- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- I1-4038-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02737-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. R. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) 2019-09-03 sprendimą Nr. 20/07-1274 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019-10-17 sprendimą Nr. 2S-4316 „D. R. M. skundo išnagrinėjimo“, taip pat įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (b. l. 78-82).
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad už padarytą nusikalstamą veiką pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausmę iki 2031 metų. Iki 2017 metų bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN), tačiau vėliau buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Nuo 2018-03-12 Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka pareiškėjo tėvas A. M.. Pareiškėjas teigė, jog jo motina gyvena užsienyje, todėl jos galimybės lankyti vyrą ir sūnų yra labai ribotos. Atvykimo į Lietuvą metu pareiškėjo motina yra priversta derinti pasimatymų laiką tiek su Marijampolės PN, tiek su Pravieniškių PN administracijomis, todėl aplankyti abiejų šeimos narių nespėja. Kadangi pareiškėjo tėvas yra sunkios sveikatos būklės, pareiškėjas susitarė su motina, jog ji lankytų ne pareiškėją, o jo tėvą. Be to, motina į Lietuvą galėtų parsivežti ir pareiškėjo nepilnamečius vaikus, kurie taip pat gyvena užsienyje, kad šie galėtų aplankyti pareiškėją ir jo tėvą, tačiau jiems kalint skirtingose pataisos įstaigose, toks susitikimas neįmanomas.
Pareiškėjo teigimu, susidarė tokia situacija, kuomet jo socialiniai ryšiai su abiem tėvais yra nutraukti, kadangi jis negali su jais pasimatyti. Be to, tokia padėtis apsunkina pareiškėjo galimybės matytis ir su vaikais. Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu perkelti jį atlikti tolesnę bausmę į Pravieniškių PN, tačiau skundžiamu Marijampolės PN 2019-09-03 sprendimu Nr. 20/07-1274 jo prašymas buvo atmestas. Kalėjimų departamentas taip pat netenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti minėtą Marijampolės PN sprendimą.
Pareiškėjo nuomone, jo teisė į privatų šeimos gyvenimą yra nepagrįstai ribojama. Nors nuteistasis negali pasirinkti, kur jam atlikti bausmę, valstybė turi palaikyti ir skatinti nuteistųjų bendravimą su artimaisiais. Nėra jokių teisinių ir faktinių kliūčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti kalinamas toje pačioje pataisos įstaigoje, kaip ir jo tėvas, todėl tokia galimybė jam turi būti sudaryta. Dėl visų minėtų priežasčių, abu skundžiami sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 90-92) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo perkelti pareiškėją atlikti tolesnę bausmę į Pravieniškių PN. Pareiškėjas turi galimybę bendrauti su šeimos nariais telefonu ir laiškais, taip pat pasimatymų metu, todėl jo argumentai apie nutrauktus socialinius ryšius yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad nuteistojo bausmės atlikimas drauge su artimu giminaičiu nėra susijęs su socialinės reabilitacijos tikslais. Be to, pataisos įstaigoms suteikta diskrecija, bet ne pareiga, esant tam tikroms aplinkybėms, perkelti nuteistąjį iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.
Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 112-114) su pareiškėjo skundu nesutiko ir paaiškino, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo visą dokumentinę medžiagą, susijusią su pareiškėjo skundu, ir priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti jo prašymo. Teisės aktuose nėra numatyta pareiga perkelti nuteistąjį į laisvės atėmimo įstaigą, kurioje laikomi jo artimieji. Nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl tam tikri nepatogumai ir teisių suvaržymai yra neišvengiami. Nuteistiesiems taip pat nėra suteikta teisė pasirinkti, kurioje įkalinimo įstaigoje atlikti bausmę. Pareiškėjo argumentai dėl nutrauktų socialinių ryšių, nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą dėl perkėlimo, kadangi, skiriant nuteistą asmenį į tam tikrą įkalinimo įstaigą, nėra vertinamos jo artimųjų galimybės jį lankyti. Pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs ir neturi jokio juridinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento ginčijamų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta perkelti pareiškėją atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių PN, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019-08-20 kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su prašymu perkelti jį tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į Pravieniškių PN dėl to, kad šiuose pataisos namuose bausmę atlieka jo tėvas A. M. (b. l. 94). Prašyme pareiškėjas nurodė, jog, būdamas Marijampolės PN, negali palaikyti socialinių ryšių ne tik su tėvu, bet ir su motina bei savo vaikais, kadangi iš užsienio grįžusi pareiškėjo motina nespėja aplankyti abiejų šeimos narių. Be to, paaiškino, kad tėvas yra garbaus amžiaus ir prastos sveikatos.
20Marijampolės PN 2019-09-03 raštu Nr. 20/07-1274 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjo prašymą atmetė (b. l. 96). Rašte nurodė, jog pareiškėjo argumentai nesudaro teisinio pagrindo perkelti jį į kitą kalinimo įstaigą. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnį, socialinės reabilitacijos palengvinimas yra viena iš nuteistojo galimo perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą priežasčių, tačiau bausmės atlikimas drauge su artimu giminaičiu nėra susijęs su socialinės reabilitacijos tikslu. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas turi galimybę bendrauti su artimaisiais telefonu, laiškais ir per pasimatymus.
Nesutikdamas su šiuo Marijampolės PN sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2019-10-17 rašte Nr. 2S-4316 „D. R. M. skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 117-119). Konstatavo, kad skundžiamas Marijampolės PN atsakymas yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Skundo nagrinėjimo metu išimtinių aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiškėją Marijampolės PN, nenustatyta, todėl perkelti jį į Pravieniškių PN nėra teisinio pagrindo.
Ginčo teisinį santykį reglamentuoja BVK 69 straipsnis ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija nuo 2019-08-02) (toliau – ir Aprašas).
Pagal BVK (redakcija nuo 2019-07-06 iki 2019-12-31) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, kuris taip pat nustato perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką.
25Aprašas įgyvendina minėtą BVK 69 straipsnio 5 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarką ir sąlygas. Aprašo 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Pagal Aprašo 3.2 papunktį, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo projektą dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga.
26Taigi, BVK 69 straipsnyje iš esmės įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-484-244/2018 ir kt.).
29Pareiškėjas prašymą perkelti į kitą kalinimo įstaigą grindžia tuo, jog perkėlus jį į Pravieniškių PN, pareiškėjui būtų patogiau palaikyti socialinius ryšius su šeima. Nurodytas aplinkybes vertina kaip išimtines, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
Teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl jo motinos patiriamų nepatogumų lankant pareiškėją ir jo tėvą, taip pat dėl tėvo sveikatos būklės ir patiriamų išgyvenimų, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Nei BVK, nei Apraše nėra reglamentuojama, jog skiriant ar perkeliant nuteistąjį į tam tikrą įkalinimo įstaigą atlikti bausmės, turi būti vertinamos jo artimųjų galimybės jį lankyti. Pagal BVK 65 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistąjį siunčia į konkrečią pataisos įstaigą atsižvelgdama tik į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taigi, į aplinkybes, susijusias su nuteistųjų socialiniais ryšiais, nėra atsižvelgiama. Be to, byloje nagrinėjamas klausimas būtent dėl pareiškėjo galimo teisių pažeidimo, bet ne dėl kitų asmenų (jo šeimos narių) teisių pažeidimų.
Pareiškėjas iš esmės teigia, kad perkėlus jį į Pravieniškių PN, kur bausmę atlieka jo tėvas, būtų palengvinta pareiškėjo socialinė reabilitacija.
Pagal BVK 137 straipsnį, nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai: 1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką; 2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą.
Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą.
Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su atsakovo skundžiamame rašte išdėstytu motyvu, jog nuteistojo bausmės atlikimas drauge su artimu giminaičiu, kuris taip pat yra nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką, nėra susijęs su socialinės reabilitacijos vykdymu ir negali jos palengvinti.
Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėją būtų būtina perkelti į Pravieniškių PN pagal Aprašo 3 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad nuteistasis negali pasirinkti konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ir dėl to sprendžia valstybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl šio ginčo apimtyje teismas taip pat negali nustatyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, kurioje įstaigoje jis privalo atlikti bausmę ir neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėją į kitą laisvės atėmimo įstaigą (žr. LVAT 2016-02-11 nutartį byloje Nr. EA-191-261/2016).
Pareiškėjas teigia, kad Marijampolės PN nepagrįstai riboja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytą teisę palaikyti socialinius ryšius su šeima.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-2020 metais pareiškėjas siuntė ir gavo laiškus iš A. M. ir I. M. (b. l. 98-99), taip pat dalyvavo dvidešimtyje pasimatymų su žmona ir sūnumi (b. l. 103-104). Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neteigia, kad Marijampolės PN administracija būtų draudusi pareiškėjui siųsti ar gauti laiškus iš šeimos narių, skambinti jiems ar dalyvauti pasimatymuose, tokiu būdu įgyvendinant BVK 99, 94 ir 102 straipsniuose numatytas teises.
Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į privatų šeimos gyvenimą buvo nepagrįstai ribojama. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010).
31Teismo vertinimu, Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, jame paaiškino tiek teisinį, tiek faktinį atsakymo pagrindus, abu aktai yra motyvuoti, išsamūs, aiškiai išdėstyti. Ginčijami raštai yra laikytini teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
P. R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.