Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. P. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam R. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-852-240/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. birželio 28 d. gautas antstolės R. P. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam R. M. Teikime nurodoma, kad antstolė R. P. vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-852-240/2020, dėl 4250,00 Eur baudos išieškojimo iš R. M. valstybės naudai. Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nėra. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininkui priklauso transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių būsena įregistruota ir dalyvavimas viešajame eisme – draudžiamas. Minėtas turtas areštuotas, tačiau jam taikomi ir kitų antstolių apribojimai, kadangi Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdomos 39 vykdomosios bylos. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nedirba, kito skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro teikiamus duomenimis skolininko įkalinimo įstaigose nėra. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis iki šios dienos buvo išieškota tik 433,64 Eur. Daugiau išieškoti nepavyksta skolininkui neturint pakankamai turto ir pajamų, tuo labiau kad skolininkas nuo 2022 m. balandžio 1 d. yra deklaravęs išvykimą į Nyderlandus. Atsižvelgiant į tai, antstolė, vadovaujantis BK 47 straipsnio 8 dalimi, prašo R. M. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Antstolė R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Prokuroras teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti bei parodė, kad teikimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstyti konkretūs motyvai dėl ko manytina, jog nuteistasis vengia vykdyti bausmę. Buvo nurodyta, kad asmens atžvilgiu yra dar 39 vykdomosios bylos, nuteistasis pats byla nesirūpina, su anststoliu nebendravo, nors yra informuotas, kad turi sumokėti baudą, tačiau akivaizdžiai jos vengia. Atkreiptinas dėmesys į bausmės paskirtį, t. y. žmogus nuteistas, todėl jis turi būti nubaustas, turi būti paveiktas bausme ir turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistasis R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai jo paties baudžiamojoje byloje nurodytu kontaktiniu elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, šaukimai į teismo posėdžius buvo išsiųsti jo elektroniniu paštu, susisiekti telefonu su nuteistuoju nepavyko, kitų jo buvimo vietų adresų nėra, tai yra teismas išnaudojo visas galimybes, todėl teikimas nagrinėjamas nuteistajam R. M. nedalyvaujant. Siekiant apsaugoti nuteistojo interesus teismo posėdyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta gynėja.

Nuteistojo R. M. gynėja advokatė A. F. nurodė, susipažinus su antstolės teikimu ir kokiu pagrindu jam paskirta bauda, tai akivaizdu, kad bauda nėra sumokėta, ir kad R. M. yra išvykęs į užsienį, tai manu, kad teikimas yra pagrįstas ir bauda yra pagrįstai prašoma keisti į kitą bausmės rūšį - laisvės apribojimą. Skaičiuojant pagal keitimo taisykles 1 MGL lygu 1 laisvės apribojimo diena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Darytina išvada, jog norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 8 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.

Iš antstolės R. P. teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolei R. P. buvo pateiktas vykdomasis raštas Nr. 1-852-240/2020 dėl 85 MGL (4 250 Eur) dydžio baudos išieškojimo. Teismui antstolės pateikti duomenys ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad priverstinai įvykdyti teismo sprendimo nėra galimybių, kadangi nuteistasis R. M. Lietuvos Respublikoje neturi turto ir pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, nuo 2022 m. balandžio 1 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, jog nuteistojo R. M. atžvilgiu yra vykdomos 39 vykdomosios bylos. Byloje nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis R. M. priverstinio baudos išieškojimo metu būtų siekęs bendradarbiauti su baudos išieškojimą vykdančia antstole, siekdamas susitarti dėl baudos mokėjimo, kas rodo, jog nuteistasis nėra linkęs vykdyti savo pareigų ir vengia bausmės.

Kaip matyti, nuteistasis R. M., per daugiau kaip trejus metus, savanoriškai ir gera valia baudos nesumokėjo, nesikreipė į antstolę, siekdamas susitarti dėl baudos mokėjimo, nesidomėjo baudos išieškojimo procesu, neieškojo kitų baudos sumokėjimo sprendimo būdų, kas rodo, jog nuteistasis piktybiškai vengia vykdyti jam paskirtą bausmę, todėl siekiant įgyvendinti BK numatytus bausmės tikslus, nuteistojo elgesys turi būti kontroliuojamas kompetentingos institucijos, todėl šiuo konkrečiu atveju R. M. paskirta 85 MGL (4 250 Eur) dydžio bauda keistina į laisvės apribojimo bausmę, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant vieno MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktis). Iš nuteistojo R. M. priverstinėmis priemonėmis yra išieškota 433,64 Eur baudos dalis, todėl likusi nesumokėta 76 MGL (3816,36 Eur) bauda keistina į 2 mėnesių 16 dienų laisvės apribojimo bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę nuteistasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Antstolės R. P. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam R. M. tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu R. M. paskirtos 85 MGL (4 250 Eur) dydžio baudos neišieškotą 76 MGL (3 816,36 Eur) dalį pakeisti į 2 (dviejų) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.