Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių ) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės N. J.: 1) 4716,08 € negrąžinto kredito; 2) 553,73 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2021-03-20; 3) 3082,85 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2025-01-16; 5) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2019-12-16 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas N. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-7dprg5k3 ( toliau ir – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 5078,08 € dydžio kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 5078,08 € ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 4967,72 € mokėjimo pelno palūkanų ( 31 proc. metinė palūkanų norma ) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2021-03-20 Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. 2020-03-03 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir šios reikalavimo perleidimo sutarties Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 15 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2021-03-25 raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.881, 6.887 straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2019-12-16 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 5078,08 € dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 5078,08 € dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ), kurią pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sudaro 4967,72 € kredito mokestis ( palūkanos ). Sutarties vykdymo terminas – 2025-01-16. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 9 įmokas, daugiau įmokų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu 2021-03-20 nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4716,08 € negrąžinto kredito, 553,73 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ( 2021-03-20 ), iš viso – 5269,81 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 3082,85 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos ( 2025-01-16 ).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių 2019-12-16 Paskolos sutarties Nr. REF-7dprg5k3 Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma 31 procentai, tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019-12-16 iki 2025-01-16. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Jau minėta, jog atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ) – 4967,72 €. Atsakovė yra sumokėjusi 1331,14 € palūkanų, teismas jau priteisė iš atsakovo ieškovei 553,73 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ( 2021-03-20 ), todėl iš atsakovo priteistinos negautos pajamos ( nuostoliai ) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos ( 2025-01-16 ) 3082,85 € ( 4967,72 – 1331,14 – 553,73 ).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 8352,66 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-11-10 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 94 € žyminį mokestį, teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl ieškovės turėtos išlaidos – 94 € žyminis mokestis, priteistinas iš atsakovo ieškovei.

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus ( CPK 51 straipsnio 1 dalis ). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 88 straipsnį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) 2 punktu teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė turėjo 121 € išlaidų už ieškinio parengimą, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ), ieškovei ieškinį parengė advokatų profesinė bendrija „ETB legal“. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus ieškovė patyrė 60 € pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 60 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai ( Vilniaus apygardos teismo 2021-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1379-258/2021; 2021-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1380-661/2021; 2021-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1001-643/2021 ir kt. ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 262, 263, 428 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.73 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.874, 6.886 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš N. J. UAB „Legal Balance“ naudai: 4716,08 € negrąžinto kredito, 553,73 € palūkanų, 3082,85 € negautų pajamų, bylinėjimosi išlaidas 154 € dydžio, iš viso – 8506,66 € ( aštuonis tūkstančius penkis šimtus šešis € 66 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 8352,66 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-11-10 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas N. J. privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.