Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Nurodo, kad Sprendimas priimtas, neatsižvelgus į visų aplinkybių visumą, į pozityviai pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes. Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo pavyzdinio elgesio bausmės atlikimo metu pareiškėjui taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo itin teigiamų rezultatų, žemos nusikalstamo elgesio rizikos, realių galimybių dirbti laisvėje ir kitų aplinkybių. Nepagrįstai atsisakyta sudaryti palankias sąlygas tolimesnei pareiškėjo socialinei reabilitacijai, dar mažinti ir taip žemą nusikalstamo elgesio riziką, sudaryti sąlygas intensyviai rengti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

2.2. Prieštarauja dėl išvados, kad pareiškėjo darbinė veikla bausmės atlikimo metu nebuvo stabili. Pažymi, kad įstatymo leidėjas nekelia reikalavimo dėl konkretaus laiko, kurį nuteistasis privalo būti perkeltas į lengvąją grupę, tam, kad galėtų pretenduoti į pusiaukelės namus. Sprendime išdėstytos aplinkybės netgi paneigia pareiškėjo nepalankų nusiteikimą užsiimti darbine veikla bausmės atlikimo metu (egzistavo darbo vietų trūkumas, pareiškėjas savanoriškai atliko neatlygintinus darbus bei vykdo individualią veiklą). Taip pat dėl nepalankių teiginių apie padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pareiškėjo įsitikinimu, tam nebuvo pagrindo, nes nusikaltimo aplinkybės buvo aptartos nuosprendyje. Be to, pareiškėjo atlikta bausmės dalis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste laikytina itin didele.

Pareiškėjas, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jau gali pretenduoti būti perkeltas į pusiaukelės namus.

2.3. Nurodo, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika nuolat mažėja ir šiuo metu vertinama 16 balų. Bausmės atlikimo metu yra skatintas net 6 kartus. Nors vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir gavo drausminę nuobaudą – įspėjimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sureikšminta bendrame kontekste. Dienotvarkės pažeidimą padarė prieš 3 metus ir nuo to laiko nebuvo baustas.

2.4. Pažymi, kad dalyvauja užsiėmimuose, seminaruose, psichologiniuose kursuose, studijuoja nuotoliniu būdu Utenos kolegijoje. Tai liudija, kad jis atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėją perkelti į Pusiaukelės namus.

5.1. Pareiškėjas 2022 m. sausio 10 d. pateikė prašymą dėl jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

5.2. Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija) Kalėjimų departamento direktoriui pasiūlė pareiškėjo prašymo netenkinti ir neperkelti jo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. Komisija įvertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. tai, kad buvo padaręs 1 pažeidimą, buvo 6 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko terapijos užsiėmimus. Įvertino nusikalstamo elgesio riziką (žema), tačiau taip pat atsižvelgė ir į nusikaltimo sunkumą, bausmės pabaigą bei sprendė, kad likusios 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

5.3. Atsakovė priėmė 2022 m. vasario 17 d. 1S-576 sprendimą (Sprendimą), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant jį iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus.

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

6. BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į Pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210, 7 punkte numatyta, kad nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (Komisija) apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš šių sprendimų: 7.1. teikti siūlymą Įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 7.2. teikti siūlymą Įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 7.3. teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 7.4. teikti siūlymą Kalėjimų departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai.

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Komisija priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (8.1 punktas); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (8.2 punktas); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (8.3 punktas); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (8.4 punktas); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (8.5 punktas); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (8.6 punktas); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (8.7 punktas); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (8.8 punktas); intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos (8.9 punktas); kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui (8.10 punktas).

7.1. Nuteistasis (pareiškėjas) nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą (2018 m. balandžio 17 d.), 6 kartus skatintas (paskutinį kartą 2022 m. sausio 4 d.), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko „Elgesio keitimo“ terapijos užsiėmimus, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlieka tik nuo 2021 m. lapkričio 17 d. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė 11-12 klases, įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu nuotoliniu būdu studijuoja Utenos kolegijoje ir siekia įgyti informacinių sistemų inžinieriaus specialybę, tačiau darbinė veikla bausmės atlikimo metu nebuvo stabili. Nuteistasis kreipėsi dėl įdarbinimo įstaigoje, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Taip pat nustatė, kad yra duomenų, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis nesutiko atlikti paskirtų darbų, vėliau keitė savo nuomonę ir jau atliko būryje neatlygintinus darbus, t. y. dažė sporto aikštyno inventorių. Nuo 2020 m. gruodžio 2 d. nuteistasis yra vykdantis individualią veiklą (pažyma Nr. 1014756) – vertimo raštu ir žodžiu veikla. 2021 m. vasario 1 d. buvo gauta pažyma iš UAB „Logibaltik“, kurioje nurodyta, kad nuteistasis paleidimo atveju būtų priimtas transporto vadybininko pareigoms, taip pat 2021 m. gruodžio 1 d. yra gauta 387-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma, kurioje nurodyta, kad asmuo būtų įdarbintas ūkvedžiu. Taip pat 2021 m. lapkričio 26 d. buvo gauta Turto valdymo skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų negauta. Paleidimo atveju gyventų su žmona Klaipėdoje, yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai, taip pat palaiko socialinius ryšius su motina bei seserimi.

7.2. Komisija nustatė, kad šiuo metu nėra stebima akivaizdaus pagalbos integruotis į visuomenę poreikio, o analizuojant kriminalinę istoriją buvo įvertinta, kad pareiškėjas bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kuris susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, skatina plisti narkomanijos reiškiniams nepilnamečių ir suaugusiųjų tarpe, nusikalstamą veiką atliko kartu su bendrininkais, buvo organizatorius, t. y. asmuo nėra lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų.

7.3. Komisija, nusprendė, kad stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į Pusiaukelės namus. Taip pat pripažino, kad atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, likusios 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas Pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

8. Iš byloje esančios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. sausio 13 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. VG-93 matyti, kad pareiškėjui buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OAsys metodiką ir buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika.

9. Pareiškėjo teigimu, Komisija netinkamai įvertino jo pavyzdinio elgesio bausmės atlikimo metu jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo itin teigiamų rezultatų, žemos nusikalstamo elgesio rizikos, realių galimybių dirbti laisvėje ir kitų aplinkybių; nepagrįstai atsisakyta sudaryti palankias sąlygas tolimesnei pareiškėjo socialinei reabilitacijai, dar mažinti ir taip žemą nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo turinį, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sprendimai dėl nuteistųjų prašymų perkelti į pusiaukelės namus yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (žr. 2019 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019 ir kt.).

Kalėjimų departamento direktorius, nusprendęs netenkinti teikimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, priima motyvuotą sprendimą dėl nuteistojo neperkėlimo į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 18 p.).

Taip pat akcentuotina, kad pareiga motyvuoti administracinį sprendimą yra įtvirtinta ir Viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, o ginčui persikėlus į teismą, apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kad teismas galėtų visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad toks Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovė nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų, kokios priežastys turėjo įtakos Sprendimui dėl pareiškėjo neperkėlimo į Pusiaukelės namus.

Atsakovė Sprendime nurodė, kad ji, susipažino su Socialinio tyrimo išvada, OASys vertinimu, kita pateikta medžiaga, todėl pripažino, jog stokojama neginčijamų argumentų dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau nėra atskleista, kokios konkrečiai minimuose dokumentuose nurodytos aplinkybės turėjo įtakos tokiam Sprendimui priimti (atsakovės labiau akcentuojamas jau pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė įvertino, kad pareiškėjas bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kuris susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, skatina plisti narkomanijos reiškiniams nepilnamečių ir suaugusiųjų tarpe, nusikalstamą veiką atliko kartu su bendrininkais, buvo organizatorius, taip pat, kad dar likęs 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiko, tačiau vien nusikaltimo pobūdis ir likusi bausmės dalis, teismo vertinimu, nepaneigia BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, dėl kurių nuteistasis gali būti perkeliamas į Pusiaukelės namus (žr., pavyzdžiui LVAT 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-1122-520/2022). Pažymėtina, kad pagal Aprašo 8 punktą (8.7 papunktį) nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumas ir pobūdis yra viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta sprendžiant, ar nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus.

10. Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka reikalavimų dėl motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1S-576 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl M. B. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Pusiaukelės namus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.