Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-65-901/2015 pagal ieškovės „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metaloidas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Metaloidas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą dalyje dėl 15500,00 Eur nuostolių ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2014-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės ieškinyje nurodomos netinkamos kokybės trinkelės yra tos pačios trinkelės, kurias ieškovė įsigijo iš atsakovės. Teismas skundžiamame sprendime nedetalizavo kokiose konkrečiai sąskaitose faktūrose, reklamacijoje buvo nurodyti tokie kaip ir trinkelių įsigijimo iš atsakovės sutampantys duomenys kaip prekių rūšis, kiekiai, išmatavimai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011-09-16 PVM sąskaita - faktūra Nr. 50/2011, pagal kurią ieškovė pardavė rangovui P. W. tokius pačius trinkelių kiekius, nėra pasirašyta prekių pirkėjo, kaip ir nėra byloje jos apmokėjimo dokumento, taip pat šios sąskaitos faktūros realizavimo, t.y. prekių pervežimo pagal šią sąskaitą faktūrą. 2013-06-10 Bogorijos viešosios pradinės mokyklos direktorės reklamacijoje rangovui P. W., priešingai nei nurodė teismas, nenurodyta nei prekių kiekis, nei prekių išmatavimai, apsiribojant tuo, kad ši danga buvo paklota pagal 2011-09-02 sutartį Nr. 272.35.2011, kuri į bylą taip ir nebuvo pateikta, nors teismas buvo nutaręs šią sutartį išreikalauti. Taip pat teismas darydamas išvadą apie trinkelių tapatumą, nepagrįstai rėmėsi CMR važtaraščiu, kadangi šis dokumentas nepilnai išverstas, prekių gavimo data reikiamoje važtaraščio grafoje nenurodyta. Be to teismas nevertino vienų iš svarbiausių bylos įrodymų - 2011-10-28 Lenkijos Bogorijos gminos komisijos protokolo ir 2014-07-15 Z. B. rašto, nepašalino dėl šių dokumentų kilusių abejonių. Aplinkybės, kad ieškovė turėjo atsakovės pateiktus 2010-04-16 Prekės TŪV (atitikties) sertifikatą ir 2010-05-27 higienos pažymėjimą neįrodo, jog šie dokumentai ieškovei buvo pateiki kartu su ginčo trinkelėmis, o liudytojų parodymai dėl trinkelių nekokybiškumo nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinimai kritiškai, kadangi šie asmenys neturėjo specialių žinių, reikalingų tokių aplinkybių konstatavimui.Ieškovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokios būklės yra trinkelės. Vieninteliai teismui pateikti įrodymai – fotonuotraukos nelaikytini patikimais įrodymais, kadangi tik vienas iš liudytojų apklaustas asmuo patvirtino, jog yra įsitikinęs, kad šios trinkelės yra iš byloje aptariamų mokyklų Lenkijoje, t.y. mokyklos Bogoria rajone aikštelėje. Tačiau nei vienas liudytojas bent iš dalies nepatvirtino, jog fotonuotraukos yra iš mokyklos Vlodavoje ir todėl teismas turėjo konstatuoti, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip atrodo šalia šios mokyklos paklotos, ieškovės teigimu, nekokybiškos trinkelės.Teismo išvada dėl patirtos žalos dydžio yra nepagrįsta, kadangi apeliantė jokios žalos ieškovei nėra padariusi. Ieškovė nepatyrė tokios žalos, kurią nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi mokyklos, kuriose buvo paklotos ginčo trinkelės, tas trinkeles iki šios dienos naudoja. Atsakovė su ieškove bendradarbiavo, ir teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pažeidė sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Šiai dienai ieškovė nėra patyrusi jokių išlaidų guminių trinkelių trūkumams pašalinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo CK 6.249 straipsnio 3 dalies pagrindu neatitinka realumo, būtinumo ir protingumo kriterijų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė tokio prašymo nereiškė. O teismo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis senaties terminui atnaujinti, kadangi ieškinį pavėluota pareikšti ne dėl to, kad reikėjo išversti daug dokumentų, o todėl, kad ieškovė laukė, jog atsakovė patenkins jos pretenzijas.Spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kadangi minėta teisės norma kalba apie atvejį, kai skolininkas praleidžia terminą prievolei įvykdyti. Šiuo konkrečiu atveju ginčas yra dėl žalos atlyginimo, o ne dėl termino įvykdyti prievolę pažeidimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, teismas visiškai pagristai įvertino įrodymų visumą ir nustatė, kad ieškovė iš atsakovės pirktas trinkeles perdavė P. W., kuris šias trinkeles klojo Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklų žaidimų aikštelėse, ir, kad tai tos pačios trinkelės patvirtina ne tik paties ieškovo atstovo nuoseklūs paaiškinimai, bet ir bylos medžiaga. Pirmiausia atitinka sąskaitose faktūrose, taip pat P. W. pretenzijoje (reklamacijoje) ieškovei nurodyti šių prekių rūšis, kiekiai, išmatavimai. Šalių atstovai teismo posėdžio metu pripažino, kad rangovo faktūros vertimas dėl trinkelių spalvų netikslus ir kad rangovo iš ieškovės buvo užsakyta 500 kv.m. oranžinių ir 100 kv.m. mėlynų trinkelių. Be to, iš 2011-09-28 CMR važtaraščio bei vežėjo Mario Trans Mariusz Krzyvvda ieškovei pateiktos apmokėjimui už tarptautinį vežimą PVM sąskaitos faktūros 550 Eur sumai matyti, kad 2011-09-28 - 2011-09-30 prekių vežimo maršrutas buvo prekių paėmimas iš atsakovo sandėlio Šiauliuose į ieškovo sandėlį Lenkijoje, galiausiai į Bogorijos miestą Lenkijoje. Atsakovė savo teiginių, kad galimai kitas trinkelių tiekėjas galėjo pateikti mokykloms trinkeles niekuo nepagrindė.Teismas pagrįstai sprendė, jog bylos medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovės gaminiai - oranžinės spalvos trinkelės, sudėti Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklų žaidimų aikštelėse yra su akivaizdžiais trūkumais, yra nesaugūs ir netinkami eksploatuoti, neturi tų savybių, kurių pirkėjai ir užsakovai galėjo tikėtis, kad trinkeles galima būtų naudoti pagal paskirtį. Prekių trūkumus patvirtina tiek Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklų pretenzijos rangovui, tiek liudytojų parodymai, tiek ieškovės pateiktos fotonuotraukos iš Bogorijos mokyklos.Priešingai, nei nurodė atsakovė, ieškovė 2015-10-07 Šiaulių apylinkės teismo posėdžio metu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškinio senaties terminas vis dėl to yra praleistas. Tačiau teismas ir savo iniciatyva pagristai pažymėjo, kad įvertinant bylos sudėtingumą įrodinėjimo prasme, ir kitas bylos aplinkybes, pripažintina, kad neva pavėluotą ieškinio pareiškimą lėmusios priežastys yra svarbios ir yra pagrindas atnaujinti nežymiai praleistą ieškinio senaties terminą. Be to ieškovės nuomone, pagal bylos aplinkybes ieškinio senatis turi būti skaičiuojama ne nuo 2013-08-26, t.y. ieškovės el. laiško vienam iš atsakovės darbuotojų, o nuo 2013-09-05 t.y. nuo ieškovės registruotu paštu nusiusto atsakovei trinkelių broko pavyzdžio gavimo pas atsakovę.Teismas pagristai svarstė, kad ieškovės pretenzijos atsakovei dėl oranžinių trinkelių pareikštos garantiniu laikotarpiu, t.y. iki 2013-09-28, todėl atsakovei kyla pareiga šias prekes pakeisti tinkamomis arba atlyginti šių prekių kainą. Kadangi atsakovė atsisakė pakeisti prekes tinkamomis, todėl ieškovė pagrįstai reikalavo atlyginti žalą, kurią ji patyrė įsigijusi netinkamos kokybės prekes, kurių negalima naudoti pagal paskirtį. Teismas pagristai nustatė, kad kadangi atsakovė pardavė ieškovei už 15500,00 Eur nekokybiškas oranžinės spalvos trinkeles, su ieškove nebendradarbiavo ir garantiniu prekių laikotarpiu šių prekių nepakeitė analogiškomis, dėl to ieškovė patyrė tokio dydžio žalą.Apeliaciniu skundu ieškovė „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-65-901/2015, priteisiant iš atsakovės UAB „Metaloidas“ pagal ieškovės „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ ieškinį likusioje dalyje: dėl Lenkijos PVM mokesčio nuostolių - 3759,35 Eur, dėl transportavimo nuostolių - 738,00 Eur, dėl senų netinkamos kokybės trinkelių utilizavimo nuostolių - 3652,02 Eur ir atitinkamai koreguoti kitas sumas dėl teismo išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiaulių apylinkės teismas tinkamai sprendė dėl ieškovės realiai patirtos žalos dėl netinkamos kokybės prekių įsigijimo iš atsakovės, ir priteisė būsimus nuostolius už prekę - analogiškas trinkeles, tačiau teismas iš dalies klaidingai vertino, kad bylos ginčo šalių susitarimu buvo numatytas 0 procentų PVM tarifas ieškovei įsigyjant iš atsakovės prekes. Nagrinėjamu atveju ieškovei pakartotinai įsigyjant ginčo prekes, ji pakartotinai turės sumokėti privalomus valstybės mokesčius, t.y. 23 proc., Lenkijos PVM (VAT) (3759,35 Eur). Apeliantės teigimu, byloje pateikti duomenys - 2011-09-16 VAT (PVM) sąskaita faktūra Nr. 50/2011 įrodo ieškinyje nurodytą VAT (PVM) skaičiavimo mechanizmą. Atsakovei pačiai šalinant ginčo trinkelių trūkumus, tokio Lenkijos PVM (VAT) mokesčio mokėti nereikėtų, nes tokiu atveju nebūtų sukuriamas naujas Lenkijos PVM (VAT) objektas.Pirmosios instancijos teismas nepagristai nesutiko su ieškovės prašymu priteisti būsimus nuostolius už naujų oranžinių trinkelių transportavimą (738,00 Eur), taip pat 3652,02 Eur už senų netinkamos kokybės trinkelių utilizavimo išlaidas bei pakartotinų trinkelių klojimo statybos darbų išlaidas. Konkrečiu atveju nurodyti minėtų nuostolių realumą ir dydį kitaip, nei ieškovė pateikė byloje, nebuvo galimybės, nes skaičiuodama būsimus nuostolius, ieškovė rėmėsi išskirtinai objektyviais ir realiais rodikliais, esančiais byloje, o būtent ankščiau jau patirtomis transportavimo išlaidomis, rangovo P. W. skaičiavimais, trinkelių paklojimo Bogorijoje 2011-09-16 faktūra bei 2011-10-28 protokolo lentele.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Metaloidas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad perkant naujas gumines trinkeles, jai tektų vėl sumokėti 3759,35 Eur Lenkijos PVM. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta sąskaita nėra tinkamas įrodymas, kadangi ji atspindi tarp Lenkijos subjektų (t.y. ieškovės ir P. W.) įvykusį pirkimą - pardavimą, todėl ir buvo taikytas 23 proc. PVM. Tačiau visos Europos Sąjungos valstybės narės, kurių narėmis taipogi yra Lietuva, Lenkija ir Vengrija, turi 0 procentų tarifą, kuris paprastai taikomas prekių tiekimui į kitas Europos Sąjungos valstybes nares bei eksportui. Tuo atveju, jei ieškovė, kuri yra įregistruota Lenkijoje kaip PVM mokėtoja, pirktų gumines trinkeles iš bet kurios bendrovės, esančios Europos Sąjungos valstybėje narėje, ji PVM mokėti neturėtų, todėl ieškovė, prašydama priteisti 3759,35 Eur tariamo PVM, piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi siekia nepagrįsto praturtėjimo. Be to byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė PVM jau mokėjo.Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad naujai įsigytų trinkelių transportavimo išlaidos sudarytų 600,00 Eur, o vien ieškovės pateikiami samprotavimai neįrodo šių išlaidų realumo. Ieškovės nurodoma 2011-09-16 faktūra, 2011-10-28 protokolo lentelės 2 skiltis neįrodo, kad senų netinkamos kokybės trinkelių utilizavimo išlaidos bei pakartotinos trinkelių klojimo statybos darbų išlaidos realiai kainuotų 25,00 Lenkijos zlotų už 1 m² ir kad ši kaina atitinka įprastus šios paslaugos įkainius bei šiai dienai yra protinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, atlyginimo bei dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė UAB „Metaloidas“ pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliantės UAB „Metaloidas“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė UAB „Metaloidas“ prašo priimti pateiktus naujus įrodymus – ekspertinio tyrimo akto, važtaraščio ir PVM sąskaitos – faktūros kopijas, motyvuodama tuo, kad šiais įrodymais siekia įrodyti apeliacinio skundo teiginius. Pažymėtina, kad jokių aplinkybių, dėl kurių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nenurodo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai nei, kad įprastai, todėl spręstina, kad apeliantė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo pareigą ir galimybę šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantė anksčiau negalėjo pateikti šių rašytinių įrodymų, nėra nurodyta ir nenustatyta, todėl apeliantei netinkamai vykdant procesines pareigas, ji turi prisiimti ir galimas neigiamas tokių pareigų nevykdymo pasekmes, o konkrečiu atveju atsisakymą priimti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, atsisako priimti ir vertinti apeliantės 2016-03-29 pateiktus naujus įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ ir atsakovė UAB „Metaloidas“ 2010-2011 m. laikotarpiu susitarė dėl guminių EPDM trinkelių (500 kv.m. oranžinių ir 100 kv.m. mėlynų) po 31,00 Eur už kv.m. pirkimo - pardavimo (1 t. 11-16 b.l.). Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apmokėjo 2011-09-28 atsakovės išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Serija MTR Nr. 0000024 bendrai 18600,00 Eur sumai (be PVM) (1 t. 10 b.l.) bei, kad minėtoje sąskaitoje nurodytos prekės – trinkelės buvo pristatytos ieškovei. Byloje pateiktas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (toliau – CMR) bei 2011-09-30 MarioTrans Mariusz Krzywda PVM sąskaita – faktūra Nr. 0972/2011/T patvirtina, kad prekės 2011-09-28 paimtos iš atsakovės buveinės (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, buvo pristatytos P. W. į Bogoriją (Lenkija) (1 t. 69-70, 73-74 b.l.). 2011-09-16 ieškovė „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 50/2011 pardavė P. W. 500 kv.m. oranžinės ir 100 kv.m. mėlynos saugios dangos (1 t. 67-67 b.l.). 2013-08-23 P. W. pateikė pretenziją ieškovei dėl pagal 2011-09-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 50/2011 įsigytos oranžinės spalvos saugios dangos pakeitimo, teigdamas, kad per garantinį laikotarpį išryškėjo dangos defektai – į viršų išsilenkė plytų kampai, sukietėjo ir suskilo EPDM sluoksnis bei visiškai išbluko spalva (1 t. 61-62 b.l.). 2013-08-26 ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad gavo pretenziją iš kliento dėl 2011-09-28 pirktų prekių, t.y. oranžinių plytelių kokybės (1 t. 18 b.l.). 2013-12-31 galutiniu raginimu dėl kokybės garantijos įsipareigojimų vykdymo ieškovė pareikalavo atsakovę neatlygintinai pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybes preke prekės buvimo vietose (1 t. 8-9 b.l.). Atsakovei netenkinus ieškovės reikalavimų, 2016-03-03 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 24494,74 Eur žalos atlyginimo (1 t. 1-4 b.l.). Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, jog būtent iš atsakovės įsigytos nekokybiškos oranžinės trinkelės buvo panaudotos dengiant žaidimų aikšteles Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklose, 2015-10-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 15500,00 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 15500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2014-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės UAB „Metaloidas“ apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, prieštaringai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Ieškovė „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nepagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos dydį.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, iš dalies sutinka su apeliantės UAB „Metaloidas“ argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nenustatė bei neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo trinkelių gamintojo nustatymu bei jų kokybe, kas šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl procesiniuose dokumentuose nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto.Nagrinėjamu atveju yra aktualios CK IV dalies XXIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios pirkimo – pardavimo teisinius santykius. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, kuriame numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal šią nuostatą neatitikimo kokybės reikalavimams faktą turi įrodyti pirkėjas.Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei CK nuostatas, konkrečiu atveju atsakovei neigiant ieškovės nurodytas aplinkybes, kad būtent atsakovės pagamintomis ir ieškovei 2011-09-28 perduotomis ginčo prekėmis – oranžinėmis trinkelėmis buvo išklotos vaikų žaidimo aikštelės Lenkijos mokyklose, esančiose Bogorijos ir Vlodavos miestuose, ieškovei kilo pareigą įrodyti, kad atsakovės ieškovei parduotas ginčo trinkeles įsigijęs P. W. tas pačias trinkeles panaudojo minėtų žaidimų aikštelių išklojimui, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius šių tinklelių defektus. Tik nustačius šias faktines aplinkybes toliau galėjo būti sprendžiamas atsakovės atsakomybės dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo klausimas.Šiuo atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybes, kad ieškovė iš atsakovės UAB „Metaloidas“ pirktas trinkeles perdavė P. W., kuris šias trinkeles klojo Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklų žaidimų aikštelėse, įrodo ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, prekių rūšies, kiekių, išmatavimų atitikimai sąskaitose faktūrose, taip pat P. W. pretenzijoje (reklamacijoje) ieškovei, 2011-09-28 CMR važtaraštis bei vežėjo Mario Trans Mariusz Krzywda ieškovei pateikta apmokėjimui už tarptautinį vežimą PVM sąskaita faktūra, iš kurių matyti, 2011-09-28 – 2011-09-30 prekių vežimo maršrutas buvo prekių paėmimas iš atsakovo sandėlio Šiauliuose į ieškovo sandėlį Lenkijoje, galiausiai į Bogorijos miestą Lenkijoje. Taip pat teismas vertino, kad minėtas aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas (pvz. 2010-04-11 raštas), ieškovės rangovui, o šio vėliau užsakovams Bogorijos ir Vlodavos miestų atitinkamoms savivaldos institucijoms (gminoms) perduoti UAB „Metaloidas“ kartu su prekėmis pateikti 2010-04-16 Prekės TŪV (atitikties) sertifikatas, 2010-05-24 higienos pažymėjimas ir užsakovų trinkelių klojimo mokyklose priėmimo aktai (protokolai). Teisėjų kolegija įvertinusi minėtų rašytinių įrodymų turinį bei byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes yra pagrindo spręsti, kad teismas šias išvadas padarė visapusiškai neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų turinio, jų sąsajumo su ginčo dalyku, taip pat netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą tarp šalių.Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiga įrodyti, kad ginčo trinkelės išklotos Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklų žaidimų aikštelėse yra ne tos pačios trinkelės, kurias iš atsakovės įsigijo ieškovė, kyla atsakovei. Kaip minėta, konkrečiu atveju, pareiga įrodyti ieškinio reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes kyla ieškovei (CPK 178 straipsnis, CK 6.333 straipsnio 1 dalis).Antra, teisėjų kolegija sutinka, jog prekių rūšies ir kiekių atitikimai 2011-09-28 PVM sąskaitoje - faktūroje Serija MTR Nr. 0000024 ir 2011-09-16 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 50/2011, bei CMR važtaraštis ir 2011-09-30 MarioTrans Mariusz Krzywda PVM sąskaita – faktūra Nr. 0972/2011/T suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės 2011-09-28 iš atsakovės įsigytos prekės buvo pristatytos P. W. į Bogoriją (Lenkija), tačiau vertina, kad šie duomenys objektyviai neįrodo, kad P. W. būtent šias trinkeles panaudojo Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklų žaidimų aikštelių išklojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas ir vertino, kad aplinkybė, jog rangovui P. W. ieškovės išankstinės sąskaitos išrašymo data (2011-09-16 ) yra ankstesnė nei atsakovės išrašytos prekių atsiėmimo dieną (2011-09-28) dar neįrodo, kad ieškovės iš atsakovės pirktos trinkelės nebuvo perduotos rangovui, tačiau teisėjų kolegija turi pagrindo vertinti, kad teismas šias išvadas padarė nepašalinęs šių įrodymų prieštaringumo bei nenustatęs bylai reikšmingų aplinkybių. Pabrėžtina, kad iš pagal teisinės pagalbos prašymus Lenkijoje atliktos liudytojų apklausos protokolų matyti, kad P. W. apklausos metu paaiškino, kad, „kai klojome tas plokštes, nematėme, kieno gamybos tos plokštės. Apie tai, kas yra plokščių gamintojas aš sužinojau tik tuomet, kai ponas G. pateikė tų plokščių sertifikatus.“ (2 t. 32 b.l.). Iš ieškovės atstovo 2015-02-17 teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad P. W. rangos darbus Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklose atliko viešųjų pirkimų pagrindu (2015-02-17 teismo posėdžio garso įrašas), tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių kokius duomenis apie planuojamas naudoti medžiagas (konkrečiai – aikštelių dangą) P. W. kartu su pasiūlymu pateikė perkančiajai organizacijai. Pažymėtina, kad iš pačios ieškovės 2010-04-11 elektroninio rašto atsakovei matyti, kad ieškovė nurodė, jog siunčiant pasiūlymą mokykloms ji turi parodyti ir atsakovės pasiūlymą, taip pat nurodė, jog nori užsisakyti 10 m dangos ir ją pateikti kaip pavyzdžius (1 t. 14 b.l.). Iš 2011-10-28 Bogorijos gminos komisijos protokolo matyti, kad priimant P. W. įrengtą objektą komisijai buvo pateikta 2011-09-02 sutartis Nr. 272.35.2011 (1 t. 125 b.l.), pažymėjimai ir sertifikatai bei statybos žurnalas (1 t. 127 b.l.). Taip pat minėtame protokole buvo nurodyta, kad darbai buvo vykdyti nuo 2011-09-02 iki 2011-09-20 (1 t. 126 b.l.). Paaiškinant šią aplinkybę, ieškovė pateikė teismui 2014-07-15 Bogorijos valsčiaus raštą, kuriame minėtos institucijos įgaliotas asmuo nurodė, jog Galutinio priėmimo ir atidavimo naudoti (eksploatuoti) protokole įsivėlė rašybos klaida – „įrašyta, kad darbai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2011-09-20, o turi būti – nuo 2011-09-02 iki 2011-10-20“ (2 t. 153-154 b.l.). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog darbai buvo baigti 2011-10-20 byloje nėra pateikta (pvz. statybos darbų žurnalo). Iš 2011-10-18 galutinio priėmimo protokolo matyti, kad „Žaidimų aikštelės įrengimas prie Vlodavo pagrindinės mokyklos Nr. 3 pagal programą LINKSMA MOKYKLA“ darbai iš vykdytojo P. W. buvo priimti 2011-10-14 užduoties įvykdymo terminas pagal sutartį – 2011-10-31, vykdytojas pateikė sumontuotų įrenginių garantinį lapą ir saugos pažymėjimą (1 t. 128-129 b.l.). 2014-06-02 nutartimi teismas nutarė kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Lenkijos atitinkamą instituciją, kad iš P. W. išreikalautų ir pateiktų Šiaulių apylinkės teismui Bogorijos viešosios pagrindinės mokyklos ir šio asmens 2011-09-02 pasirašytą sutartį Nr. 272.35.2011 ir visus su šia sutartimi susijusius dokumentus - pagal šią sutartį įsigytų guminių trinkelių perdavimo-priėmimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą (2 t. 1-2 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad teismas su teisinės pagalbos prašymu kreipėsi į atitinkamas Lenkijos institucijas (2 t. 11-17, 24 b.l.), tačiau minėta sutartis teismui nebuvo pateikta. Bylos nagrinėjimo metu papildomai klausimas dėl šios sutarties išreikalavimo spręstas nebebuvo. Iš pagal teisinės pagalbos prašymus Lenkijoje atliktos liudytojų apklausos protokolų matyti, kad liudytojas J. K. apklausos metu nurodė, kad „Pagal investuotojo – Vlodavos miesto tarybos pateiktą techninę specifikaciją matyti, kad buvo paklota iš UAB „Metaloidas“ įsigytų kvadratinių plokščių danga.“ (2 t. 133 b.l.). Liudytojas Z. B., Begorės savivaldybės mero pavaduotojas, apklausos metu nurodė, jog nežino kas buvo plokščių gamintojas, P. W. pateikė naudojamų medžiagų sertifikatus (2 t. 149 b.l.). Taigi iš šių parodymų yra pagrindo spręsti, kad nei vienas iš minėtų liudytojų, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai nepatvirtino, kad Bogorijos ir Vlodavos mokyklose buvo suklotos iš UAB „Metaloidas“ įsigytos trinkelės, bei teigė, kad apie trinkelių gamintoją sprendė tik iš ieškovės ir P. W. pateiktų UAB „Metaloidas“ sertifikatų. P. W. apklausos metu taip pat patvirtino, kad apie tai kas yra trinkelių gamintojas taip pat sužinojo tik iš pateiktų sertifikatų. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2010-04-16 atitikties sertifikatas (TUV sertifikatas) (1 t. 59-60 b.l.) elektroniniu paštu ieškovei buvo persiųstas 2010-05-04 (1 t. 15-16 b.l.), o trinkeles ieškovė iš atsakovės įsigijo iš atsakovės 2011-09-28, t.y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo atitikties sertifikato išsiuntimo ieškovei. Ieškovė šių aplinkybių neneigė (1 t. 114 b.l.). Be to iš 2010-04-12 elektroninio susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad 2010 metų pradžioje atsakovė ieškovei siūlė įsigyti skirtingų rūšių ir kokybės prekes (1 t. 11-14 b.l.). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytas atitikties sertifikatas, 2010-05-24 higienos pažymėjimas (1 t. 120-121 b.l.) bei guminių plokščių (pagamintų iš perdirbtų gumos atliekų) savybės ir naudojimo instrukcija (1 t. 130-137 b.l.) buvo pateikti kartu su 2011-09-28 iš atsakovės įsigytomis trinkelėmis byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė iš atsakovės UAB „Metaloidas“ pirktas trinkeles perdavė P. W., kuris šias trinkeles klojo Lenkijos Bogorijos ir Vlodavos mokyklų žaidimų aikštelėse, padaryta visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nenustačius faktinių bylos aplinkybių, neįvertinus įrodymų viseto. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog ieškovė 2010 metais iš atsakovės gautus atitikties sertifikatą bei higienos pažymėjimą savo iniciatyva pateikė P. W., o šis atitinkamai kitoms institucijoms, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nelaikyti pakankamais įrodymais patvirtinančiais, jog ginčo trinkelių gamintoja buvo atsakovė.Trečia, teisėjų kolegija vertina, kad byloje pateikti duomenys – fotonuotraukos (1 t. 75-78 b.l.) bei Vlodavo 3-iosios pagrindinės mokyklos direktoriaus J. K. raštas (1 t. 63-64 b.l.) ir Bogorijos viešosios pradinės mokyklos direktorės Z. A. reklamacija (1 t. 65-66 b.l.), taip pat negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys prekių nekokybiškumą. Pažymėtina, kad iš pagal teisinės pagalbos prašymus Lenkijoje atliktos liudytojų apklausos protokolų matyti, kad liudytojas J. K. apklausos metu nurodė, kad negali tvirtinti, jog pateiktose septyniose nuotraukose esančios plokštės yra plokštės paklotos prie Vlodavos pagrindinės mokyklos Nr. 3 (2 t. 133 b.l.), liudytojas Z. B., Begorės savivaldybės mero pavaduotojas, apklausos metu nurodė, jog „nuotraukos turbūt darytos Bogorėje. Jose yra žaidimų aikštelė prie Begorės pagrindinės ir pradinės mokyklų.“ (2 t. 143 b.l.). Liudytojas R. G. taipogi nurodė, jog jo manymu „šiose nuotraukose matyti valstybinės mokyklos aikštelės Bogoria rajone, ir nebūtinai Vlodavoje“ (2 t. 31 b.l.). Liudytojas P. W. nurodė, jog „pateiktose nuotraukose atpažįstu Begorės mokyklos aikštelę“ (2 t. 32 b.l.). Taigi iš byloje pateiktų liudytojų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad fotonuotraukose yra užfiksuota žaidimų aikštelė Bogorijoje, tačiau nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti, kad šiose nuotraukose taip pat yra užfiksuota Vlodavos mokykloje esanti žaidimų aikštelė. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad siekiant nustatyti trinkelių defektus buvo kreiptasi į atitinkamus specialistus, kad būtų atlikta trinkelių defektų ekspertizė. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas 2015-09-07 ir 2015-10-07 teismo posėdžių metu nurodė, jog P. W. yra pateikti ieškiniai dėl trinkelių defektų pašalinimo (2015-09-07 teismo posėdžio garso įrašas 10:55 min.; 2015-10-07 teismo posėdžio garso įrašas 01:11:37 – 01:13:16 min.), tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nesiaiškino, neįpareigojo ieškovės pateikti papildomų duomenų, taip pat nesiūlė šalims kreiptis dėl ekspertizės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Nors teismo eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių gali turėti reikšmingos informacijos siekiant byloje objektyviai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje civilinė atsakomybė apibrėžta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui, t. y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kasatorius statomame objekte montavo ne tik iš atsakovo, bet ir iš kitų tiekėjų pirktus vamzdžius, kasatoriui teko pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad būtent atsakovas pardavė jam nekokybiškus vamzdžius (t. y. atliko neteisėtus veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės prasme). Nenustačius tokio fakto, kitos aplinkybės (vamzdžių neatitiktis kokybės reikalavimams, kasatoriaus patirtų nuostolių dydis) tampa teisiškai nereikšmingos šalių ginčui išspręsti, todėl nenustatinėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012).Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytą, sprendžia, kad konkrečiu atveju atsakovės atsakomybę dėl ginčo trinkelių defektų iš esmės grindžiant tik 2010 metais iš atsakovės gautais atitikties sertifikatu, pažymėjimais ir fotonuotraukomis bei kilus pagrįstų abejonių dėl jų įrodomosios reikšmės bei sąsajumo su kitais byloje esančiais duomenimis, yra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju nepagrįstai vertino, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančiu, jog konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Be to, kaip minėta, negauti visi prašyti duomenys pagal teismo 2014-06-02 nutartį dėl teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįpareigojo šalių pateikti papildomus įrodymus bei nepakankamai išsamiai išsiaiškino dėl ieškovės iš atsakovės įsigytų trinkelių pardavimo P. W. bei jų panaudojimo aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad būtent atsakovė pardavė ieškovei nekokybiškas trinkeles bei, kad parduotos trinkelės tikrai yra nekokybiškos, o tuo pačiu ir dėl atsakovės atsakomybės atlyginti ieškovės patirtą (būsimą) žalą, turėjo imtis priemonių siekiant išaiškinti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes – įpareigoti pateikti papildomus duomenis, išreikalauti įrodymus, kurie nepateikti teismui, bei kurių šalys negali gauti, pasiūlyti šalims skirti ekspertizę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti išvadą, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus bei išreikalauti įrodymus, kurių šalys negali gauti.Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškinio senaties bei dėl kitų atsakovės bei ieškovės „Gruszecki Ryszard Firma A.R.G.“ apeliacinių skundų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.