- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- eI2-7580-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00803-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 24S59438 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Sprendimu panaikintas pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi Nr. 760305777, galiojęs iki 2025 m. lapkričio 8 d. Sprendime nurodyta, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB „Hoptransa“ pagrindu, tačiau užsienietis, 2023 m. lapkričio 17 d. per Uzbekistano IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su UAB „Hoptransa“ nesudarė. Migracijos departamentas konstatavo, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl minėtas leidimas laikinai gyventi panaikintas.
Teigia, kad pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai – pareiškėjas bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį. Nurodo, kad pareiškėjui nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi.
Paaiškina, kad pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs.
Teigia, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs.
Mano, kad Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjui turi būti leista pakeisti darbdavį ir turi būti paliktas galioti pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi, kol pareiškėjas šį veiksmą atliks. Pareiškėjas nesuprasdamas lietuvių kalbos, nevisiškai suprasdamas anglų ir rusų kalbas, nesugebėjo suprasti, kaip veikia įstatymas ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas).
Nurodo, kad darbo sutartis buvo pasirašyta su UAB „Hoptransa“. Darbo sutarties 14 punktas nurodė, kad darbo sutartis įsigalioja atvykus į Lietuvą, o 15 punkte buvo nurodyta, kad „gavus nacionalinę vizą D per 10 darbo dienų po atvykimo į Lietuvą ir darbdaviui pateikus visus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka“. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, atliko visus būtinus veiksmus, kad įgyvendintų darbo sutarties 14 ir 15 punktus, tačiau pagal darbo sutartį, kurią pasirašė su UAB „Hoptransa“, vis tiek nebuvo įdarbintas. Nesuprasdamas Lietuvos Respublikos įstatymų, pareiškėjas užsiregistravo individualią veiklą ir pradėjo dirbti, kad galėtų išgyventi, tačiau pagal specializacijos dokumentus planuoja dirbti vairuotoju ir jau susirado darbdavį. Teigia, kad jis savo veiksmais negalėjo įtakoti leidimo laikinai gyventi panaikinimo, o dėl šių veiksmų buvo atsakinga priimančioji įstaiga UAB „Hoptransa“, kuri neatliko įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir neįdarbino pareiškėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas turi visus dokumentus, patvirtinančius jo kvalifikaciją, nurodytus tarpininkavimo rašte ir anketoje.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2024 m. sausio 26 d. gautas UAB „Hoptransa“ pranešimas, kad pareiškėjas neįdarbintas. Teigia, kad pranešimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su UAB „Hoptransa“ darbo sutarties nesudarė.
Teigia, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė 2024 m. vasario 22 d. Sprendimą Nr. 24S59438 panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Nurodo, kad faktas, jog pareiškėjas susirado kitą darbdavį, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760305777 pareiškėjui buvo išduotas darbo būtent UAB „Hoptransa“ pagrindu, todėl nustačius, kad pareiškėjas nedirba ir nedirbs šioje įmonėje, atsirado imperatyvus pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Teigia, jog pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti UTPĮ numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Jeigu pareiškėjas susirado kitą darbdavį, jis privalo kreiptis dėl leidimo gyventi būtent darbo pas kitą darbdavį pagrindu ir gauti leidimą gyventi. Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo kitoje įmonėje pagrindu. Prašymas šiuo metu nagrinėjamas.
Paaiškina, kad skundo teiginiai dėl grėsmės valstybės saugumui nesusiję su ginčijama byla, nes leidimas gyventi panaikintas kitais savarankiškais pagrindais.
Mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 22 d. Sprendimo Nr. 24S59438, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Uzbekistano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2025 m. lapkričio 8 d., kuris ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas.
Į bylą yra pateiktas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymas Nr. 2308-LLG-9172 išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal darbo sutartį su UAB „Hoptransa“. Prašyme nenurodyta, kad pareiškėjas planuoja užsiimti alternatyviomis veiklomis Lietuvoje, nurodomas planuojamas gauti darbo užmokestis - 1386 Eur, kurį pareiškėjas įvardija vieninteliu pragyvenimo šaltiniu.
Byloje pateiktas UAB „Hoptransa“ tarpininkavimo raštas Nr. 20230821-156465, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju bus įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 21 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, o numatomo mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1386 Eur.
Byloje taip pat pateiktas UAB „Hoptransa“ 2024 m. sausio 26 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad užsienietis neįdarbintas, nes neatitinka įmonės keliamų reikalavimų.
Remiantis į bylą pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjas vykdo individualią veiklą nuo 2024 m. sausio 25 d.
Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė Sprendimą Nr. 24S59438 tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuojantis Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
UTPĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (UTPĮ 44 straipsnio 3-6 dalys).
Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato UTPĮ 50 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Remiantis nurodytų teisės aktų nuostatų analize, konstatuotina, kad Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ar panaikinimo, todėl laikytina, jog Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Kaip nurodyta Sprendime, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas, nes pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Hoptransa“, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjas šių Migracijos departamento Sprendime nurodytų faktų neginčija. Tai paneigiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė.
Teismas pažymi, kad Sprendime taip pat konstatuota, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB „Hoptransa“ pagrindu, tačiau užsienietis, per Uzbekistano IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su UAB „Hoptransa“ nesudarė, todėl padaryta išvada, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Minėta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjas vykdo individualią veiklą nuo 2024 m. sausio 25 d.
Iš pateiktų faktinių aplinkybių (kurių neneigia ir pareiškėjas), akivaizdu, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisėtą Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. vasario 22 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą Nr. 24S59438, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760305777, galiojęs iki 2025 m. lapkričio 8 d., todėl Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.