- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- A-1705-520/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02478-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Trečiasis asmuo
- A. V., V. R., K. B., Valstybinė miškų tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „ITH Lietuva“, J. N., T. C., E. R., Ž. R., S. B., E. B., M. V., A. J., E. J., L. J., G. J.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų A. V., V. R. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „ITH Lietuva“, J. N., K. B., T. C. (T. C.), A. V., E. R., V. R., Ž. R., S. B. (S. B.), E. B., M. V., A. J., E. J., A. V., L. J. ir G. J.) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J., žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu buvo atliktas miško žemėje esančio privačios nuosavybės teise valdomo 7,1628 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., padalijimas į keturis atskirus žemės sklypus, iš kurių trijų žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas tapo mažesnis nei 5 ha, kartu pradedant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad priimant Įsakymą buvo pažeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies imperatyvioji nuostata, draudžianti skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Įsakymo priėmimo metu įstatyme nebuvo numatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti tokie išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjo teigimu, Įsakymo priėmimo metu ginčo žemės sklypuose apskritai negalėjo būti sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, taigi ir miškų ūkio paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį, klausimas, nes įstatymas leido miško žemę kitomis naudmenomis versti tik išimtiniais atvejais, tačiau tuo metu nenustatė tokių išimtiniais laikytinų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų arba (ir) kriterijų, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, o visa žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija buvo ir yra priskiriama miško žemės plotams, be to, buvo ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos miškų kadastre kaip miško žemė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Įsakymas ir nebuvo grindžiamas jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinybę miško žemę minėtuose žemės sklypuose paversti kitomis naudmenomis, ir iš esmės jis yra susijęs tik su minėto privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies bendrasavininkių privačiu interesu atsidalyti tam tikras šio sklypo dalis, numatant ateityje jas panaudoti gyvenamųjų namų statybai.