- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- eI2-5050-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00140-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Rolandas Rutė
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei K. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. balandžio 15 d. patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK) pareiškėjo naudai 200 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patirtą 200 Eur turtinę žalą sieja su išlaidomis advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurias patyrė kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – Seimo kontrolierius) 2020 m. spalio 13 d. skundu dėl galimai pažeistų teisių viešojo administravimo srityje, t. y. išlaidas patyrė už skundo parengimą. Jis padavė skundą Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – Seimo kontrolierių įstatymas) nustatyta tvarka, gindamas savo teises ir teisėtus interesus bei laisves viešojo administravimo srityje, kurias galėjo pažeisti Panevėžio AVPK pareigūnai, atsakydami į jo 2020 m. vasario 28 d. prašymą „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“, į 2020 m. vasario 28 d. skundą „Dėl galimo teisių pažeidimo“, į 2020 m. vasario 13 d. skundus, jam pateikiamuose raštuose (sprendimuose) nenurodę apskundimo tvarkos, neatsakę į jo prašomus klausimus, galimai nepradėjus administracinės procedūros dėl jo 2020 m. vasario 28 d. skundo „Dėl galimo teisių pažeidimo“ bei nepateikus dėl šio skundo išsamaus atsakymo. Pareiškėjas teigė, kad jis prašė Seimo kontrolierių įvertinti pateiktą skundą, jame nurodytą informaciją, kartu pateiktą medžiagą, o nustačius galimus teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, atkreipti Panevėžio AVPK viršininko dėmesį į galimą teisės aktų nesilaikymą, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų bei laisvių galimus pažeidimus, ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti galimi teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos; nustačius galimus teisės aktų pažeidimus, siūlyti Panevėžio AVPK pagal kompetenciją, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti minėtus jo 2020 m. vasario 28 d. prašymą bei 2020 m. vasario 28 d. skundą, ir iš naujo pateikti atsakymus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Seimo kontrolierius 2021 m. sausio 15 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. S. skundo prieš Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“ (toliau – ir Seimo kontrolieriaus Pažyma, ir Pažyma) jo 2020 m. spalio 13 d. skundą pripažino pagrįstu ir rekomendavo Panevėžio AVPK viršininkui pakartotinai išnagrinėti jo skundus ir kreipimosi dalį, kur skundžiamasi pareigūnų veiksmais, pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkančius atsakymus, imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant asmenų skundus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (kai tai nesusiję su procesiniais veiksmais ir sprendimais) būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis, gerojo viešojo administravimo principu ir kad jų rengiami atsakymai, kuriuose yra išdėstomi sprendimai, turėsiantys įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, visais atvejais būtų nurodyta šių atsakymų apskundimo tvarka. Seimo kontrolierius Pažymoje nurodė, kad pagal pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. skundą buvo pradėta administracinė procedūra, tačiau pateiktas atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas teigė, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Panevėžio AVPK, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir Viešojo administravimo nuostatų, viešojo administravimo srityje taikomų principų. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. vasario 28 d. prašyme jis skundė policijos pareigūnų veiksmus, turinčius jam tiesioginę neigiamą įtaką, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas taikant ne tarnybinio nusižengimo tyrimo, o administracinę procedūrą, tai yra, šis jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir dėl jo turėjo būti priimtas administracinis sprendimas. Seimo kontrolierius Pažymoje padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK jo (pareiškėjo) skundus išnagrinėjo netinkamai, nesilaikant viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei gero viešojo administravimo principų, ir dėl to jo skundą pripažino pagrįstu. Todėl, pareiškėjo teigimu, CK 6.246 straipsnio prasme Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmai (neveikimas), atsakant į jo skundus ir prašymus laikytini neteisėtais, ir yra valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Jo turėtos 200 Eur išlaidos teisinei pagalbai yra konkrečiai apibrėžiamas ir apčiuopiamas turto netekimas. Tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Skundas buvo parengtas 2020 m. spalio 13 d., tad šią dieną jam ir buvo padaryta žala. Skundas Seimo kontrolieriui tiesiogiai sietinas su neteisėtais Panevėžio AVPK veiksmais (neveikimu), neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes jei Panevėžio AVPK pareiškėjo prašymą ir skundus būtų išnagrinėjęs tinkamai, į prašymą ir skundus jam būtų atsakęs laikydamasis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė kreiptis su skundu į Seimo kontrolierių ir teisės aktų nustatyta tvarka (ikiteismine tvarka) ginti teises ir laisves viešojo administravimo srityje ir patirti su tuo susijusius nuostolius. Tad egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtų 200 Eur nuostolių. Pareiškėjas teigė, kad dėl to jam priteistina 200 Eur turtinei žalai atlyginti už skundo Seimo kontrolieriui parengimą, ginčijant Panevėžio AVPK atsakymus ikiteismine tvarka.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė 2021 m. liepos 8 d. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmai nagrinėjant pareiškėjo skundus, prašymus gali būti laikomi neteisėtais. Atsakovės atstovas teigė, kad sprendžiant valstybės institucijos veiklos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normos, reglamentuojančios valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Panevėžio AVPK, susipažinęs su Pažyma ir joje pateiktomis rekomendacijomis, apie siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo rezultatus informavo Seimo kontrolierių 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), o po to, gavęs Seimo kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. raštą (kuriuo paprašyta pakartotinai išnagrinėti Pažymoje pateiktas rekomendacijas) ir susipažinęs su šiuo raštu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) pateikta nuomone, atsakė į gautą raštą 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio AVPK minėtuose raštuose Seimo kontrolieriui sutiko su kai kuriais Pažymoje konstatuotais trūkumais, kad atsakymai pareiškėjui buvo nepakankamai informatyvūs, jam nenurodyta apskundimo tvarka, nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatos – pareiškėjas neinformuotas per 5 darbo dienas apie jo skundo dalies nenagrinėjimą, o su kitais Pažymoje nustatytais trūkumais nesutiko. Atsakovės atstovas teigė, kad Vidaus reikalų ministerijos nuomone (pateikta 2021 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundai, kuriuose prašyta įvertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, Panevėžio AVPK pagrįstai buvo nagrinėjami specialaus teisės akto – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašas), o ne Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas teigė, kad Panevėžio AVPK pareigūnai nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių institucijos veiklą. Pareiškėjo skundai, prašymas buvo išnagrinėti ir atsakymai pateikti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymoje nustatyti tik atsakymų trūkumai, kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui, nėra ir negali būti laikomi pagrindžiančiais Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą ar neveikimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku. Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad dėl Panevėžio AVPK priimtų administracinių sprendimų jam būtų sukliudyta ginti savo teisinius interesus administracinių ginčų komisijoje ar teisme. Pažyma nepatvirtina Panevėžio AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas nenurodė, kokie atsakovės atstovo veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisei, o siekiant, kad būti patenkintas skundas dėl turtinės žalos priteisimo, tokių duomenų pateikimas ir įrodymas yra privalomas. Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas skundžiami, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui. Seimo kontrolierių įstaiga nėra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kreipimasis į ją nėra privaloma procedūra ginant savo teisėtus interesus. Seimo kontrolierių įstatyme nėra nustatytų reikalavimų, kad skundą gali rengti, pateikti tik teisines paslaugas teikiantis asmuo. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas lėmė paties pareiškėjo veiksmai ir jo priimti sprendimai. Panevėžio AVPK parengti atsakymai į pareiškėjo skundus, prašymus tiesiogiai nelėmė pareiškėjo išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Tiesiogine minėtų išlaidų priežastimi buvo paties pareiškėjo veiksmai, sudarant susitarimą su advokato padėjėju dėl teisinių paslaugų teikimo. Pareiškėjas neįrodė Panevėžio AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir žalos, dėl to jo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovė K. Z. 2021 m. liepos 8 d. teismo posėdyje su skundu nesutiko. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Nurodė, kad Seimo kontrolieriaus pažyma, sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, jie nesukelia atsakovės atstovui teisų ar pareigų. Panevėžio AVPK tiktai turi pareigą informuoti, kaip bus įgyvendinamos rekomendacijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš patirtų išlaidų už skundo Seimo kontrolieriui parengimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-629/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019).
Todėl sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, būtina nustatyti, ar yra nagrinėjamu atveju valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma: valstybės valdžios institucijos darbuotojų, t. y. policijos pareigūnų, neteisėti veiksmai (neveikimas), pareiškėjui padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime, Seimo kontrolieriaus Pažymoje, Panevėžio AVPK 2021 m. vasario 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“ pareiškėjui esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio AVPK buvo gauti trys pareiškėjo 2020 m. vasario 13 d. skundai (analogiško turinio) dėl Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) pareigūno R. T. veiksmų, persiųsti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdybos (skundas registruotas Panevėžio AVPK 2020 m. vasario 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Policijos departamento (skundas registruotas Panevėžio AVPK 2020 m. vasario 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vidaus reikalų ministerijos (skundas registruotas Panevėžio AVPK 2020 m. vasario 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pareiškėjas prašė įvertinti policijos pareigūno R. T. veiksmų teisėtumą, galimai nepagarbų bendravimą ir galimai nepagrįstai surašytą administracinio nusižengimo protokolą.
Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2020 m. vasario 13 d. skundus, kad atliktas tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašo nuostatomis. Administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymas yra procesinis sprendimas, todėl šio sprendimo teisėtumas, atliekant tarnybinį patikrinimą, nevertintas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintas Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo R. T. elgesys. Patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada. Dėl vyresniojo tyrėjo R. T. tarnybinės atsakomybės nespręsta, nenustačius jo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. prašymu „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“ kreipėsi į Panevėžio AVPK viršininką, prašydamas: 1) įvertinti pateiktą informaciją dėl galimų teisių pažeidimo ir ištirti, ar policijos pareigūnai 2020 m. vasario 23 d., Kupiškyje, jam vairuojant transporto priemonę, jį sustabdę įjungtais tarnybinio automobilio garso signalu ir mėlynos bei raudonos spalvos švyturėliais, nors jis nusižengimo nepadarė, nenurodę jo stabdymo ir tikrinimo priežasties, nepažeidė įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, nustačius galimus įstatymų ir teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių; 2) įvertinti pateiktą informaciją dėl galimo jo teisių pažeidimo ir ištirti, ar (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas R. T. 2018–2020 laikotarpyje jį stabdęs jam vairuojant transporto priemones apie 10–15 kartų (šios atliekamos kontrolės priežastys pareiškėjui nėra žinomos), nepažeidė įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, nustačius galimus įstatymų ir teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių; 3) suteikti informaciją, nurodant jo stabdymo ir tikrinimo priežastį teisinį pagrindą, kai 2020 m. vasario 23 d., apie 11.15 val. Kupiškyje, Gedimino gatvėje, kai vairuodamas transporto priemonę BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų įjungtais tarnybinio automobilio garso signalu ir mėlynos bei raudonos spalvos švyturėliais, nors kelių eismo taisyklių nepažeidė, nusižengimo nepadarė; 4) suteikti informaciją, kokie 2020 m. vasario 23 d., Kupiškyje, buvo jo vairuotojo pažymėjimo peržiūros tikslai, ar policijos pareigūnai tvarkė jo asmens duomenis, koks buvo to tvarkymo tikslas, kam jie buvo perduoti ir kokiu tikslu, nurodant tvarkymo teisinį pagrindą; 5) suteikti informaciją, nurodant jo stabdymo ir tikrinimo priežastis, teisinį pagrindą, dėl (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo R. T. atliktų stabdymų jam vairuojant transporto priemones 2018–2020 m. laikotarpyje, nes minėto policijos pareigūno jo vairuotų transporto priemonių stabdymo ir tikrinimo priežastys bei teisinis pagrindas pareiškėjui nėra žinomi; 6) pateikti tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose turimus duomenis apie jo asmenį; 7) atsakymą pateikti raštu įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, atsakant į kiekvieną klausimą atskirai.
Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020 m. vasario 28 d. prašymo tyrimo ir informacijos suteikimo“ atsakė pareiškėjui, kad pagal jo 2020 m. vasario 28 d. prašymą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas aplinkybių patikslinimas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašu. Informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą patikslinimo metu neįžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tarnybinis patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų neatliktas. Informacija apie pareiškėjo asmenį, esanti policijos tvarkomuose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, bus pateikta atskirai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. skundu „Dėl galimo teisių pažeidimo“ kreipėsi į Panevėžio AVPK viršininką, skųsdamasis dėl (duomenys neskelbtini) pareigūno R. T. nepagarbaus ir neetiško elgesio pokalbio metu 2020 m. vasario 6 d. Pareiškėjas skunde prašė: 1) įvertinti pateiktą informaciją, nustačius teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių; 2) atsakymą pateikti raštu įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020-02-278 skundo dėl galimo teisių pažeidimo“ atsakė pareiškėjui, kad pagal jo 2020 m. vasario 28 d. skundą (duomenys neskelbtini) buvo išanalizuota turima medžiaga (ir vaizdo įrašas) dėl vyresniojo tyrėjo R. T. bendravimo su pareiškėju 2020 m. vasario 6 d. Neįžvelgus R. T. veiksmuose galimo neetiško elgesio, pareiškėjo skundas buvo perduotas nagrinėti Panevėžio AVPK policijos darbuotojų etikos komisijai. Taip pat pranešė, kad su vyresniuoju tyrėju R. T. prevenciškai aptarta ir išnagrinėta 2020 m. vasario 6 d. konfliktinė situacija, kad ateityje bendraujant su asmenimis nekiltų abejonių dėl policijos pareigūnų etiško elgesio.
Pareiškėjas 2020 m. spalio 13 d. skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių. Skunde nurodė, kad jis pateikė Panevėžio AVPK 2020 m. vasario 13 d. skundus, 2020 m. vasario 28 d. prašymą ir 2020 m. vasario 28 d. skundą. Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakyme į jo 2020 m. vasario 13 d. skundus nenurodyta apskundimo tvarka. Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į jo 2020 m. vasario 28 d. prašymą „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“, nepateikė prašomos informacijos, atsakė formaliai, nenurodė apskundimo tvarkos, dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių privalėjo atlikti administracinę procedūrą, nes jis skundė policijos pareigūnų veiksmus, dėl to Panevėžio AVPK privalėjo nurodyti jam pateikto atsakymo (sprendimo) apskundimo tvarką. Pareiškėjui nėra žinoma, ar dėl jo 2020 m. vasario 28 d. skundo „Dėl galimo teisių pažeidimo“ buvo pradėta administracinė procedūra, koks priimtas sprendimas, nenurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas prašė Seimo kontrolierių: 1) įvertinti pateiktą skundą, jame nurodytą informaciją, kartu pateiktą medžiagą, nustačius galimus įstatymų ir teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, atkreipti Panevėžio AVPK viršininko dėmesį į galimą įstatymų bei teisės aktų nesilaikymą, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų bei laisvių galimus pažeidimus, ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti galimi teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos; 2) nustačius galimus teisės aktų pažeidimus, siūlyti Panevėžio AVPK pagal kompetenciją, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. prašymą „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“ bei 2020 m. vasario 28 d. skundą „Dėl galimo teisių pažeidimo“, ir iš naujo pateikti atsakymus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus.
Seimo kontrolierius Pažymoje nurodė, kad pareiškėjas skunde pranešė, jog kreipėsi į Panevėžio AVPK su 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 28 d. skundais, 2020 m. vasario 28 d. prašymu įvertinti policijos pareigūno veiksmus bei suteikti informaciją, tačiau, pareiškėjo teigimu, prašymas ir skundai buvo išnagrinėti neišsamiai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 13 d. skundais kreipėsi į Policijos departamentą, Vidaus reikalų ministeriją ir jo analogiško turinio skundai buvo persiųsti nagrinėti Panevėžio AVPK, pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. raštu tiesiogiai kreipėsi į Panevėžio AVPK, skųsdamasis (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmais, kai be jokios priežasties dažnai stabdomos jo vairuojamos transporto priemonės. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas skundėsi dėl policijos pareigūnų veiksmų, turinčių jam tiesioginę neigiamą įtaką, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas taikant ne tarnybinio nusižengimo tyrimo, o administracinę procedūrą, t. y. pareiškėjo pirmiau minėti skundai turėjo būti išnagrinėti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir dėl jų turėjo būti priimti administraciniai sprendimai. Iš Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos nustatyta, kad Panevėžio AVPK pareiškėjo skundus nagrinėjo taikydami tarnybinio nusižengimo tyrimo, o ne administracinę procedūrą, todėl atitinkamai ir pareiškėjui į jo skundus buvo parengti tik informacinio pobūdžio pranešimai (2020 m. kovo 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie dėl netinkamai taikytos skundų nagrinėjimo procedūros buvo parengti nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimų ir gero viešojo administravimo principų. Pagal pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. skundą buvo pradėta administracinė procedūra, tačiau pareiškėjui pateiktas 2020 m. kovo 17 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pareiškėjui nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Nustatyta, kad į pareiškėjo 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 28 d. skundus bei 2020 m. vasario 28 d. kreipimąsi pateiktuose Panevėžio AVPK atsakymuose neišaiškinta šių raštų apskundimo tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 13 d. skunde prašė įvertinti ir 2020 m. vasario 13 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo teisėtumą, tačiau Panevėžio AVPK pareiškėjui tik 2020 m. kovo 30 d. atsakyme paaiškino, kad protokolo surašymas yra procesinis veiksmas ir jo surašymo aplinkybės nebus tiriamos. Panevėžio AVPK, nustatęs, kad pagal kompetenciją negali tirti dalies pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir neinformavo pareiškėjo per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo apie jo skundo dalies nenagrinėjimą. Tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė skųsti procesinį sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka. Seimo kontrolierius Pažymoje, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė R. S. skundą dėl Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), atsakant į jo skundus ir prašymus, pripažinti pagrįstu, ir vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Panevėžio AVPK viršininkui rekomendavo: 1) pakartotinai išnagrinėti R. S. 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. vasario 28 d. skundus ir 2020 m. vasario 28 d. kreipimosi dalį, kur skundžiamasi pareigūnų veiksmais, ir pateikti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančius atsakymus; 2) imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant asmenų skundus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (kai tai nesusiję su procesiniais veiksmais ir sprendimais) būtų vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, gerojo viešojo administravimo principu ir kad jų rengiami atsakymai, kuriuose yra išdėstomi sprendimai, turėsiantys įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, būtų išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, visais atvejais būtų nurodyta šių atsakymų apskundimo tvarka. Seimo kontrolierius Pažymoje nurodė, jog Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Panevėžio AVPK 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) teigė Seimo kontrolieriui, kad sutinka su kai kuriais Pažymoje nustatytais trūkumais, jog atsakymai pareiškėjui buvo nepakankamai informatyvūs, nenurodyta apskundimo tvarka, nesilaikyta nustatytos tvarkos – pareiškėjas neinformuotas per 5 darbo dienas apie jo skundo dalies nenagrinėjimą. Teigė, kad Panevėžio AVPK ateityje rengdamas atsakymus, šių trūkumų nekartos. Su kai kuriais Pažymoje nustatytais trūkumais iš dalies nesutiko. Nurodė, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 41 straipsnio 2 dalies norma, pareiškėjo 2020 m. vasario 13 d. skundų nagrinėjimas, atsižvelgiant į jų turinį (pranešama apie policijos pareigūno galimai atliktus neteisėtus veiksmus) patenka į specialiu teisės aktu – Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašu – reglamentuotas procedūras. Pareiškėjas apie tikrinimo rezultatus informuotas informaciniu pranešimu (2020 m. kovo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra jokių valinio pobūdžio patvarkymų, kurie turėtų įtakos asmens teisėms ar interesams ar sukeltų kokias nors teisines pasekmes, dėl to atsakymo apskundimo tvarka nenurodyta.
Vidaus reikalų ministerija 2021 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomonės pateikimo“ pareiškė nuomonę, kad pareiškėjo skundai, prašant įvertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, Panevėžio AVPK pagrįstai buvo nagrinėjami specialaus teisės akto – Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašo – nustatyta tvarka, o ne Viešojo administravimo įstatymo III skyriuje (administracinė procedūra) nustatyta tvarka.
Panevėžio AVPK 2021 m. balandžio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Pažymos pateikė Seimo kontrolieriui šią Vidaus reikalų ministerijos nuomonę. Taip pat nurodė, kad laikydamasis Pažymoje pateiktų rekomendacijų, Panevėžio AVPK ateityje rengdamas atsakymus, asmeniui pateiks išsamią informaciją apie skundo nagrinėjimo rezultatus, išaiškins apskundimo tvarką, ir kad atkreipė įstaigos darbuotojų dėmesį, jog ateityje, esant Viešojo administravimo įstatymo numatytų atvejų, kada skundas ar prašymas nenagrinėtinas, besikreipiantis asmuo būtų informuotas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš patirtų 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjo Rolando Rutės teisinę pagalbą – 2020 m. spalio 13 d. skundo Seimo kontrolieriui dėl galimai pažeistų teisių viešojo administravimo srityje parengimą. Iš 2020 m. spalio mėn. 13 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 13 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 4 d. išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo Rolando Rutės paaiškinimų 2021 m. liepos 8 d. teismo posėdyje (2021 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 2–40 sek.) nustatyta, kad pareiškėjas patyrė šias išlaidas.
Pareiškėjo tvirtinimu, jei Panevėžio AVPK jo prašymą ir skundus būtų išnagrinėjęs tinkamai, atsakęs laikydamasis teisės aktų reikalavimų, jam nebūtų kilusi būtinybė kreiptis su skundu į Seimo kontrolierių ginant savo teises ir patirti su tuo susijusius nuostolius.
Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir laisvės. Pagal šio įstatymo 21 straipsnį, Seimo kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes ir surašo pažymą, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir pareigūno veikos juridinis įvertinimas. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. Šio įstatymo 19 straipsnyje išvardinta, kokias teises turi Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas: siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo (14 punktas); atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos (17 punktas); ir kitos teisės. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių; informacija Seimo kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Vadovaujantis Panevėžio AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (išdėstytų nauja redakcija nuo 2020 m. vasario 5 d.) (toliau – Nuostatai) 1 ir 2 punktais, Panevėžio AVPK yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Panevėžio apskrities teritorijoje, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais. Be šiuose Nuostatuose įvardintų funkcijų, Panevėžio AVPK priskirtina organizuoti asmenų skundų, prašymų, pasiūlymų nagrinėjimą (15.13 papunktis). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK veiklai, vykdant jam pavestas funkcijas, taip pat ir nagrinėjant asmenų skundus, taikytinos Viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (išdėstytų nauja redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) (toliau – Taisyklės) nuostatos.
Ginčui aktuali Viešojo administravimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kuria toliau remiamasi šiame teismo sprendime.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis); skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis). Susipažinus su pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. prašymo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“ turiniu, sprendžiama, kad šis pareiškėjo prašymas laikytinas skundu, kadangi jame pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų veiksmais, kai be jokios priežasties dažnai stabdomos jo vairuojamos transporto priemonės.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato, be kita ko, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, be kita ko, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu; asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą. Šio įstatymo 36 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Iš Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo 2020 m. vasario 13 d. skundus ir 2020 m. vasario 28 d. skundą (įvardintą prašymu) „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“ Panevėžio AVPK nagrinėjo taikydami tarnybinio nusižengimo tyrimo, o ne administracinę procedūrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018, 2018 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018, 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016). Pagal pirmiau nurodytą LVAT praktiką, tokie raštai nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tai reiškia, kad pareiškėjas R. S. neturėjo teisės apskųsti jam pateiktų Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai yra nustatyta viešąjį administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o kartu ir neteko galimybės ginti savo galbūt pažeistas teises kreipdamasis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba į teismą. Kaip jau rašyta, pagal Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnį viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą asmuo turi teisę apskųsti savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Dėl to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, laikantis gero viešojo administravimo principo, Panevėžio AVPK pareiškėjo 2020 m. vasario 13 d. skundus ir 2020 m. vasario 28 d. skundą (įvardintą prašymu) „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“ turėjo išnagrinėti vadovaudamasis Viešojo administravimo nuostatomis ir dėl jų turėjo priimti administracinį sprendimą. Administracinį sprendimą pareiškėjas būtų galėjęs apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas šioje byloje konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės atstovo Panevėžio AVPK neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašto teismui Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“, pridėto 2021 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“, išrašo iš dokumentų valdymo sistemos duomenimis, pagal pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. skundą „Dėl galimo teisių pažeidimo“ buvo pradėta administracinė procedūra, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu. Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja administracinės procedūros sprendimo priėmimą, įteikimą (išsiuntimą) ir saugojimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atlikęs administracinę procedūrą, administracinės procedūros sprendimo originalą įteikia, kai pats asmuo ar jo įgaliotas asmuo atvyksta jo atsiimti, ar išsiunčia asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai buvo skundžiami, ir vieną administracinės procedūros sprendimo egzempliorių pasilieka saugoti laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Iš paminėtų bylos duomenų matyti, kad atsakymas į pirmiau nurodytą pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. skundą – Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu būdu, jo skunde nurodytu elektroninio pašto adresu.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Teismo vertinimu Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakymai į pareiškėjo skundus neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes nėra pakankamai išsamūs, juose nenurodyta apskundimo tvarka. Tačiau tai, kad juose nėra nurodyta apskundimo tvarka, netraktuotina kaip žala, kadangi tokie raštai, kaip jau rašyta, nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nustato, kad apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. Iš Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui, 2021 m. vasario 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Seimo kontrolieriui, Pažymos matyti, kad Panevėžio AVPK pažeidė šią Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatą, nes pareiškėjas 2020 m. vasario 13 d. skunde taip pat prašė įvertinti ir 2020 m. vasario 13 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo teisėtumą, o Panevėžio AVPK tik 2020 m. kovo 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) jam paaiškino, kad protokolo surašymas yra procesinis sprendimas, todėl šio sprendimo teisėtumas nevertintas.
Seimo kontrolierius 2014 m. gruodžio 9 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad Seimo kontrolierių įstaiga nėra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Tad pareiškėjas skunde teismui neteisingai teigė, kad jis ikiteismine tvarka kreipėsi su skundu į Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierius nėra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, ir juo labiau nėra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija – pareiškėjas neprivalėjo kreiptis skundu į Seimo kontrolierių.
Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi į Seimo kontrolierių pateikdamas skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir laisvės. Taigi, Seimo kontrolierių įstatyme nėra nustatyto reikalavimo, kad skundą Seimo kontrolieriui gali parengti ir pateikti tik advokatas ar advokato padėjėjas. Todėl pats pareiškėjas turėjo teisę parengti ir pateikti skundą Seimo kontrolieriui – jis neprivalėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokato padėjėją ir dėl to patirti išlaidas už teisinę pagalbą. Be to, pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. skunde „Dėl galimo teisių pažeidimo“, 2020 m. vasario 28 d. skunde (įvardintame prašymu) „Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo ir informacijos suteikimo“ Panevėžio AVPK pakankamai aiškiai yra išdėstytos aplinkybės ir suformuluoti reikalavimai. Tad iš to (jei pats pareiškėjas parengė minėtus skundus) spręstina, kad pareiškėjas geba pats parašyti skundą.
Jeigu pareiškėjas manė, kad jam Panevėžio AVPK raštais (2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakymais į jo skundus jam buvo padaryta neturtinė žala, jis galėjo ABTĮ nustatyta tvarka iš karto kreiptis į administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (o ne kreiptis į Seimo kontrolierių su skundu).
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė (LVAT 2019 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019).
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas 200 Eur išlaidas už skundo Seimo kontrolieriui parengimą patyrė būtent dėl neteisėtų atsakovės atstovo Panevėžio AVPK veiksmų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti esant dvi iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtą turtinę žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, atmetamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.