Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-24 · Administracinė byla Nr. eA-309-552/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-27/2017Nutartis · 2017-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-17Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-04-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
eA-309-552/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02455-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinio skyriaus
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-309-552/2019Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02455-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja E. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcija, atsakovas), 2016 m. spalio 17 d. atsakymą (išvadą) Nr. 1D-3-12798 (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį tyrimą, nustatant pareiškėjos dirbtų viršvalandžių kiekį laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d., neišmokėtą atlyginimą ir delspinigius. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių, nurodydama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate (toliau – ir Sekretoriate) neapskaitomi ir neapmokami viršvalandžiai, kuriuos verčiama dirbti. Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2016 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 1D-3-12798 pareiškėjai nurodė, jog atlikus patikrinimą Sekretoriate, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėja nesutiko su atsakovo atsakymu, vertino jį kaip nepagrįstą.

1.2. Pareiškėjos vertinimu atsakovas neatliko visų aplinkybių tyrimo dėl dirbamų viršvalandžių ir atliekamą tyrimą susiaurino iki pareiškėjos nurodyto vieno epizodo, kai už pareiškėjos 2016 m. liepos 28 d. dirbtą viršvalandinį darbą nebuvo apmokėta. Tvirtino, jog ne tik 2016 m. liepos 28 d. buvo dirbamas viršvalandinis darbas, bet ir kitais kartais buvo dirbamas viršvalandinis darbas. Pažymėjo, jog šių viršvalandinių darbo epizodų atsakovas netyrė bei elektroninėje duomenų valdymo sistemoje „Avilys“ viršvalandinio darbo nenustatė.

1.3. Pareiškėjos vertinimu atsakovas Išvadoje nepagrįstai rėmėsi mero raštišku paaiškinimu, kad nebuvo prašymų leisti dirbti viršvalandinius darbus ir kad Sekretoriato oficialus darbo laikas baigiasi 17.00 val. Teigė, jog toks paaiškinimas nepatvirtina, kad mero potvarkiu buvo nustatytas draudimas Sekretoriato darbuotojams dirbti viršvalandinį darbą. Pažymėjo, jog per visą darbo laikotarpį Sekretoriate pareiškėja nebuvo supažindinta su kokiu nors mero potvarkiu, kuris draustų pareiškėjai viršvalandinį darbą ir/ar paneigtų Lietuvos Respublikos darbo kodekse ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą viršvalandinį darbo apmokėjimą.

1.4. Pareiškėja pažymėjo, kad ji buvo verčiama dirbti viršvalandžius grasinant suplanuotų atostogų pakeitimu. Nurodė, jog ji buvo verčiama viršvalandinio darbo sąskaita parengti 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – ir Kolegija) posėdžio protokolą. Teigė, jog atsakovas šių aplinkybių visiškai netyrė, be to, atsakovas tinkamai neapskaičiavo, kiek realiai laiko pareiškėja turėjo 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolo parengimui. Atsakovas teigdamas, jog pareiškėja 2016 m. liepos 28 d. įvykusio Kolegijos posėdžio protokolui parengti turėjo 4 valandas, neįvertino to, kad pareiškėjos darbo vieta ir posėdžio salė yra skirtinguose pastatuose, todėl vien nueiti ir grįžti nuo posėdžio salės iki darbo vietos trunka apie pusę valandos. Be to, nors posėdis baigėsi 13.00 val., tačiau pareiškėja privalėjo pasirūpinti salės užrakinimu, sulaukti kada visi posėdžio dalyviai iš salės išeis, kol informacinių technologijų specialistas suformuos posėdžio garso įrašą ir įrašys į laikmeną. Pažymėjo, jog jos darbo laikas baigėsi 16.45 val., o atsižvelgiant į tai, kad posėdis baigėsi 13.00 val., mano, kad akivaizdu, kad ji neturėjo 4 valandų 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolui parengti, kaip tvirtina atsakovas. Teigė, jog tai, kad 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdyje buvo svarstomi „tik du“ klausimai, dar neatspindi rengiamo dokumento turinio apimties. Atkreipė dėmesį, jog rengiami dokumentai privalo būti kokybiški, be gramatinių klaidų, dėl to kokybiško dokumento parengimas reikalauja didesnių laiko sąnaudų.

1.5. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas buvo šališkas. Skundžiamą Išvadą nors ir parengė bei pasirašė tyrimą atlikusi vyriausioji darbo inspektorė V. M., tačiau atliekant tyrimą jame dalyvavo ir tyrimą galėjo įtakoti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R., kuris yra politikas, todėl V. R. galėjo būti šališkas apklausiant kitus politikus.

1.6. Atsakovo pasiūlymą pareiškėjai viršvalandžių (darbo apmokėjimo) problemą spręsti individualaus darbo ginčo tvarka, pareiškėja vertino kaip atsakovo vengimą vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 ir 6 straipsniuose nustatytą kompetenciją ir funkcijas, tokiu būdu apsunkinant darbuotojo (silpnesnės šalies) padėtį.

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinio skyriaus su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2016 m. rugsėjo 19 d. gavo pareiškėjos skundą, kuriame ji nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. Sekretoriato sekretoriaus M. V. nurodymu ji dirbo viršvalandinį darbą, t. y. rengė 2016 m. liepos 28 d. vykusio Kolegijos posėdžio protokolą, kuris į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ buvo įkeltas 2016 m. liepos 28 d. apie 17.30 val. Nurodė, kad viršvalandinis darbas buvo skiriamas be jos sutikimo, neapskaitytas ir neapmokėtas. Pareiškėja prašė, kad būtų atliktas tyrimas ir įvertinta, ar darbdavys tinkamai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių viršvalandinių darbų apmokėjimą bei ar pareiškėja buvo pagrįstai verčiama dirbti pasibaigus jos darbo laikui ir už tai jai neatlyginta.

2.2. Atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu apklausus Klaipėdos miesto savivaldybės merą, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorių M. V., Sekretoriato vyriausiąją specialistę A. M., kurios darbo funkcijos tapačios pareiškėjos darbo funkcijoms, bei išanalizavus Sekretoriato darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesius, nebuvo nustatytas viršvalandinis darbas.

2.3. Atsakovas nurodė, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos protokolas į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ įkeltas (sukurtas) 2016 m. liepos 28 d. 17 val. 29 min., t. y. jau pasibaigus pareiškėjos darbo laikui. Pažymėjo, jog nagrinėti dokumentai bei mero ir Sekretoriaus paaiškinimai patvirtino, kad Kolegijos posėdis, kurio protokolą pareiškėja turėjo surašyti 2016 m. liepos 28 d., truko nuo 12.30 iki 13.00 val., posėdyje svarstyti du klausimai, protokolo apimtis 2 lapai, posėdis baigėsi likus beveik 4 valandoms iki pareiškėjos darbo laiko pabaigos. Nurodė, jog siekiant nustatyti, ar darbuotojai netiesiogiai nėra verčiami dirbti viršvalandinių darbų, pavedant jiems didesnės apimties darbus nei įmanoma atlikti nustatytu darbo laiku, visuomet yra atsižvelgiama į skiriamų darbų apimtis. Teigė, jog dėl šios priežasties buvo vertinta 2016 m. liepos 28 d. protokolo apimtis, klausimų sudėtingumas, darbo laikas, skirtas šiam darbui atlikti. įvertinęs tyrimo metu pateiktus duomenis, atsakovas nusprendė, jog nėra neabejotino pagrindo teigti, kad pavedant pareiškėjai iki darbo dienos pabaigos parengti 2016 m. liepos 28 d. posėdžio protokolą, skiriamo darbo apimtis netiesiogiai įpareigojo pareiškėją dirbti viršvalandinius darbus. Be to, jokių įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjai buvo grasinama kasmetinių atostogų pakeitimu, nebuvo nustatyta.

2.4. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal teismų praktiką darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo.

2.5. Atsakovas pabrėžė, kad jis kontroliuoja, kaip laikomasi darbo teisinius santykius reguliuojančių normų bei vykdo pažeidimų šioje srityje prevenciją, tačiau jis neturi kompetencijos ar pareigos rinkti pareiškėjai įrodymus, reikalingus sprendžiant jos individualų ginčą su darbdaviu ar atlikti skaičiavimus. Atsakovo vertinimu, pareiškėja dėl viršvalandinių darbų fakto nustatymo ir apmokėjimo už juos turi kreiptis į teismą ar į darbo ginčo komisiją.

2.6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad tyrimas buvo atliktas šališkai. Sprendimas paskirti konkrečius inspektorius atlikti neplaninį patikrinimą buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu faktiškai dirbančių vyriausiųjų darbo inspektorių skaičių ir užimtumą kitomis užduotimis.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės meras (toliau – ir Meras) atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3.1. Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėja, reikalaudama teismo panaikinti atsakovės sprendimą tuo aspektu, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą pagal pareiškėjos kreipimąsi, nenagrinėjo ir nenustatė viršvalandinio darbo ne tik dėl jos, bet ir dėl kitų Sekretoriate dirbančių asmenų, yra perteklinis, kadangi pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą tik dėl jai teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Akcentavo, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė naujas dėl viršvalandinio darbo aplinkybes (dėl 2016 m. liepos 20 d. protokolo Nr. TAR-80, 2016 m. vasario 10 d. protokolo TAR-12 ir kitų protokolų rengimo ne darbo metu), kurios nebuvo nurodytos nei atsakovui, nei darbdaviui.

3.2. Meras nurodė, jog Sekretoriate darbas organizuojamas pagal savivaldybės oficialų darbo grafiką: pirmadieniais – ketvirtadieniais: nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val., išskyrus kai kuriuos darbuotojus (įskaitant ir pareiškėją), kuriems mero potvarkiais pakeistas darbo laikas. Pareiškėjos prašymu savivaldybės meras 2015 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. M3-79 pareiškėjai nustatė tokį darbo laiką: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 16.45 val.; penktadieniais nuo 8 val. iki 15 val. 30 min., nustatant pertrauką pailsėti ir pavalgyti nuo 12 val. iki 12 val. 30 min. Teigia, jog meras jokių pareiškėjos prašymų leisti dirbti viršvalandinį darbą nėra gavęs ir leidimų dirbti pasibaigus sutartam darbo laikui nėra išdavęs. Pažymėjo, jog iki šiol jokių pretenzijų iš pareiškėjos dėl viršyto nustatyto darbo laiko ar dėl apmokėjimo už jį nebuvo gauta, todėl mano, kad pareiškėja, kuri 2016 m. spalio 6 d., dėl pasikartojančių darbo drausmės pažeidimų, buvo atleista iš darbo, bando diskredituoti įstaigą ir jos vadovą.

3.3. Nesutiko su tuo, kad Inspekcija atliko tyrimą šališkai, nes Inspekcijos vadovas dalyvauja politinėje veikloje.

II.

4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 17 d. atsakymo (Išvados) Nr. 1D-3-12798 teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

6.1. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektorė V. M. ir Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. R. atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimą, kuriuo metu tikrino pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde nurodytas aplinkybes. Patikrinimo metu buvo apklaustas Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. G., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorius M. V., kiti darbuotojai, pildytas kontrolinis darbo teisės klausimynas, tikrinta informacija elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“, paimtos kitų dokumentų kopijos. Atlikto patikrinimo rezultatai įforminti 2016 m. spalio 17 d. patikrinimo akte Nr. 0989-APS-3-16458-2016 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

6.2. Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. G. ir Sekretorius M. V. paaiškino, jog Sekretoriate viršvalandinis darbas nėra vykdomas, nėra gauta prašymų leisti dirbti viršvalandinius darbus ir toks leidimas nėra išduotas. Nurodyta, jog patikrinimo metu buvo analizuojami Sekretoriato darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesius, tačiau nenustatyta, jog būtų pažymėti viršvalandiniai darbai. Patikrinimo akte taip pat pažymėta, jog, remiantis elektroninėmis dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenimis, 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos protokolas į sistemą įkeltas (sukurtas) 2016 m. liepos 28 d. 17 val. 29 min., t. y. jau pasibaigus pareiškėjos darbo laikui. Nurodyta, jog kiti pateikti dokumentai patvirtino, jog Kolegijos posėdis, kurio protokolą E. A. turėjo surašyti 2016 m. liepos 28 d., truko nuo 12.30 val. iki 13 val., posėdyje svarstyti du klausimai, protokolo apimtis – 2 lapai, o posėdis baigėsi likus beveik 4 valandoms iki E. A. darbo laiko pabaigos. Įvertinus patikrinimo metu gautus duomenis, buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimus, t. y. pareiškėjos pranešime nurodyta informacija dėl priverstinio viršvalandžių darbų skyrimo nepasitvirtino, todėl poveikio priemonės netaikytos.

6.3. Atsižvelgusi į tyrimo metu surinktą informaciją, Inspekcija sprendė, jog ji negalėjo neginčijamai padaryti išvados, kad buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys viršvalandinius darbus, jų apmokėjimą.

Šalies argumentai

6.4. Pareiškėja skunde nurodė, jog 2016 m. liepos 28 d. nuo 12.00 val. iki 12.15 val. vyko iš kabineto (Danės g. 17) į posėdžių salę (Liepų g. 13); nuo 12.15 val. iki 12.30 val. buvo užtikrinamas patekimas į posėdžių salę pagal pareigybių aprašymą; nuo 12.30 val. iki 13.00 val. dalyvavo Kolegijos posėdyje; nuo 13.00 val. iki 13.20 val. laukė posėdžio dalyvių išsiskirstymo, garso įrašo, užrakino salę; nuo 13.20 val. iki 13.50 val. turėjo pavėluotą pertrauka pavalgyti ir pailsėti; nuo 13.50 val. iki 14.05 val. grįžo į kabinetą; nuo 14.05 val. iki 16.45 val. rengė Kolegijos posėdžio protokolą (2.40 val.); nuo 16.45 val. iki 17.30 val. baigė rengti Kolegijos protokolą ir jį įkėlė į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“.

7. Teismas vertindamas pareiškėjos nurodytus veiksmus iki protokolo parengimo pažymėjo, jog nors pareiškėja skunde ir nurodė, kad negalėjo laiku pavalgyti ir pailsėti, kadangi turėjo pasirengti Kolegijos posėdžiui, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių ji pertraukos neišnaudojo šiek tiek anksčiau, dar iki Kolegijos posėdžio, nors pareiškėja apie būsimą Kolegijos posėdį buvo informuota dar 2016 m. liepos 18 d. ir tai žinodama ji galėjo pailsėti ir pavalgyti iki Kolegijos posėdžio. Be to, iš pareiškėjos skunde pateiktos lentelės nėra aišku dėl ko ji išskiria protokolo rengimo veiksmą (atliekamas nuo 14.05 val. iki 16.45 val.) nuo baigimo rengti Kolegijos protokolą ir jo įkėlimo į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ veiksmo (nuo 16.45 val. iki 17.30 val.). Teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtino, jog pareiškėja tinkamai nepaskirstė savo darbo laiko Kolegijos protokolui parengti, todėl sprendė, kad tvirtinti, kad pareiškėja savo darbo laiku negalėjo spėti parengti 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolo ir dėl to turėjo dirbti viršvalandinį darbą, nėra pagrindo. Teismas pasisakė, kad šiuo atveju, vien tai, kad pareiškėja 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolą į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ įkėlė po darbo valandų, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėja dirbo darbą, kuris viršijo įprastinį darbo krūvį ir jo atlikimui reikėjo papildomo laiko.

8. Atsakydamas į pareiškėjos teiginius, kad atsakovas tyrimą susiaurino iki 2016 m. liepos 28 d. epizodo ir kitų viršvalandinio darbo epizodų netyrė, teismas akcentavo, jog pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde, kuriuo kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyrių, nenurodė, kad rengiant 2016 m. liepos 20 d. protokolą Nr. TAR-80, 2016 m. vasario 10 d. protokolą Nr. TAR-12, 2016 m. birželio 14 d. protokolą Nr. TAR-65, 2016 m. balandžio 26 d. protokolą Nr. TAR-45 buvo viršytas įprastinis darbo krūvis, Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovas neteisėtai netyrė kitų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjos skunde.

Žemesnės instancijos teismas

9. Dėl pareiškėjos teiginių, kad pareiškėjos prisijungimo laikas prie elektroninės duomenų valdymo sistemos „Avilys“ patvirtina patirtą viršvalandinį darbą, teismas pasisakė, jog Sekretoriato funkcijų vykdymui naudojama dokumentų valdymo sistema „Avilys“ nėra susieta su darbo laiko apskaitos sistema, todėl šioje dokumentų valdymo sistemoje darbuotojo faktinis darbo laikas nėra apskaitomas ir ribojamas. Pažymėjo, jog esant tokiai situacijai parengtą dokumento projektą darbuotojas techniškai gali įkelti į sistemą „Avilys“ ir pasibaigus darbo laikui, tačiau toks atvejis negali būti laikomas viršvalandiniu darbu.

10. Teismas pasisakė, kad nustatant, ar nebuvo dirbamas viršvalandinis darbas, privalo būti įvertinta ne tik tai, kokiu laiku jungiamasi prie elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“, tačiau privalo būti įvertinta ir tai, ar darbas galėjo būti atliktas įprastinėmis darbo valandomis, ar apie tokį darbą žinojo darbdavys, ar tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu. Nenustatęs, kad pareiškėjai darbdavys davė nurodymus dirbti darbą, kuris viršytų jos įprastinį darbo krūvį, nors pareiškėja dokumentą įkėlė 2016 m. liepos 28 d. 17 val. 29 min., teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėja dirbo darbą, viršijantį įprastinį jos darbo krūvį.

11. Dėl tyrimo šališkumo, teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R. būtų susijęs giminystės ryšiais ar kokiais kitais pavaldumo santykiais su Klaipėdos miesto savivaldybėje ar jos Sekretoriate dirbančiais asmenimis. Tai, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R. yra politikas, teismo vertinimu nėra priežastis, leidžianti abejoti jo nešališkumu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde Inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyriui nenurodė, jog jai kyla pagrįstų abejonių dėl V. R. nešališkumo, neprašė jo nusišalinti nuo skunde prašomo atlikti tyrimo. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus patikrinimas buvo šališkas, nes jame dalyvavo Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. R., kuris yra ir politikas.

12. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, jog atsakovas atliko tyrimą išsamiai ir nešališkai, nepažeidė savo kompetencijos bei 2016 m. spalio 17 d. atsakymu Nr. 1D-3-12798 atsakė į visas pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja prašė atlikti tyrimą. Atsakyme aiškiai nurodytos aplinkybės, nurodyta administracinio akto apskundimo tvarka, todėl teismas sprendė, kad skundžiama Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, dėl to nėra teisinio pagrindo ją panaikinti.

13. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

14. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracini teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Prašo priteisti 34,16 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Teismas pareiškėjos skundą nagrinėjo vieno epizodo apimtyje (kaip ir Inspekcija), nors pareiškėja skunde Inspekcijai nurodė aplinkybę apie daugkartinius pažeidimus, o 2016 m. liepos 28 d. atvejį ji nurodžiusi tik kaip vieną iš daugelio. Pareiškėjos vertinimu teismas jos skundą nagrinėjo formos, o ne turinio prasme, nes teismas nevertino pareiškėjos pridėtų pavėluotų atostoginių išmokėjimo dokumentų.

14.2. Teismas savo sprendimą motyvavo Teisės aktų registre nepaskelbtais teisės aktais, be to byloje nėra duomenų, kokie duomenys buvo surinkti iš elektroninės duomenų valdymo sistemos „Avilys“. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Inspekcija negalėjo nustatyti Sekretoriato pažeidimų, kuriuos nurodė pareiškėja. Teismo sprendimas formalus.

14.3. Teismas nevertino aplinkybės, jog apklausti darbuotojai galėjo būti įbauginti, žinodami, kad pareiškėja buvo atleista, ir dėl to nurodyti kitokias aplinkybes nei buvo iš tikrųjų.

14.4. Teismas motyvuodamas savo sprendimą ir teigdamas, jog pareiškėja turėjo apie 4 val. protokolui paruošti, įskaičiavo ir viršvalandžius. Pareiškėja teigia, kad neskaičiuojant viršvalandžių, ji turėjo daugiausia 2 val. ir 40 min.

14.5. Nepagrįstas teismo motyvas, jog pareiškėja savo pietų pertrauką galėjo išnaudoti anksčiau, iki Kolegijos posėdžio, nes apie jį žinojo. Pareiškėja teigia, kad prieš posėdį valgyti nenorėjo.

14.6. Tai, kad su elektronine duomenų valdymo sistema „Avilys“ galima dirbti po darbo valandų nereiškia, jog tokie sistemos programiniai ir techniniai sprendimai nulemia darbuotojų teises ir pareigas (nupirkta programinė įranga tampa svarbesnė už teisės aktą). Vadovaujantis tokia logika, nei Inspekcija nei teismas niekada nė vienoje įstaigoje negalės nustatyti viršvalandinio darbo laiko pažeidimų, jeigu įstaigose nebus viršvalandinio darbo laikos apskaitos techninio sprendimo.

14.7. Pareiškėja tikėjosi, kad Inspekcija tyrimo metu paprašys jos pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, kuriais ji būtų pagrindusi ir konkrečiai nurodžiusi kitus darbo laiko pažeidimus. Todėl pareiškėja mano, kad jos nurodymas, kad įstaigoje dažnai jai tekdavo dirbti viršvalandžius buvo pakankamas, kad Inspekcija būtų tyrusi ir kitus epizodus, o ne tik tą, kurį konkrečiai ji nurodė. Dėl šios priežasties pareiškėja kitus epizodus nurodė teismui.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinio skyriaus atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės atkartoja savo poziciją, kurią pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog:

15.1. Teisės aktai (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reglamentas, Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės), kuriais vadovaujantis teismas priėmė sprendimą, yra paskelbti ir pareiškėja galėjo su jais susipažinti.

15.2. Pareiškėjos kaltinimai inspektorių šališkumu nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar faktais, pareiškėja remiasi tik prielaidomis ir išankstiniais nusistatymais.

15.3. Atsakovas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad Kolegijos posėdžio protokolui surašyti, įvertinus visus būtinus atlikti Pareiškėjos veiksmus pasibaigus posėdžiui, kuriuos ji pati nurodė skunde, turėjo ne 4 val., o 2 val. 40 min., tačiau nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tiek laiko neužteko tinkamam protokolo sutvarkymui.

15.4. Inspekcija neturi kompetencijos ar pareigos rinkti pareiškėjai įrodymus, reikalingus sprendžiant jos individualų ginčą su darbdaviu, ar atlikti skaičiavimus.

15.5. Aplinkybės, susijusios su darbo laiko organizavimu, darbo apimtimi, darbdavio valios išreiškimu dėl darbo pasibaigus nustatytoms darbo valandoms turi būti nustatinėjamos ir vertinamos kaip iškilusio individualaus darbo ginčo tarp pareiškėjos ir darbdavio sudėtis.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje kilęs pagrindinis ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atsakymo pareiškėjai pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Inspekcija, ištyrusi 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjos skundą, 2016 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 1D-3-12798 nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje nebuvo laikytasi teisės aktų, reglamentuojančių viršvalandinių darbų pareiškėjai skyrimą ir apmokėjimą.

19. Pareiškėja, manydama, jog Inspekcijos tyrimas buvo atliktas netinkamai, kreipėsi į teismą, kuris jos skundą atmetė, iš esmės palaikęs atsakovo poziciją.

20. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, netinkamai rinko ir vertino įrodymus, todėl padarė netinkamas išvadas.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su ginčo nagrinėjimo ir įrodymų tyrimo apimtimi, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Todėl pareiškėjos suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintu skundu teismo prašė panaikinti atsakovo 2016 m. spalio 17 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjos dirbtų viršvalandžių 2015-2016 metais. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti skundžiamo akto teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatyti, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurių prašo pareiškėja.

25. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl skundžiamo Inspekcijos atsakymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, kad Inspekcija neprivalėjo tirti kitų hipotetinių atvejų, kurių pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde nenurodė. Atsakovas išsamiai ištyrė pareiškėjos nurodytą 2016 m. liepos 28 d. galimo viršvalandinio darbo atvejį bei kartu patikrino duomenis apie galimo viršvalandinio darbo egzistavimą Klaipėdos miesto savivaldybėje, konkrečiai savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate. Vien tai, kad pareiškėja kiekvieną savo ir kitų sekretoriato darbuotojų veiksmą dokumentų tvarkymo sistemoje „Avilys“, atliktą po oficialių darbo valandų, laiko viršvalandiniu darbu, dar nėra pakankamu pagrindu konstatuoti, jog pareiškėja dirbo viršvalandinį darbą.

26. Elektroninė dokumentų valdymo sistema „Avilys“ nėra skirta darbuotojų darbo laiko apskaitai. Šios sistemos duomenys gali būti kaip papildomas įrodymas, kad pareiškėja tam tikras savo funkcijas atliko pasibaigus oficialiam darbo laikui, tačiau tai gali sąlygoti tiek pačios pareiškėjos netinkamas darbo laiko organizavimas, tiek ir kitos kiekvienu individualiu atveju susiklosčiusios aplinkybės. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas skundžiamame atsakyme ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, pripažinimui, kad buvo dirbamas viršvalandinis darbas, būtina nustatyti, jog darbas buvo dirbamas ne tik viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, bet ir su darbdavio žinia arba jo nurodymu. Tokių duomenų atsakovas, atlikęs patikrinimą Klaipėdos miesto savivaldybėje, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai aptarė kitas aplinkybes, nurodytas pareiškėjos skunde, susijusias su patikrinimą atlikusių asmenų šališkumu bei patikrinimo apimtimi.

27. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, kurio netinkamumu pareiškėja grindžia savo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

28. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliantės dėstoma pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika daugiau pagrįsta subjektyviu atskirų faktinių aplinkybių ir teismo sprendime išdėstytų motyvų vertinimu.

29. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės aktų registre nepaskelbtais Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu NR. V-282 ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu EV-3 patvirtintomis Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėmis, tačiau tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, nes Reglamentas teisės aktų registre buvo paskelbtas 2014 m. birželio 20 d., Nr. 7879, identifikacinis kodas 2014-07879, Taisyklės paskelbtos 2016 m. sausio 13 d., Nr. 590, identifikacinis kodas 2016-00590, tad visi suinteresuoti asmenys turėjo ir turi galimybę susipažinti su šių teisės aktų turiniu.

30. Pasisakydama dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą pakartotinai, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovo 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesiais atlikto patikrinimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo surinkti rašytiniai įrodymai, liečiantys ne tik pareiškėjos skunde nurodytą 2016 m. liepos 28 d. atvejį, bet ir kitą pareiškėjos nurodytą laikotarpį. Iš šių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo netinkamai organizuojama viršvalandinio darbo apskaita, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tikrinti šiuos duomenis dar kartą.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nesant pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, netenkintinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius