- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- eI2-11584-331/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. (N. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 23S129612 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atsisakė pakeisti pareiškėjai N. Z. (N. Z.) leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
1.1. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 23S135401 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
1.2. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 23S135470 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) atšaukė pareiškėjos daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir duomenis apie atšauktą daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašėi į VIS.
1.3. Departamentas sprendimu (toliau – ir Sprendimas Nr. 4) nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1, Sprendimą Nr. 2, Sprendimą Nr. 3 ir Sprendimą Nr. 4.
2.1. Paaiškino, kad Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) į Migracijos departamentą dėl pareiškėjos nesikreipė. Iš skundžiamo Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, kad tiesioginį faktinį pagrindą pirmam sprendimui ir netiesioginį - kitiems nurodytiems sprendimams priimti sudarė duomenys, kad pareiškėja 1996-2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Šio fakto pagrindu Migracijos departamentas nurodė, kad darbas (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas nėra galutinai apsisprendęs dėl pareiškėjos pavojingumo Lietuvos valstybei laipsnio: ar jos buvimas Lietuvoje tik kelia grėsmę valstybės saugumui, ar jis yra toks aukštas, kad tiesiogiai kelia tokią grėsmę, nes šios išvados Sprendime Nr. 1 ir sprendime išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) skiriasi.
2.2. Pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini), kur lankė ikimokyklinę įstaigą, baigė vidurinę mokyklą ir (duomenys neskelbtini) universitetą. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno abu jos tėvai. Nuo (duomenys neskelbtini) m., kai mirė pareiškėjos tėvas, (duomenys neskelbtini) liko gyventi (duomenys neskelbtini) m. gimusi pareiškėjos motina I. I. Ji yra jau tokio amžiaus, kai savaime reikalauja priežiūros buityje: jai reikia padėti susitvarkyti bute, apsipirkti parduotuvėje ir pan. Dar daugiau, pareiškėjos motina rūpinasi kartu su ja gyvenančia dukra, pareiškėjos seserimi A. I., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tai yra nelengva, nes A.I. nuo (duomenys neskelbtini) m. turi tik (duomenys neskelbtini) % darbingumo, ji negali rūpintis savimi buityje ir yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų. Pareiškėja augo pavyzdingoje šeimoje, nei ji, nei jos šeimos nariai niekad neturėjo konfliktų su teisėsaugos institucijomis. Pareiškėjos motina visą gyvenimą paskyrė vaikų ugdymui: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-joje vidurinėje mokykloje ji dėstė geografiją, jai yra suteiktas nusipelniusio Lietuvos mokytojo vardas. Su raudonu diplomu (duomenys neskelbtini) m. baigusi (duomenys neskelbtini) universitetą, pareiškėja ištekėjo ir išvyko kartu su vyru į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir dabar. (duomenys neskelbtini) 1993-1995 m. pareiškėja dirbo matematikos mokytoja, 1995-1996 m. dėstė profesinėje mokykloje, 1996 m. pradėjo dirbti mokesčių inspekcijos sistemoje: jai teko eiti administratorės, mokesčių inspektorės, vyriausiosios mokesčių inspektorės, skyriaus viršininkės, specialistės- ekspertės pareigas. Kiekvienais metais pareiškėja gaudavo vizą į Lietuvą ir nuolat atvykdavo čia, siekdama nors taip, periodiškai, pasirūpinti tiek savo motina, tiek savo seserimi, padėti joms susitvarkyti buityje, prižiūrėti butą, suteikti tiek psichologinę, tiek materialinę pagalbą. 2021 m. lapkritį pareiškėja buvo gavusi daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) su galiojimo terminu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2026 m. lapkričio 19 d. Kaip Lietuvoje gyvenančios šeimos nariui 2022 m. gegužės 16 d. jai buvo suteikta teisė laikinai, iki 2023 m. gegužės 16 d., gyventi Lietuvoje. Besirūpindama šio leidimo galiojimo laiko pratęsimu pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą, ir šis klausimas buvo, pasak atsakovo darbuotojų, sprendžiamas iki kol 2023 m. rugpjūčio 23 d. ji Migracijos departamento darbuotojų kvietimu atvyko į atsakovo įstaigos būstinę su asmens dokumentais, kur ji buvo supažindinta su skundžiamais Sprendimais, faktiškai sulaikyta ir po trumpo apsilankymo namuose būtiniems daiktams susirinkti pristatyta į Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pasienio ruožą, taip deportuota iš Lietuvos.
2.3. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. sistemingai lankydamasi Lietuvoje, griežtai laikėsi užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos reikalavimų, nedalyvavo kokiuose nors marginaliniuose judėjimuose, nebuvo teista, nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nesiėmė kokių nors veiksmų, kurie galėtų sukompromituoti jos asmenybę. Migracijos departamento padalinyje atsakydama į pateikto klausimyno klausimus, pareiškėja pasisakė prieš Rusijos Federacijos kariuomenės vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje. Siekdama socialiai integruotis Lietuvoje, pareiškėja 2017 m. Lietuvos konsulinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) lankė (duomenys neskelbtini) universiteto Lituanistinių studijų katedros parengtus lietuvių kalbos kursus ir 2017 m. balandžio 11 d. išlaikė „B1“ lygio lietuvių kalbos egzaminą, 2023 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ji toliau mokėsi lietuvių kalbos. 2023 m. sausio 4 d. ji užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, siekdama įsidarbinti. Pareiškėja šiuo metu yra pensininkė, ji deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. dalinės nuosavybės teise priklausančiame jai bute. Taigi pareiškėja net hipotetiškai negali kelti grėsmės Lietuvos valstybei. Padarydamas priešingą išvadą, atsakovas vadovavosi tik jokių realių faktų, rodančių pareiškėjos nelojalumą Lietuvai, nepagrįstomis prielaidomis. Vien tik tokių prielaidų pagrindu priimti skundžiami Sprendimai, neatitinkantys ne tik nacionalinės teisės aktų nuostatų, bet tarptautinių normų taikymo praktikos ardo glaudžius pareiškėjos ir jos šeimos narių, gyvenančių Lietuvoje, ryšius, atima iš pareiškėjos galimybę rūpintis savo garbingo amžiaus motina ir neįgalia seserimi, teikti joms būtiną pagalbą ir paramą. Tokie Sprendimai atima pareiškėjai ir galimybę naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, juo rūpintis ir jį prižiūrėti.
2.4. Atsižvelgdami į išdėstytas teisės aktų nuostatas ir teismų praktikos aktualijas, vienintelis atsakovo argumentas, kuriuo grindžiami visi ginčijami sprendimai, pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos sistemoje kaip jos galimos ar tikros grėsmės Lietuvos valstybei šaltinis, yra visiškai nepagrįstas. Mokesčių inspekcijos veikla niekaip nėra susijusi su valstybės politinių, karinių užduočių įgyvendinimu. Eidama pareigas mokesčių inspekcijos įstaigose, pareiškėja stropiai vykdė savo tiesiogines profesines funkcijas. Jokių kontaktų su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis tarnybomis, gynybos ministerijos, teisėsaugos institucijomis ji neturėjo. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD išvados tiesiog perkelti į ginčijamą Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) normos bei kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik institucijų interpretacija dėl pareiškėjos ankstesnio darbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos organų sistemoje, laikytina akivaizdžiai formalia. Siekdama įrodyti šio skundo pagrįstumą, pareiškėja kreipėsi į VSD su prašymu pateikti turimus duomenis apie galimą jos neteisėtą veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos valstybei, tačiau atsakymas kol kas nėra gautas. Mano, kad šio skundo tenkinimui duodą pagrindą ir susiformavusi teismo praktika analogiškose bylose, nes administracinėje byloje Nr.eI2-10046-1064/2023 pagal A. A. skundą teismas visiškai tenkino pareiškėjo A. A. skundą, nes atsakovas taip pat savo sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, atsieit jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, kadangi nors ir pensininkas, jį nuo gimimo sieja ryšiai Lietuvoje, tačiau jis gali kelti grėsmę tuo, kad 1995-2022 metais dirbo (duomenys neskelbtini) bausmių vykdymo sistemoje ( buvo kolonijos viršininkas). Taigi ginčijamuoju atveju pareiškėjos situacija lengvesnė, nes jos darbas (duomenys neskelbtini) mokesčių sistemoje yra žymiai „švelnesnis“ ir mažiau pavojingas galimų grėsmių Lietuvai kontekste, negu darbas kolonijos viršininku.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja 2023 m. vasario 7 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 3 p.), tuo pagrindu, kad jos tėvai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvena Lietuvoje. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 1996–2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu pareiškėja dirbdama (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamus Sprendimus Nr.1, Nr. 2, Nr. 3. Atkreipiame dėmesį į tai, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, tuo labiau, kad ši išvada nėra nemotyvuota.
3.1. Išvada yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbine veikla). Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nesutinkame, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3.2. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. liepos 7 d. Pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje apie pareiškėjos darbą Lietuvoje nėra. Pareiškėja iki (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos motina I. I. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini). Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Mano, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog mokėsi lietuvių kalbos bei užsiregistravo Užimtumo tarnyboje siekiant surasti darbą – niekaip nepagrindžia jos integracijos į Lietuvos gyvenimą, kadangi didžiąją laiko dalį ji praleidžia (duomenys neskelbtini). Taip pat šios aplinkybės nepaneigia pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui.
3.3. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o pareiškėjos šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 39 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, jam nustatomas, perpus trumpesnis, nei prašo VSD, 2 metų 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. 18-7409 MD (toliau – ir Išvada) pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja ((duomenys neskelbtini) pilietė), 1996-2000 metais dirbdama (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Departamento sprendime atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) institucijose dirbo dar ilgesnį laikotarpį nei užfiksuota VSD išvadoje, t. y. nuo 1996 iki 2016 metų (20 metų). Be to, pareiškėja ėjo aukštas skyriaus vadovo, vadovo pavaduotojo pareigas, o tai pagal LVAT praktiką savaime laikoma dar didesne grėsme Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjai turint leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėja nebedirba (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis yra išnykusi.
4.1. Pareiškėja nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjos lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydama jai pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu. Nors pareiškėja teigia, kad jos skundo reikalavimų pagrįstumą patvirtina teismų praktika, suformuota byloje Nr. eI2-10046-1064/2023, tačiau svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytoje byloje buvo panaikintas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą - užsieniečio skundą atmetė. Šiuo LVAT procesiniu sprendimu turėtų būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje, kadangi jame pateikti išaiškinimai (dėl įrodinėjimo standarto, įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose ir kt.) aktualūs ir šiai bylai. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, Sprendimo Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, Sprendimo Nr. 3, kuriuo atšaukta pareiškėjos daugkartinė Šengeno viza ir šie duomenys įrašyti į VIS, bei Sprendimo Nr. 4, kuriuo pareiškėja išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. sausio 9 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvoje gyvena jos tėvai, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai.
6.1. Departamentas Sprendimu Nr. 1 atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėja 1996–2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Darbas (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza tuo pagrindu, kad asmuo pateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. liepos 7 d. Pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje apie pareiškėjos darbą Lietuvoje duomenų nėra. Pareiškėja iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos motina I. I. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini).
6.1.1. VSD Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja Valstybės saugumo departamento pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais darbiniais santykiais. Pažymėtina, jog pareiškėjos šeiminiai, socialiniai ryšiai nenusveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Įvertinus tai, kad pareiškėja iki (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. (užsienietė nurodė, atsakydama į klausimyno 2 kl.), Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis nedažnai lankosi Lietuvoje (nuo 2015 m. valstybės sieną kirto 13 kartų), konstatuotina, jog ji nėra nutraukusi ryšių su (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog Migracijos departamentui priėmus sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja gali apsigyventi (duomenys neskelbtini). Vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjos motina I. I. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia užsienietės interesų užsienio valstybėje. Taip pat akcentuotina tai, jog Lietuvoje negyvena pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra, užsienietė darbo santykių Lietuvos Respublikoje neturi. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.
6.2. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Departamentas gavo VSD Išvadą. Sprendime Nr. 2 nustatytos tapačios aplinkybės kaip ir Sprendime Nr. 1, taip pat atsižvelgta į tai, kad buvo priimtas Sprendimas Nr. 1. Įvertinus UTPĮ 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šiai užsienietei buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, tačiau nustatyti šios užsienietės šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.3 bei 39 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjai nustatytinas 2 metų 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
6.3. Departamentas Sprendimu Nr. 3 nusprendė pareiškėjai atšaukti daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir duomenis apie atšauktą daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti į VIS. Migracijos departamentas nustatė, kad pareikškėja turi Lietuvos Respublikos išduotą daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2026 m. lapkričio 19 d., buvimo laikas – 90 dienų. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 str. 5 d., Sprendimu Nr. 2 įtraukė užsienietės duomenis į Nacionalinį sąrašą iki 2026 m. vasario 21 d. Atsižvelgus į tai, kad šiam užsieniečiui įvestas minėtas perspėjimas, jis nebeatitinka Šengeno sienų kodekso, 6 str. 1 d. e p. nustatytų atvykimo sąlygų. Vadovaudamasis Vizų kodekso 34 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad viza atšaukiama, kai paaiškėja, kad nebetenkinamos vizos išdavimo sąlygos, ir UTPĮ 21 str. 3 d. 4 p., kuriame nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo.
6.4. Departamentas Sprendimu Nr. 4 nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendimas Nr. 4 priimtas atsižvelgiant į VSD Išvadą, taip pat į priimtus Sprendimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Atsižvelgus į tai, kad Departamentas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką UTPĮ 133 str. 5 p. nustatytu pagrindu ir įvertinus tai, kad nenustatyta UTPĮ 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į jos kilmės valstybę, yra pagrindas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi išdavimo metu) nuostatos. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
8. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
9. Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.
10. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
11. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
12. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
13. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.
14. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
15. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p. nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
16. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
19. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
20. Pareiškėjos teigimu, ji yra pensininkė, Lietuvos Respublikoje prižiūri savo motiną ir seserį, kuriai reikalinga priežiūra, deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniuje, dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl pareiškėja net hipotetiškai negali kelti grėsmės Lietuvos valstybei. Pareiškėja dirbdama neturėjo jokių kontaktų su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis tarnybomis, gynybos ministerijos, teisėsaugos institucijomis, be to, nėra duomenų, kad kokie nors pareiškėjos veiksmai praeityje keltų ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą.
20.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., taip pat pareiškėja turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2026 m. lapkričio 19 d. Pareiškėja pildydama klausimyną nurodė, jog 1996–2000 m. dirbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje.
20.2. Departamento ginčijamas Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Šis VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėja 1996–2000 m. dirbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Pareiškėja dirbdama (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
20.3. Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėja neturėjo jokių kontaktų su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis tarnybomis, gynybos ministerijos, teisėsaugos institucijomis, nereiškia, kad ji negali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, nes ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) mokesčių sistemoje, todėl įvertinus VSD Išvadoje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos keliama grėsmė yra pakankamai reali.
20.4. Iš atsakovo Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, matyti, kad esminis Sprendimo Nr. 1 priėmimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjos 1996–2000 m. darbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Tačiau, iš minėto Sprendimo Nr. 1 turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza bei leidimas laikinai gyventi, Departamentas nenustatė pareiškėjos darboviečių Lietuvos Respublikoje, taip pat nustatė, kad pareiškėja iki (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina I. I. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nepagrįsti laikytini pareiškėjos skundo teiginiai, kad jos keliama grėsmė nėra reali, nes Departamentas pareiškėjos keliamą grėsmę sieja su pareiškėjos dirbtu darbu (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Pastebėtina, jog pareiškėja Lietuvoje nuolat buvo tik nuo (duomenys neskelbtini), tačiau ryšių su (duomenys neskelbtini) nebuvo nutraukusi, į Lietuvos Respubliką Departamento nustatytais duomenimis atvykdavo retai (nuo 2015 m. valstybės sieną kirto 13 kartų). Vien tai, jog pareiškėjos motina I. I. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjos buvusio darbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėja gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjos vertinimas dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas.
20.5. Iš į bylą pateikto klausimyno matyti, kad pareiškėja 10-ame klausime (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo, jog nepritaria, o 11-ame klausime (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pareiškėja pažymėjo, jog Ukrainai. Tačiau grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjos buvusios darbovietės, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams. Pareiškėjos nepritarimas Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui.
20.6. Be to, Departamentas rėmėsi ne tik VSD Išvada, tačiau vertino pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja turėjo galiojusią nacionalinę vizą bei leidimą laikinai gyventi, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos motina I. I., kuri turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra, pareiškėja darbo santykių Lietuvos Respublikoje neturi. Tuo tarpu Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą Nr. 1, rėmėsi informacija, susijusia su pareiškėjos keliama grėsme valstybės nacionaliniam saugumui, bei duomenimis apie pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į LVAT išaiškinimus, darytina išvada, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD Išvada, tačiau galutinį sprendimą atlikęs visų aplinkybių vertinimą priima būtent Migracijos departamentas. Ginčo Sprendime Nr. 1 atliktas individualus pareiškėjos vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, todėl pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Teismas nesutinka, kad Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjos darbu (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, kadangi, kaip minėta, Departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą.
20.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja dalinės nuosavybės teise yra savininkė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiuo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo A. I. turi (duomenys neskelbtini) proc. nustatytą darbingumo lygį. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja turi lietuvių kalbos B1 lygio pažymėjimą, mokosi lietuvių kalbos, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja turi dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), jog pareiškėjos motina yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), jog pareiškėja turi seserį, kuriai nustatytas darbingumo lygis, jog pareiškėja mokosi lietuvių kalbos ir yra registruota Užimtumo tarnyboje, nereiškia, kad pareiškėjai turėtų būti pakeistas leidimas laikinai gyventi ir nepanaikinta Šengeno viza. Be to, kaip matyti, pareiškėją sieja ryšiai su (duomenys neskelbtini), ji į Lietuvą atvykdavo retai. Vien tik pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvoje nėra vertintinas aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus Sprendimus.
21. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 4 skiriasi išvados dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui laipsnio vertinimo, teismas pažymi, jog ginčo Sprendimai priimti nustačius, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Sprendimas Nr. 4 yra priimtas po to, kai pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Sprendimu Nr. 1, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Sprendimu Nr. 2 ir atšaukta daugkartinė Šengeno viza Sprendimu Nr. 3. Departamentas nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į jos kilmės valstybę, todėl nustatė, kad yra pagrindas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skunde nurodomi Sprendimai yra priimti dėl skirtingų pagrindų t. y. Sprendimu Nr. 1 atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui, o Sprendimu Nr. 4 įvertinti priimti kiti ginčo Sprendimai ir nenustačius aplinkybių dėl kurių pareiškėja negalėtų būti išsiųsta į (duomenys neskelbtini), priimtas Sprendimas Nr. 4 nustačius, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Sprendimas Nr. 4 yra išvestinis sprendimas, priimtas atsižvelgiant į ankstesnius ginčo Sprendimus Nr. 1, 2, 3, todėl pareiškėjos pavojingumo laipsnio vertinimas Sprendime Nr. 4 yra aukštesnis nei Sprendime Nr. 1, kadangi priimant Sprendimą Nr. 4, jau buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, uždrausta atvykti bei panaikinta Šengeno viza.
22. Pareiškėjos manymu, teismas turėtų vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10046-1064/2023, kurioje A. A. skundas buvo tenkintas, nes pareiškėjos situacija lengvesnė, dirbtas darbas mažiau pavojingas nei nagrinėtoje byloje. Teismas pastebi, kad pareiškėjos skunde minimas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023 buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo A. A. skundas atmestas. LVAT nustatė, kad A. A. darbas (duomenys neskelbtini) bausmių vykdymo sistemoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Atsižvelgus į tai, kad LVAT minėta nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo panaikintas, pareiškėjo A. A. skundas atmestas, todėl darytina išvada, jog asmenų darbas, susijęs su kylančiomis grėsmėmis Lietuvos valstybės saugumui, vertintinas kaip pagrindu atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi.
23. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą Nr. 1, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).
24. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas Nr. 1 yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjos vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas Nr. 1 atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą Nr. 1 priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime Nr. 1 neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo Nr. 1 motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas Nr. 1 paliekamas nepakeistas.
26. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjos individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėja, siekdama paneigti atsakovo Sprendime Nr. 2 padarytas išvadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas 2 metų 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jos atžvilgiu yra neproporcingas.
27. Iš Sprendimo Nr. 2 turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus dėl draudimo atvykti. Sprendime Nr. 2 pažymėta, jog įvertinus UTPĮ 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šiai užsienietei buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, tačiau nustatyti šios užsienietės šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.3 bei 39 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjai nustatytinas 2 metų 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
28. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą Nr. 2 atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas Nr. 2 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.
29. Vizų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viza atšaukiama, kai paaiškėja, kad nebetenkinamos vizos išdavimo sąlygos, ir UTPĮ 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo. Kadangi pareiškėja neatitiko vizos išdavimo sąlygų priėmus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, to pasėkoje priimtas Sprendimas Nr. 3, kuriuo atšaukta pareiškėjos Šengeno viza bei duomenys įrašyti į VIS. Taip pat priėmus Sprendimą Nr. 2 ir uždraudus pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo pagrindas Departamentui priimti Sprendimą Nr. 4 bei išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Teismui konstatavus ginčijamų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumą bei pagrįstumą, išvestiniai Sprendimai Nr. 3 ir Nr. 4, priimti minėtų Sprendimų pagrindu, paliekami nepakeisti.
30. Pareiškėjos advokato naujai pateikti paaiškinimai ir dokumentai nepaneigia ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog skundžiami Sprendimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus Sprendimus, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
32. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. Z. (N. Z.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.