Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-284-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-03
Bylos Nr.
AN2-284-417/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00881-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
V. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-284-417/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00881-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 21.11.10; (S) 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. 2021-06-29 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021-06-29 12.55 val. Dubysos g. 19, Klaipėdoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,94 promilės neblaivumas, vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nepraleido iš priekio Dubysos gatve tiesiai važiuojančios transporto priemonės „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairę pusę, taip apgadindamas automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-07-14 nutarimu V. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. V. P. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-14 nutarimo dalimi, kuria jam skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, sutrumpinti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Skunde nurodoma, kad apeliantas kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažįsta, dėl nusižengimo gailisi. Nurodo, kad gali transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą. Nurodo, kad per visą jo 31 metų vairavimo stažą tai pirmas eismo įvykis ir pirmas kartas, kai prie vairo sėdo išgėręs. Alkoholio poveikio sėsdamas prie vairo nejautė. Nurodo, kad automobilis apeliantui labai reikalingas darbo funkcijoms vykdyti. Jis vienintelis šeimoje yra vairuojantis, reikia vežioti sutuoktinę, nuvykti į gydymo įstaigą ir kitur. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis su sutuoktine prižiūri neįgalų vieną (duomenys neskelbtini), gyvenantį 88 metų tėvą. Į tėvo gyvenamąją vietą nevažiuoja viešasis transportas, todėl negali jo aplankyti ir tinkamai juo pasirūpinti, nuvežti į gydymo įstaigą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus viršininko pareigas, Erika Kliaugienė su apeliaciniu skundu nesutinka, apeliacinio skundo prašo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apelianto padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas. Kadangi apeliantas su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, sutinka, apygardos teismas plačiau dėl apelianto kaltės nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu, būtent administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą apeliantui apygardos teismas analizuos.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

8. Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

9. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

10. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

12. Apeliantas yra nubaustas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Kaip minėta, savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo apeliantas neneigia. ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur, taip pat už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

13. Skundžiamą nutarimą priėmusi teisėja padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti apeliantui paskyrus minimalią ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą ir minimaliam terminui atėmus specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jam skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, administracinę nuobaudą (sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą).

14. Švelnesnės, negu numato įstatymas, administracinės nuobaudos skyrimo pagrindai ir sąlygos yra įtvirtintos ANK 34 straipsnio 6 dalyje. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui ir švelnesnės negu ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas baudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės minimumas skyrimui, todėl apelianto prašymas sutrumpinti jam specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą iki 6 mėnesių netenkinamas.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

16. Apygardos teismas, spręsdamas apeliantui paskirtos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atsižvelgęs į apeliaciniame skunde apelianto nurodytas aplinkybes (kad jis vienintelis šeimoje vairuoja transporto priemones, kad reikia nuvykti į gydymo įstaigą, vežioti sutuoktinę, rūpintis toli gyvenančiu senyvo amžiaus neįgaliu tėvu), taip pat į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (apeliantas padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, tokį nusižengimą apeliantas per 31 metų vairavimo stažą padarė pirmą kartą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka) konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliantui skirti minimalias ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas administracinę baudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo apeliantui skirti trumpesnį negu minimalų, numatytą ANK 423 straipsnio 4 dalyje, specialiosios teisės atėmimo terminą.

17. Apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskyrus trumpesnį negu ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą minimalų trejų metų administracinio poveikio priemonės terminą, paskirta administracinė nuobauda pasieks ne visus ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinei nuobaudai keliamus tikslus – per švelnios administracinės nuobaudos paskyrimas neatgrasys apelianto nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir nepaveiks jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

18. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021-07-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl V. P. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius