Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant pareiškėjo A. P. atstovei – advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl faktinio palikimo priėmimo ir termino įregistruoti pirkimo - pardavimo sutartį viešajame registre atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje J. S., F. G., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą tenkintinas.

Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą

Byloje esantys pirkimo - pardavimo sutartis, inventorizacijos byla, žemės sklypo po gyvenamuoju namu planas, seniūno pažyma patvirtina, jog A. P. po V. P. mirties priėmė gyvenamojo namo dokumentus. Liudytojų S. L., A. S., A. P. parodymus, jog V. P. iki mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina V. P. mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog V. P. mirties vieta: (duomenys neskelbtini).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų S. L., A. S., A. P. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. P. po savo tėvo V. P. mirties (duomenys neskelbtini), likdamas gyventi po mirties likusiame gyvenamajame name, šį namą prižiūrėdamas, atlikdamas smulkų remontą, tvarkydamas aplinką, prižiūrėdamas namų valdos žemės sklypą, mokėdamas mokesčius už elektros energiją, priėmęs namo dokumentus, leidęs šiame name gyventi savo sūnui A. P., kuris atlieka name remontą, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė tėvo palikimą po jo mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, kurias patvirtina bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo A. P. pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl termino įregistruoti pirkimo - pardavimo sutartį viešajame registre atnaujinimo

Byloje nustatyta, kad 1999 m. rugsėjo 9 d. pirkėjas V. P. ir pardavėjas V. S. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Ukmergės rajono notarės R. S., registro numeris (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog V. S. parduoda V. P., o V. P. perka iš V. S. gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Iš šios sutarties 2 dalies matyti, kad pardavėjas V. S., pasirašant šią sutartį, gavo iš pirkėjo V. P. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų), gyvenamasis namas ir jo priklausiniai parduodami už 2000,00 Lt. Taip pat šioje sutartyje numatyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Ukmergės GAB. Nustatytu laiku neįregistruota sutartis juridinės galios neturi.

Byloje nustatyta, jog nuo sutarties sudarymo iki mirties V. P. valdė įsigytą gyvenamąjį namą su jo priklausiniais bei jais naudojosi, tačiau sutartis nustatytu terminu įregistruota nebuvo ir atitinkamai nuosavybė neatsirado. Pasak pareiškėjo A. P., jo tėtis V. P. pilnai su pardavėju atsiskaitė ir nuo pirkimo momento valdė gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus bei juos naudojo savo poreikiams. V. P. buvo pilnai įsitikinęs, kad yra savininkas bei kad gyvenamojo namo registracija pakankama įregistravus seniūnijos ūkinėse knygose. Per visą V. P. minėto nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį ir per pareiškėjo valdymo laikotarpį po tėčio mirties, niekas jokių pretenzijų dėl nuosavybės nepareiškė. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto trisdešimt trečio notaro biuro (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 39 patvirtina, jog gyvenamojo namo pardavėjo V. S. įpėdiniai J. S., A. S. ir F. G. nekilnojamojo turto nepaveldėjo, nes notarų biure nurodė, jog nekilnojamasis turtas yra parduotas. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo tėtis įsigytą nekilnojamąjį turtą valdė nuo įsigijimo momento iki mirties taip pat patirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. L., A. S., A. P.. Pasak liudytojos S. L., jos mama ir V. P. buvo sugyventiniai. Prisimena, kad atvežė V. S. ir V. P. į Ukmergės mieste esantį notarų biurą sudaryti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Po pirkimo sandorio įforminimo, minėtame name liko gyventi V. P., jo sūnus A. P., pastarojo sugyventinė ir trys vaikai, vėliau gimė ketvirtas vaikas. Matydavo, kad P. šeima dirbo prie namų esančiame žemės sklype, turėjo sodą, augino bulves, gyvulius. Mirus V., toliau namuose liko gyventi pastarojo sūnus A. P., kuris namus remontavo, tvarkė. Pasak liudytojo A. S. jam žinoma, jog V. P. pirko namus iš V. S.. Jis gyveno kaimynystėje, apie 100 metrų atstumu ir žinojo, kad nusipirkus namą, jame gyveno V. P. su vaikais, vienas iš vaikų buvo A. P., kuris minėtame name gyveno su keturiais vaikais. V. P. gyveno minėtame name, jį tvarkė, remontavo, taisė stogą. Taip pat laikė gyvulius. Mirus V. P., sodyboje liko gyventi A. P., kuris vėliau leido name gyventi savo sūnui A. P.. V. S. vaikai į minėtą namą niekuomet jokių pretenzijų nereiškė. Pasak liudytojo A. P., jis yra A. P. sūnus, o V. P. vaikaitis. Jam žinoma, kad 1999 metais jo senelis V. P. iš V. S. nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis, mama, tėtis, du broliai, sesuo ir senelis atsikraustė gyventi į įsigytą namą. Senelis neužilgo mirė. Kai jie gyveno name, keitė virtuvės lubas, tvarkė langus, remontavo stogą. Turėjo daug gyvulių, naudojosi 26 arų namų valdos žemės sklypu. Mirus seneliui, minėtame name liko gyventi jo tėvas A. P.. Šiuo metu jis minėtą namą prižiūri bei tvarko, vasaros metu ten gyvena.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos CK, tačiau 1964 m. CK 255 str. nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 str. 2 d. nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių, jog jo tėtis neturėjo teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad pirkimo-pardavimo sutartį yra būtina įregistruoti, apie tai pastarajam niekas nepaaiškino, atsižvelgdamas į pareiškėjo tėvo V. P. išsilavinimą, į tai, kad byloje įrodyta, jog V. P. nuo pirkimo-pardavimo sudarymo momento iki mirties įsigytą nekilnojamąjį turtą naudojo kaip savininkas, daro išvadą, kad praleistas terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti dėl objektyvių priežasčių ir neatnaujinus šio termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 str.).

Šioje byloje teismas patyrė 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448, 576-577 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Atnaujinti praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą įregistruoti VĮ Registrų centre gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Ukmergės rajono notarės R. S., registro numeris (duomenys neskelbtini), praleistą dėl svarbių priežasčių.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjo A. P. 11,60 Eur (vienuolikos eurų 60 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.