodo, kad lėšos yra naudojamos bendro turto, kuris šioje byloje nėra padalintas, gerinimui, todėl negali daryti išvados, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
2. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 nutartį panaikinti ir ieškovo 2023 m. sausio 11 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir skubos tvarka areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, 45 000,00 Eur. Skundo motyvai:
5.1. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendros lėšos laikomos atsakovės banko sąskaitoje, ieškovas pradinio ieškininio rezoliucinės dalies 13 punktu prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovę pateikti jos banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d., tačiau atsakovė kartu su 2022 m. birželio 17 d. atsiliepimu į ieškinį - priešieškiniu nepateikė šių ieškovo reikalaujamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesprendė šio ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir neįpareigojo atsakovės pateikti į bylą jos banko sąskaitų išrašų už nurodytą laikotarpį. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė, taip pat nepateikė į bylą ir ieškovo reikalaujamų papildomų dokumentų.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nesprendė patikslintame ieškinyje suformuluotų prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir neįpareigojo atsakovės pateikti į bylą jos banko sąskaitų išrašų už nurodytą laikotarpį, taip pat neišdavė ieškovui reikalaujamo teismo liudijimo.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Tik iš atsakovės banko sąskaitų išrašų yra galimybė byloje nustatyti ir tuo pačiu ieškovui pagrįsti iš atsakovės pusės atliekamus sutuoktinių bendrų piniginių lėšų išgryninimus iš sąskaitos, kitokį šių piniginių lėšų iššvaistymą ir tuo pačiu atsakovės nesąžiningumo faktą. Tačiau ieškovui byloje nebuvo sudaryta galimybė gauti šių bylai svarbių įrodymų, nors iš jo pusės buvo atlikti visi procesiniai veiksmai su tikslu gauti tokius įrodymus.
5.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės procesinį elgesį byloje, t. y. į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą atsiliepimo į patikslintą ieškinį – priešieškinį, tokia situacija byloje, kada atsakovė pareiškia prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį - priešieškinį pateikti, tačiau taip ir nepateikia atsiliepimo nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau ir iki pat šiol, taip pat nepateikia į bylą ieškovo prašytų išreikalauti papildomų įrodymų, jau savaime reiškia atsakovės nesąžiningumą, kuris sudarė pagrindą teismui taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
5.5. Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl teismo liudijimo išdavimo, tikslu gauti įrodymus apie atsakovės nesąžiningumą ir pastovų piniginių lėšų išgryninimą iš jos bankų sąskaitų, kuriose yra šalių bendri pinigai. Tačiau teismas rezoliucijoje nurodė, kad prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo priėmimo klausimą spręs parengiamojo teismo posėdžio metu, kuris numatytas tik 2023 m. vasario 15 d., t. y. dar po mėnesio laiko. Toks laiko tarpas yra pakankamai ilgas tam, kad atsakovė galėtų galutinai išgryninti ar kitaip iššvaistyti sutuoktinių bendras lėšas, kas padarytų esminės žalos ieškovo turtiniams interesams. Tuo tarpu byloje nebuvo jokių objektyvių aplinkybių ir pagrindų, trukdančių pirmosios instancijos teismui iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio išspręsti tokį ieškovo procesinį prašymą.
5.6. Ieškovas iš nepilnametės dukters, kuri gyvena su atsakove, sužinojo apie tai, jog atsakovė paskutiniu metu nuolat parsineša į namus daug grynųjų pinigų kupiūromis, todėl ieškovui pagrįstai kilo įtarimas, kad atsakovė gali iššvaistyti, paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenis jos banko sąskaitose esančias sutuoktinių bendras pinigines lėšas, gautas už žemės sklypo pardavimą ir netesybas už nenupirktą butą, o tai apsunkins galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes atsakovės vienintelis pajamų šaltinis yra darbinės pajamos, kurios nėra ženklaus dydžio.
5.7. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekė užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą būtent toje piniginių lėšų dalyje, esančioje atsakovės banko sąskaitoje(-ose), kurios buvo gautos už šalių bendro nekilnojamojo turto pardavimą, ir netesybų forma gautos už pardavėjo neparduotą šalims nekilnojamąjį turtą.
5.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai interpretavo ieškovo išdėstytas aplinkybės, kurios patvirtina grėsmę dėl piniginių lėšų, esančių atsakovės banko sąskaitose, iššvaistymo, paslėpimo ar perleidimo tretiesiems asmenims. Svarbiausia aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, yra ne naujų baldų ar kitų daiktų įsigijimas, o grėsmė dėl sutuoktinių bendrų piniginių lėšų iš atsakovės banko sąskaitų išsigryninimo ir kitokio paslėpimo ar iššvaistymo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Jokių įrodymų, kad atsakovė realiai ėmėsi veiksmų, siekdama perleisti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, kurio arešto ieškovas siekia, byloje nėra.
6.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo metu įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius apie neva švaistomas pinigines lėšas, kurios yra atsakovės banko sąskaitoje, nėra. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, jog apie galimą nesąžiningą atsakovės elgesį sužinojo iš savo (duomenys neskelbtini) amžiaus nepilnametės dukters, kuri gyvena su atsakove. Akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiko supratimas apie brangius daiktus ir nuolatinį parsinešimą daug grynųjų pinigų yra skirtingas nuo suaugusiojo asmens suvokimo. Ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones - rizikos, jog teismo sprendimo vykdymas gali tapti neįmanomas, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, taigi ieškovo prašymas privalo būti atmestas.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti pusę minėtos sumos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą bei gautas netesybas, taigi maksimalus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas galėtų būti tik 22 500 Eur, kadangi kita pusė piniginių lėšų, gautų iš dviejų minėtų sandorių, priklauso pačiai atsakovei.
6.4. Ieškovas, prašydamas areštuoti ne tik jam, bet ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas, pirma, elgiasi nesąžiningai, antra, siekia nepagrįstai apriboti atsakovės galimybę disponuoti pinigais.
6.5. Ieškovui siekiant užtikrinti potencialų jo pareikštų reikalavimų užtikrinimą, gali būti prašomos taikyti kitos laikinosios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto areštas. Pažymi, jog 2022 m. gegužės 12 d. pranešimu teismas informavo VĮ „Registrų centras“, jog ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiami klausimai, susiję su žemės sklypu ir jame esančiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), todėl vien šis teismo veiksmas patvirtina, jog teismas ėmėsi situaciją atitinkančių veiksmų, siekiant užtikrinti kiekvienos iš ginčo šalių, šiuo atveju ypač ieškovo, interesus.
6.6. Sprendžiant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris pareikštas nors ir santuokos nutraukimo byloje, teismas neturi pareigos būti aktyvus bei padėti šaliai, šiuo atveju ieškovui, rinkti jam galimai naudingus įrodymus.
4. 2023 m. vasario 24 d. ieškovas pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, prašydamas įpareigoti atsakovę apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, t. y.: (duomenys neskelbtini) esančios atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2021-05-24 iki šiol, kad juose matytųsi įplaukos, išlaidos ir nurodyto laikotarpio pradžios bei pabaigos pinigų likutis; L. B. AS Lietuvos skyriuje esančios atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2021-05-24 iki šiol, kad juose matytųsi įplaukos, išlaidos ir nurodyto laikotarpio pradžios bei pabaigos pinigų likutis.
5. Nurodė, kad prieš šalims pradedant gyventi skyrium (2022 m. vasario 18 d.), atsakovės banko sąskaitose buvo virš 60 000 Eur bendrų lėšų. Šiai dienai, kaip matyti iš atsakovės pateiktų jos banko sąskaitų išrašų, piniginių lėšų likutį sudaro tik apie 31 000,00 Eur dydžio suma. Apie piniginių lėšų likutį atsakovės sąskaitose didesnei nei 60 000 Eur sumai ieškovas buvo nurodęs dar savo pradinio ieškinio 9 psl. Per metus laiko, nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki šiol, atsakovė, dirbdama gerai apmokamą darbą, ne tik kad nesukaupė lėšų, bet ir sugebėjo išleisti (paslėpti) didesnę nei 30 000 Eur sutuoktinių bendrų lėšų dalį. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė pilnų savo banko sąskaitų išrašų ir mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė 2022 m. vasario 22 d. pervedė 15 743,09 Eur sumą sutuoktinių bendro (o ne jos asmeninio) kredito dengimui, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė slepia pinigų nurašymus ir pervedimus, tikruosius pinigų srautus ir pervedimų paskirtis, o ieškovas susiduria su sunkumais tai įrodyti, nes jam yra nepagrįstai užkertama galimybė gauti atsakovės sąskaitų išrašus. Neišreikalavus šių įrodymų, ieškovui bus užkirsta galimybė įrodyti kylančią grėsmę dėl bendrų piniginių lėšų, esančių atsakovės sąskaitose, paslėpimo, iššvaistymo ar perleidimo tretiesiems asmenims iki bylos išnagrinėjimo faktus ir aplinkybes, susijusias su atsakovės nesąžiningu elgesiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl įrodymų išreikalavimo
7. Ieškovas vadovaudamasis CPK 199 straipsnio 1 dalimi prašo Klaipėdos apygardos teismo išreikalauti iš atsakovės jos sąskaitų pilnus išrašus, kad juose matytųsi įplaukos, išlaidos ir pradžios bei pabaigos pinigų likutis už laikotarpį nuo pirmojo sandorio, t. y. 2021 m. gegužės 24 d. preliminarios turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo iki šiol, tikslu matyti pinigų srautus, gautus iš sudarytų sandorių.
8. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė likučius sąskaitose, šie duomenys yra pakankami apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo nurodyti duomenys gali būti reikšmingi tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių duomenų iš atsakovės reikalauti.
10. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra teisėta ir pagrįsta.
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
12. Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sprendžiant klausimą dėl grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu, vertinamas galimas asmens nesąžiningumas, pasireiškiantis ketinimu pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), tokiu būdu siekiant ateityje apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
14. Ieškovas teigia, kad iš nepilnametės dukters, kuri gyvena su atsakove, sužinojo apie tai, jog atsakovė paskutiniu metu nuolat parsineša į namus daug grynųjų pinigų kupiūromis, todėl ieškovui kilo įtarimas, kad atsakovė gali iššvaistyti, paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenis jos banko sąskaitose esančias sutuoktinių bendras pinigines lėšas, gautas už žemės sklypo pardavimą ir netesybas už nenupirktą butą, o tai apsunkins galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes atsakovės vienintelis pajamų šaltinis yra darbinės pajamos, kurios nėra ženklaus dydžio. Apelianto argumentai atmestini.
15. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, nurodė, jog pardavus minimą žemės sklypą, gauti 40 000 Eur buvo dalinai panaudoti bendros solidarios sutuoktinių prievolės įvykdymui – 2022 m. vasario 22 d., dar santuokos metu, 20 000 Eur buvo pervesti į jos sąskaitą L. B. AS, iš kurios tą pačią dieną 2022 m. vasario 22 d. buvo sumokėta 15 743,09 Eur bendros paskolos, taip pilnai padengiant paskolą. Kiti 20 000 Eur liko atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), dabartinis likutis – 20 477,81 Eur. Likę po paskolos grąžinimo 4 256,91 Eur bei kaip bauda gauti 5 000 Eur, bendrai 9 256,91 Eur, yra atsakovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, iš viso joje laikoma 11 381,94 Eur, kas yra beveik 2 000 Eur daugiau, nei teigia norįs areštuoti ieškovas. Teismas pažymi, kad ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė pirktų brangius daiktus ar kitokiu būdu išleistų ieškovo teigimu jiems su atsakove bendrai priklausančias pinigines lėšas. Taigi ieškovas, įrodinėdamas atsakovės nesąžiningumą, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie galimą nesąžiningą atsakovės elgesį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pažymėtina, kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai ir įrodymai turi pagrįsti jų taikymą.
16. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o ne tik dėl 45 000 Eur piniginių lėšų padalijimo. Šalys turi ir kito turto, todėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui nustačius, kad 45 000 Eur suma yra dalintina, šios sumos nesant atsakovės sąskaitoje, ieškovui gali būti priteista didesnė dalis santuokoje įgyto turto. Taip pat tuo atveju, jeigu ieškovui būtų priteista kompensacijos suma iš atsakovės, nesant piniginių lėšų kompensacijos sumokėjimui, išieškojimas gali būti nukreiptas į santuokoje įgyto turto dalį priklausančią atsakovei. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė pagrįstai.
17. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.