Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pilnametį vaiką, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), taip pat vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2025 m. balandžio 5 d., apie 3.00 val., Pylimo g., ties pastatu Nr. 12, Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. savo kaltę prisipažino visiškai ir nurodė, kad su sutuoktine buvo kuriam laikui išvykę į užsienį, prieš nagrinėjamą įvykį buvo (duomenys neskelbtini), iš ten grįžo į Lietuvą su savo asmeniniu automobiliu. Dėl to savo automobilį nuvežė į servisą ir dieną prieš nagrinėjamą įvykį pasiskolino automobilį Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš sūnaus. Tuo laikotarpiu, kai buvo išvykę, gimė anūkas; įvykio dieną (penktadienį) nusprendė aplankyti ir pirmą kartą pamatyti anūką. Atvažiavo, pabuvo dieną pas savo sūnų su anūku, planavo vykti namo, bet buvo gražus vakaras, dėl to nutarė su sutuoktine pasivaikščioti po senamiestį. Pavaikščioję nutarė užeiti kur nors pasėdėti į kavinę, nes buvo tam proga. Išgėrė tris bokalus alaus trijų valandų laikotarpiu. Išėjus iš kavinės bandė kviesti taksi, tačiau to padaryti nepavyko. Tuo metu jautėsi gerai, buvo prasiėjęs, dėl to nutarė, kad gali parvairuoti namo. Jo sutuoktinė tam prieštaravo, tačiau jis jautėsi tikrai labai gerai. Kai ėjo su sutuoktine pasivaikščioti, automobilį buvo palikęs pas sūnų kieme, tačiau automobilio raktelius turėjo su savimi. Pasiėmė automobilį iš sūnaus kiemo ir nedaug pavažiavus priekyje pamatė policijos pareigūnų automobilį; suprato, jog yra tikrinamas neblaivumas. Sulaukus savo eilės, prie jo priėjo pareigūnė, jis atidarė langą, jo paprašė pūsti ir jis papūtė į alkotesterį. Jo paprašė pakartoti ir jis dar kartą papūtė. Tuomet pareigūnė jam nurodė, kad jis yra pavartojęs alkoholio ir paprašė automobilį priparkuoti prie kelkraščio bei prieiti prie jų automobilio. Priėjus prie policijos pareigūnų automobilio, jo vėl paprašė pūsti ir jis nesuprato kodėl, nes jau buvo pūtęs. Tą policijos pareigūnams ir nurodė, tačiau gavosi komunikacijos nesusipratimas, jam buvo prasidėjusi panika. Pažymėjo, kad ilgą laiką gyveno užsienyje, dėl to nežinojo apie nuotolinius alkotesterius, vėliau pasidomėjęs sužinojo, kad jau seniai yra tokia tvarka, kad duoda vieną kartą pūsti ir praėjus laikui vėl duoda pūsti. Lietuvoje 5 metus negyveno. Tuo metu pilnai situacijos nesuprato ir gavosi nesusipratimas. Du kartus pūtė į nuotolinį alkotesterį, būdamas dar sūnaus automobilyje. Jam policijos pareigūnai viską aiškino, tačiau jis anksčiau su tuo nebuvo susidūręs, nežino ką ten rodo, nežinojo, jog nuotolinis alkotesteris rodė tik patį alkoholio vartojimo faktą, dėl to galvojo, jog kažkas neteisingai vyksta. Policijos pareigūnai buvo įspėję apie galimą baudžiamąją atsakomybę. Vėliau prie kito ekipažo atėjęs jis nepūtė, jam pareigūnai viską aiškino, bet tuo metu galvojo, jog kažkas nuo jo yra slepiama. Gailisi priėmęs tokį sprendimą. Galėjo taip būti, jog jo tuo metu buvusi būklė padarė įtaką jo tokiam sprendimui. Jis neneigia, jog patikrinimo metu buvo išgėręs alaus. Jo sutuoktinė nematė tos situacijos, kadangi ji sėdėjo automobilyje. Vėliau atvyko jo sūnus, kurį iškvietė atvykti sutuoktinė, sūnus jam sakė pūsti, tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad jau yra per vėlu. Jam buvo išaiškinta, kad gali nuvykti į gydymosi įstaigą patikrinti kraują, tačiau ten nevyko, nes jau buvo praėję daug laiko ir tie argumentai nieko nereikštų. Jam buvo išaiškintos pasekmės dėl atsisakymo tikrintis neblaivumą. Pripažįsta atsisakęs tikrintis neblaivumą. Nurodė, kad jei būtų nebuvęs sustabdytas policijos pareigūnų, tikriausiai būtų vykęs namo, t. y. nuo tos vietos nutolusios (duomenys neskelbtini) km atstumu. Iki policijos pareigūnų sustabdymo, buvo nuvažiavęs 500 m. Išgėrė 3 bokalus alaus, alkoholį vartojo dėl to, kad gimė anūkas, buvo euforija, ilgai laukė anūko ir buvo (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartoja retai, per išskirtines progas ir saikingai. Yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau nesusijusius su jų padarymu esant neblaiviam. Turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, nes ten gyveno. Patikrinimo metu vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo to neprašė; galėjo būti ir taip, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo tuo metu, turėjo tik asmens dokumentą. Sūnaus automobiliu naudojasi nedažnai, kartais pasiskolina; sūnus juo pasitikėjo, negalvojo, jog gali taip neatsakingai pasielgti, buvo nepatenkintas dėl tokio jo elgesio. Sūnus juo labai nusivylė, netoleruoja vairavimo pavartojus alkoholį. Nurodė, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, nes turi garbaus amžiaus motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kurią kiekvieną savaitę lanko, apiperka ir į gydymosi įstaigą nuveža. Gydymosi įstaiga nėra toli, tačiau jo motina vos juda, vaikšto su vaikštyne. Jo sutuoktinė turi asmeninio turto (duomenys neskelbtini) (nes jis buvo pirktas už asmenines sutuoktinės lėšas, kurios jai buvo paliktos tėvų). Jis jokio nekilnojamo turto neturi, tik žemės sklypą, ant kurio šiuo metu statosi namą. Jo atlyginimas pagal darbo sutartį, jį pavertus į eurus, yra iki (duomenys neskelbtini) Eur; sutuoktinės pajamos panašios, jų šeimos bendros pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Gauna priedus, kurie priklauso nuo rezultatų. Turi pasiėmęs kreditą, nes šiuo metu statosi namą, moka po (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį už kreditą. Kitų įsipareigojimų, antstolių išieškomų skolų ar kitų skolų neturi. Turi vieną asmeninį automobilį. Jis dirba nuotoliniu būdu. Jo darbinėms funkcijoms tiesiogiai teisė vairuoti nėra reikalinga, tačiau be automobilio – kaip be rankų. Sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones. Jo sesuo gyvena ne Vilniuje, o (duomenys neskelbtini), motina gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė nežinantis, kokia yra jo vairuoto įvykio metu automobilio vertė, nes jis nėra ekspertas, o automobilis nėra jo. Tas automobilis yra padėvėtas, pabraižytas, vertina jo būklę kaip vidutinišką, mano, kad jį reiktų paremontuoti; nuvarė automobilį į servisą ir jam pasakė, koks turėtų būti atliktas remontas. Mano, kad perkant tokį automobilį pirkėjas bandytų numušinėti jo kainą. Dėl pateikto prašymo dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad su M. Ž. yra pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metų, jie kasdiena bendrauja, yra geri draugai, jam pastarasis duoda daug patarimų. Apie šį įvykį jis papasakojo M. Ž. po įvykio praėjus kelioms dienoms, į ką pastarasis sureagavo ne kaip, išbarė, pasakė kaip reikėtų elgtis, jog tokie dalykai nesikartotų. Mano, kad M. Ž. gali jam daryti teigiamą įtaką, jo nuomonė yra labai svarbi, laiko jį autoritetu. Jis yra sesers vyras, jie kartu leidžia laisvalaikį, užsiima žvejyba, dažnai susiskambina. Ateityje jis pats planuoja gyventi Lietuvoje, jei tam bus galimybė, viskas priklausys nuo finansų. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), prasidėjus Covid-19, dirbo nuotoliniu būdu, tuo metu sutuoktinei įsigijus nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), pagyveno ten ir dabar 3 metus gyvena Lietuvoje. Dažnai vyksta į užsienį, bet pagrinde būna Lietuvoje. Gyvenant užsienyje visuomet bendraudavo su M. Ž. vaizdo skambučiais. Iki šiol kalba su M. Ž. apie nagrinėjamą įvykį. Su M. Ž. matosi kelis kartus per mėnesį. Gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesį vertina neigiamai. Jį visi labai dėl to pasmerkė, apie tai daug kalbėjosi su šeima ir M. Ž., tikrai jo toks elgesys yra nedovanotinas. Suvokia kokią riziką kėlė jo elgesys, jis galėjo sukelti pavojų sutuoktinei ir kitiems eismo dalyviams (2 t., b. l. 72-80).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai kaltinamasis R. V. nurodė dėl automobilio vertės, kad kai buvo pirktas automobilis, jis buvo naujo modelio, bet atsirado naujesnis modelis, vėliau dar naujesnis ir jo vertė ženkliai nukrito. Nuvarė automobilį į servisą ir paprašė, kad apžiūrėtų automobilį bei surašytų visus defektus, ką reiktų suremontuotų. Pats bendravo su specialistu. Autoservise paprašė pažiūrėti, kokie yra nematomi automobilio defektai. Neklausė sūnaus, kada automobilis paskutinį kartą buvo tvarkytas. Sūnus tvarkydavo automobilį, keisdavo tepalus. Su šiuo automobiliu kaltinamasis buvo atsirėmęs į kitą automobilį, sūnus tvarkė bamperio nubrozdinimą. Nurodė, kad yra pateikęs visas mokesčių deklaracijas ir įsiskolinimų neturi. Dabar dirba (duomenys neskelbtini), Lietuvoje dirbo 2023 – 2024 m. pagal verslo liudijimą. Yra pateikęs mokesčių deklaraciją už 2024 m. (duomenys neskelbtini) jo pajamos (duomenys neskelbtini) svarų per mėnesį. Lietuvoje dirba pagal verslo liudijimą ir jo pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Maksimaliai jo atlyginimas per mėnesį yra (duomenys neskelbtini) Eur. (duomenys neskelbtini) Eur moka įmoką už paskolą. Atskaičius mokesčius, „į rankas gauna“ apie (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo metu jo sutuoktinė nedirba, jis turi mokėti paskolą, mokesčius už verslo liudijimą, socialinį draudimą, komunalinius mokesčius. Turi žemės sklypą, kurį pardavinėja, bet niekas jo neperka. Pardavė savo nekilnojamą turtą, šiuo metu gyvena sesers bute ir statosi už turimas lėšas namą kitame sklype. Name gyvens su sutuoktine (2 t., b. l. 96-106).

Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas M. Ž. nurodė, kad kaltinamasis R. V. yra jo sutuoktinės brolis, jį pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. Jie dažnai pasikalba, susitinka, kartu važiuoja į gamtą, pažvejoti, pavėžiauti. Abudu turi panašią situaciją su tėvais, tai vienas kitam padeda. Jiedu bendrauja atvirai, R. V. juo pasitiki, jam vienam iš pirmųjų paskambino po šio įvykio. Paskambinęs R. V. jautė gėdą dėl tokio padaryto dalyko. Jam buvo netikėtas toks R. V. elgesys, yra ne vieną šventę kartu buvę, tai toks elgesys nėra jam įprastas. Per Šv. Kūčias alkoholio nevartoja, per Šv. Kalėdas alaus ar vyno taurę suvartoja, važiuodami į gamtą alkoholio nevartoja, t. y. alkoholis yra vartojamas proto ribose. R. V. nepiktnaudžiauja alkoholiu. Tiki, kad toks R. V. elgesys nepasikartos, mato, jog jis pergyvena, gailisi; supranta, kokios galėjo būti pasekmės. Sutinka už jį laiduoti, juos sieja draugystė ir bendros patirtys. Daugiau bendraus, skatins R. V. daugiau bendrauti, kad tokių situacijų nepasikartotų. Jie dažnai susiskambina, matosi rečiau, bet bent kartą per mėnesį. Bendrauja ir be žmonų, dalinasi paslaptimis. Jo požiūris į tokius poelgius yra neigiamas, nepateisina tokio elgesio, supranta kuo tai gali baigtis. Laidavimo prašytų be užstato, kadangi turi įsipareigojimų bankui, ruošiasi guldyti motiną į slaugos ligoninę, kuri nemažai kainuoja. Nurodė, kad jei galėtų sumokėti užstatą – jį tikrai sumokėtų. R. V. charakterizuoja kaip šeimynišką žmogų, jo įsipareigojimai šeimai yra verti pagarbos ir galima to pasimokyti, jis labai daug rūpinasi motina, dėl kurios jam reikia daug važinėti. Taip pat su sūnumi artimi, kartu dalyvauja varžybose. Jeigu sezonas, per savaitę jie turi 2-3 treniruotes, vėliau savaitgalį varžybos. Po įvykio pirmojo pokalbio metu R. V. jam nurodė, kad negalėjo išsikviesti taksi, nesijautė blogai, sakė, kad ne kiekvieną dieną gimsta anūkas, buvo emociškai susijaudinęs. Mano, kad jo nuomonė R. V. yra svarbi, mano galintis daryti jam teigiamą įtaką, o R. V. dėl šio įvykio pasimokė (2 t., b. l. 72-80).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas Eugenijus Laurinčiukas nurodė, kad dirba turto vertintoju. Tvirtina savo pateiktą ataskaitą. Nurodė, kad apžiūrėjus transporto priemonę, nustatė sugadinimus kai kurių dalių, tai yra įtraukta į sąmatą, kurią pats ir sudarė. Tuo pačiu užsakovas pateikė remonto įmonės patikros aktą, kuriame įvertinti sugadinimai ir kainos defektų pašalinimo, t. y. defektai, kurių vizualiai negalėjo matyti specialistas – važiuoklės, variklio defektai. Įvertinęs visus defektus, paskaičiavo rinkos bazinę vertę ir dėl to sumažino rinkos kainą. Prekinė išvaizda buvo pamažinta 5 procentais, pritaikant KV1 koeficientą. Vertino techninę būklę ir prekinę išvaizdą. Įvertino ir smulkius apgadinimus, kurie leidžia vairuoti transporto priemonę, bet prekinį vaizdą gadina, tai – bamperio pabraižymas, apdaužytas priekinis apatinis spoileris, priekinis kairys sparnas buvo įbrėžtas, ratlankiai. Vienas ratlankis yra įtrauktas į remonto sąmatą kaip keistinas, kur jame yra labai stiprus įkirtimas ir nesaugu tokį ratlankį naudoti. Nustatė bazinę kainą iš keturių transporto priemonių, kurių pardavimo pasiūlymus rado Lietuvoje. Bazinę kainą pakoregavo dėl ridos. Buvo paskaičiuotas vidurkis ir paskaičiuota korekcija. Tų automobilių rida buvo didesnė nei šio automobilio, kurį vertino, vertintas automobilis ridos atžvilgiu buvo geresnis, dėl to jo kainą pakėlė 5 procentais. Taigi bazinė automobilio vertė pakilo nuo 28 149,75 Eur iki 29 668,57 Eur (Paskaičiavimo 1.1 p.). Tuomet pritaikė 0,95 koeficientą dėl prekinės išvaizdos. KV1 yra smulkūs apgadinimai, techninę būklę ir prekinę išvaizdą vertinantis koeficientas. Tai buvo smulkūs apgadinimai, kurių netraukė į remonto sąmatą, bet praktiškai vertei jie irgi turi įtakos. Taip gavo rinkos vertę 28 175 Eur (Paskaičiavimo 1.5 p.). Lygino savo sąmatoje nurodytus defektus su autoserviso komercinio pasiūlymo sąraše nurodytais defektais, jie nesutapo, todėl ėmė tiek sąmatos, tiek pasiūlymo kainas be PVM. Buvo nustatyta, kad alyva ir tepalai turi būti pakeisti, nes oro filtras yra užsinešęs šiukšlėmis, o tai gali mažinti automobilio vertę. Jam dokumentą iš autoserviso pateikė užsakovas. Jis (specialistas) fiksuoja defektus, kuriuos mato vizualiai, ir nurodo jų remonto išlaidas, o auto serviso duomenys patvirtina vidinius taisytinus dalykus. Automobilis buvo neprižiūrėtas, apleistas, prasta automobilio būklė matosi ir nuotraukose. Nežino, ar už savo nustatytą rinkos vertę pirktų šį automobilį. Abejoja, kad automobilio rida yra tikra, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą. Automobilio atstatymo kaštus sudaro ir dalys, ir darbai. Kiekvieno autoserviso įkainiai skirtingi. Pagal Komercinio automobilio remonto pasiūlyme nurodytas kainas, mano, kad šis servisas naudoja dėvėtas detales. Jam nekilo įtarimų dėl autoserviso pateiktos sąmatos bei nurodytų kainų. Jam tik užkliuvo pusašis, nes galėjo kainuoti ir daugiau. Paprastai toks automobilis nėra pigus. Šis atvejis tikrai neišimtinis, nes individualiai įvertinus automobilį jo vertė skiriasi nuo VšĮ „Emprekis“ vertės (2 t., b. l. 96-106).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. nurodė, kad <...> 2025 m. balandžio 5 d., apie 1.45 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus iš budėtojų dalies gavo užduotį tikrinti vairuotojų blaivumą Pylimo g. – Klaipėdos g., nuo 2.30 val., iki 4.00 val. sustojus Pylimo gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 12, pradėjo stabdyti visus iš eilės važiuojančius automobilius ir tikrinti vairuotojų blaivumą bekontakčių alkotesteriu. Jai stabdant baltos spalvos automobilį Mercedes-Benz GLE 350D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo sėdėjo vyras, kuris papūtė į bekontaktį alkotesterį „Alcotest 5000 Drager“ Nr.: ARME - 0010. Pūtimo metu alkotesteryje atsirado raudonos spalvos ženklas „X“, o tai reiškia, kad asmuo galimai yra neblaivus. Taip pat nuo vyro, kaip vėliau paaiškėjo, R. V., burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, R. V. pasakė, kad „taip“, todėl buvo paprašytas pavažiuoti į dešinės pusės kelkraštį, kuriame stovėjo kitas policijos ekipažas V1714 tam, kad jie patikrintų R. V. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos kiekį. Automobilyje Mercedes-Benz GLE 350D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R. V. ant priekinės keleivių sėdynės sėdėjo moteris. Vairuotoją ir automobilį perėmė ekipažas V1714 (1 t., b. l. 29-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. nurodė, kad <...> 2025 m. balandžio 5 d., <...> dirbo pagal priemonę, adresu Pylimo g. 12, Vilniuje, ir stabdė visus pravažiuojančius automobilius ir tikrino girtumą. <...> Jiems dirbant, maždaug apie 3 val., patikrinimui V1727 ekipažas sustabdė automobilį Mercedes-Benz GLE 350D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matė jam davė pūsti į bekontaktį alkotesterį, po ko bekontaktis alkotesteris parodė raudoną spalvą, tada vairuotojas pavažiavo dešiniau ir sustojo. Kadangi buvo labai didelis srautas automobilių, jos kolega D. B. (D. B.) priėjo prie šio asmens. Kas ten toliau vyko tarp šio vairuotojo ir kolegos D. B. ji nežino, nes ji tuo metu tikrino kitus automobilius. Neužilgo D. B. kartu su vairuotoju priėjo prie jų tarnybinio automobilio (V1714) patikrinti asmens tapatybę. Nustačius jo tapatybę, tai buvo R. V. Kolega D. B. nurodė jam, kad bus tikrintas girtumas su kitu alkotesteriu. Jo buvo paklausta, ar jis atsisako pūsti; jis atsakė, kad neatsisako, tačiau pūsti nenori, jam reikia atsigerti vandens. Kelis kartus buvo paprašyta pasikrinti girtumą, tačiau jis tik sakydavo, kad neatsisako, bet nurodydavo, kad jau pūtė ir jam reikia atsigerti vandens. Jam buvo išaiškinta, kad jis pūtė į bekontaktį alkotesterį, kuris promilių nerodo. Tada D. B. pradėjo jam sakyti, kad jeigu atsisako pūsti, jam gresia baudžiamoji atsakomybė už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Iš minėto piliečio buvo matyti, kad jis yra neblaivus, tai buvo aišku dėl to, kad jo judesiai buvo nekoordinuoti, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba buvo. Taip pat jis pats jiems pasakė, kad „kodėl aš negaliu alaus išgerti“, iš jo tokių žodžių suprato, kad jis vartojo alų. R. V. pradėjo elgtis neadekvačiai, vengė, atsikalbinėjo, bandė eiti lik savo automobilio, po ko buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Kai supildė visus procesinius dokumentus, atvyko ir minėto asmens sūnus pasiimti automobilį, kadangi jis jam priklausė. Jam buvo įteiktas šaukimas ir jam buvo išaiškinta, kad jeigu jis nesutinka su alkotesterio parodymais jis gali vykti į gydymo įstaigą ir per 1 valandą pasitikrinti girtumą, tai buvo pasakytą ir prie jo sūnaus D. V. Automobilis buvo grąžintas transporto priemonės savininkui D. V. bei surašytas raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas (1 t., b. l. 34-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės L. P. 2025 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės (1 t., b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. nurodė, kad pasinaudos teise atsisakyti duoti parodymus dėl savo šeimos nario – sutuoktinio R. V. (1 t., b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. nurodė, kad <...> 2025 m. balandžio 5 d., <...> dirbo pagal priemonę, adresu Pylimo g. 12, Vilniuje, ir stabdė visus pravažiuojančius automobilius bei tikrino girtumą. <...> Jiems dirbant maždaug apie 3.00 val. patikrinimui V1727 ekipažas sustabdė automobilį Mercedes-Benz GLE 350D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis su L. P. tuo metu tikrino kitą automobilį, nes jie sustabdydavo automobilį, tuomet jie kitą automobilį stabdydavo. Jis nematė, kaip pareigūnai I. B. ir A. I. tikrino automobilio Mercedes Benz GLE 350D vairuotojo girtumą. Kai patikrino kitus automobilius su L. P., jis išgirdo, kaip I. B. sušuko, kad baltos spalvos automobilio Mercedes Benz GLE 350D vairuotojas pripūtė į bekontaktį alkotesterį. Automobilio Mercedes Benz vairuotojui jis parodė pavažiuoti į priekį ir sustoti prie šaligatvio, pirmoje juostoje, jis pavažiavo ir sustojo. Automobilyje Mercedes Benz kartu su R. V. ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo moteris. Jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo, prisistatė, jis jam pasakė, kad alkotesteriu reikia pasitikrinti girtumą. Vairuotojas sutiko, išlipo iš savo automobilio, pateikė jiems savo asmens dokumentą, jis nuėjo prie jų tarnybinio automobilio. Vairuotojas stovėjo šone, ant šaligatvio. Jis ruošė alkotesterį, kad patikrinti vairuotojo girtumą. Jis jam davė neišpakuotą alkotesterio antgalį, kad pats išsipakuotų, bet jis jam pasakė, kad jis nori atsigerti vandens ir tuomet jis pats, jam matant, išpakavo alkotesterio antgalį. Jis jam pasiūlė pūsti į alkotesterį. Jis rodė nepasitenkinimą, jis jiems aiškino, kad jis jau pūtė, kiek jis pripūtė, jam niekas neparodė. Jis jam paaiškino, kad prieš tai jį tikrino bekontakčiu alkotesteriu, kuris promilių nerodo, tik rodo, ar yra iškvėptame ore alkoholio, ar nėra. Jis jų paaiškinimų negirdėjo, jis tik jiems sakė, kad nori eiti į automobilį atsigerti vandens. Po ko jis agresyviai pradėjo su juo kalbėti, jis kartu su kolega A. I. ilgai jam bandė aiškinti, kad jei jis atsisakys tikrintis girtumą, tai yra baudžiamoji atsakomybė. Jis jam pasakė, kad jis negali eiti atsigerti vandens, nes nežino, ką jis ten atsigers, gal alkoholį atsigers. Jie jam aiškino, kad atsisakydamas pūsti į alkotesterį, jis vengia pasitikrinti blaivumą. Po ko automobilio vairuotoją pasodino į tarnybinį automobilį, kadangi matėsi, kad jis akivaizdžiai yra neblaivus, jis kalbėjo nerišliai, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo toliau ne vieną kartą buvo klausiama, ar jis pasitikrins blaivumą, bet jis vis tiek sakė, kad nori atsigerti vandens. Jis neatsimena, ar jis jiems sakė, kad yra vartojęs alkoholio. Po ko jis priėjo prie moters, sėdinčios automobilyje Mercedes Benz, jis neatsimena tiksliai dėl ko pas ją ėjo, gal dėl to, kad norėjo automobilį priverstinai nuvežti į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, ar atlikti automobilio apžiūrą. Ji jiems pasakė, kad automobilis priklauso jos sūnui, po ko automobilį pakvitavimu grąžino automobilio savininkui, kuris atvyko paimti automobilį (1 t., b. l. 39-42).

2025 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas baltos spalvos, lengvasis automobilis Mercedes Benz GLE 350D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr.: (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 48-61).

2025 m. balandžio 5 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. V. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Užfiksuota, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo įspėtas dėl filmavimo; paaiškinta atsisakymo tikrinti arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. R. V. nesutiko, vengė tikrintis, atsisakė pasirašyti (1 t., b. l. 66).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo A. I. 2025 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11888-25, vykdant prevencines KET priemones, adresu Vilnius, Pylimo g., sustabdžius baltos spalvos automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinus vairuotojo R. V., neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu buvo nustatyta, kad R. V. iškvėptame ore buvo aptiktas alkoholis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. B. nurodė R. V. sustoti šalikelėje ir pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, kuris matavimo metu nurodo tikslų promilių skaičių. R. V. išlipęs iš automobilio vairuotojo vietos priėjo prie tarnybinio automobilio bendravo su vyresniuoju tyrėju D. B.. Priėjęs prie R. V. iš karto pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą iš jo burnos. Bendraujant su R. V., pastarojo buvo kelis kartus pareikalauta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau R. V. kategoriškai atsisakė tai daryti, bei nurodė, kad jau atliko tikrinimą, kuris buvo atliktas bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu iškvėptame ore. Taip pat R. V. stovėdamas svirduliavo į šonus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. R. V. kalboje buvo girdėti nerišlūs sakiniai. R. V. pokalbio metu paminėjo, kad vakaro metu išgėrė 1 vienetą alaus, tačiau nekonkretizavo nei suvartoto alkoholio tikslaus kiekio, nei jo stiprumo laipsniais. Išaiškinus galimas pasekmes dėl neblaivumo nepasitikrinimo, R. V. ir toliau atsisakinėjo tikrintis neblaivumą alkotesteriu (1 t., b. l. 17-18).

2025 m. balandžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai iš nagrinėjamo įvykio. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kitų užfiksuotų aplinkybių matyti kaip R. V. sėdi policijos tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas jam sako, kad jis atsisakė pūsti. R. V. aiškina, kad neatsisakė, kad jam nepasakė kiek promilių. Pareigūnas jam sako, kad jau penktą kartą aiškina, kad alkotesteris buvo kontaktinis. R. V. dar kartą klausia, kiek jis pripūtė, kad jis neatsisakė pūsti. Pareigūnas jam aiškina, kad ekranas parodė raudoną spalvą, kad yra alkoholis. R. V. sako, bet kiek jis pripūtė, yra pirmą kartą tiek pripučia, antrą kartą tiek. Pareigūnas jam sako, kad jis nei vieno karto nepūtė. R. V. sako: „žiūrėkit, aš įpučiu, jūs sakot, aš apgirtęs, sakau, kiek promilių, jūs man nepateikėt“. Pareigūnas jam dar kartą aiškina, kad tas aparatas neparodo promilių, pagal šį atvejį tris kartus reikia pūsti, kad jis pūtė į nuotolinį alkotesterį, kuris tik parodo, ar yra, ar nėra, kad jis nepūtė. Pareigūnas R. V. sako, kad jie kalba jau 20 min., klausia jo, ar jis atsisako pasirašyti. R. V. aiškina, kad jis neatsisako pasirašyti. Pareigūnė R. V. sako, kad bekontakčiu alkotesteriu jam buvo tikrinamas girtumas. Pareigūnas aiškina, kad bekontaktis alkotesteris, kuris nerodo promilių. R. V. aiškina, kad jis alaus bokalą išgėręs, ką jam žinoti, ką jis pripūs. R. V. aiškina, kad jis neatsisako pūsti ir jam nedavė šanso pasitaisyti. Pareigūnas R. V. duoda šaukimą atvykti į Vilniaus m. 3 PK, 7 d. 13:00 val. R. V. klausia: „kokia proga?“. Pareigūnas jam atsako, kad šio įvykio proga. Pareigūnas jam aiškina, kad šaukimą gali paimti ir keliauti namo. R. V. sako „nepaimsiu“, pareigūnas duoda šaukimą kitam stovinčiam vyriškiui. R. V. jam sako „neimk, D.“. R. V. pareigūnams sako, kad važiuoja į medicinos įstaigą pasitikrinti girtumą. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kita ko matyti kaip pareigūnė R. V. liepia paimti šaukimą ir galės jis apklausoje viską papasakoti. R. V. aiškina, kad važiuoja į medicinos įstaigą pasitikrinti savo girtumą, kad čia jo teisė. Pareigūnas jam aiškina, kad jis nepūtė ir kaip jam gali pasakyti, kiek promilių (1 t., b. l. 21-23).

2025 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai iš nagrinėjamo įvykio. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kitų užfiksuotų aplinkybių matyti kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Kelkraštyje matomas baltos spalvos Mercedes Benz automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojo vietoje sėdi vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip R. V.) – trumpais, juodais plaukais, vilkintis juodą striukę. Pareigūnas 1 pildo procesinius dokumentus. Pareigūnas 1 nori patikrinti R. V. blaivumą. Vyras vengia tikrintis blaivumą. Po kurio laiko vyras pripažįsta, kad išgėrė bokalą alaus. Vyras pasodinamas į tarybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Pareigūnas 1 fotografuoja minėtą Mercedes Benz automobilį (1 t., b. l. 24-26).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mercedes Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. V. (1 t., b. l. 63).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Mercedes Benz GLE 350 D 4MATIC vidutinė rinkos vertė 2025 m. balandžio mėnesį buvo 28 124 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 65).

Turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko 2025 m. rugpjūčio 20 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L250619 duomenimis, automobilio Mercedes Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 15 140 Eur (2 t., b. l. 40-70).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamą, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti ir pan. Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo R. V. paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojų I. B., L. P. ir D. B. parodymais, taip pat vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolų duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis R. V. 2025 m. balandžio 5 d., apie 3.00 val., Pylimo g., ties pastatu Nr. 12, Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustabdytas policijos pareigūnų, atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai policijos pareigūnai jam nustatė akivaizdžius neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Šiais savo veiksmais R. V. pažeidė SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalį ir KET 17 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, vairuotojas, policijos pareigūno reikalavimu, privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka leisti patikrinti, ar jis nėra neblaivus arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. paaiškino, jog įvykio dieną pirmą kartą aplankė anūką, dėl to pasivaikščioję su sutuoktine mieste, nutarė nueiti į kavinę, kurioje išgėrė 3 bokalus alaus; nepavykus išsikviesti taksi, manydamas, jog gerai jaučiasi, pasiėmė prie sūnaus namų stovėjusį automobilį ir nutarė su juo vykti namo, tačiau pavažiavus 500 m buvo sustabdytas policijos pareigūnų vykusio reido metu. Nors kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėto įvykio metu atsisakė tikrintis dėl komunikacijos nesusipratimo, manė, jog tinkamai pūtė du kartus į alkotesterį, tik policijos pareigūnai jam atsisakė nurodyti, kiek jis įpūtė bei nurodė nežinojęs nustatytos neblaivumo tikrinimo tvarkos (jog pirmiausiai nustatomas neblaivumo faktas bekontakčiu alkotesteriu ir tik tuomet duodama pūsti į alkotesterį, kuris rodo konkrečias promiles), vis tik, teismo vertinimu, šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės laikytinos jo gynybine versija ir nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Minėta, jog neturi reikšmės priežastys (aplinkybės), dėl kurių asmuo vengė pasitikrinti neblaivumą.

Iš kitų byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog kaltinamajam R. V. nagrinėjamo įvykio metu buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų I. B., L. P., D. B. paaiškinimuose bei 2025 m. balandžio 5 d. neblaivumo nustatymo akte, pagal kuriuos nustatyta, kad 2025 m. balandžio 5 d., 3.00 val. R. V. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Nustatytas aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos pareigūno „Body“ kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog kaltinamajam R. V. ne kartą buvo išaiškinta neblaivumo nustatymo tvarka, bei buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai, tačiau tai nepakeitė kaltinamojo sprendimo ir tikrintis neblaivumą jis nesutiko, apeliuodamas į tai, kad jau jo neblaivumas buvo nustatytas.

Įvertinus byloje ištirtų aplinkybių visumą, pripažintina, kad kaltinamajam R. V., sustabdžius jį vairuojantį automobilį, policijos vykdomo reido metu buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o kaltinamasis suvokė, jog atsisako paklusti pareigūnų nurodymui tikrintis neblaivumą, t. y. pripažintina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Teismas patikslina R. V. pareikštą kaltinimą, pašalindamas iš jo aplinkybes, kad R. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bei vairavo automobilį, būdamas neblaivus nuo alkoholio. Šioje byloje nustatyta (konstatuota), jog R. V. 2025 m. balandžio 5 d., apie 3.00 val., Pylimo g., ties pastatu Nr. 12, Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia nei faktinių kaltinimo aplinkybių, nei kaltinamojo veikos kvalifikavimo, todėl nelaikytinas teisės į gynybą pažeidimu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį draugo M. Ž. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis), kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo R. V. asmenybės, jis yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbantis (nurodė dirbantis užsienio valstybėje, darbo funkcijas atliekantis nuotoliniu būdu iš Lietuvos, darbo reikalais dažnai keliaujantis; taip pat užsiimantis individualia veikla), vedęs, turintis pilnametį vaiką. Kaip minėta, kaltinamasis R. V. yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, baustas administracine tvarka, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas linkęs sumokėti; nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Prie prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateiktose charakteristikose charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – iškart pripažino savo kaltę, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Be to, kaltinamasis savanoriškai sumokėjo 50 Eur į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad R. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamojo draugas M. Ž. yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi, paskirtas baudas linkęs sumokėti). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. Ž. nurodė, jog kaltinamasis yra jo sutuoktinės brolis, juos sieja ilgametė draugystė, jie kartu leidžia laisvalaikį, kaltinamasis su juo atvirai bendrauja ir juo pasitiki, R. V. su juo dalinasi paslaptimis, kaltinamajam yra labai svarbi jo nuomonė. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką R. V. ir ateityje toks kaltinamojo R. V. elgesys nepasikartos, nes jis suprato savo elgesį ir galimas jo pasekmes, o dėl juos siejančios ilgametės draugystės ir pasitikėjimo, jis gali daryti R. V. teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, M. Ž. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ilgametę draugystę su kaltinamuoju, jų tarpusavio ryšį, pagarbą ir pasitikėjimą, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų tarpusavio bendravimo bei įtakos kaltinamojo pasirinkimams (elgesiui), sudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam R. V. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamasis R. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą M. Ž., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti laikotarpiui nuo vienerių iki penkerių metų asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (įskaitant teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 14 d. Teismas sprendžia, kad pagrindo nustatyti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra, o aplinkybė, kad kaltinamajam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl asmeninių bei šeimos aplinkybių (rūpinimosi motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini), dalyvaujant sūnaus treniruotėse bei varžybose, taip pat susisiekimui) kaltinamajam buvo žinoma ir nagrinėjamo įvykio metu, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Kaltinamajam kilusios neigiamos pasekmės, įvykdžius nusikalstamą veiką, yra natūrali pasekmė asmeniui, pažeidusiam įstatymą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. V. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiajam asmeniui – sūnui D. V. priklausantį automobilį. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamojo sūnus D. V., perleisdamas automobilį kaltinamajam, jį matė ir žinojo (suprato), kokios būklės yra kaltinamasis, vairuodamas šią transporto priemonę. Dėl to šioje byloje spręstinas klausimas dėl kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Mercedes Benz GLE 350 D 4MATIC“ vidutinė rinkos vertė sudaro 28 124 Eur su PVM (1 t., b. l. 65). Pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktos turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko 2025 m. rugpjūčio 20 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L250619 duomenis, automobilio Mercedes Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 15 140 Eur. Teismas, nustatydamas automobilio kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio vertę, vadovaujasi kaltinamojo gynėjo pateiktu turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko atliktu individualiu automobilio Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatymu, o ne VšĮ „Emprekis“ atlikto vertinimo duomenimis, kuris atliekamas masiniu būdu, neatsižvelgiant į konkrečios transporto priemonės techninius duomenis bei būklę. Tai atitinka ir suformuotą teismų praktiką, pagal kurią tokiu atveju konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Teismas, susipažinęs su Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L250619 duomenimis bei išklausęs specialisto Eugenijaus Laurinčiuko paaiškinimų, neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L250619 duomenimis (t. y. individualiu automobilio Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatymu). Įvertinus specialisto Eugenijaus Laurinčiuko paaiškinimus teisme, taip pat jo pateiktos vertinimo ataskaitos duomenis, vis tik teismas neturi pagrindo padidinti automobilio vidutinės rinkos vertės prokurorės nurodyta suma iki 18 137,81 Eur. Specialistas paaiškino, jog jis įvertino išoriškai matomus pažeidimus (apgadinimus), o (duomenys neskelbtini), pasak kaltinamojo bei specialisto, buvo suformuota užduotis įvertinti išoriškai nematomus defektus bei jų sutvarkymo kainą. Taip pat, specialisto teigimu, šios įmonės pateiktame remonto pasiūlyme nurodytos detalių kainos yra adekvačios, netgi atitinkančios naudotų detalių kainas, o nekeisti filtrai, tepalai bei alyva taip pat mažina automobilio vertę. Teismas vertina, jog remonto darbai taip pat negali būti eliminuoti, nes tik įsigyti detales, kad sutvarkyti automobilį, nepakanka. Dėl to teismas nustato, kad vidutinė kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 15 140 Eur su PVM.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-77-648/2019, 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022)

Šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis R. V. padarė tyčinį nusikaltimą, sustabdytas pareigūnų vairuojantis automobilį, atsisakė tikrintis neblaivumą, nors jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai (t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Nusikaltimas padarytas Vilniaus senamiestyje, kur bet kuriuo metu gali būti tiek pėsčiųjų, tiek ir kitų transporto priemonių, nakties metu, t. y. tamsiu paros metu; kaltinamasis vežė keleivę (savo sutuoktinę). Nors nurodė, kad važiavo nedidelį atstumą – nuvažiavo apie 500 m, tačiau tikslas buvo grįžti namo (iki kurių nuo Senamiesčio mikrorajono apie (duomenys neskelbtini) km). Taip pat įvertintina tai, jog kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 410 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus ar nusižengimus, padarytus esant neblaiviam. Taip pat įvertintina kaltinamojo turtinė padėtis – jis nuolat dirba dvejose darbovietėse, gauna pastovias pajamas. (duomenys neskelbtini) dirba nuotoliniu būdu, mėnesinės pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur (iki (duomenys neskelbtini) Eur), taip pat vykdo individualią veiklą, iš kurios gaunamos pajamos, kaltinamojo teigimu, per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur (iki (duomenys neskelbtini) Eur per metus). Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, 2023 m. kaltinamojo pajamos iš individualios veiklos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur (po (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį). Kaltinamojo sutuoktinė nedirba, išlaikomų vaikų neturi, taip pat turi būsto kreditą, per mėnesį už jį moka po (duomenys neskelbtini) Eur; iš gautų lėšų, pardavus nekilnojamąjį turtą, šiuo metu stato namą, turi dar vieną žemės sklypą, kurį siekia parduoti (jo vertės įvardinti negalėjo). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kaltinamasis turi nuosavybės teise daugiau žemės sklypų (jų dalių), tačiau, išskyrus sklypą, kuriame statomas gyvenamasis namas, kiti nekilnojamojo turto objektai nėra vertingi (jų nurodyta vidutinė rinkos vertė iš viso sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur). Transporto priemonių registro duomenimis, kaltinamojo vardu yra registruota priekaba, jis pats teigia turintis vieną transporto priemonę. Apibendrinant visas šias nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo teigti, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sudėtinga ir kad tai yra viena iš priežasčių mažinti priteistinos konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju visos automobilio vertės, t. y. 15 140 Eur sumos, konfiskavimas iš kaltinamojo atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės, konfiskuojant iš kaltinamojo 15 140 Eur sumą, taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-408-315/2018, 1S-102-626/2020). BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo gynėjo prašymas dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, atmestinas. Kaltinamajam išaiškintina, kad jis, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (arba vykdymo procese į antstolį) dėl priteistos Valstybės naudai sumos mokėjimo grafiko nustatymo.

Teismas nenustatė pagrindo kaltinamajam R. V. skirti įprastai tokio pobūdžio bylose skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje (Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose), kadangi pagal byloje esančių įrodymų visumą, kaltinamasis neturi elgesio problemų, pavartojus psichiką veikiančias medžiagas, taip pat nėra nustatyta piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų. Dėl to skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę nagrinėjau atveju netikslinga ir ji būtų perteklinė.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam R. V. atėmimą.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1-2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą R. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš R. V. Valstybės naudai automobilio „Mercedes Benz GLE 350 D 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 140 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt eurų).

Netenkinti R. V. gynėjo prašymo dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis per 24 mėnesių laikotarpį.

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. V. atėmimą 2 (dviem) metams mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 14 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 dalis).

Išaiškinti laiduotojui M. Ž., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.