Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-293-880/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-26
Bylos Nr.: e2S-293-880/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17090-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Linas Zinkevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė
Atsakovas: M. M.
Trečiasis asmuo: E. M.

Kategorijos

3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-293-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17090-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė, atsakovo M. M. ir trečiojo asmens E. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 97,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. 2022 m. lapkričio 25 d. teisme gautas ieškovės patikslintas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodė, kad atsisako ieškinio, nes visa prašoma skola sumokėta po kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 481,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi patenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo atsisakymo, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-21905-433/2022 ir priteisė ieškovei iš atsakovo 182,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovo 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos (CPK 294 straipsnis). Todėl ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo tenkintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas nebuvo nagrinėtas iš esmės, tačiau nustatyta, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, dėl ko pastaroji turėjo reikšti ieškinį. Tokiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CPK 1.5 straipsnis) bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 93 straipsnis).

6. Teismas padarė išvadą, kad nors nagrinėjamu atveju prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija advokato teisinei pagalbai apmokėti maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau teismo manymu, tokio ieškinio parengimo procesas nebuvo sudėtingas, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių. Be to, pasirengimas teismo posėdžiui nebuvo sudėtingas, atsižvelgiant į tai, kad advokatas / advokato padėjėjas tokio pobūdžio bylose atstovauja ne pirmą kartą. Taipogi, 2022 m. spalio 12 d. parengiamasis teismo posėdis truko 7 min., o 2022 m. lapkričio 17 d. - truko 6 minutes.

7. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas ieškovės išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumažino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 100 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 176 - 179 straipsniai). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisė 182,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už duomenų paiešką registruose, 60 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant ieškinį ir 100 Eur už advokato padėjėjo atstovavimą bei pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 17 d.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-21905-433/2022, pakeisti - iš atsakovo M. M. priteisti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi, priteisiant 865,15 Eur su PVM. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo absoliučiai neatsižvelgė į šių išlaidų susidarymo aplinkybes, jų apimtį bei susidarymo priežastis, faktą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne advokatui (advokato padėjėjui), bet proceso šaliai - klientui, o tai leidžia spręsti, kad šioje civilinėje byloje buvo priimta nepagrįsta nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

8.2. Teismas formuodamas poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pasisakė tik dėl vienos ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros už atstovo suteiktas teisines paslaugas, nors į bylą buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros bendrai 865,15 Eur sumai, todėl buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

8.3. Aplinkybės dėl bylos nesudėtingumo, apimties, specialių žinių, atstovavimo pakartotinumo, negali būti vertinamos kaip paneigiančios ieškovės teisę į pagrįstą bei proporcingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė sudarydama teisinių paslaugų sutartį su savo atstovu, buvo įvertinusi, kad kai kurios nagrinėtinos bylos gali būti nesudėtingos, panašaus pobūdžio, nagrinėjamos pagal panašius ieškinius bei nereikalaujančios specialių teisinių žinių, juolab nenagrinėjančios naujų teisinių klausimų. Būtent dėl nurodytų priežasčių buvo sutarta, kad ieškovės atstovo atlyginimas tokio pobūdžio bylose, bus mažesnis ir neviršijantis nustatyto užmokesčio Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

8.4. Teismas nepagrįstai nevertino, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo nesąžiningo ir neveikimu (neatsiskaitymo už ieškovo suteiktas paslaugas laiku) pasireiškusio elgesio.

8.5. Teismo posėdžių trukmė negali būti laikoma pagrįstu pagrindu mažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne visos faktiškai sumokėtos šalių išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kodėl apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos gali būti vertintinos kaip nepagrįstas išlaidavimas.

8.6. Sąskaitos, neviršijančios Rekomendacijų dydžiųa, už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose ieškovei yra pateikiamos ir ji jas apmoka iki teismo posėdžio momento, nes bet kurio teismo posėdžio metu yra galimybė, kad byla bus išnagrinėta iš esmės, o bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, vadovaujantis CPK turi būti pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsiliepimas

9. Atsakovas M. M. ir trečiasis asmuo E. M. atsiliepime prašė netenkinti ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ atskirojo skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Panaudos sutartis ir Patvirtinimas dėl panaudos – patvirtina, kad būtent trečiasis asmuo turi apmokėti visas buto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis), įskaitant, bet neapsiribojant ir už atsakovui priklausančią ¼ dalį buto, taip pat kad atsakovas jam priklausančios ¼ dalies buto panaudos faktą išviešino dar 2020 m. birželio 1 d., todėl darytina išvada, jog šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą netinkamam atsakovui, o pagal pareikštus ieškovės reikalavimus turi atsakyti trečiasis asmuo.

9.2. Atsakovas niekada nepripažino ieškinio, o 97,96 Eur skolą ieškovei sumokėjo būtent trečiasis asmuo, t. y. už trečiąjį asmenį jo sutuoktinė N. M. (N. M.), todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas savo prievolę pripažino, sumokėdamas ieškovei reikalaujamą priteisti skolą, yra nesuprantama ir visiškai nepagrįsta.

9.3. Dėl nurodyto vienareikšmiškai konstatuotina, jog materialiuoju teisiniu požiūriu būtent atsakovas laimėjo bylą.

9.4. Tai reiškia, kad tokiu atveju ši civilinė byla iškelta išskirtinai dėl ieškovės netinkamo, nerūpestingo ir neapdairaus elgesio, t. y. ieškovė, neturėdama šioje byloje reikalavimo teisės, pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį (šios aplinkybės pirmos instancijos teismas net nenustatinėjo) ir netinkamam atsakovui, todėl šios aplinkybės savaime patvirtina atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumą. Tai kartu reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių ir byloje dalyvavusių asmenų elgesį tiek iki bylinėjimosi pradžios, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

9.5. Dėl nurodyto darytina išvada, kad ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso nepriteistinos, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Šalies argumentai

10. Atsakovas M. M. ir trečiasis asmuo (apeliantas) E. M. pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį dalyje dėl 182,64 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei UAB „Mano Būstas Sostinė“ ir dėl 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovo M. M., atsakovo M. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmoje instancijoje, atsakovui M. M., taip pat priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ visas apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui M. M. ir trečiajam asmeniui E. M.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (priteisimą) (CPK 94 straipsnis 1 dalis, 98 straipsnis 1 dalis), taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo ir kitų aukštesnės instancijos teismų suformuotos teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

10.2. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai – Panaudos sutartis ir Patvirtinimas dėl panaudos – patvirtina, kad būtent trečiasis asmuo turi apmokėti visas buto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.), įskaitant, bet neapsiribojant ir už atsakovui priklausančią ¼ dalį buto, taip pat kad atsakovas jam priklausančios ¼ dalies buto panaudos faktą išviešino dar 2020 m. birželio 1 d., todėl darytina išvada, jog šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą netinkamam atsakovui, o pagal pareikštus ieškovės reikalavimus turi atsakyti trečiasis asmuo.

10.3. Ieškovė nei Panaudos sutarties, nei Patvirtinimo dėl panaudos neginčijo, taip pat neginčijo aplinkybių, kad pagal pareikštus reikalavimus atsako trečiasis asmuo.

10.4. Atsakovas niekada nepripažino ieškinio, o 97,96 Eur skolą ieškovei sumokėjo būtent trečiasis asmuo, t. y. už trečiąjį asmenį jo sutuoktinė N. M. (N. M.), todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas savo prievolę pripažino, sumokėdamas ieškovei reikalaujamą priteisti skolą, yra nesuprantama ir visiškai nepagrįsta.

10.5. Dėl nurodyto vienareikšmiškai konstatuotina, jog materialiuoju teisiniu požiūriu būtent atsakovas laimėjo bylą.

10.6. Vertinant atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šioje byloje taip pat konstatuotina, kad būtent ieškovės veiksmai (neveikimas), kuriais ji ydingai ignoravo atsakovui priklausančios ¼ dalies panaudą (CK 6.636 straipsnis) ir tai, kad pagal pareikštus reikalavimus turi atsakyti trečiasis asmuo, o atsakovas pagal juos neatsako, pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, o tai nulėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Taigi, dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kalta būtent ieškovė ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimuose prašė atsakovo M. M. ir trečiojo asmens E. M. atskiruosius skundus civilinėje byloje Nr. e2-21905-433/2022, atmesti kaip nepagrįstus, bei priteisti ieškovei jos patirtas byinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovas ir trečiasis asmuo bando klaidingai įtikinti teismą, kad apie sudarytą panaudos sutartį atsakovas ieškovę informavo dar 2020 m. birželio 1 d., kadangi atsakovo pateiktame el. laiške niekur nėra užsimenama apie sudarytą panaudos sutartį ar nurodomi kontaktiniai asmenys, į kuriuos ieškovė turėtų kreiptis dėl ieškovės suteiktų paslaugų apmokėjimo. Pats atsakovas į civilinę bylą pateikė NTR išrašą, kuris dar kartą patvirtino, kad panaudos sutartis išviešinta nebuvo.

11.2. Antra, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, panaudos gavėjas prisiima visas pareigas, kylančias dėl panaudos objekto išlaikymo, tai reiškia ir tiesioginį atsiskaitymą su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, eliminuojant panaudos objekto savininko pareigą išlaikyti turtą. Kadangi, atsakovo ir trečiojo asmens sutartis viešajame sutarčių registre išviešinta nebuvo, atsakovas apie sudarytą panaudos sutartį ieškovės atskirai taip pat neinformavo, atsakovas privalo prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes – bet kokius įsiskolinimus susijusius nekilnojamuoju turtu, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidas.

11.3. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė būtent atsakovo pareigų kylančių iš CK IV knygos nevykdymas laiku. Kadangi, jeigu atsakovas būtų laiku atsiskaitęs (juolab, priminimai apie susidariusį įsiskolinimą yra pateikiami kiekvienoje sąskaitoje, kurią gauna atsakovas už suteiktas paslaugas), ieškovė nebūtų kreipusis nei į teismą, nei į savo atstovą dėl teisinių paslaugų suteikimo, o tai reiškia, kad ieškovė nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.

11.4. Skirtingai, nei teigia trečiasis asmuo, atsakovas nėra laikomas bylą laimėjusia šalimi, kadangi už ieškovės suteiktas paslaugas buvo susidariusi skola, dėl kurios priteisimo ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Skola buvo apmokėta tik įvykus 2 (dviem) parengiamiesiems posėdžiams, o tai patvirtina faktą, kad dėl teisminio proceso pradėjimo yra kaltas būtent atsakovas, todėl jokių atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė neturi atlyginti.

11.5. Teisės aktų nustatyta tvarka neišviešinus panaudos sutarties viešajame registre, atsakovas privalo prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Kadangi ieškovės ieškinys buvo pagrįstas, o susidariusi skola apmokėta tik po to, kai įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai, vadinasi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kilo išimtinai dėl pačio atsakovo kaltės ir nerūpestingumo, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovo ir trečiojo asmens atskirųjų skundų

14. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui (1/4 dalis buto) ir trečiajam asmeniui (3/4 dalys).

15. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2022 m. vasario 9 d. sudarė panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis), pagal kurią atsakovas jam priklausančią ¼ dalį buto perdavė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis bendrasavininkui trečiajam asmeniui E. M.. Be to, atsakovas ir tretysis asmuo 2022 m. vasario 9 d. sudarė patvirtinimą dėl panaudos (toliau – Patvirtinimas dėl panaudos), kuriuo patvirtino, jog trečiasis asmuo naudojasi atsakovo 1/4 dalimi buto nuo 2021 m. gruodžio 2 d.

16. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose teigia, kad Panaudos sutartis ir Patvirtinimas dėl panaudos patvirtina, kad būtent trečiasis asmuo turi apmokėti visas buto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis), įskaitant ir už atsakovui priklausančią ¼ dalį buto, taip pat kad atsakovas jam priklausančios ¼ dalies buto panaudos faktą išviešino dar 2020 m. birželio 1 d., todėl ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, o tai nulėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kurias pareiga atlyginti kyla ieškovei.

17. Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo ir trečiojo asmens argumentais.

18. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CPK 6.629 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į CK 6.478 straipsnio nuostatas laikytina, kad panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, jog įstatymų leidėjas privalomą tam tikrų sandorių registraciją nustatė visų pirma tokio sandorio išviešinimo tikslu. Taip pat yra nustatyta, kad tokio sandorio neišviešinusios šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.153 straipsnis, 6.393 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-549/2007).

19. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta panaudos sutartis išviešinta nebuvo. Tai patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 29 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Neišviešinus panaudos sutarties, turto bendrasavininkai neturi teisės jos naudoti prieš ieškovę, gindamiesi tuo, kad ne atsakovas, o trečiasis asmuo turi apmokėti visas buto išlaikymo išlaidas.

20. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai, ir atsakovo bei trečiojo asmens argumentai, kad atsakovas jam priklausančios ¼ dalies buto panaudos faktą išviešino ieškovei dar 2020 m. birželio 1 d. Iš atsakovo atstovo ieškovei 2020 m. birželio 1 d. siųsto rašto ir elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovė nėra informuojama apie atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą panaudos sutartį, tik abstrakčiai yra nurodoma, kad atsakovas minėtame bute negyvena, o juo naudojasi kiti asmenys, tačiau nenurodomi tų asmenų kontaktai ar kiti duomenys, kuriais remdamasi ieškovė galėtų kreiptis dėl jos suteiktų paslaugų apmokėjimo. Juo labiau, kad panaudos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta tik 2022 m. vasario 9 d.

21. Be to, iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2021 metų liepos 1 d. iki 2022 metų birželio 30 d. Tuo tarpu iš Panaudos sutarties ir Patvirtinimo dėl panaudos matyti, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu patvirtino, kad trečiasis asmuo naudojasi atsakovo 1/4 dalimi buto nuo 2021 m. gruodžio 2 d. Taigi Panaudos sutartis net neapima viso skolos laikotarpio.

22. CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju susidarė priešinga situacija, kuomet atsakovui ir trečiajam asmeniui neišviešinus panaudos sutarties, būtent atsakovui kilo įstatyminė pareiga atlyginti ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. pareikšdama ieškinį, pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad 1/4 dalis buto priklauso atsakovui, bei ieškiniu pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo 97,96 Eur už per laikotarpį nuo 2021 metų liepos 1 d. iki 2022 metų birželio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

24. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi patenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo atsisakymo, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-21905-433/2022 ir priteisė ieškovei iš atsakovo 182,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovo 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

25. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (priežasties teorija). Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 1.5, 6.263 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

26. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, laiku neatsiskaitė už jos suteiktas paslaugas, dėl ko ieškovė turėjo reikšti ieškinį, patirdama išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad būtent atsakovo neveikimas neišviešinant Panaudos sutarties sudarymo fakto, tinkamas ieškovės neinformavimas, taip pat prisidėjo prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsisakė ieškinio ir byla nutraukta, kadangi buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Taigi ieškinio atsisakyta, esant svarbiai priežasčiai, be to, nenustatyta, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai, kadangi skola buvo padengta tik po ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Taigi padaręs išvadą, kad atsakomybė dėl teismo proceso kilo atsakovui, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto šalių procesinį elgesį ir pagrįstai nutarė bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisti iš atsakovo.

28. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, atsakovo ir ir trečiojo asmens atskirieji skundai atmetami.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

29. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad teismas formuodamas poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pasisakė tik dėl vienos ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros už atstovo suteiktas teisines paslaugas, nors į bylą buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros bendrai 865,15 Eur sumai, todėl buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

30. Iš ieškovės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2022 m. spalio 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra AVC 22-1134 – 465,85 Eur su PVM sumai už susipažinimą su civiline byla, teisinę analizę, atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje, o 2022 m. lapkričio 17 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra AVC 22-1270 – 399,30 Eur su PVM sumai už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 17 d. Bendra ieškovės išlaidų suma už atstovo suteiktas teisines paslaugas – 865,15 Eur su PVM.

31. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 481,94 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kadangi bendra ieškovės išlaidų suma už atstovo suteiktas teisines paslaugas – 865,15 Eur su PVM.

32. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimos išlaidas, pagrįstai sprendė dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

33. Pažymėtina, kad ieškovės atskirajame skunde nėra ginčo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už duomenų paiešką registruose, 60 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant ieškinį, o ginčijama nutarties dalis, kuria nepriteistos 865,15 Eur su PVM atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos pilna apimtimi.

34. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

35. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 7, 8.19 punktus už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

36. Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2022 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2022 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1729,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, už vienos valandos Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytų paslaugų teikimą maksimali atlygintina suma advokato padėjėjui – 138,39 Eur (1 729,9 Eur x 0,1 x 0,8).

37. Nustatyta, kad 2022 m. spalio 6 d. Darbų ataskaitoje Nr. AVC-22-1134 nurodyta, kad 465,85 Eur su PVM paskaičiuoti už susipažinimą su civiline byla, teisinę analizę, atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje. Darbo trukmė 3 val. 30 min. Tuo tarpu 2022 m. lapkričio 10 d. Darbų ataskaitoje Nr. AVC 22-1270 nurodyta, kad 399,30 Eur su PVM paskaičiuoti už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 17 d. Darbo trukmė 3 val.

38. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

39. Byloje 2022 m. spalio 12 d. parengiamasis teismo posėdis truko 7 min., o 2022 m. lapkričio 17 d. - truko 6 minutes. Advokato padėjėjas darbų ataskaitoje nurodė, kad jis bylos nagrinėjimui teisme ruošėsi 3 val. 30 min. prieš pirmą parengiamąjį posėdį ir 3 val. - prieš antrą parengiamąjį posėdį. Taigi dviems posėdžiams pasiruošti bei juose dalyvauti užtruko 6 val. 30 min. Pasiruošimas posėdžiui vertinamas pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, t. y. kaip dalyvavimas teismo posėdyje, o suapvalinus teisinių paslaugų teikimo laiką, iš viso advokato padėjėjo darbo laikas yra 7 val. Už 7 val. pasiruošimą ir atstovavimą teisme maksimaliai galėtų būti priteistinas 968,74 Eur (1 729,9 Eur x 0,1 x 0,8 x 7) bylinėjimosi išlaidų dydis. Taigi ieškovės 865,15 Eur su PVM išlaidų suma už atstovo suteiktas teisines paslaugas neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio.

40. Kartu pažymėtina tai, kad vien aplinkybė, jog šalies, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio, savaime nereiškia, kad turi būti atlyginta visa maksimalaus atlygintino dydžio neviršijanti suma. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, kiekvienu atveju atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įvardytus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo ir laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgdamas į konkrečios bylinėjimosi išlaidų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus, įvertinęs civilinės bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo stadiją, šalių elgesį proceso metu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų proporcingumą darbo ir laiko sąnaudų atžvilgiu, išlaidų būtinumą ir racionalumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pagrįstai nusprendė ieškovei priteistinas advokato padėjėjo išlaidas sumažinti, tačiau tai padarė per didele apimtimi.

43. Nagrinėjamu atveju vertinant prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį aptartų kriterijų kontekste, nustatyta, jog ieškinio suma yra 97,96 Eur (Rekomendacijų 2.5 punktas), tuo tarpu prašomos priteisti atstovavimo teisme išlaidos yra net 865,15 Eur, ieškinį sudaro tik 3 lapai, atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimai byloje yra iš esmės vienodi, byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, nereikalaujanti kompleksiškų, specialių žinių (Rekomendacijų 2.1, 2.2 punktai). Natūralu, kad atstovavimui teisme yra reikalingas tinkamas pasirengimas ir bylos medžiagos analizė, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei abiejuose parengiamuosiuose posėdžiuose atstovavo tas pats advokato padėjėjas (Rekomendacijų 2.3 punktas), kuriam bylos esmė jau buvo žinoma, todėl nurodoma pasirengimo antram parengiamajam teismo posėdžiui trukmė nėra protinga. Be to, parengiamieji teismo posėdžiai vyko tame pačiame mieste, kuriame yra ir ieškovės atstovo advokatų kontora.

44. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 100,00 Eur už advokato padėjėjo atstovavimą bei pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 17 d., sprendžia, kad analogiška suma ieškovei priteistina ir už už advokato padėjėjo atstovavimą bei pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. spalio 12 d. Bendra 200 Eur suma už atstovavimą teisme – pasirengimą posėdžiams bei dalyvavimą juose laikoma adekvačia ir atitinkančia bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui laiko sąnaudas.

45. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ieškovės argumentai, kad ieškovė sudarydama teisinių paslaugų sutartį įvertino, kad kai kurios nagrinėtinos bylos gali būti nesudėtingos, panašaus pobūdžio, nagrinėjamos pagal panašius ieškinius bei nereikalaujančios specialių teisinių žinių, juolab nenagrinėjančios naujų teisinių klausimų, todėl buvo sutarta dėl mažesnio ieškovės atstovo atlyginimo tokio pobūdžio bylose. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos 2022 m. kovo 25 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties 3.1. punkto matyti, kad sutartyje sutartas užmokestis tik už ieškinio ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, tačiau ne už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

46. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo nesąžiningo ir neveikimu (neatsiskaitymo už ieškovo suteiktas paslaugas laiku) pasireiškusio elgesio. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad atsakomybė dėl teismo proceso kilo atsakovui, todėl nutarė ieškovei iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

48. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 282,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už duomenų paiešką registruose, 60 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant ieškinį ir 200,00 Eur už advokato padėjėjo atstovavimą bei pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50. Atsakovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus atmetus, jiems nepriteistinos jų apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atskirųjų skundų parengimu.

51. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus prašė priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimus į atskiruosius skundus, tačiau nepateikė įrodymų apie šių patirtų išlaidų dydį ir jų apmokėjimą, todėl šių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

52. Ieškovė teikdama atskirąjį skundą, o atsakovas ir trečiasis asmuo teikdami atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo M. M. ir trečiojo asmens E. M. atskiruosius skundus atmesti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Sostinė, juridinio asmens kodas 121457971, iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282,64 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Teisėjas Linas Zinkevičius