- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- eI-102-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02455-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinio skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovė), 2016 m. spalio 17 d. atsakymą (išvadą) Nr. 1D-3-12798;
2) įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį tyrimą, nustatant pareiškėjos dirbtų viršvalandžių kiekį laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d., neišmokėtą atlyginimą ir delspinigius;
3) priteisti patirtas 22,91 Eur (dvidešimt du eurus ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir pavedimo savikaina).
Pareiškėja E. A. patikslintame skunde nurodo, kad ji 2016 m. rugsėjo 19 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorinį skyrių, nurodydama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate (toliau – ir Sekretoriate) neapskaitomi ir neapmokami viršvalandžiai, kuriuos verčiama dirbti. Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2016 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 1D-3-12798 pareiškėjai nurodė, jog atlikus patikrinimą Sekretoriate, pažeidimų nenustatyta. Mano, jog minėtas atsakovės atsakymas yra nepagrįstas bei naikintinas, kadangi atsakovė netinkamai atliko tyrimą.
Teigia, jog atsakovė neatliko visų aplinkybių tyrimo dėl dirbamų viršvalandžių, atliekamą tyrimą susiaurino iki pareiškėjos nurodyto vieno epizodo, kai už pareiškėjos 2016 m. liepos 28 d. dirbtą viršvalandinį darbą nebuvo apmokėta. Tvirtina, jog ne tik 2016 m. liepos 28 d. buvo dirbamas viršvalandinis darbas, bet ir kitais kartais buvo dirbamas viršvalandinis darbas, kai, pvz., buvo rengiamas 2016 m. liepos 20 d. protokolas Nr. TAR-80, 2016 m. vasario 10 d. protokolas Nr. TAR-12, 2016 m. birželio 14 d. protokolas Nr. TAR-65, 2016 m. balandžio 26 d. protokolas Nr. TAR-45. Pažymi, jog šių viršvalandinių darbo epizodų atsakovė netyrė bei elektroninėje duomenų valdymo sistemoje „Avilys“ viršvalandinio darbo nenustatė.
Tvirtina, jog atsakovė 2016 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 1D-3-12798 nepagrįstai rėmėsi mero raštišku paaiškinimu, kad nebuvo prašymų leisti dirbti viršvalandinius darbus ir kad Sekretoriato oficialus darbo laikas baigiasi 17.00 val. Teigia, jog toks paaiškinimas dar nepatvirtina, kad mero potvarkiu nustatytas draudimas Sekretoriato darbuotojams dirbti viršvalandinį darbą. Pažymi, jog per visą darbo laikotarpį Sekretoriate pareiškėja nebuvo supažindinta su kokiu nors mero potvarkiu, kuris draustų pareiškėjai viršvalandinį darbą ir/ar paneigtų Lietuvos Respublikos darbo kodekse ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą viršvalandinį darbo apmokėjimą.
Nurodo, kad „Avilys“ palaiko nuotolinio darbo funkciją ir kai kurie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai oficialiai tokiu būdu dirba, tačiau pareiškėjai nenustatytas nuotolinis darbo būdas, kuriuo pareiškėja būtų galėjusi iš ne darbo vietoje esančio kompiuterio jungtis prie elektroninės duomenų valdymo sistemos „Avilys“ ir atlikti tam tikras operacijas. Mano, jog būtent tai patvirtina, kad pareiškėja Sekretoriate su elektronine duomenų valdymo sistema „Avilys“ galėjo dirbti tik fiziškai būdama savo darbo vietoje – Sekretoriate.
Tvirtina, jog atsakovė taip pat neįvertino pareiškėjos darbo grafiko pakeitimo priežasčių, iš ko akivaizdu, kad pareiškėja nėra suinteresuota viršvalandiniu darbu, kadangi ji su šeima gyvena Palangoje, turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi spėti nuvežti į darželį ir iš jo pasiimti.
Pareiškėja pažymi, kad ji buvo verčiama dirbti viršvalandžius grasinant suplanuotų atostogų pakeitimu. Nurodo, jog ji buvo verčiama viršvalandinio darbo sąskaita parengti 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – ir Kolegija) posėdžio protokolą. Teigia, jog atsakovė šių aplinkybių visiškai netyrė, be to, atsakovė tinkamai neapskaičiavo, kiek realiai laiko pareiškėja turėjo 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolo parengimui. Atsakovė teigdama, jog pareiškėja 2016 m. liepos 28 d. įvykusio Kolegijos posėdžio protokolui parengti turėjo 4 valandas, neįvertino to, kad pareiškėjos darbo vieta ir posėdžio salė yra skirtinguose pastatuose, todėl vien nueiti ir grįžti nuo posėdžio salės iki darbo vietos trunka apie pusę valandos. Be to, nors posėdis baigėsi 13.00 val., tačiau pareiškėja privalėjo pasirūpinti salės užrakinimu, sulaukti kada visi posėdžio dalyviai iš salės išeis, kol informacinių technologijų specialistas suformuos posėdžio garso įrašą ir įrašys į laikmeną. Pažymi, jog jos darbo laikas baigėsi 16.45 val., o atsižvelgiant į tai, kad posėdis baigėsi 13.00 val., todėl mano, kad akivaizdu, jog ji neturėjo 4 valandų 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolui parengti, kaip tvirtina atsakovė. Teigia, jog tai, kad 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdyje buvo svarstomi „tik du“ klausimai, dar neatspindi rengiamo dokumento turinio apimties. Atkreipia dėmesį, jog rengiami dokumentai privalo būti kokybiški, be gramatinių klaidų, dėl to kokybiško dokumento parengimas reikalauja didesnių laiko sąnaudų.
Mano, jog atsakovės atliktas tyrimas buvo šališkas. Skundžiamą 2016 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. 1D-3-12798, nors ir parengė bei pasirašė tyrimą atlikusi vyriausioji darbo inspektorė V. M., tačiau atliekant tyrimą jame dalyvavo ir tyrimą galėjo įtakoti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R., kuris yra politikas, todėl V. R. galėjo būti šališkas apklausiant kitus politikus.
Paaiškina, jog atsakovė skundžiame 2016 m. spalio 17 d. atsakyme Nr. 1D-3-12798 rekomenduoja pareiškėjai viršvalandžių (darbo apmokėjimo) problemą spręsti individualaus darbo ginčo tvarka. Mano, kad tokiu būdu atsakovė savo funkcijų vykdymą bando perkelti pareiškėjai individualaus darbo ginčo forma. Teigia, jog atsakovės siūlymas pareiškėjai pačiai spręsti bei įrodinėti akivaizdžius darbdavio teisės aktų pažeidimus vertintinas kaip atsakovės vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 ir 6 straipsniuose nustatytą kompetenciją ir funkcijas, tokiu būdu apsunkinant darbuotojo (silpnesnės šalies) padėtį.
Pareiškėja pažymi, jog skundžiamo atsakymo panaikinimas jai sukelia teisines pasekmes, nes panaikinus skundžiamą atsakymą atsakovė iš naujo privalėtų atlikti tyrimą ir/arba pateikti pareiškėjos darbdaviui kitas išvadas bei nurodymus, susijusius su darbo santykių reglamentavimu.
Pareiškėja E. A. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinio skyriaus, atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2016 m. rugsėjo 19 d. gavo pareiškėjos skundą, kuriame ji nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. Sekretoriato sekretoriaus M. V. nurodymu ji dirbo viršvalandinį darbą, t. y. rengė 2016 m. liepos 28 d. vykusio Kolegijos posėdžio protokolą, kuris į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ buvo įkeltas 2016 m. liepos 28 d. apie 17.30 val. Nurodė, kad viršvalandinis darbas buvo skiriamas be jos sutikimo, neapskaitytas ir neapmokėtas. Pareiškėja prašė, kad būtų atliktas tyrimas ir įvertinta, ar darbdavys tinkamai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių viršvalandinių darbų apmokėjimą bei ar pareiškėja buvo pagrįstai verčiama dirbti pasibaigus jos darbo laikui ir už tai jai neatlyginta.
Paaiškina, jog patikrinimo metu apklausus Klaipėdos miesto savivaldybės merą, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorių M. V., Sekretoriato vyriausiąją specialistę A. M., kurios darbo funkcijos tapačios pareiškėjos darbo funkcijoms, bei išanalizavus Sekretoriato darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesius, nebuvo nustatytas viršvalandinis darbas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos protokolas į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ įkeltas (sukurtas) 2016 m. liepos 28 d. 17 val. 29 min., t. y. jau pasibaigus pareiškėjos darbo laikui. Pažymi, jog nagrinėti dokumentai bei mero ir Sekretoriaus paaiškinimai patvirtino, kad Kolegijos posėdis, kurio protokolą pareiškėja turėjo surašyti 2016 m. liepos 28 d., truko nuo 12.30 iki 13.00 val., posėdyje svarstyti du klausimai, protokolo apimtis 2 lapai, posėdis baigėsi likus beveik 4 valandoms iki pareiškėjos darbo laiko pabaigos. Nurodo, jog siekiant nustatyti, ar darbuotojai netiesiogiai nėra verčiami dirbti viršvalandinių darbų, pavedant jiems didesnės apimties darbus nei įmanoma atlikti nustatytu darbo laiku, visuomet yra atsižvelgiama į skiriamų darbų apimtis. Teigia, jog dėl šios priežasties buvo vertinta 2016 m. liepos 28 d. protokolo apimtis, klausimų sudėtingumas, darbo laikas, skirtas šiam darbui atlikti. Teigia, jog įvertinus tyrimo metu pateiktus duomenis, nuspręsta, jog nėra neabejotino pagrindo teigti, kad pavedant pareiškėjai iki darbo dienos pabaigos parengti 2016 m. liepos 28 d. posėdžio protokolą, skiriamo darbo apimtis netiesiogiai įpareigojo pareiškėją dirbti viršvalandinius darbus. Be to, jokių įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjai buvo grasinama kasmetinių atostogų pakeitimu, nebuvo nustatyta.
Nurodo, jog pagal teismų praktiką darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Pažymi, jog Inspekcijos inspektoriams tyrimo metu buvo paaiškinta, kad vedant darbo laiko apskaitą į elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenis nėra atsižvelgiama, nes darbas su šia sistema nėra ribojamas – darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu, taip pat ir ne darbo valandomis nesuderinę to su darbdavio atstovais ar tiesioginiais vadovais. Nurodo, jog dėl nurodytų aplinkybių detalesnė paieška dokumentų valdymo sistemoje nebuvo atliekama. Be to, Inspekcijos inspektoriams buvo paaiškinta, kad, žinant konkretų dokumentą sistemoje galima nustatyti veiksmų su tuo dokumentu laiką, atliekant paiešką pagal dokumentą, tačiau nėra atliekama paieška pagal veiksmų laiką, t. y. kokie veiksmai sistemoje yra atliekami po darbo valandų.
Pažymi, jog Inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi darbo teisinius santykius reguliuojančių normų bei vykdo pažeidimų šioje srityje prevenciją, tačiau Inspekcija neturi kompetencijos ar pareigos rinkti pareiškėjai įrodymus, reikalingus sprendžiant jos individualų ginčą su darbdaviu ar atlikti skaičiavimus. Mano, kad pareiškėja dėl viršvalandinių darbų fakto nustatymo ir apmokėjimo už juos turi kreiptis į teismą ar į darbo ginčo komisiją.
Taip pat nesutinka su tuo, kad tyrimas buvo atliktas šališkai. Pažymi, jog ūkio subjekto planiniam ar neplaniniam patikrinimui atlikti išvykstant į ūkio subjektą skiriami mažiausiai du Inspekcijos inspektoriai. Pirmas nurodytas Inspekcijos inspektorius laikomas grupės vadovu ir yra atsakingas už patikrinimo organizavimą, užduoties įvykdymą bei dokumentų surašymą. Jo nurodymai (sprendimai) privalomi visiems pavedime nurodytiems Inspekcijos inspektoriams. Paaiškina, jog 2016 m. spalio 7 d. pavedimu Nr. 1316 buvo paskirti du inspektoriai atlikti neplaninį patikrinimą pagal pareiškėjos skundą: grupės vadovė vyriausioji darbo inspektorė V. M. ir skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius V. R. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu faktiškai dirbančių vyriausiųjų darbo inspektorių skaičių ir užimtumą kitomis užduotimis.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės meras (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydama atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar darbdavys tinkamai laikosi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių darbo užmokesčio, viršvalandžių mokėjimo tvarką, taip pat ar pagrįstai pareiškėja buvo verčiama dirbti po darbo valandų ir už tai jai neatlyginant. Nurodo, jog atsakovė, atlikusi tyrimą, nenustatė pažeidimų, susijusių su priverstiniu viršvalandiniu darbu Sekretoriate ir jo apmokėjimu pareiškėjos ar kitų asmenų, dirbančių šiame savivaldybės padalinyje, atžvilgiu.
Pažymi, jog pareiškėja, reikalaudama teismo panaikinti atsakovės sprendimą tuo aspektu, kad atsakovė, atlikdama tyrimą pagal pareiškėjos kreipimąsi, nenagrinėjo ir nenustatė viršvalandinio darbo ne tik dėl jos, bet ir dėl kitų Sekretoriate dirbančių asmenų, yra perteklinis, kadangi pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą tik dėl jai teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Šalies argumentai
Akcentuoja, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodo naujas dėl viršvalandinio darbo aplinkybes (dėl 2016 m. liepos 20 d. protokolo Nr. TAR-80, 2016 m. vasario 10 d. protokolo TAR-12 ir kitų protokolų rengimo ne darbo metu), kurios nebuvo nurodytos nei atsakovei, nei darbdaviui.
Nurodo, jog Sekretoriate darbas organizuojamas pagal savivaldybės oficialų darbo grafiką: pirmadieniais – ketvirtadieniais: nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val., išskyrus kai kuriuos darbuotojus (įskaitant ir pareiškėją), kuriems mero potvarkiais pakeistas darbo laikas. Pareiškėjos prašymu savivaldybės meras 2015 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. M3-79 pareiškėjai nustatė tokį darbo laiką: pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 16.45 val.; penktadieniais nuo 8 val. iki 15 val. 30 min., nustatant pertrauką pailsėti ir pavalgyti nuo 12 val. iki 12 val. 30 min. Teigia, jog savivaldybės meras jokių pareiškėjos prašymų leisti dirbti viršvalandinį darbą nėra gavęs ir leidimų dirbti pasibaigus sutartam darbo laikui nėra išdavęs. Pažymi, jog iki šiol jokių pretenzijų iš pareiškėjos dėl viršyto nustatyto darbo laiko ar dėl apmokėjimo už jį nėra gauta, todėl mano, kad pareiškėja, kuri savivaldybės mero 2016 m. spalio 6 d. potvarkiu Nr. M3-90 dėl pasikartojančių darbo drausmės pažeidimų atleista iš darbo, tokiu būdu bando diskredituoti įstaigą ir jos vadovą.
Nurodo, jog analizuojant pareiškėjos skunde išdėstytus pavyzdžius ir pateiktus išrašus iš elektroninės duomenų valdymo sistemos „Avilys“, nėra aišku kokios priežastys lėmė, kad pareiškėja ne kartą parengtą, užregistruotą, perduotą publikuoti dokumentą išsega ir dar kartą tvarko, prisega nedarbo laiku. Daro prielaidą (spėja), jog dėl pareiškėjos subjektyvių veiksmų, be darbdavio sutikimo, ji galėjo dirbti. Pažymi, jog pagal teismų praktiką, darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jei taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo.
Pabrėžia, jog elektroninė duomenų valdymo sistema „Avilys“ nėra susieta su darbo laiko apskaitos programomis, kurių pagrindu viršijant sutartą darbo laiką, perviršis būtų įtraukiamas į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir už jį mokama teisės aktų nustatyta tvarka. Teigia, jog elektronine dokumentų valdymo sistema „Avilys“ po darbo valandų yra naudojamasi piktybiškai, siekiant diskredituoti įstaigą bei jos vadovą, dangstantis viršvalandiniu darbu.
Nurodo, jog pareiškėjai apie 2017 m. liepos 28 d. vyksiantį savivaldybės tarybos Kolegijos posėdį buvo pranešta dar 2016 m. liepos 18 d. elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“, todėl nesupranta dėl ko pareiškėja, žinodama, kad nuo 12.30 val. vyks minėtas posėdis, o vėliau reikės parengti posėdžio protokolą, pertraukos pailsėti ir pavalgyti neišnaudojo prieš posėdį, tuo labiau, kad savivaldybės mero 2015 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. M3-79 pareiškėjai pertrauka pailsėti ir pavalgyti nustatyta būtent nuo 12.00 val. iki 12 val. 30 min. Pažymi, jog nueiti nuo pastato, esančio Liepų g. 11 iki pastato, esančio Danės g. 17, daugiausiai užtrunkama 5 minutes. Nesupranta, kodėl nurodoma, kad protokolas buvo rengiamas nuo 14.05 val. iki 16.45 val., o nuo 16.45 val. iki 17.30 val. jis baigiamas rengti ir įkeliamas į elektroninę dokumentų valdymo sistemą.
Nesutinka su tuo, kad Inspekcija atliko tyrimą šališkai, kadangi Inspekcijos vadovas dalyvauja politinėje veikloje.
Atkreipia dėmesį, jog atsakovė nagrinėjamoje byloje prašo ne tik panaikinti atsakovės 2016 m. spalio 17 d. atsakymą (išvadą) Nr. 1D-3-12798, tačiau atlikti pakartotinį tyrimą, nustatant pareiškėjos dirbtus viršvalandžius laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d., neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius. Mano, jog toks reikalavimas suponuoja teismo pareigą ne nustatyti, ar atsakovės sprendimas iš esmės atitinka procesines ir materialines teisės normas, tačiau įpareigoti atlikti papildomą tyrimą, kurio pasekmės būtų teigiamos pareiškėjai. Teigia, jog toks reikalavimas ne tik nepagrįstas jokiais įrodymais, tačiau prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės mero atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymu prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims (jų atstovams), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 17 d. atsakymo (išvados) Nr. 1D-3-12798 teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą atsakymą, pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį tyrimą, nustatant pareiškėjos dirbtų viršvalandžių kiekį laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d., neišmokėtą atlyginimą ir delspinigius.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyrių, nurodydama, kad 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato (minėta, toliau – ir Sekretoriatas), kuriame ji dirba, sekretorius M. V. (toliau – ir Sekretorius) ją vertė dirbti po darbo valandų. Nurodė, jog jai buvo grasinama, jog neparengus 2016 m. liepos 28 d. vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos (minėta, toliau – ir Kolegija) posėdžio protokolo, jai bus pakeistas kasmetinių atostogų grafikas. Pažymėjo, jog neturėdama kito pasirinkimo, 2016 m. liepos 28 d. rengė vykusio Kolegijos posėdžio protokolą, kuris per elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ buvo pateiktas 2016 m. liepos 28 d. apie 17.30 val., t. y. Sekretoriato sekretoriaus nurodymu dirbo viršvalandinį darbą. Pažymėjo, kad Sekretoriate iki šiol nevykdoma viršvalandžių apskaita ir nemokama už viršvalandžius, nors darbas Sekretoriate nuolat vykdomas ir net verčiama dirbti po oficialių darbo valandų. Nurodė, kad šias aplinkybes fiksuoja elektroninė dokumentų valdymo sistema „Avilys“.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėja atsakovės prašė atlikti tyrimą ir nustatyti: 1) ar darbdavys (darbdavio atstovas) tinkamai laikosi teisės aktų (vykdo savo pareigas), reglamentuojančių darbo užmokesčio, viršvalandžių mokėjimo tvarką; 2) ar pagrįstai pareiškėja buvo verčiama dirbti po savo darbo valandų ir už tai neatlyginant teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymėtina ir tai, jog 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde pareiškėja taip pat buvo nurodžiusi, kad jai pavėluotai buvo išmokėti atostoginiai, tačiau dėl šių aplinkybių atlikti tyrimo neprašė.
Pareiškėja su minėtu Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atsakymu nesutinka, mano, kad atsakovė iš esmės neištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių, susijusių su dirbamais viršvalandžiais Sekretoriate.
Valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką numato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), taip pat jį detalizuojantys Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-282 (toliau – Reglamentas).
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis numato, kad valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos valstybinės darbo inspekcijos funkcijos. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Nuostatų 7 punktas numato, kad pagrindiniai valstybinės darbo inspekcijos veiklos tikslai yra: 7.1) vykdyti DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją; 7.2) vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją. Nuostatų 8.1.1 punkte įtvirtina, jog valstybinė darbo inspekcija, siekdama šių Nuostatų 7.1 papunktyje nurodyto tikslo, tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės taikymo tvarkos, teikia darbdaviams reikalavimus ir nurodymus. Nuostatų 17 punkte numatyta, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, inspektavimo metu nustatęs darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka surašo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). Reikalavimas, jame nurodžius nustatytus pažeidimus ir terminus pažeidimams pašalinti, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo arba tyrimo baigimo dienos įteikiamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiamas paštu (registruotu laišku).
Byloje nustatyta, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektorė V. M. ir Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. R. atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimą, kuriuo metu tikrino pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde nurodytas aplinkybes. Patikrinimo metu buvo apklaustas Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorius M. V., kiti darbuotojai, pildytas kontrolinis darbo teisės klausimynas, tikrinta informacija elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“, paimtos kitų dokumentų kopijos. Atlikto patikrinimo rezultatai įforminti 2016 m. spalio 17 d. patikrinimo akte Nr. 0989-APS-3-16458-2016 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas ir Sekretorius M. V. paaiškino, jog Sekretoriate viršvalandinis darbas nėra vykdomas, nėra gauta prašymų leisti dirbti viršvalandinius darbus ir toks leidimas nėra išduotas. Nurodyta, jog patikrinimo metu buvo analizuojami Sekretoriato darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesius, tačiau nenustatyta, jog būtų pažymėti viršvalandiniai darbai. Patikrinimo akte taip pat pažymėta, jog, remiantis elektroninėmis dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenimis, 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos protokolas į sistemą įkeltas (sukurtas) 2016 m. liepos 28 d. 17 val. 29 min., t. y. jau pasibaigus pareiškėjos darbo laikui. Nurodyta, jog kiti pateikti dokumentai patvirtino, jog Kolegijos posėdis, kurio protokolą E. A. turėjo surašyti 2016 m. liepos 28 d., truko nuo 12.30 val. iki 13 val., posėdyje svarstyti du klausimai, protokolo apimtis – 2 lapai, o posėdis baigėsi likus beveik 4 valandoms iki E. A. darbo laiko pabaigos. Įvertinus patikrinimo metu gautus duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimus, t. y. pareiškėjos pranešime nurodyta informacija dėl priverstinio viršvalandžių darbų skyrimo nepasitvirtino, todėl poveikio priemonės netaikytos.
Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją, kuri iš esmės nurodyta minėtame Patikrinimo akte, Inspekcija sprendė, jog ji negalėjo neginčijamai padaryti išvados, kad buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys viršvalandinius darbus, jų apmokėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Inspekcijai Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsniu priskirta prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–727/2003, 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2719/2011).
Remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, jog Inspekcija imasi prevencinių priemonių dėl pažeidimų, kurie yra akivaizdūs. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Inspekcija tyrimo metu gautais duomenimis galėjo neginčijamai konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys viršvalandinius darbus, jų apmokėjimą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. M3-79, atsižvelgdamas į pareiškėjos E. A. 2015 m. spalio 2 d. prašymą Nr. P31-261, pareiškėjai nustatė tokį darbo laiką: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 16.45 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.30 val., suteikiant pietų pertrauką pailsėti ir pavalgyti nuo 12.00 val. iki 12.30 val. Nustatyta, jog į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ Kolegijos posėdžio protokolą pareiškėja įkėlė pasibaigus jos darbo laikui – 2016 m. liepos 28 d. 17.30 val. Akcentuotina, jog dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
Byloje nustatyta, jog atsakovė patikrinimo metu apklausė Klaipėdos miesto savivaldybės merą Vytautą Grubliauską, kuris 2016 m. spalio 10 d. rašte Nr. 94.34.)-R2-2850 paaiškino, kad Sekretoriate viršvalandinis darbas nėra vykdomas, iki patikrinimo dienos prašymų dėl viršvalandinio darbo iš Sekretoriato nėra gauta ir leidimas dirbti viršvalandinius darbus nėra išduotas. Meras paaiškino, kad Sekretoriato funkcijų vykdymui naudojama dokumentų valdymo sistema „Avilys“ nėra susieta su darbo laiko apskaitos sistema, todėl šioje dokumentų valdymo sistemoje darbuotojo faktinis darbo laikas nėra apskaitomas ir ribojamas. Pažymėjo, jog esant tokiai situacijai, darbuotojas parengtą dokumento projektą techniškai gali įkelti į sistemą „Avilys“ ir pasibaigus darbo laikui, tačiau toks atvejis negali būti laikomas viršvalandiniu darbu. Meras taip pat nurodė, kad Sekretoriate buvo užfiksuotas vienas atvejis, kai viena darbuotoja 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu skundėsi dėl galimai priverstinio sutarto darbo laiko viršijimo rengiant Kolegijos posėdžio protokolą. Kartu pažymėjo, jog Kolegijos posėdyje buvo sprendžiami tik du klausimai, posėdis vyko nuo 12.30 val. iki 13.00 val. ir darbuotoja turėjo apie 4 val. iki darbo laiko pabaigos parengti Kolegijos posėdžio protokolą. Sprendė, jog ji turėjo pakankamai laiko protokolo surašymui darbo metu. Akcentuotina, jog Inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui kartu su minėtu 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. 94.34.)-R2-2850 buvo pateikti Sekretoriato darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesius, iš kurių matyti, jog niekas Sekretoriate nedirbo viršvalandžių.
Iš patikrinimo metu gauto Sekretoriaus M. V. 2016 m. spalio 13 d. paaiškinimo Nr. (1.27.)-75-27 turinio matyti, jog Sekretorius M. V. Inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui paaiškino, jog jis yra atsakingas už Sekretoriato darbo organizavimą ir veiklos koordinavimą. Nurodė, kad Sekretoriate viršvalandinis darbas nėra vykdomas, nėra gavęs prašymų iš Sekretoriato darbuotojų leisti dirbti viršvalandinius darbus ir tuo pagrindu nėra išduotas nei vienas leidimas dirbti viršvalandinį darbą. Pažymėjo, kad nors 2016 m. rugpjūčio 9 d. Sekretoriato vyriausioji specialistė E. A. ir skundėsi dėl galimai priverstinio darbo laiko viršijimo rengiant 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos protokolą, tačiau ji protokolo parengimui turėjo apie 4 val., be to, Kolegijos posėdis truko pusę valandos, kurio metu buvo svarstomi tik du klausimai. Pažymėjo, jog E. A. tuo metu jokių kitų užduočių nebuvo pavesta, o jei darbuotojai likusio darbo laiko (4 val.) neužteko, vadinasi, darbuotoja galimai nesugeba ne tik tinkamai ir operatyviai, efektyviai bei kokybiškai įforminti posėdžių protokolų, tačiau taip pat racionaliai paskirstyti savo darbo laiko. Paaiškino, jog E. A. atžvilgiu ne kartą buvo atlikti darbo drausmės patikrinimai, ne kartą jai siūlyta susipažinti su darbo vidaus taisyklėmis, raštvedybos taisyklėmis ir kt.
Sekretoriato vyriausioji specialistė A. M., kurios darbo funkcijos tapačios pareiškėjos darbo funkcijoms, 2016 m. spalio 7 d. paaiškinime nurodė, jog šioje darbovietėje dirba 9 metus, tačiau viršvalandžių dirbti neteko. A. M. patvirtino, jog darbo krūvis yra toks, jog, tinkamai organizuojant savo darbo laiką, darbo metu galima atlikti savo darbą.
Iš Kolegijos posėdžio 2016 m. rugpjūčio 1 d. protokolo Nr. TAK-5 matyti, jog Kolegijos posėdis prasidėjo 2016 m. liepos 28 d. 12.30 val., o baigėsi 13.00 val. Kolegijos posėdžio 2016 m. rugpjūčio 1 d. protokolo Nr. TAK-5 apimtis 2 lapai, o iš jo turinio matyti, kad jame aprašyti ne tik Kolegijos narių paaiškinimai, tačiau jame pateikiama ir standartinė informacija, (pvz., kas dalyvavo Kolegijos posėdyje, jame svarstytini klausimai), kurios parengimas neturėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Tai yra, šios aplinkybės iš esmės patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Sekretoriaus M. V. paaiškinimus, kad Kolegijos posėdžio protokolas galėjo būti parengtas per 4 valandas. Be to, Sekretorius M. V. paaiškino, jog tuo metu pareiškėja nebuvo gavusi kitokių darbo užduočių, dėl ko galėjo nespėti parengti posėdžio protokolo. Akcentuotina, jog pareiškėja neginčija aplinkybės dėl negautų kitų užduočių.
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje tvirtina, jog ji negalėjo laiku parengti Kolegijos posėdžio protokolo, kadangi neturėjo 4 valandų jo parengimui, nes posėdžių salė ir jos darbo vieta yra skirtinguose pastatuose, todėl vien nueiti ir grįžti nuo posėdžio salės iki darbo vietos tai truko apie pusę valandos, be to, ji turėjo salę užrakinti, palaukti, kol visi posėdyje dalyvavę asmenys išeis, sulaukti, kol bus suformuotas posėdžio garso įrašas.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde (lentelėje) nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. nuo 12.00 val. iki 12.15 val. vyko iš kabineto (Danės g. 17) į posėdžių salę (Liepų g. 13); nuo 12.15 val. iki 12.30 val. užtikrinamas patekimas į posėdžių salę pagal pareigybių aprašymą; nuo 12.30 val. iki 13.00 val. dalyvauja Kolegijos posėdyje; nuo 13.00 val. iki 13.20 val. laukė posėdžio dalyvių išsiskirstymo, garso įrašo, užrakino salę; nuo 13.20 val. iki 13.50 val. pavėluota pertrauka pavalgyti ir pailsėti; nuo 13.50 val. iki 14.05 val. grįžimas į kabinetą; nuo 14.05 val. iki 16.45 val. Kolegijos posėdžio protokolo rengimas (2.40 val.); nuo 16.45 val. iki 17.30 val. baigiamas rengti Kolegijos protokolas ir įkeliamas į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“.
Vertinant pareiškėjos nurodytus veiksmus iki protokolo parengimo pažymėtina, jog nors pareiškėja skunde ir nurodė, kad negalėjo laiku pavalgyti ir pailsėti, kadangi turėjo pasirengti Kolegijos posėdžiui, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių ji pertraukos neišnaudojo šiek tiek anksčiau, dar iki Kolegijos posėdžio, nors kaip trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, pareiškėja apie Kolegijos posėdį buvo informuota 2016 m. liepos 18 d. ir tai žinodama ji galėjo pailsėti ir pavalgyti iki Kolegijos posėdžio. Be to, iš pareiškėjos skunde pateiktos lentelės nėra aišku dėl ko ji išskiria protokolo rengimo veiksmą (atliekamas nuo 14.05 val. iki 16.45 val.) nuo baigimo rengti Kolegijos protokolą ir jo įkėlimo į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ veiksmo (nuo 16.45 val. iki 17.30 val.). Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja tinkamai nepaskirstė savo darbo laiko Kolegijos protokolui parengti. Vadinasi, tvirtinti, kad pareiškėja savo darbo laiku negalėjo spėti parengti 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolą ir dėl to turėjo dirbti viršvalandinį darbą, nėra pagrindo. Šiuo atveju, vien tai, kad pareiškėja 2016 m. liepos 28 d. Kolegijos posėdžio protokolą į elektroninę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ įkėlė po darbo valandų, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėja dirbo darbą, kuris viršijo įprastinį darbo krūvį ir jo atlikimui reikėjo papildomo laiko.
Pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė tyrimą susiaurino iki 2016 m. liepos 28 d. epizodo ir kitų viršvalandinio darbo epizodų, pvz., kai buvo rengiamas 2016 m. liepos 20 d. protokolas Nr. TAR-80, 2016 m. vasario 10 d. protokolas Nr. TAR-12, 2016 m. birželio 14 d. protokolas Nr. TAR-65, 2016 m. balandžio 26 d. protokolas Nr. TAR-45, kurie buvo rengti ne darbo laiku, netyrė.
Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3, 115 punkte nurodyta, jog prašymas, pranešimas ar skundas laikomas išnagrinėtu pilnai ir kokybiškai, jei atsakyta į visus jame pateiktus klausimus pagal Inspekcijos kompetenciją.
Akcentuotina, jog pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde, kuriuo kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyrių, nenurodė, kad rengiant 2016 m. liepos 20 d. protokolą Nr. TAR-80, 2016 m. vasario 10 d. protokolą Nr. TAR-12, 2016 m. birželio 14 d. protokolą Nr. TAR-65, 2016 m. balandžio 26 d. protokolą Nr. TAR-45 buvo viršytas įprastinis darbo krūvis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovė neteisėtai netyrė kitų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjos skunde.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat nurodo, kad pareiškėjai nenustatytas nuotolinis darbo būdas, kuriuo pareiškėja būtų galėjusi iš ne darbo vietoje esančio kompiuterio jungtis prie elektroninės duomenų valdymo sistemos „Avilys“ ir atlikti tam tikras operacijas. Tvirtina, jog tai, kad prie sistemos buvo jungiamasi ne darbo valandomis, įrodo viršvalandinį darbą.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 150 straipsnio 1 dalį viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais Darbo kodekso 151 straipsnyje nustatytais atvejais (Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–698/2013).
Kaip ir minėta, Klaipėdos miesto savivaldybės meras paaiškino, kad Sekretoriate viršvalandinis darbas nėra vykdomas. Nurodė, kad Sekretoriato funkcijų vykdymui naudojama dokumentų valdymo sistema „Avilys“ nėra susieta su darbo laiko apskaitos sistema, todėl šioje dokumentų valdymo sistemoje darbuotojo faktinis darbo laikas nėra apskaitomas ir ribojamas. Pažymėjo, jog esant tokiai situacijai parengtą dokumento projektą darbuotojas techniškai gali įkelti į sistemą „Avilys“ ir pasibaigus darbo laikui, tačiau toks atvejis negali būti laikomas viršvalandiniu darbu.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis bei tuo, kad elektroninė duomenų valdymo sistema „Avilys“ nėra susieta su darbo laiko apskaitos sistema ir ja galima naudotis net ir nedarbo valandomis, spręstina, jog tai, kad į šią sistemą įkeliami dokumentai ir pasibaigus darbo laikui, neįrodo viršvalandinio darbo. Kaip ir minėta, nustatant, ar nebuvo dirbamas viršvalandinis darbas, privalo būti įvertinta ne tik tai, kokiu laiku jungiamasi prie elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“, tačiau privalo būti įvertinta ir tai, ar darbas galėjo būti atliktas įprastinėmis darbo valandomis, ar apie tokį darbą žinojo darbdavys, ar tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjai darbdavys davė nurodymus dirbti darbą, kuris viršytų jos įprastinį darbo krūvį. Taigi tai, kad pareiškėja dokumentą įkėlė 2016 m. liepos 28 d. 17 val. 29 min., nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėja dirbo darbą, viršijantį įprastinį jos darbo krūvį.
Pareiškėja skunde tvirtina, jog atsakovės atliktas tyrimas buvo šališkas, kadangi skundžiamą 2016 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. 1D-3-12798 parengė bei pasirašė tyrimą atlikusi vyriausioji darbo inspektorė V. M., tačiau atliekant tyrimą jame dalyvavo ir Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R., kuris yra politikas. Mano, jog dėl to tyrimas galėjo būti atliktas šališkai.
Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog nagrinėjantis asmens prašymą, pranešimą ar skundą valstybės tarnautojas pats nusišalina nuo šio prašymo, pranešimo ar skundo nagrinėjimo (įteikdamas tarnybinį pranešimą tiesioginiam vadovui) arba turi būti nušalintas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, jeigu atsiranda Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R. būtų susijęs giminystės ryšiais ar kokiais kitais pavaldumo santykiais su Klaipėdos miesto savivaldybėje ar jos Sekretoriate dirbančiais asmenimis. Tai, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R. yra politikas, nėra priežastis, leidžianti abejoti jo nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde Inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyriui nenurodė, jog jai kyla pagrįstų abejonių dėl V. R. nešališkumo, neprašė jo nusišalinti nuo skunde prašomo atlikti tyrimo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus patikrinimas buvo šališkas, nes jame dalyvavo Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. R., kuris yra ir politikas.
Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog atsakovė atliko tyrimą išsamiai ir nešališkai, nepažeidė savo kompetencijos bei 2016 m. spalio 17 d. atsakymu Nr. 1D-3-12798 atsakė į visas pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 19 d. skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja prašė atlikti tyrimą. Minėtame atsakyme aiškiai nurodytos aplinkybės, nurodyta administracinio akto apskundimo tvarka, todėl minėtas atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas bei nustačius, kad atsakovė tinkamai atliko tyrimą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį tyrimą, nustatant pareiškėjos dirbtų viršvalandžių kiekį laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d., neišmokėtą atlyginimą ir delspinigius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo priteisti patirtas 22,91 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos E. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjos E. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.