Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam J. A. R., jo atstovui advokatui D. K., kaltinamajam V. Č., jo gynėjui advokatui M. Š., viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2013 m. balandžio 12 d. apie 00.00 val., Kaune, S. Ž. g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiu į veidą J. A. R., ko pasėkoje J. A. R. atsitrenkęs į sieną nugriuvo ant grindų, tokiu būdu V. Č. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis V. Č. kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku, po vidurnakčio, jis, neapsikentęs triukšmo, sklindančio iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), nulipo laiptais žemyn ir paskambino į (duomenys neskelbtini) buto duris. Duris atidarė neblaivus J. A. R. ir jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, prie jo prisijungė ir išėjęs iš buto taip pat neblaivus L., ir įvyko susistumdymas, kurio metu V. Č. buvo suplėšytas bliuzonas bei padaryti sužalojimai, mėlynės. Jis galėjo suduoti smūgius besigindamas, kai traukėsi atgal. Viskas įvyko greitai, per 1-1,5 minutes. Pamatęs, kad konflikto nepavyks išspręsti taikiai, paskambino telefonu 112 ir laukė laiptinėje atvykstant policijos pareigūnų. Pareiškėjas toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, paslydo ant betoninių grindų laiptinės aikštelėje ir nugriuvo, nusibraukdamas pakaušį į gruoblėtą laiptinės sieną prie 41 buto. Tuo metu jis (V. Č.) stovėjo palipęs ant 3-4 laiptelių, vedančių aukštyn. Belaukiant policijos pareiškėjas ir L. tarėsi sakyti, kad jis (V. Č.) jam (J. A. R.) sudavė į veidą ir nuo smūgio jis nukrito ant grindų. J. iš 42 buto išėjo vėliau, kai tampymasis buvo pasibaigęs. Jo žmona, išgirdusi triukšmą, taip pat išėjo į laiptinę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Č. kaltė įrodyta privataus kaltintojo – nukentėjusiojo J. A. R., liudytojų G. Z., S. J., G. G. parodymais, specialistės išvada ir parodymais.

Iš privataus kaltintojo – nukentėjusiojo J. A. R. parodymų matyti, kad minėtu laiku jis buvo 42 bute ir kartu su J., L., G. G. žiūrėjo futbolo varžybas, išeidavo į balkoną parūkyti, buvo išgėręs du butelius alaus. Pasigirdus skambučiui, išėjo į laiptinę, pamatė kaltinamąjį, gavosi kažkokia kalba, konfliktas, necenzūrinių žodžių nevartojo, kaltinamajam į atlapus nekibo, nežino kas jam (kaltinamajam) suplėšė bliuzoną. Kaltinamasis pradėjo rėkti, pagriebė jį, išsitraukė, davė smūgį į veidą ir jis atsitrenkęs į sieną, nukrito ant grindų. Pagulėjo be sąmonės, tada išėjo L.. Ir jis (L.) gavo smūgį, jam prakirto žandą. Kai išėjo J., baigėsi konfliktas, jie buvo sumušti. Kvietė policiją iš karto, kai tik atsikėlė, greitąją taip pat išsikvietė. Nukritęs be sąmonės gal pusę minutės prabuvo. Kai atsigavo matė, kad ir L. jau buvo sumuštas, prakirstas žandas. Kaltinamasis tuo metu jau buvo aukščiau palipęs laiptinėje. Visi, kai buvo skambutis, ėjo pažiūrėti kas ten. Į kurią pusę atsidaro durys, negali atsiminti. Nematė, kad laiptinėje dar būtų žmonių. Liudytojai ir kaltinamojo žmona vėliau išėjo. Kaltinamojo žmonos įvykio metu nematė, jis (kaltinamasis) be žmonos atėjo. Kad tarėsi su draugu dėl parodymų, tai tokių kalbų tikrai nebuvo, nebuvo sąmoningas, kad galėtų taip kalbėti. Kaltinamasis net nė karto neatsiprašė. Atsirado dvasiniai išgyvenimai po tokio streso, negalėjo eiti į darbą, teko lankyti įstaigas, gydytis. Kaip tas skambutis buvo, išėjo pažiūrėti. Pamatė kaltinamąjį. Gal ir buvo kažkoks konfliktas, jis (kaltinamasis) buvo nervuotas, pyko, smūgį gavo, ištraukė jį. Jis krito ir kraujas pasipylė. Tuo metu, kai gavo smūgį , buvo laiptinėje. Išėjo į laiptinę, ten yra laiptai iš karto į apačią. Buvo paėjęs gal 70 cm link laiptų. Kaltinamasis jį tampė. Smūgio sudavimo momentu buvo paėjęs 70 cm nuo buto. Jį tampė, jis nesitampė. Ant laiptų, vedančių į viršų ar buvo, tai gal ir buvo ant vieno laiptuko užlipęs, negali pasakyti. Kaltinamasis jam smūgį į veidą davė.

Iš liudytojo G. Z. parodymų matyti, kad paties konflikto, vykusio prieš tris metus, nematė, tik girdėjo triukšmą. Pažiūrėjęs pro durų akutę, pamatė vyrus, girdėjosi negražūs žodžiai. Matė, kad kaimyno sugyventinė išėjo su šuneliu ir užsitrenkė duris. Jis tada išnešė įrankius, kad atidaryti tas duris. Iš buto išėjo tuomet, kai jau policija buvo atvažiavusi, šviesa laiptų aikštelėje degė. Kraujo dėmių buvo ant jo durų. Sekančią dieną kraują išvalė. Sužinojo iš kaimyno - 42 buto nuomotojo, kad nukentėjęs paslydęs prasiskėlė galvą į duris. Neatrodė G. sužalotas, priekaištų kaltinamajam lyg ir nesakė. Įtampa buvo tik. Nematė kaip R. susižalojo. V. stovėjo viršutinėje aikštelėje. Pokalbiai vyko, o R. sakė necenzūrinius žodžius. Girdėjo dunkstelėjimą, mano, kad galva buvo taukštelta į jo buto duris, durys aštriomis briaunomis. Po dunkstelėjimo, kai žmona pasakė: „pažiūrėk, kas ten darosi“, pažiūrėjo pro akutę. Po kelių sekundžių pamatė V. ir A., o G. šone stovėjo. Matė, kad V. buvo susijaudinęs, sužalojimų nematė. Kai nurimo išėjo V. žmona ir S., nuomininko draugė.

Iš liudytojos K. Č. parodymų matyti, kad 2013 m. iš balandžio 11 į 12, gerokai po vidurnakčio girdėjosi triukšmas, keiksmažodžiai, vyras nuėjo raminti. Negali pasakyti kaip ten buvo toliau, tačiau kai ji po 10 minučių išėjo į laiptinę, pamatė savo vyrą su suplėšytu bliuzonu, ranka buvo paraudusi, vyras stovėjo ant laiptų aukščiau palypėjęs. Laiptinėje buvo pareiškėjas, dar vienas nuomininkas ir jo (pareiškėjo) sugyventinė. Pareiškėjas neblaivus stypčiojo, strakaliojo, keikėsi, buvo su šliurėmis, paslydo ir trenkėsi į kaimyno durų staktą, prasiskėlė galvą. Sąmonės praradęs nebuvo, nes labai gerai keikėsi. Pareiškėjas ir kiti su juo buvę asmenys buvo neblaivūs. Ji ir vyras buvo blaivūs. Vyras stovėjo ant laiptų į 6 aukštą, aukščiau. Viduriniame bute Z. gyvena. Vyras bliuzoną nusirengė kaip atėjo, grįžo namo, po visko. Pareiškėjas, išsikvietęs greitąją, išvažiavo. Ji buvo apie valandą laiptinėje. Ten nuomininkai užsitrenkė duris. Vyras su kaimynu padėjo atidaryti duris. Pirma policija atvažiavo, nes vyras policiją iškvietė. Pareiškėjas, kai susižeidė galvą, keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Iš liudytojos S. J. parodymų matyti, kad pažįsta kaltinamąjį iš matymo. Vakarop, tikriausiai prieš porą metų, sėdėjo namuose virtuvėje - kaimynas, gyvenantis priešais - nukentėjęs R., jos draugas, ji ir dar vienas pažįstamas G.. Jie gurkšnojo alų, futbolą žiūrėjo. Gal buvo garsiau kalbama. Buvo skambutis į duris. Nukentėjęs, kadangi priešais gyvena, išėjo pirmas ir pasigirdo kažkoks triukšmas. Tada G. išėjo, po to ji iš paskos ėjo. Ten viskas vyko labai greitai, susikivirčijo. R. vartojo necenzūrinius žodžius. Jam stovint ant laiptelio, vedančio link kaltinamojo buto, o kaltinamajam stovint dar ant aukštesnio laipto pakopos, kaltinamasis R. trenkė ir jis griuvo aukštielninkas ir trenkėsi į sieną pakaušiu šalia kaimyno Z. buto durų. Laiptinėje viskas vyko nedideliu atstumu nuo durų. Gal metras, pusantro jos buto durų. Jos bute yra dvejos durys, ji buvo tarp tų dviejų durų - ant staktos. Kai visi išlindo, viskas užsibaigė. Tada nukentėjęs, pagulėjęs, atsikėlė ir nuėjo pas save į namus išsikvietė greitąją, policiją. Kaltinamojo buvo smūgis į veidą nukentėjusiajam ir jisai nukrito. Prieš tai buvo necenzūrinių žodžių iš abiejų pusių. Prieš išeinant nukentėjusiam į laiptinę pas jį jokių sužalojimų nematė, visi sveiki sėdėjo. G. atsisako, neteikia jokių pretenzijų, bet jis irgi gavo. Kaltinamojo žmona atsirado po konflikto, ji negalėjo matyti įvykio. Ji stovėjo viršuje prie savo buto. Praėjo 3-5 minutės, viskas greitai įvyko. Apie 2 minutes nukentėjęs gulėjo. Kraujo buvo ant sienos. Po viso triukšmo dar šalimais kaimynas išlindo. Po įvykio viskas ramiai jau buvo. Kraują nuvalė kaimynas. R. pirmiausia išėjo, tada išgirdo triukšmą ir tada G., G. išėjo iš karto. R. pirma sudavė. G. gal jį norėjo užstoti, bet irgi gavo. Z. kaimyną pažįsta, labai mielas žmogus. Po įvykio su juo bendravo. Kaltinamojo rūbų sudraskytų nematė.

Iš liudytojo G. G. parodymų matyti, kad kaltinamojo jis nepažįsta, vasarą, birželio mėnesį tai buvo, gal prieš porą metų Žukausko gatvėje. Žiūrėjo futbolą, buvo į duris skambutis, kai jis telefonu kalbėjo. Matė iš buto išeinančius nukentėjusįjį, S.. Baigęs kalbėti telefonu, praėjus 3-5 minutėms po S. išėjimo, išėjo į laiptinę ir pamatė R. gulintį atstumu nuo durų gal 1,5 metro. G. stovėjo ant laiptuko vedančio aukštyn, o kaltinamasis dar aukščiau stovėjo. Paskui buto durys užsitrenkė. Jis išvažiavo, nesulaukė greitosios ir policijos. Paskui jam R. paskambino, kad guli klinikose. Kaltinamasis per vidurį laiptų aukštyn vedančių stovėjo. Nukentėjęs kartu su juo gėrė alų. Sekančią dieną pas G. matė žandą ištinusį, tą vakarą nematė. G. sakė, kad užstojo R. tai ir gavo. Prieš apklausą su R. bendravo, jie draugai, dažnai bendrauja.

Iš specialistės M. K. parodymų matyti, kad J. A. R. padaryti visi kartu sužalojimai griuvimui nebūdingi, nes yra skirtingos lokalizacijos. Yra pakaušis sužalotas, nugarinė kūno dalis, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Griūnant ir ta, ir ana pusė nesužalojama. Bet kuris sužalojimas galėjo išsivystyti griuvimo metu, išskyrus poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose. Jeigu vertinant aplinkybes, kad galimai buvo suimta už rūbų ir trankyta galvą į sieną, tai visi galėjo būti padaryti nuo smūgio į sieną metu - ir muštinė žaizda pakaušyje, ir muštinė žaizda kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio peties nugariniame paviršiuje ir poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje. O poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir dešinės plaštakos nykštyje ir delne galėjo būti su kietais bukais riboto paviršiaus objektais ar kumščiu ar koja, ar kažkokiu kitu kietu buku daiktu. Dėl dešinės plaštakos sumušimo, nugriuvus, griūvant ir atsiremiant, tai teoriškai tai yra įmanoma. Kraujosruvos dešinės akies vokuose ir kiti sužalojimai artimu vienas kitam metu padaryti. Ar tuo pat metu, ar ne tuo pat, negali pasakyti. Laikotarpio negalima pasakyti. Iš medicininių įrašų matyti, kad nukentėjusysis pats pasiprašė užbaigti nedarbingumą, o po nedarbingumo užbaigimo sužalojimai su trauma jau nesiejami. Todėl yra laikoma, kad sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas nežymiu. Objektyviai užsifiksuoti šeši trauminiai poveikiai, o jeigu imant, kad į sieną daužta, tai galvą, alkūnę, mentę galėjo susižaloti to pačio smūgio metu. Tokiu atveju būtų trys trauminiai poveikiai. Kad, kaltinamasis būdamas neblaivus, paslydo ir griuvo ant nugaros, bet galvą atsitrenkė į durų rankeną, slydo siena, tai teoriškai yra įmanoma.

2013-04-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 941/13(02) J. A. R. konstatuota poodinė kraujosruva muštinė žaizda pakaušyje, kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, dešinėje mentyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame petyje, dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ilgesnis kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpis objektyvia simptomatika nepatvirtintas (b. l. 5-6).

Iš 2013-07-24 Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK tyrėjo M. M. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad J. A. R. ir G. L. dėl 2013-04-12 00.30 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, keliamo triukšmo buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už ATPK 183 str. 1 d. pažeidimus ir paskirtos administracinės nuobaudos (b. l. 7).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę nuosekliai neigė, pripažino, kad stumdėsi su nukentėjusiuoju ir jo draugu, nuo jų gynėsi, besigindamas gal ir galėjo suduoti, tačiau nurodė, kad tyčia jam nesudavė, o J. A. R. pats paslydo ir nukrito ant grindų, ko pasėkoje susitrenkė galvą.

Nukentėjęs J. A. R. neneigia, kad buvo konfliktas su kaltinamuoju, kad buvo susistumdymas, kad jį kaltinamasis stumdė, tačiau tvirtina, kad sužalojimai jam buvo padaryti po to, kai kaltinamasis jam sudavė smūgį ir jis nukrito ant laiptinės grindų. Kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, po kurio jis nukrito, patvirtina liudytoja S. J., betarpiškai mačiusi įvykį, jos parodymus patvirtina ir sužalojimų lokalizacija, t. y. kraujosruva nukentėjusiojo dešinės akies vokuose, todėl netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo.

Kad J. A. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir objektyvus įrodymas - 2013 m. balandžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada. Apklausta specialistė nurodė, kad J. A. R. padaryti visi kartu sužalojimai griuvimui nebūdingi, nes yra skirtingos sužalojimų lokalizacijos. Iš šios specialisto išvados spręstina tai, kad kaltinamasis sudavė smūgį į veidą, dešinės akies sritį, kadangi yra užfiksuota kraujosruva dešinės akies vokuose, ko pasėkoje nukentėjęs, neišlaikęs pusiausvyros, galva atsitrenkė į laiptinės sieną ir nugriuvo ant žemės ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors liudytoja K. Č. tvirtino, kad matė, jog nukentėjęs pats paslydo ir nugriuvo bei susižalojo galvą, tačiau įvertinus tai, kad ji į laiptinę išėjo vėliau, praėjus 10 min. po vyro - kaltinamojo V. Č. išėjimo iš buto, o iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad smūgis buvo suduotas netrukus po nukentėjusiojo išėjimo iš buto, darytina išvada, kad ji smūgio, sutrikdžiusio nukentėjusiojo sveikatą, sudavimo negalėjo matyti, todėl teismas jos parodymų nevertina kaip patikimų.

Nukentėjęs teigia, kad atidarius duris, iš buto jį išsitraukė kaltinamasis ir sudavė jam smūgį į veidą, tačiau apklausta liudytoja S. J., kurios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė kitą įvykių eigą, t. y. kad nukentėjusiajam atidarius buto duris kilo konfliktas, kurio metu nukentėjęs vartojo necenzūrinius žodžius ir susikibo su kaltinamuoju, jiems esant ant laiptų, vedančių aukštyn ir esančių toliau nuo (duomenys neskelbtini) buto, kaltinamasis sudavė smūgį, po kurio, nukentėjęs, neišlaikęs pusiausvyros, atsitrenkė į laiptinės sieną pakaušiu, nugriuvo laiptų aikštelėje. Tiek kaltinamojo, tiek J. A. R. bei G. L. padėtis iš karto po smūgio sudavimo, nurodyta liudytojų S. J. bei G. G., patvirtina kaltinamojo versiją, kad jis traukėsi link savo buto, tačiau įvertinus kaltinamojo bei nukentėjusiojo fizinį sudėjimą, kaltinamojo parodymus dėl įvykio aplinkybių, darytina išvada, kad šiuo atveju būtinosios ginties situacija nesusiklostė, nukentėjusiojo bei L. veiksmai - stumdymas - kaltinamojo atžvilgiu negali būti vertinami kaip pavojingas kėsinimasis, dėl kurio kaltinamasis buvo priverstas suduoti smūgį nukentėjusiajam. Vertinant nukentėjusiojo elgesį - triukšmo kėlimą, necenzūrinių žodžių vartojimą bei kaltinamojo stumdymą, daroma išvada, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir turėjo įtakos veikos padarymui.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo), o tai šioje byloje nenuginčijamai nustatyta. Surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo V. Č. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. sudėties požymius.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. Č. kaltės padarius BK 140 str. 1 d. numatytą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę V. Č., įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Č. praeityje neteistas (b. l. 29), administracine tvarka nebaustas (b. l. 30), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 31), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 32).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Č. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šiek tiek mažesnę negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė nukentėjusysis J. A. R. 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis J. A. R. nurodo, kad patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, atsirado nepasitikėjimas žmonėmis.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo J. A. R. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiojo pateiktus motyvus dėl patirtos neturtinės žalos, pripažįsta, kad jis patyrė nepatogumus dėl savęs, patyrė fizinį skausmą, tačiau teismas atsižvelgia ir nukentėjusiojo provokuojantį elgesį veikos padarymo metu. Tačiau teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis po šio įvykio lankėsi pas gydytojus psichiatrus ar psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, jam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nėra patirto sužalojimo liekamųjų reiškinių.

Teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad teismų praktikoje yra nurodyta, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-517-175/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, baigtas, kaltinamasis dirba, nukentėjusiajam nebuvo padaryta turtinė žala, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis mažinas iki 300 eurų.

Nukentėjusysis J. A. R. pateikė pinigų priėmimo kvitą: Nr. 810623 – 300 Eur (b. l. 45) už atstovo advokato D. K. paslaugas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

J. A. R. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitu, teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo J. A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio S. Ž. g. (duomenys neskelbtini), Kauno m., 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio S. Ž. g. (duomenys neskelbtini), Kauno m., naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., priteisti iš V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio S. Ž. g. (duomenys neskelbtini), Kauno m. 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio S. Ž. g. (duomenys neskelbtini), Kauno m., naudai.

Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 25-At-00401-13, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.