Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui A. A. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir abišalės restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jo iš atsakovo pirktas automobilis neatitinka nurodytos būklės. Automobilį įsigijo 2021 m. sausio 29 d. už 2 350 Eur. Perkant automobilį nematė jokių jo defektų. Darė bandomąjį važiavimą, nuvažiavo 1 ar 2 kilometrus. Kitą dieną pastebėjo, kad prietaisų skydelyje yra išsuktos lemputės. Vėliau pasirodė kiti gedimai. Susisiekė su atsakovu, prašė leisti grąžinti jam automobilį ir atsiimti pinigus, bet atsakovas nesutiko. Nesupranta, kaip atsakovas galėjo nepamatyti, jog visas rėmas surūdijęs. Jam siųstas pretenzijas atsakovas priimti atsisakė. Atsakovui išsiuntė žinutes, kad atvyktų į defektų nustatymą, bet jis dalyvauti nepageidavo. Sutartyje nurodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo kaina yra 500 Eur, kadangi taip norėjo atsakovas. Iš tiesų automobilį pirko už 2 350 Eur. 1 400 Eur pervedė atsakovui per banką, o 950 Eur padavė grynaisiais. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) bankomate išsigrynino 1 000 Eur. Pirkdamas automobilį jo nevarė į autoservisą, kadangi pasitikėjo atsakovui, neturėjo laiko, skubėjo. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Kompiuteriu diagnostikai negalėjo prisijungti, kadangi šiam automobiliui netiko jo įranga. Pripažino, kad iš atsakovo gavo 120 Eur už lempučių indikatorių įdėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

6. Teismas nustatė, kad tinklalapyje www.autogidas.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį Opel Frontera, 2002 m. gamybos. Išvardintos savybės: benzinas/dujos, visureigis, technikinė apžiūra iki 2021-05, rida 270 000, be defektų, kaina 2 550 Eur. Papildomai nurodomas komentaras: „Parduodamas tvarkingas visureigis. Variklis vienodai gerai dirba tiek benzinu, tiek dujomis. Tiltai jungiasi. Važiuoklė tvarkinga, nebarška, stabdžiai geri, rankinis stabdis laiko. Rėmas be rūdžių, kėbulas gan gražus“. Ieškovas ir atsakovas 2021 m. sausio 29 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta automobilio pardavimo kaina – 500 Eur. Sutartyje pažymėta, kad pardavėjas apie buvusius įvykius informacijos neturi. Registruojant automobilį jo valstybiniai numeriai pakeisti į Nr. (duomenys neskelbtini). Už transporto priemonės registravimą ieškovas valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ sumokėjo 135,27 Eur. 2021 m. sausio 30 d. ieškovas informavo atsakovą apie automobilio skydelyje nesančias indikatorių ABS ir CHECK lemputes. 2021 m. sausio 31 d. atsakovas ieškovui mokėjimo pavedimu pervedė 120 Eur. 2021 m. vasario 15 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti defektai: atlūžę kuro bako laikikliai nuo korozijos, atpuvęs amortizatoriaus kairės pusės laikiklis, susisluoksniavęs rėmas nuo rūdžių, vietomis perpuvęs kiaurai, virinti spyruoklių (galinės pakabos) atraminiai taškai, bandyta maskuoti. Akte taip pat nurodoma, kad automobilio atstatymo kaštai viršija automobilio vertę, finansiškai nuostolinga. 2021 m. vasario 25 d. ieškovas parengė pretenziją atsakovui, reikalaudamas nutraukti automobilio prikimo–pardavimo sutartį, grąžinti faktiškai už automobilį sumokėtą kainą (2 350 Eur), kompensuoti VĮ „Regitra“ sumokėtą automobilio taršos mokestį, kompensuoti UAB „Autopretenzija“ sumokėtą konsultavimo ir dokumentų ruošimo kainą (100 Eur). 2021 m. kovo 23 d. parengta pakartotinė pretenzija su tokiais pat reikalavimais. Atsakovas į pretenzijas nereagavo.

7. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

8. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

9. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

10. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

11. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo 19 metų senumo automobilį (pirmoji registracijos data – 2002 m.), kurio rida nurodyta 270 000 km. Nors ieškovas nurodė, kad prieš sudarant sutartį automobilio patikrinimui į servisą nevarė, kadangi skubėjo, neturėjo tam laiko ir pasitikėjo pardavėju, teismas mano, kad įsigyjant tokio pobūdžio ir tokio senumo pirkinį, ieškovas, elgdamasis apdairiai ir protingai, neturėjo aklai pasitikėti pardavėjo skelbime nurodyta informacija apie korozijos nebuvimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų skubinęs ieškovą sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ar sudaręs kliūčių atlikti detalią automobilio apžiūrą, tačiau jos neatlikti pasirinko pats ieškovas. Pažymėtina ir tai, kad korozija nėra tokio pobūdžio defektas, kurio atidžiai apžiūrėjus automobilį nebūtų galima pastebėti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovas, įsigydamas 19 metų senumo automobilį atidžiai jo neapžiūrėjęs ir nepatikrinęs, prisėmė sau riziką dėl galimų automobilio trūkumų, o tokių trūkumų egzistavimą, atsižvelgiant į automobilio amžių, jis galėjo numanyti. Duomenų, kad atsakovas sąmoningai būtų mėginęs nuslėpti automobilio trūkumus, nėra.

13. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo nurodyti esminiai automobilio trūkumai atsirado tik praėjus dviem savaitėms nuo automobilio įsigijimo. Taigi pirkimo–pardavimo sudarymo momentu ir dar kurį laiką po sutarties sudarymo automobilį buvo galima naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgtina ir į tai, kad automobiliui atlikta valstybinė techninė apžiūra galiojo jo pardavimo metu, t. y. galiojo iki 2021 m. balandžio 18 d. Be to ne esminius automobilio trūkumus (automobilio skydelio indikatorių lempučių nebuvimą) atsakovas ieškovui kompensavo geranoriškai 2021 m. sausio 31 d. jam pervesdamas 120 Eur.

14. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad yra mažai tikėtina, jog važiuojant normaliu keliu galėtų nukristi automobilio kuro bakas, kadangi tokiam defektui atsirasti greičiausiai turėjo būti daromas mechaninis poveikis (automobilio apačios kliudymas). Taip pat teismui kyla pagrįstų abejonių, ar be mechaninio poveikio galėjo atsikabinti dujų baliono tvirtinimas, kadangi atsakovo teigimu, dujų įranga buvo sumontuota ne savadarbiu būdu, o pas tuo užsiimančius meistrus, jam buvo išduotas pasas, kuris kartu su automobiliu atiduotas ieškovui. Šių aplinkybių ieškovas neneigė.

15. Ieškovo į bylą pateiktas 2021 m. vasario 15 d. transporto priemonės apžiūros aktas yra pasirašytas R. P., pasirašančio automechaniku, tačiau byloje nėra duomenų apie šio asmens kvalifikaciją, darbovietę, turimą stažą ir t. t. Taip pat nėra aišku, kuo yra pagrįsta akte padaryta išvada, jog automobilio atstatymo kaštai viršija automobilio vertę. Pažymėtina, kad akte nėra nurodyta nei šių kaštų suma, nei automobilio vertė. Grafoje „preliminarūs atstatymo kaštai“ nenurodyta jokių sumų.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyti automobilio defektai (nukritęs kuro bakas ir atsikabinęs dujų baliono tvirtinimas) negalėjo atsirasti automobilį naudojant teisingai pagal jo paskirtį, t. y. važiuojant keliu ir nedarant jokio mechaninio poveikio. Tuo tarpu automobilio korozija yra automobilio ilgalaikio eksploatavimo ir aplinkos poveikio, natūralaus dėvėjimosi pasekmė, todėl pirkėjas, įsigydamas 19 metų senumo automobilį, tikėdamasis gauti nepriekaištingą automobilį, turėjo pasinaudoti detalios jo apžiūros galimybe, o ne pasitikėti pardavėjo žodžiais. Duomenų, kad ieškovui būtų sudarytos kliūtys patikrinti automobilį autoservise, byloje nėra. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs nuslėpti automobilio trūkumus, konstatuotina, kad pirkėjas pats nebuvo pakankamai apdairus ir protingas, todėl prisiėmė sau riziką dėl galimų transporto priemonės trūkumų.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys yra neįrodytas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

18. Ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, pridėjo kvitą, neva patvirtinantį žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Tačiau teismas, mėgindamas įskaityti žyminį mokestį, nustatė, kad jis nėra sumokėtas, o pateiktas kvitas nėra nei pasirašytas, nei antspauduotas atsakingo asmens. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 56 Eur žyminis mokestis ((2 350 Eur + 135,27 Eur) x 3 % x 75 %).

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, nurodant jį sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.