- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2-2705-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01033-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- I. Š., M. Š.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovams I. Š. ir M. Š. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei A. N. asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo jai iš tuometinio valstybinio ir visuomeninio butų fondo skirtame bute, tuometinis adresas: (duomenys neskelbtini), o dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini)Eur (toliau – butas). (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su A. Š., kuris tuo metu jau turėjo iki santuokos gimusius savo vaikus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Neužilgo po santuokos sudarymo jų šeima visgi iširo, nes A. Š. pradėjo gyventi šeimoje su kita moterimi.
(duomenys neskelbtini) priėmus Butų privatizavimo įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pradėjo asmeniškai tvarkytis Buto privatizavimo dokumentus, tam atliko reikiamus apmokėjimus: (duomenys neskelbtini) sumokėjo tuometinei Šilutės rajono valdybai 250 rublių už buto privatizavimo išlaidas; (duomenys neskelbtini) įnešė grynaisiais pinigais 2972 rublių ir (duomenys neskelbtini) pervedė tuometinei Šilutės rajono valdybos ir privatizavimo tarnybai 13 402 rublių, skirtų apmokėjimui už privatizuojamą butą. (duomenys neskelbtini). ieškovė pas notarą pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1408), kurios pagrindu įsigijo butą, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruotas jos vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-958/94 m. nutraukė ieškovės ir A. Š. santuoką, tačiau jie santuokos metu įgyto buto padalinimo klausimo nesprendė, nes buvo sutarę, kad šis daiktas atitenka ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės buvęs sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė keitėsi iš Š. į V., o po to – į N.
Po ištuokos ieškovė toliau tvarkėsi privatizuoto buto dokumentus, jai VĮ „Respublikos inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ Klaipėdos filialas (duomenys neskelbtini) išdavė Detalizuotą pažymėjimą buto pirkimo – pardavimo sutarčiai įforminti.
Aukščiau pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė dar prieš santuoką daug metų faktiškai gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo jai iš tuometinio valstybinio ir visuomeninio butų fondo skirtame ginčo bute. Ji, gyvendama santuokoje, asmeniškai tvarkėsi buto privatizavimo dokumentus, sumokėjo išperkamo daikto kainą, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir Nekilnojamojo turto registre butas buvo užregistruotas jos vardu. Ieškovė visą laiką iki pat šiol su ginčo turtu elgėsi kaip vienintelė šio turto savininkė, jį išlaikė, atnaujino, mokėjo visus privalomus mokesčius.
Buto įsigijimo laiku ieškovė su A. Š. bendro ūkio faktiškai nebevedė, sutuoktinis buto privatizavimo procesu nesidomėjo ir jame nedalyvavo, A. Š. bute negyveno ir niekada jo nelaikė bendru sutuoktinių turtu, buto valdyme nedalyvavo, šiuo turtu niekada nesirūpino, jo neprižiūrėjo, neišlaikė ir nesiekė jo valdyti kaip savo. Jis pretenzijų į šį turtą niekada nereiškė, po ištuokos per tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnyje numatytą terminą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nesikreipė, savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės į jį neįregistravo ir realiai niekada nesiekė ja naudotis. Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 2-958/94 m. nutraukdami santuoką ieškovė ir A. Š. buto pasidalinimo klausimo net nesprendė, nes visą laiką sutuoktiniai laikė, jog butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Skyrybų byloje nustatyta, kad A. Š. jau gyveno pas kitą moterį. Nuo (duomenys neskelbtini) jis deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamojo turto registre ginčo butas yra įregistruotas tik vienos ieškovės vardu ir nėra įvardintas kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Nei A. Š., nei kas kitas viešo registro duomenys apie šio turto priklausomybę niekada neginčijo.
Pilnamečiams buvusio sutuoktinio vaikai M. Š. ir I. Š. ginčo bute niekada negyveno ir į jį pretenzijų neturi, nes žino, kad šis turtas priklauso tėvo buvusiai sutuoktinei (ieškovei) asmeninės nuosavybės teise.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo Butas buvo įgytas ir naudojamas ne bendroms ieškovės ir A. Š. šeimos reikmėms, o tik ieškovės poreikiams tenkinti. Taigi, nors ieškovė ginčo butą įgijo santuokos metu, tačiau bylos duomenų visuma apie turto naudojimo pobūdį, turto įsigijimo laiką, pagrindą ir aplinkybes, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ji butą įgijo ir valdo asmeninės nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija paneigta įstatymo nustatyta tvarka ir butas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1365-253/2013, kt.
Šalies argumentai
Ieškovės A. N. atstovas advokatasTomas Leščinskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovų tėvu A. Š.. Sudarant santuoką atsakovai jau buvo gimę, jie buvo vaikai iš A. Š. pirmesnės santuokos. Ieškovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įnešinėjo pinigus už privatizuojamą ginčo butą dėl kurio ir kreipiasi į teismą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pas notarą įsigijo ginčo butą ir jis buvo užregistruotas ieškovės vardu. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir A. Š. santuoka nutraukta, bet nebuvo išspręstas turto formaliai įgyto santuokos metu padalijimas. 2008-09-04 mirė ieškovės buvęs sutuoktinis. Po to ieškovė sudarė santuoką su V., o dabar ieškovė sudariusi santuoką su N. Pagrindinis ginčo dalykas tai, kad ieškovė nuo buto įsigijimo ir santuokos nutraukimo momento (duomenys neskelbtini) iš esmės viena prižiūri ir tvarko ginčo butą. Ieškovė teigė, kad iš esmės įsigyjant butą jos ir A. Š. tikslas buvo toks, kad butas įgyjamas ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Pagrindinius mokėjimus už butą mokėjo ieškovė, yra tik vienas mokėjimas buvo atliktas A. Š. vardu. Tai buvo vienkartinė pagalba iš jo pusės paskolinant minėtą sumą sumokant už butą, o nutraukiant santuoką tie turtiniai dalykai buvo išspręsti. Nutraukiant santuoką A. Š. nekėlė pretenzijų į ieškovės vardu registruotą butą. Sprendime, kuriuo nutraukta santuoka nurodyta, kad A. Š., kuris laikas nebegyvena su ieškove, nebeveda bendro gyvenimo, turi kitą moterį. Nėra detalizuotas konkretus laikas, tačiau kaip nurodė ieškovė, beveik iš karto po santuokos sudarymo jų santykiai buvo formaliai šalti, kad apie 1992 m. jie gyveno atskirai. Esant tokiai situacijai, tas faktas, kad buvęs sutuoktinis A. Š. po santuokos nutraukimo nereiškė jokių pretenzijų į ginčo butą, patvirtina tuos teiginius, ką nurodo ieškovė, kad buvo siekis įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ginčo butą prižiūri ieškovė, pagal žodinę sutartį, jame gyvena kitas asmuo.
Procesiniai dokumentai atsakovams I. Š. ir M. Š. įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant taip pat nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus.
Tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1992-03-12, dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formavo praktiką, kad turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999, 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
(duomenys neskelbtini) priėmus Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 ieškovė pradėjo asmeniškai tvarkytis Buto privatizavimo dokumentus, tam atliko reikiamus apmokėjimus: (duomenys neskelbtini) sumokėjo tuometinei Šilutės rajono valdybai 250 rublių už Buto privatizavimo išlaidas; (duomenys neskelbtini) įnešė grynaisiais pinigais 2972 rublių ir (duomenys neskelbtini)pervedė tuometinei Šilutės rajono valdybos ir privatizavimo tarnybai 13402 rublių, skirtų apmokėjimui už privatizuojamą Butą. 1992-03-12. ieškovė pas notarą pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1408), kurios pagrindu įsigijo Butą, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruotas jos vardu. Nors byloje yra 1992-03-10 kvitas, iš kurio matyti, kad A. Š. sumokėjo 8000 rub. už buto privatizavimą, tačiau tai nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tai buvo laikinai ieškovei paskolinta pinigų suma įgyjant ginčo butą.
Šilutės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-958/94 m. nutraukė ieškovės ir A. Š. santuoką. Santuokos nutraukimo metu įgyto Buto padalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto ištuokos liudijimo, įrašo Nr. 31, santuoka tarp A. Š. ir A. Š. nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė tapo V.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) išduoto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis Jaunimo al. 7-87, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. V., pagal pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR (duomenys neskelbtini) įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. 1408. Kitoje minėtos institucijos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. N., pagal pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR (duomenys neskelbtini) įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovės buvęs sutuoktinis A. Š. mirė 2008-08-04. Po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė keitėsi iš Š. į V., o po to – į N.
Kaip matyti iš Šilutės r. policijos komisariato Migracijos poskyrio (duomenys neskelbtini) Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (94.3) M17-4937, A. V. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), t.y. ginčo bute.
Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymoje Nr. GR.3A-4008-1 apie asmens duomenis nurodyta, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
Pagal (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašą pagal A. Š. asmens kodą palikimo priėmimo faktų neregistruota.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad, nors ieškovė A. N. nekilnojamąjį turtą įgijo būdama santuokoje, tačiau šis turtas įgytas išimtinai už asmenines lėšas. (duomenys neskelbtini) ginčo buto pirkimo sutartis pasirašyta ieškovės, butas viešuosiuose registruose registruotas taip pat tik jos vardu. Gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo A. N. nuo (duomenys neskelbtini), t.y. dar iki santuokos su A. Š. sudarymo. Tokie nuoseklūs veiksmai patvirtina asmens siekį butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Nėra duomenų, kad A. Š. būtų deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo bute, savo lėšomis ar darbu prisidėjęs prie jo pagerinimo, išlaikymo ir pan. Pagal į bylą pateiktas Šilutės rajono savivaldybės ūkio skyriaus, UAB „Šilutės būstas“, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ pažymas matyti, kad už ginčo buto komunalinius patarnavimus mokesčius mokėjo tik ieškovė. Nenustatyta, kad tarp A. N. ir A. Š. kada nors būtų kilę nesutarimų, konfliktų dėl ginčo buto nuosavybės, registracijos tik vieno iš sutuoktinių vardu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė paneigė CK įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad butą ji įgijo asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, o butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 178 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.