Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) O. S. skundą dėl antstolio Gintauto Puodžiuko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Gintautas Puodžiukas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas nutraukti vykdomąsias bylas suėjus 2 metų senaties terminui.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK (dabar – ANK) administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Taigi, dėl pareiškėjo priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

21. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0019/17/00621, Nr. 0019/17/00574, Nr. 0019/17/00830, Nr. 0019/17/00795, Nr. 0019/17/00653, Nr. 0019/17/01197, Nr. 0019/17/01094, Nr. 0019/17/01050, Nr. 0019/17/01355, Nr. 0019/17/01240. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduoti vykdomieji dokumentai (2017 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-34506, 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-37984, 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-40833, 2017 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-51929, 2017 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-54936, 2017 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-66449, 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-68424, 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-76366, 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-79057 ir 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-86919 dėl baudų išieškojimo iš skolininko buvo pateikti vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti 3 mėnesių senaties termino.

22. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju yra suėjęs 2 metų ieškinio senaties terminas ir pagal analogiją prašo taikyti BK 96 straipsnį. Šis straipsnis reglamentuoja, kada laikoma, kad apkaltinamasis nuosprendis nėra vykdomas. Pažymėtina, kad iš esmės analogišką išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau cituotoje teismų praktikoje. Tame pačiame BK 96 straipsnyje, 3 dalyje, taip pat įtvirtinta esminė nuostata, jog jeigu asmuo vengia atlikti bausmę, senaties termino eiga sustoja. Tai atitinka ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog svarbu nustatyti, dėl kieno veiksmų (antstolio ar skolininko), vykdomosios bylos nebuvo įvykdytos. Svarbu nustatyti, kad antstolis ėmėsi visų CPK numatytų vykdymo veiksmų, o skolininkas ne tik kad netrukdė tokiems veiksmams, tačiau ir bendradarbiavo su antstoliu, tik tokiu atveju būtų pagrindas taikyti 2 metų ieškinio senatį.

23. CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumas. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą matyti, kad antstolis aktyviai atliko vykdomuosius veiksmus. Pavyzdžiui, vykdomojoje byloje Nr. 0019/17/00621 vykdomasis dokumentas gautas 2017 m. gegužės 8 d., patvarkymai dėl skolos išieškojimo priimti 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d., užklausimai siųsti LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, LR gyventojų registrui. Vykdomojoje byloje Nr. 0019/17/01355 buvo rengtos užklausos į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, LR kelių transporto registrą. Analogiškos užklausos buvo rengiamos visose vykdomosiose bylose, taip pat reikalaujami banko sąskaitų išrašai. Kaip matyti, dokumentai buvo siųsti skolininko darboviečių adresais, skolininko kalinimo vietai. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolis periodiškai darė užklausimus dėl skolininko buvimo vietos, turimų banko sąskaitų bei kitas užklausas, priiminėjo patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis veiksmus atlikinėjo aplaidžiai.

24. CPK analogiškai 644 straipsnyje įtvirtina ir pareigas skolininkui vykdymo procese. Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą; kviečiamas atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga; vykdyti kitas CPK numatytas pareigas. CPK 645 straipsnyje atskirai išskirta pareiga skolininkui raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.

25. Pažymėtina, kad skolininkas nei antstoliui teiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė, kad nežinojo apie vykdomąsias bylas, taigi, darytina išvada, kad jis apie tokias bylas žinojo. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą matyti, kad skolininkas nei karto neteikė CPK nurodytų duomenų. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų spręsti, jog bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo (CPK 178 straipsnis).

26. Be to, pareiškėjas privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su baudos išieškojimo veiksmus atliekančiais antstoliais ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje numatytas pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.). Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.