- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-126-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02600-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- A. J.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5888-191/2013 pagal ieškovės A. J. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės L. S. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. J. ieškiniu (t.1, b.l. 3-9) prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės paveldėtą turtą, priteisiant ieškovei A. J. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės A. J. atsakovei L. S. 9.575 Lt piniginę kompensaciją, o iš atsakovės L. S. ieškovei A. J. 519,47 Lt piniginę kompensaciją už atsakovės L. S. nesumokėtus komunalinius mokesčius bei priteisti iš atsakovės L. S. ieškovei A. J. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė L. S. pateikė teismui priešieškinį (t.1, b.l. 98 - 101), kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės paveldėtą turtą tokiu būdu: priteisti atsakovei L. S. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės L. S. ieškovei A. J. 29.000 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei A. J. nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto su 6,31 kv. m. (pažymėtu R-63) rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoto Nr. 20/61757, paveldėtas L. S. po R. S. mirties 2011-07-21 (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 1-92).
Priteisė iš ieškovės A. J. 9.575,00 Lt piniginę kompensaciją už 1/4 dalį buto su 6,31 kv.m. (pažymėta R-63) rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoto Nr. 20/61757, atsakovei L. S..
Ieškinio dalį dėl kompensacijos už komunalines paslaugas priteisimo atmetė.
Priteisė iš atsakovės L. S. ieškovei A. J. bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas iš viso 3 480 Lt. Priteisė iš atsakovės L. S. 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai:
Teismas nurodė, kad po ieškovės tėvo, o atsakovės sutuoktinio, R. S. mirties 2011-07-21 turtą paveldėjo sutuoktinė - atsakovė L. S. ir mirusiojo dukra - ieškovė A. J.. Vieno kambario bendro 29,94 kv. m. ploto su rūsiu 6,31 kv. m ploto butas, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise registruotas ieškovės A. J. ir R. S. vardu: A. J. – 3/4dalis paveldėjo po R. S. mirties liudijimo pagrindu, R. S. – 1/4 dalis, apygardos teismo nutarties pagrindu (t.1, b. l. 19-20). Nors ¼ dalis ginčo buto vis dar tebėra įregistruota mirusiojo R. S. vardu, tačiau tikroji ¼ dalies buto savininkė yra atsakovė L. S.. Šią aplinkybę patvirtina 2013-01-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ginčo, kad buto vertė yra 38.300 Lt, byloje nėra.
Butas yra vieno kambario 29,94 kv. m gyvenamo ploto ir atidalinti jo tarp dviejų bendraturčių, kurių net nesieja giminystės ryšiai, be žalos daikto paskirčiai galimybės nėra, kadangi nėra atskirų izoliuotų patalpų (kambarių), kuriomis galėtų naudotis bendraturtės.
Nors ieškovė ginčo bute šiuo metu negyvena, o jame gyvena atsakovė, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės bei liudytojo G. J. parodymų, ieškovė, negalėdama naudotis jai priklausančia didesne ginčo buto dalimi, yra priversta gyventi jos sutuoktinio G. J. tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)Taip pat yra priversta mokėti komunalinius mokesčius už būstą, nors realiai ginčo butu naudotis neturi galimybės.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovė turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris lanko Kauno Ąžuolo katalikišką vidurinę mokyklą, esančią Baltų pr. 103, Kaune, todėl atidalijus ginčo buto ¼ dalį ieškovei, taip bus apsaugoti ieškovės nepilnamečio sūnaus interesai. Teismas, įvertinęs šalių finansines galimybes, nekilnojamąjį daiktą atidalino, paskiriant visą butą su rūsiu ieškovei nuosavybės teise, o atsakovei kompensuojant už jai priklausančią buto dalį pinigais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, atsakovės priešieškinį patenkinti, ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, buvo šališkas, neprijungė prie šios nagrinėjamos bylos kitos civilinės bylos Nr. 2-57-435/2012, kurioje yra priimtas teismo sprendimas ir tame sprendime nustatytas faktas, jog ginčo bute apeliantė gyvena dešimt metų. Skundžiamame sprendime teismas iš viso nepasisakė apie prieš tai minėtą civilinę bylą. Apeliantės vertinimu turi būti ištirtas teismo posėdžio garso įrašas;Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė yra nusipirkusi vagonėlį, tačiau apie jo kainą nieko nepasisakyta. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas akcentavo, kad vagonėlio kaina yra 16 tūks. Litų, šios kainos ieškovė neneigė. Taip pat sprendime akcentuota, kad ieškovė turi žemės sklypą, kurio vertė 14 tūkst. Litų. Teismas sprendime pasisakė apie ieškovės nupirktą automobilį, tačiau nepasisakė dėl garažo pirkimo, dėl motorolerio;Teismas nieko nepasisakė dėl ieškovės turtinės padėties, dėl jos galimybės įsigyti butą, nes sudėjus visus anksčiau nurodytus ieškovės pirkinius, gautųsi 35.000 Lt, dar pridėjus iš apeliantės priteistiną kompensaciją 29.000 Lt, ieškovės turimos lėšos sudarytų 64.000 Lt, o tai reikštų, kad ieškovė gali nusipirkti kitą butą tiek Kaune, tiek Jonavoje, be to mokyklų yra ir kituose miestuose. Apeliantės vertinimu, turėtų būti derinamos ne tik galimybės, bet ir tos galimybės buvimas ar nebuvimas, teismas neturėtų apeliantės iškeldinti į gatvę;Teismas nevertino galimybės apeliantei priteisus kompensaciją, įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, kadangi ateityje ji neturės jokių galimybių įsigyti kitą būstą, santaupų neturi, jai yra 52 metai, todėl neturi galimybės pradėti gyvenimo iš naujo, siekti mokslų ir karjeros, juolab, kad yra sunkmetis ir perspektyvų nesimato;Teismas nevertino aplinkybių, jog pagerintas būstas, pritaikytas virtuvės komplektas, vonios kambarys;Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės A. J. atstovė advokatė Matilda Liatukaitė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Apeliantės argumentai, jog teismas buvo šališkas nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi nušalinimo pareiškimą, tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja teisėjo šališkumo nenustatė. Pažymi, jog advokatė Matilda Liatukaitė ieškovę atstovavo tik ruošiant procesinius dokumentus iki ieškinio pateikimo teismui, vėliau ieškovę atstovavo kita advokatė, kuriai buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai;Neprijungta civilinė byla Nr. 2-57-435/2012 visiškai neturi ryšio su nagrinėjama šia civiline byla, todėl teismas pagrįstai šios bylos neprijungė prie nagrinėjamos bylos;Apeliantės argumentai dėl ieškovei priklausančio turto vertės nustatymo ir nepagrįsti. Žemės sklypas ieškovei buvo padovanotas, kurio ji negali parduoti penkerius metus. Butą sutuoktiniai pardavė dėl susidariusių finansinių sunkumų, neišgalėjo grąžinti bankui paskolos, todėl teko parduoti butą. Grąžinus paskolą už likusius pinigus įsigijo vagonėlį, laikiną statinį, kuris pastatytas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl nors vasarą ieškovės šeima gali nesiglausti pas savo sutuoktinio tėvus. Be to, teismas teisingai nustatė, kad vagonėlis yra laikinas statinys, nepritaikytas pastoviam gyvenimui. Nežinia iš kur apeliantė nurodo automobilių kainas, nes nei ieškovei, nei jos sutuoktiniui nepriklauso jokios transporto priemonės. Taip ieškovei šeimai nepriklauso joks garažas. Ieškovė savais pamąstymais bando įrodyti, kad ieškovės finansinė būklė yra labai gera, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Apeliantės teiginiai, kad sudėjus ieškovės visą turimą turtą ir dar priteistą kompensaciją iš atsakovės, ieškovė galėtų įsigyti butą yra absurdiški. Niekas negali priversti ieškovės parduoti visą jai priklausantį turtą, kad įsigyti kitą turtą;Bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimų atmestini, kaip nepagrįsti;Apeliantė neteisingai nurodo, jog su mirusiuoju R. S. pragyveno dešimt metų. Atsakovė su ieškovės tėvu susituokė 2011-02-25, o ieškovės tėvas mirė 2011-07-25, t.y. praėjus penkiems mėnesiams nuo santuokos sudarymo. Be to, apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1987-01-26 yra jos motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad apeliantė iki sudarant santuoką gyveno kitur, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantė turės kur gyventi;Teismas skundžiamu sprendimu atkreipė dėmesį į ieškovės nepilnamečio vaiko interesus, atsakovė neįsileidžia ieškovės į butą, kuriai priklauso ženkliai didesnė buto dalis, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantė nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantė neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vadovaujantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė - tai teisė turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kilusius tarp jų nesutarimus sprendžia teismas. CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio teisė inicijuoti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 1992 metų nuosavybės teise priklausė ieškovės seneliui S. P. S.. Po jo mirties ginčo butą po ½ paveldėjo ieškovės tėvas R. S. ir V. S.. Kauno apygardos teismo 2002-02-25 sprendimu visas ginčo butas natūra priteistas ieškovės tėvui R. S., o iš jo V. S. priteista 9979 Lt dydžio kompensaciją, kurią R. S. visą išmokėjo (1 t., b. l. 28, 19–20). Ieškovės tėvas R. S. 2011-02-25 sudarė santuoką su apeliante L. S. (1 t., b.l. 28). R. S. mirė po santuokos sudarymo praėjus nepilniems penkiems mėnesiams 2011-07-21 (1 t., b. l. 28). Po R. S. mirties ginčo buto ¾ dalis paveldėjo jo dukra A. J., o ¼ dalį paveldėjo apeliantė L. S. (1 t., b. l. 23–25). Apeliantė savo apeliacinio skundo argumentus grindžia ta aplinkybe, jog teismas neprijungė civilinės bylos Nr. 2-57-435/2012, kurioje yra nustatytas faktas, kad apeliantė ginčo bute kartu su sutuoktiniu nesusituokę gyveno apie dešimt metų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo prijungti civilinę bylą Nr. 2-57-435/2012 prie šios nagrinėjamos bylos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovei A. J. atsisakius ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, atitinkamą bylos dalį nutraukė, ieškinio reikalavimą dėl atsakovės L. S. iškeldinimo atmetė (CPK 179 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog ieškovė A. J. neįrodė atsakovės L. S. savavališko apsigyvenimo ginčo bute fakto, todėl esant savarankiškam ginčui dėl nuosavybės teisių dalių į ginčo butą nustatymo dar nesant išspręstam, atsakovę L. S. laikė ieškovės A. J. bendraturte, todėl reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto įvertino kaip nepagrįstą. Be to, šiame sprendime teismas nenustatinėjo fakto, kiek laiko apeliantė gyveno ginčo bute, tik padarė tikėtiną išvadą, atsižvelgdamas į tai, jog kitoje civilinėje byloje Nr. 2-807-475/2012 pagal L. S. ieškinį atsakovei A. J. klausimas dėl ginčo buto paveldėjimo abiem šalims po ½ dalį buvo dar neišspręstas (1 t., b. l. 26–36). Šiuo metu teismų sprendimai abiejose civilinės bylose yra įsiteisėję ir ginčo, kad po R. S. mirties ginčo buto ¾ dalis nuosavybės teise valdo jo dukra A. J., o ¼ dalis priklauso apeliantei L. S., nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad ji ginčo bute gyveno apie dešimt metų nagrinėjamu atveju yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje esminis ginčas yra dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimas.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas priimant teismo sprendimą taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nušalinti teisėją Edmundą Inokaitį nuo šios bylos nagrinėjimo, todėl apeliantės prašymą dėl teisėjo nušalinimo atmetė (1 t., b. l. 116–117).
Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B. , bylos Nr. 3K-3-780/2003).
Apeliantė savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nevertino ieškovės turtinės padėties, jog ieškovė galėtų, priteisus iš apeliantės kompensaciją, įsigyti kitą būstą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir juos atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apeliantės apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį, įvertinti visi atsakovės atsiliepime į ieškinį ir ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo butas yra vieno kambario 29,94 kv. m gyvenamo ploto ir atidalinti jo tarp dviejų bendraturčių be žalos daikto paskirčiai galimybės nėra, kadangi nėra atskirų izoliuotų patalpų (kambarių), kuriomis galėtų naudotis bendraturtės. Taigi, šiuo atveju galimas atidalijimo būdas yra tiktai piniginės kompensacijos priteisimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei priklauso ginčo buto ¾ dalys, o apeliantei tik ¼ dalis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovę su palikėju ir pirmuoju ginčo buto savininku siejo artimi giminystės ryšiai, tuo tarpu apeliantė santuoką su palikėju sudarė iki palikėjo mirties likus mažiau nei penkiems mėnesiams. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė be teisinio pagrindo įrodinėja ieškovės turtinę padėtį ir teigia, kad ieškovė galėtų parduoti visą jai priklausantį turtą ir įsigyti kitą butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovė turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris lanko Kauno Ąžuolo katalikišką vidurinę mokyklą, esančią Baltų pr. 103, Kaune. Todėl atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga atidalinti ginčo buto ¼ dalį natūra ieškovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės gaunamos mėnesinės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 1024,38 Lt, todėl patenkinus priešieškinį, neaišku iš kokių pajamų ir kada apeliantė galėtų išmokėti ieškovei siūlomą priteisti 29.000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, kadangi ir pati apeliantė pripažįsta, jog santaupų neturi, o paskolos gauti negalėtų.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą advokatei yra sumokėjusi 1500 Lt, todėl teismui nusprendus apeliacinį skundą atmesti, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. K. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) ieškovei A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.