Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. parodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi, kad taip nutiko.

VMI pareiškime, kuriuo prašoma pradėti administracinę teiseną A. G. atžvilgiu, nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. kovo 27 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 14 152,34 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. kovo 26 d., pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. G. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių A. G. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, A. G. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad Bendrovės vadovas A. G., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad A. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą (b. l. 2- 6).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju A. G. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog A. G., nuo 2017 m. vasario 27 d., buvo Bendrovės vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad A. G., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad remiantis VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. kovo 27 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 14 152,34 Eur.

Pažymėtina, kad pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. kovo 26 d., o pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d. Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Minėtas faktines aplinkybes detalizuoja pateikti Bendrovės mokestinės nepriemokos duomenys: 1) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. vasario 28 d., mokėjimo terminas: 2021 m. kovo 25 d., likutis: 1 195,15 Eur, FR0608; 2) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2021 m. kovo 1 d. – 2021 m. kovo 31 d., mokėjimo terminas: 2021 m. balandžio 26 d., likutis: 1 262 Eur, FR0608; 3) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 30 d., mokėjimo terminas: 2021 m. gegužės 25 d., likutis: 1 453 Eur, FR0608; 4) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2021 m. gegužės 1 d. – 2021 m. gegužės 31 d., mokėjimo terminas: 2021 m. birželio 25 d., likutis: 1 805 Eur, FR0608; 5) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d., mokėjimo terminas: 2021 m. rugsėjo 27 d., likutis: 2 385 Eur, FR0608; 6) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2021 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. lapkričio 30 d., mokėjimo terminas: 2021 m. gruodžio 27 d., likutis: 395 Eur, FR0608; 7) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2021 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d., mokėjimo terminas: 2022 m. sausio 25 d., likutis: 2 256 Eur, FR0608; 8) Pelno mokestis – mokestinis laikotarpis: 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d., mokėjimo terminas: 2023 m. birželio 15 d., likutis: 80 Eur, (duomenys ne(duomenys neskelbtini); 9) Pridėtinės vertės mokestis – mokestinis laikotarpis: 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 31 d., mokėjimo terminas: 2022 m. balandžio 25 d., likutis: 696 Eur, FR0608.

VMI, siekdama nustatyti, ar Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, 2025 m. vasario 25 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ AS prašydama pateikti Bendrovei priklausančių sąskaitų išrašus. Minėta kredito įstaiga 2025 m. kovo 3 d. pateikė Bendrovės sąskaitų išrašus. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ AS pateiktus sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Byloje pateikta keletą konkrečių pažeidimo faktą įrodančių pavyzdžių, t. y. vykdyti didžiausi mokėjimai: 1) 2023 m. vasario 17 d., (duomenys neskelbtini), už automobilį, 9 000 Eur, mokestinė nepriemoka – 16 110,25 Eur; 2) 2023 m. vasario 24 d. – A. J., pagal sąskaitą faktūrą, 335 Eur, mokestinė nepriemoka – 16 110,25 Eur; 3) 2023 m. kovo 3 d., UAB (duomenys neskelbtini), 317,36 Eur, mokestinė nepriemoka – 16 045,90 Eur; 4) 2023 m. kovo 9 d., MB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sąskaitą faktūrą, 880 Eur, mokestinė nepriemoka – 16 045,90 Eur; 5) 2023 m. kovo 13 d., MB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sąskaitą faktūrą, 310 Eur, mokestinė nepriemoka – 16045,90 Eur; 6) 2023 m. kovo 23 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal užsakymą, 388 Eur, mokestinė nepriemoka – 14 745,38 Eur; 7) 2023 m. kovo 23 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal užsakymą, 721 Eur, mokestinė nepriemoka – 14 745,38 Eur.

Taip pat paminėtina, kad VMI išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų vykdo nuo 2023 m. balandžio 20 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Pareiškime pateikti atlikti mokestinės nepriemokos iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) išieškojimo veiksmai: 2023 m. balandžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 4937,20 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 44,97 Eur, 2023 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 110,38 Eur, 2023 m. birželio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 147,64 Eur, 2023 m. liepos 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 37,42 Eur, 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 108,20 Eur, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 86,29 Eur, 2023 m. spalio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 122,46 Eur, 2023 m. lapkričio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 36,39 Eur (b. l. 2- 6).

Taigi, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. kovo 23 d., Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. G. vadovaujama Bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad A. G., būdamas minėtos Bendrovės vadovu, pats prisiėmė riziką ir mokėjo vadovaujamos įmonės žemesnės eilės nei VMI kreditoriams, taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendrovės direktorius privalo Bendrovės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

A. G., būdamas patyręs įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties A. G. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad A. G. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. G. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Be to, A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. G. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 2 200,00 Eur. Taikyti A. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 220,00 Eur) (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

A. G. paskirtos 2 200,00 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke (duomenys neskelbtini), AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-93-865/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.