- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1365-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00942-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- N. G.
- Ieškovas
- R. G., D. P. B.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1365-253/2013
Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00942-2012-6)
2013 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir D. P. B. ieškinį atsakovei N. G. dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė pripažinti, kad jų brolis P. G. asmeninės nuosavybės teise valdė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šio turto pripažinimui asmenine P. G. asmenybe taikyti įgyjamosios senaties institutą bei priteisti iš atsakovės N. G. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų brolis P. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini), testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko seseriai ir broliui (ieškovams). Nuosavybės teisė į nurodytą butą įregistruota 1992-03-31 palikėjo P. G. vardu esant santuokoje su atsakove N. G.. (duomenys neskelbtini) palikėjas P. G. nutraukė santuoką su atsakove N. G., o iki tol 10 metų kartu negyveno, nes atsakovė buvo išvykusi iš (duomenys neskelbtini), todėl ginčo objektu esantį turtą P. G. įgijo vienas savo poreikiams. Santuokos nutraukimo metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdytas turtas nebuvo padalintas. Atsakovė N. G. po santuokos nutraukimo nurodytu turtu nesinaudojo, pretenzijų į jį nereiškė, nesiekė įforminti savo buto dalies. Ieškovų brolis P. G. nuo 1992-03-31 butą išlaikė vienas, atsakovė buto nevaldė ir neprisidėjo prie buto išlaikymo, todėl mano, kad yra pakankamas pagrindas nurodytą turtą pripažinti asmenine palikėjo P. G. nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-02 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies – pripažino turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr.: (duomenys neskelbtini), asmenine P. G. nuosavybe, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė žinojo apie P. G. nuosavybe esantį butą (duomenys neskelbtini), ir darė išvadą, jog atsakovė šį turtą iki P. G. mirties pripažino esant tik P. G. nuosavybe, ji nurodytu turtu nesidomėjo, nesirūpino, mokesčių už jį nemokėjo. Atsakovė N. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji pasiėmė ištuokos liudijimą, tačiau per tuo metu galiojusį trejų metų ieškinio senaties terminą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo į teismą nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima konstatuoti, jog miręs P. G. buvo aiškiai išreiškęs savo valią dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo asmeninėn nuosavybėn, todėl nurodytą turtą pripažino asmenine P. G. nuosavybe. Taip pat konstatuota, kad pripažinus minėtą butą asmenine P. G. nuosavybe, taikyti įgyjamosios senaties institutą nėra pagrindo, nes įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, o ieškovų brolis P. G. ir buvo šio turto savininkas, todėl ieškinio reikalavimą dėl įgyjamosios senaties taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimą. Nurodo, kad ginčo butas privatizuotas už investicinius čekius. Daikto įsigyto už investicinius čekius negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Mano, kad prezumpcija, jog santuokos metu įgytas ginčo butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. G. ir D. P. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad buto privatizavimo metu palikėjas ginčo bute buvo registruotas vienas, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kadangi jau nuo 1989 m. apeliantė negyveno kartu su P. G., nevedė bendro ūkio, visiškai neprisidėjo prie buto privatizavimo, todėl pagrįstai teigiama, kad ginčo butas privatizuotas už asmenines mirusiojo lėšas. Atsakovė ištuokos liudijimą pasiėmė 2000 m., tačiau per nustatytą terminą, t. y. trejų metų laikotarpį, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo į teismą nesikreipė, ginčo butu nesidomėjo, nesirūpino, nemokėjo mokesčių. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog miręs P. G. buvo aiškiai išreiškęs savo valią dėl ginčo buto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – buto, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinis skundas grindžiamas motyvais, kad ginčo butas buvo privatizuotas santuokos metu už investicinius čekius, todėl apeliantė mano, jog nepaneigta prezumpcija, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovų R. G. ir D. P. B. brolis P. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir visą savo turtą testamentu paliko ieškovams (b. l. 10, 18). Nustatyta, kad P. G. buvo sudaręs santuoką su atsakove N. G. – santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (b. l. 11). Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas mirusiojo P. G. vardu nuo 1992-03-31 (b. l. 14–15). CK 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais įrodžius faktą, jog turtas vienam iš sutuoktinių priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingais kriterijais laikytini turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 1999-09-09 sprendimo dėl P. G. ir N. G. santuokos nutraukimo matyti, kad šalys kartu negyveno nuo 1989 metų, jokių ryšių nepalaikė. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino pati atsakovė N. G.. Tai patvirtina ir atsakovės ieškovams siųsto laiško turinys.
Nors apeliantė teigia, kad butas įgytas už investicinius čekius santuokos metu yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-02 nutartimi Nr. 3K-7-311/2002, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės dėl gyvenamosios patalpos įsigijimo santuokos metu yra netapačios. Iš byloje esančio 1990-07-12 išduoto gyvenamosios patalpos orderio Nr. 001394, išduoto vadovaujantis Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990-07-05 sprendimu Nr. 20, nustatyta, kad P. G. leista apsigyventi 1 kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 80–81). Šiame orderyje nurodyta, kad P. G. šeima, kurios nariai įregistruotini minėtoje gyvenamojoje patalpoje, susideda iš vieno asmens – P. G., kitų asmenų nenurodyta. Taigi matyti, kad atsakovė kartu su P. G. ginčo bute neapsigyveno. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu P. G. gyveno socialiniame būste, buvusiame (duomenys neskelbtini), o išvykusi prisiregistravo (duomenys neskelbtini) rajone. Liudytojas P. G. (tėvas) paaiškino, kad jis mokėjo už buto įsigijimą – ginčo butas buvo įgytas už sūnui P. G. jo perduotus investicinius čekius, atsakovė su sūnumi tuo metu nebegyveno (b. l. 55–56). Investicinių čekių perleidimo sutarties šalys nesudarė. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo butas privatizuotas P. G. vardu – 1992-03-31 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad P. G. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–17). Rašytiniai įrodymai, liudytojų P. G. (tėvo), A. M. ir V. G. parodymai, atsakovės paaiškinimai byloje patvirtina, kad atsakovė niekada negyveno ginčo bute. Atsakovė niekada nebuvo šiame bute registruota. Buto privatizavimo metu P. G. ginčo bute buvo registruotas vienas. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nedalyvavo ginčo buto privatizavimo procese, kaip tai buto privatizavimo sutarties sudarymo metu (t. y. 1992-03-31) reglamentavo Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 d., Butų kodekso 46, 49, 52, 54, 56, 57 str.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į faktinę aplinkybę, kad teismo sprendimu nutraukus P. G. ir atsakovės santuoką, sutuoktinių turtas nebuvo padalintas, tačiau atsakovė, sužinojusi apie ištuoką, per tuo metu galiojusio SŠK 23 str. numatytą terminą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nesikreipė. Sutuoktiniai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji žinojo, jog P. G. gyveno ginčo bute, tačiau butu ji nesidomėjo, nesirūpino, mokesčių už jį nemokėjo, su P. G. nebendravo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo butas buvo įgytas ir naudojamas ne bendroms sutuoktinių ir jų šeimos reikmėms, o tik mirusio P. G. poreikiams tenkinti. Taigi, nors P. G. ginčo butą įgijo santuokos metu, tačiau bylos duomenų visuma apie turto naudojimo pobūdį, turto įsigijimo laiką, pagrindą ir aplinkybes, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), P. G. buvo įgijęs ir valdė kaip asmeninę nuosavybę. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija paneigta įstatymo nustatyta tvarka ir pagrįstai pripažino nurodytą turtą asmenine P. G. nuosavybe.
Paminėtų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei joms tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Skundžiamo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovui (mokėtojui) R. G. iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 800 Lt dydžio išlaidos už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 117) (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. G. ieškovui R. G. 800 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.