- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- I-7167-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01810-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde ( b. l. 2–23) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. kalėjo Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos 1–ame sektoriuje kankinančiomis, žiauriomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad iki 2016 m. liepos 26 d. 1-o būrio 3,4,6,8 ir 10 gyvenamosiose patalpose gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, dėl to patyrė diskomfortą, nemigą. Dėl patalpų perpildymo 1 būryje trūko sanitarinių įrenginių (tualetų, praustuvių), norint jais pasinaudoti, teko laukti eilėje. Naudojantis jais, buvo raginama paskubėti, todėl patyrė nepatogumų diskomfortą, pažeminimą. 1-o būrio prausykloje nebuvo veidrodžių, higienos reikmenų lentynėlių, todėl negalėjo tinkamai prisižiūrėti, neturėjo kur pasidėti asmens higienos priemonių. 1-ame būryje naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes duše nebuvo pertvarų (užuolaidų). Teigė, kad 1 būrio 3,4,6,8 ir 10 gyvenamųjų patalpų dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, nesiekė 200 lx, todėl greitai pavargdavo akys, negalėjo skaityti, rašyti, atlikti kasdienių darbų. Šių patalpų elektros instaliacija buvo netvarkinga, iš sienų ir lubų kyšojo elektros laidai, todėl nebuvo užtikrintas jo saugumas, jautė baimę aplinkai, dėl to atsirado nemiga. 1 būrio 3,4,6,8 ir 10 gyvenamųjų patalpų grindys, sienos, lubos buvo netvarkingos, nubyrėjusiais dažais, išdaužytos. 1 ir kitų būrių gyvenamosiose patalpose ventiliacija neveikė, jos buvo vėdinamos tik per langus, todėl jose buvo drėgna. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK veikiančioje parduotuvėje nebuvo vykdoma prekių kainų kontrolė, joje kainos buvo didesnės nei laisvėje veikiančiose parduotuvėse, nebuvo sudaryta galimybė susigrąžinti depozitą už tarą, todėl pareiškėjas labai išgyveno, nes taip buvo siekiama iš jo pasipelnyti, nepagrįstai praturtėti. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė fizinį skausmą, psichologinių, emocinių, dvasinių išgyvenimų, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 31–38), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 122) nurodė, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. balandžio 9 d. Ginčo laikotarpiu kalint 1 lokalinio sektoriaus patalpose vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. 1 sektoriaus būriuose įrengtas dieninis elektros apšveitimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Elektros instaliacija 1 sektoriaus būrių gyvenamosiose patalpose sumontuota paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose ji yra tvarkinga. Gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, ji buvo nedelsiant tvarkoma. Pareiškėjas su skundais dėl elektros instaliacijos gedimų nesikreipė. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekami įstaigos lėšomis. Duomenų, kokios būklės ir kada buvo remontuojamos 1 sektoriaus patalpos ginčui aktualiu periodu, pateikti negali. 1 būrio tualete buvo 5 klozetai, prausykloje – 5 praustuvės, 2 būrio tualete - prausykloje buvo 1 unitazas ir 1 praustuvė kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje, 4 būrio tualete-prausykloje buvo 3 klozetai ir 3 unitazai bei 10 praustuvių, 7 būrio tualete–prausykloje buvo 7 unitazai ir 7 praustuvės. Prausyklose prie praustuvių sumontuoti veidrodžiai, 1 sektoriaus bendroje dušinėje įrengta 12 dušo purkštukų, pertvarų dušinėje nėra. Pareiškėjas su skundais dėl veidrodžių, lentynėlių, laukimo eilėse prie sanitarinių įrenginių nesikreipė. 1 sektoriaus 1,4 ir 7 būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, 2-ame būryje įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Santykinė oro drėgmė patalpose gali padidėti netinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, t. y. nuteistiesiems tinkamai neatliekant savo budėtojų pareigų. Buitiniai kenkėjai įstaigoje naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu. Įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri tikrina kainas Įstaigoje veikiančiose parduotuvėse ir sulygina jas su kainomis, esančiomis Pravieniškių kaime veikiančioje parduotuvėje UAB „Pas Lizą“. Komisija Įstaigoje veikiančias parduotuves tikrina ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, radus pažeidimus surašomos pretenzijos, nurodoma nedelsiant šalinti rastus trūkumus. Tara, kuriai taikomas depozito mokestis, superkama įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Potem“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 89–94) ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija kainų kontrolę UAB „Pontem“ valdomose parduotuvėse atlieka ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Atlikus patikrinimą pateikiamas patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į patikrinimo aktuose nurodytas pastabas, nustatyti trūkumai šalinami nurodytais terminais. Parduotuvėje užstato sistemoje dalyvaujanti tara surenkama iš nuteistųjų jų apsipirkimo momentu. Apsipirkimo metu nuteistasis pardavėjai pateikia priduodamą tarą, kurios vertė atimama iš perkamų prekių vertės. Surinkta užstato sistemoje tara yra saugoma pataisos namų parduotuvės patalpose, kuri vėliau surenkama ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ išvežama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos, buitinio aprūpinimo normų reikalavimų ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kalėjo nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (išskyrus laikotarpius, kuomet buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 40–41).
Atsižvelgiant į tai ir į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį, spręstina, kad byloje vertinamasis laikotarpis, už kurį kildinama pareiškėjui padaryta neturtinė žala, yra nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas siejamas su paties pareiškėjo patirtais subjektyviais išgyvenimais, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 28), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareikšti.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į jo skundą, kuriame prašoma jo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK 1–ojo sektoriaus bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose 1-ojo lokalinio sektoriaus 1-o būrio patalpose iki 2016 m. liepos 26 d. (nuteistųjų skaičiaus mažinimo).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis (b. l. 32, 45–46, 48) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrio 12 brigados 4 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 15,52 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. spalio 18 d. pareiškėjas skirtas gyventi į 2 būrio 22 brigados 3 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 22,06 kv. m, jame įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,15 kv. m. Šie duomenys byloje nevertintini, nes pareiškėjas pretenzijų dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo jam kalint 2 būryje nekelia.
Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. sausio 31 d pareiškėjas skirtas gyventi į 1 būrio 11 brigados 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 26,97 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,37 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. pareiškėjas skirtas gyventi į 1 būrio 11 brigados 8 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 14,20 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,55 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d pareiškėjas skirtas gyventi į 1 būrio 14 brigados 10 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 14,29 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,57 kv. m gyvenamojo ploto.
Byloje ginčo dėl gyvenamųjų patalpų, kuriose vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotų, laikotarpių, kuriais jis gyveno minėtose patalpose, nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki 2016 m. liepos 26 d., kuomet buvo atliktas nuteistų gyvenamosiose patalpose skaičiaus mažinimas, jam nebuvo užtikrinta vienam nuteistajam tenkanti reglamentuota gyvenamojo ploto norma 1 –o būrio gyvenamosiose patalpose.
Iš aukščiau nurodytų atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad byloje vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrio 12 brigados 4 gyvenamąją patalpą.
Nuo 2016 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2 būrį, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, ginčo dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo jam gyvenant antrame būryje pareiškėjas byloje nekelia.
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 48) 1 būrio 12 brigados 4 gyvenamoje patalpoje įrengtos 5 miegamosios vietos, tačiau pareiškėjas skunde tvirtino, kad toks nuteistųjų skaičius buvo tik po 2016 m. liepos 26 d. atlikto nuteistųjų skaičiaus mažinimo, o jo kalėjimo šioje patalpoje metu joje buvo 8 nuteistieji.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ginčo patalpoje jo kalėjimo metu gyvenusių nuteistųjų skaičiaus, jo mažinimo 2016 m. liepos mėn. neargumentavo, jokių šią aplinkybę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, o iš į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymos Nr. 61-2563, 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 41-14062 (b. l. 48, 39) bei atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų apie nuteistųjų skaičiaus kaitą 1 būryje (b. l. 35) galima spręsti, jog nuteistųjų skaičius 2016 m. liepos mėn. buvo mažinamas, todėl, akivaizdu, kad atsakovės atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepaneigė pareiškėjo argumentuotos pozicijos dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus pareiškėjo kalėjimo 1 būrio 12 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje metu (iki 2016 m. liepos 21 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui kalint 1 būrio 12 brigados 4 miegamajame jam teko 1,94 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su sanitarinių įrenginių trūkumu jam kalint 1-ame būryje iki 2016 m. liepos 26 d. Teigė, kad 1 būrio sanitariniame mazge buvo tik 5 tualetai ir 5 praustuvės, o 1 –ame būryje iki 2016 m. liepos 26 d. kalėjo 101 nuteistasis.
Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas (klozetų, praustuvių, dušo ragelių), gryno oro, vietos pasivaikščiojimo kiemuose trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis 1 būrio dušu, tvirtino, kad jame nebuvo pertvarų ar užuolaidų, o vienu metu dušu naudojosi 12 asmenų.
Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus bendroje dušinėje įrengta 12 dušo purkštukų, pertvarų dušinėje nėra (b. l. 45–46).
Nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą reikalavimo dušo patalpoje tarp dušo ragelių įrengti sieneles nėra nustatyta, tačiau dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr. 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad dušo patalpoje nebuvo įrengta sienelių, vienu metu šioje patalpoje maudėsi 12 asmenų, spręstina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, tai sudaro pagrindą atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su veidrodžių, higienos reikmenų lentynėlių nebuvimo 1 būrio sanitariniame mazge (prausykloje).
Pagal ginčo metu galiojusį Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo aprašas) ir nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusias Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), prausyklos, tualeto patalpoje turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms (virš kiekvienos praustuvės), sieninis veidrodis (virš kiekvienos praustuvės) ir t. t.
Atsakovės atstovo pateiktoje 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymoje Nr. 88-575 (b. l. 45–46) nurodyta, kad prausykloje virš praustuvių veidrodžiai sumontuoti, lentynėlių higienos reikmenims laikyti nėra. Ši pažyma nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (1 būrio prausyklos nuotraukomis ir pan.), todėl pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių ir lentynėlių 1 būrio prausykloje nebuvimo laikomi pagrįstais.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl neveikiančios ventiliacijos gyvenamosiose patalpose, tvirtino, kad patalpos buvo vėdinamos per langus, todėl trūko oro, patalpose buvo didelė drėgmė.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau - Higienos norma HN 76:2010) 24 punktą ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo būrių patalpos vėdinamos per langus, tai iš esmės atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą (b. l. 31–38). Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus raštas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjo skundo pagrindu išmatavus mikroklimatą 1-ojo sektoriaus 1 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, santykinės oro drėgmės pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 26 ).
Įvertinus aukščiau išdėstytą, byloje nesant pareiškėjo skundų dėl oro trūkumo, nepakankamos ventiliacijos, drėgmės, pareiškėjo abstraktūs, deklaratyvūs argumentai dėl nepakankamos ventiliacijos ginčo gyvenamosiose patalpose (išskyrus laikotarpį, kai pareiškėjas kalėjo 1 būrio 12 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo konstatuotas perpildymo faktas) atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamo 1 būrio 3,4,6,8 ir 10 gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo, techniškai netvarkingų sienų, lubų, grindų ir elektros instaliacijos.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.) .
Byloje esantys dokumentai (b. l. 24–27) patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl seniai remontuotų, netvarkingų 1 būrio gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus, taip pat dėl netvarkingos elektros instaliacijos, netinkamos dirbtinės apšvietos 1 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje atlikto patikrinimo metu (2018 m. balandžio 6 d.). Tačiau neįrodo, kad visų ginčo patalpų elektros instaliacija ir apšvietimas buvo netinkamas visą byloje vertinamą laikotarpį. Byloje įrodymų, patvirtinančių šių pažeidimų nuolatinį buvimą ginčo patalpose nėra pateikta. Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 45–46) sugadinta elektros instaliacija ir apšvietimas yra remontuojami, lemputės keičiamos naujomis, todėl darytina išvada, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui kalint ginčo patalpose buvo nepakankama dirbtinė apšvieta bei netvarkinga elektros instaliacija, tačiau visu vertinamuoju laikotarpiu gyvenamosios patalpose nebuvo remontuotos, todėl buvo techniškai netvarkingos.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su didelėmis prekių kainomis pataisos namuose veikiančiose parduotuvėse, taip pat su depozito sistemos nebuvimu.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir, kurios veikia rajono teritorijoje, kurioje yra pataisos įstaiga.
Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos 2009 m. liepos 9 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172 (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 p.). Prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 p.). Komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui (7 p.).
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Taisyklių įgyvendinimui Įstaigos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-139 „Dėl komisijos tikrinti įstaigoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainas sudarymo“, sudaryta komisija, kuri nerečiau kaip du kartus per mėnesį tikrina prekių kainas Pravieniškių PN-AK veikiančiose UAB „Pontem“ parduotuvėse ir sulygina su prekių kainomis Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėse. Patikrinimų metu surašomi patikrinimo aktai, kurių pagrindu UAB „Pontem“ pateikiami reikalavimai sumažinti parduotuvių produktų ir privalomų būtiniausių reikmenų kainas (b. l. 123, Komisijos atliktų patikrinimų aktai, pretenzijos, 3 tomai). Taigi, akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina Taisyklių laikymąsi, todėl šiuo aspektu neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
Pareiškėjo pretenzijas dėl negalėjimo susigrąžinti sumokėtus pinigus už taros depozitą paneigia į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad grąžinus užstato sistemoje dalyvaujančią tarą, yra išrašomas nefiskalinis kasos kvitas, kuris kartu su prekių užsakymais ir prekių pirkimo kvitu perduodamas pataisos namų finansų skyriui, tvarkančiam nuteistųjų lėšų paskaitą. Surinkta užstato sistemoje dalyvaujanti tara supakuota maišuose perduodama VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kuri šią tarą išveža iš pataisos namų parduotuvių (b. l. 110–116). Kad tara, kuri dalyvauja depozito sistemoje, yra priimama patvirtina ir VšĮ „Bruneros“ raštas (b. l. 124).
Aptariamu aspektu pažymėtina, kad reikšdamas pretenzijas dėl per didelių prekių kainų Pravieniškių PN-AK veikiančiose parduotuvėse ir negalėjimo susigrąžinti depozito už tarą, pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau konkrečių šių galimų pažeidimų atvejų, susijusių su jo teisių pažeidimu nenurodė. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, neindividualizavo konkretaus pažeidimo atvejo jam subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. liepos 21 d. gyvenant 1 būrio 12 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. kovo 25 d. kuomet pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, visu vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas gyveno neremontuotose 1 būrio gyvenamosiose patalpose, tam tikrais laikotarpiais esant netinkamai apšvietai ir techniškai netvarkingai elektros instaliacijai, neaprūpinus 1 būrio prausyklos veidrodžiais ir higienos reikmenų lentynėlėmis bei neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis dušu.
Byloje esančiame Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugsėjo 12 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-432 (b. l. 44) nurodyta, kad duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas šešis kartus kreipėsi į psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini). Du kartus gydytojo psichiatro konsultacijos atsisakė.
Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 73(1)-298 nurodyta, kad pareiškėjas dėl orumo pažeminimo, streso, emocinės depresijos, dvasinių išgyvenimų, kompleksavimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 47).
Taigi, teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta, jog pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (328 dienas), šis pažeidimas buvo pastovus (truko nuolat, išskyrus 2015 m. kovo 23-24 d., kuomet pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę), pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko 1,94 kv. m, be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamoje patalpoje buvę baldai ir kiti įrenginiai), visą ginčo laikotarpį pareiškėjui kalint 1 būryje buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų pažeidimai (techniškai netvarkingos patalpos, netinkama apšvieta, elektros instaliacija ir pan.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2800 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K. (V. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.