- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- eI2-16335-811/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05311-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 24S216184, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), ir kuriuo nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikoma Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad Sprendimas surašytas ydingai, nenurodytos visos pareiškėjui gresiančios pasekmės ir apribojimai, tekstas formalus, teigia nesitikėjęs, kad gali būti panaikintas jo leidimas gyventi. Pažymi, kad buvo pažeistos jo teisės. Teigia pažeidimų nepadaręs, nuo pareigūnų nesislėpęs, todėl Migracijos departamentas, siekdamas neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, tiksliai nenurodo pagrindo. Mano, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas), viešajai tvarkai ir yra per griežtas. Paaiškina aktyviai bendradarbiaujantis ir atsakantis į visus Migracijos departamento skambučius ar klausimus. Teigia tikėjęs, kad vyksta į teisinę valstybę, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.
Vadovaujasi Migracijos departamento 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintais Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijai) 50.2, 50.3.2 punktais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1-2, 6 dalimis, Įstatymo 97 straipsnio 1 dalimi, 98¹ straipsnio 2 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsnio 5 dalimi, 136 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika ir mano, kad Sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 24S59438 (toliau – Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi) (Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi nėra skundžiamas) panaikinti darbo pagrindu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Hoptransa“ 2023 m. lapkričio 8 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760305777, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė ginčijamą Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus).
Pažymi, kad anksčiau leidimai laikinai gyventi pareiškėjui išduoti nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra.
Teigia, kad Sprendimas yra priimtas ne dėl pareiškėjo galimos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, bet dėl to, kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis neįsidarbino UAB „Hoptransa“, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo). Pareiškėjas savo nesąžiningais, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pagal Kriterijų 14 punktą pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
Daro išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Vadovaujasi Įstatymo 133 straipsnio 7-8 dalimis, Kriterijais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Europos Sąjungos teisės aktais, LVAT praktika ir teigia, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Teismo posėdyje metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas yra Uzbekistano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLG-9172, kuriame nurodė ketinantis dirbti UAB „Hoptransa“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą).
Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760305777 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760305777 pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. lapkričio 17 d. per Uzbekistano išorės paslaugų tiekėją.
UAB „Hoptransa“ 2024 m. sausio 26 d. pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas, nes neatitinka UAB „Hoptransa“ keliamų reikalavimų.
Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760305777, galiojusį iki 2025 m. lapkričio 8 d. dėl to, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės ir darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Hoptransa“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 25 d. vykdė individualią veiklą. Patikrinus Valdybos duomenis, duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nerasta.
Pareiškėjas Migracijos departamento Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi 2024 m. kovo 7 d. apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7580-1161/2024 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2007-520/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-7580-1161/2024 paliko nepakeistą.
Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 24 d., 36 mėnesius (3 metus) ir kuriuo nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), teisėtumo ir pagrįstumo.
ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
LVAT praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento 2024 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760305777, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas LVAT 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2007-520/2024. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nėra padaręs jokio pažeidimo ir nesitikėjo, kad jo leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad situacijos, kurioms taikomas 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Iš Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS informacinę sistemą buvo priimtas sistemiškai kartu taikant SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, t. y. nustačius, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, panaudojo apgaulę pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, ir padarius išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
LVAT 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2007-520/2024 konstatuota, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, panaudojo apgaulę, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Kadangi pareiškėjui pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Byloje nepateikti įrodymai, kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 3 metų termino teisingumu ar proporcingumu. Taigi atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas surašytas ydingai, formaliai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų. Pažymėtina tai, kad pareiškėjo cituojami teisės aktai ir teismų praktika yra nesusiję su faktinėmis šios bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė savarankiškų pagrindų Sprendimui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi panaikinti, todėl Sprendimas paliktinas galioti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.