Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-504-629/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-12
Bylos Nr.: A-504-629/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08900-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Atsakovas: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
Pareiškėjas: R. K.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“

Administracinė byla Nr. A-504-629/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08900-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (sprendimo numeris: 21RE-19R-2255(AG-570/02-2023)) atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės (toliau – ir Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimas) ir perduoti pareiškėjo skundą Komisijai nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Taryba) su skundu, prašydamas įpareigoti akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Operatorius) sustabdyti veiksmus, susijusius su išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimu (toliau – ir pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. skundas).

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu (nutarimo numeris: O3E-971) atmetė pareiškėjo skundą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 341 straipsnio ir Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių, patvirtintomis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu (nutarimo numeris: O3E-225) (toliau – ir Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklės), nuostatomis, Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu nutarimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą pasirinktinai arba Komisijai, arba administraciniam teismui (toliau – ir Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimas).

Šalies argumentai

2.3. Vadovaudamasis Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklių ir Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo nuostatomis, 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą; 2) įpareigoti Tarybą sustabdyti veiksmus, susijusius su išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimu (toliau – ir pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundas).

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundą nagrinėti iš esmės. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nurodė, kad, viena vertus, pareiškėjo skundo reikalavimai iš dalies yra susiję su viešo intereso gynimu ir, kita vertus, pareiškėjo skundo reikalavimai iš dalies susiję su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu). Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu konstatavo, kad visi pareiškėjo skundo reikalavimai nėra priskirtini Komisijos kompetencijai.

2.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kreipėsi į administracinį teismą.

2.6. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas įtvirtina Operatoriaus pareigą parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą. Elektros energetikos įstatymo nuostatos nustato, kad išmaniosios apskaitos sistemos gali būti pradedamos diegti tik tada, kai Taryba patvirtina teigiamus Operatoriaus atlikto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Tarybos nutarimas patvirtinti teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus suteikia Operatoriui teisę vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemos prietaisų diegimą. Jeigu Operatorius neatlieka privalomo parengti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo ir jeigu Taryba nepriima nutarimo patvirtinti teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniųjų apskaitos sistemų diegimas nėra galimas.

2.7. Pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs su Operatoriaus veiksmais, pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas, kreipdamasi į Tarybą ir Komisiją, nurodė, kad Taryba nėra patvirtinusi teigiamų išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų. Tarybai dar nepatvirtinus teigiamų Operatoriaus atlikto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, Operatorius nepagrįstai vykdė elektros energijos apskaitos prietaisų eksploatavimą pareiškėjo valdomame objekte. Operatorius nepagrįstai išmontavo pareiškėjo valdomame objekte veikiančius elektros energijos apskaitos prietaisus ir juos pakeitė į išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus. Atlikdamas minėtus veiksmus, Operatorius pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatose įtvirtintą įstatymų viršenybės principą.

2.8. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą ir Komisiją, siekė ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą ir Komisiją, siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus, o ne viešąjį interesą. Pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą, siekė, kad Taryba priimtų nutarimą patvirtinti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Tarybos nutarimas patvirtinti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus tiesiogiai nenustato nei pareiškėjui, nei kitiems vartotojams jokių teisių ir pareigų. Toks Tarybos nutarimas nėra laikytinas norminiu administraciniu aktu. Aplinkybė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Komisijos sprendimas galbūt darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, nesudaro pagrindo atsisakyti ginti pareiškėjo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Priešinga išvada reikštų teisingumo ir teisinio tikrumo principų pažeidimą.

2.9. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Komisija neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjo reikalavimų. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas aiškiai įtvirtina nuostatą, kad Komisija turi teisę priimti sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ir / arba įvykdyti kitus Komisijos nurodymus. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą pasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, Komisija turi ne tik teisę, bet ir pareigą įpareigoti Tarybą pašalinti atliktą teisės pažeidimą, t. y. įpareigoti Tarybą priimti nutarimą patvirtinti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė palikti Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą ir atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

4.1. Operatorius atliko išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimo kaštų ir naudos vertinimą. Taryba 2019 m. rugsėjo 13 d. pažyma (pažymos numeris: O5E-369) „Dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“ įvertino Operatoriaus atlikto vertinimo rezultatus (toliau – ir Tarybos 2019 m. rugsėjo 13 d. pažyma). Vadovaudamasi Energetikos įstatymo nuostatomis, Taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu (nutarimo numeris: O3E-428) „Dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“ suderino Operatoriaus atlikto išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimo kaštų ir naudos vertinimo rezultatus ir Operatoriaus parengtą investicijų projektą „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ (toliau – ir Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas).

4.2. Taryba 2022 m. sausio 28 d. pažyma (pažymos numeris: O5E-133) „Dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ stebėsenos ir kontrolės taisyklių derinimo“ nurodė, kad, Tarybai siekiant įvertinti investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ grynąją investicijos naudą, Operatorius turi teikti ataskaitas apie faktiškai patirtas investicijas, sąnaudas, pasiektas naudas ir skaičiuoti ekonominės naudos ir išlaidų santykio (toliau – ir ENIS) ir ekonominės grynosios dabartinės vertės (toliau – ir EGDV) rodiklius. Minėtus rodiklius Operatorius turi skaičiuoti tokiu principu: pirmaisiais ir antraisiais metais po projekto įgyvendinimo (du metus iš eilės) ataskaitiniu laikotarpiu Operatorius įvertina faktiškai patirtas sąnaudas, investicijas ir pasiektas naudas ir pateikia ataskaitą apie apskaičiuotus prognozuojamus projekto rodiklius už visą ataskaitinį laikotarpį (ENIS ir EGDV). Jeigu Operatoriaus apskaičiuoti rodikliai yra teigiami, yra laikoma, kad visu ataskaitiniu laikotarpiu grynoji investicijos nauda yra teigiama, Taryba nebevykdo tolimesnės tokio projekto kontrolės, o investicinė nauda prilyginama investiciniame projekte pateiktai naudai. Jeigu apskaičiuoti rodikliai yra neigiami, po dviejų metų laikotarpio Operatorius turi atlikti pakartotinę investicinio projekto prognozę ir iš naujo apskaičiuoti ENIS ir EGDV rodiklius (toliau – ir Tarybos 2022 m. sausio 28 d. pažyma).

4.3. Vykdydama Elektros energetikos įstatymo nuostatose įtvirtintas elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės funkcijas, Taryba 2022 m. vasario 4 d. nutarimu (nutarimo numeris: O3E-149) „Dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ stebėsenos ir kontrolės taisyklių derinimo“ suderino Operatoriaus pateikto investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ stebėsenos ir kontrolės sistemos taisykles (toliau – ir Stebėsenos ir kontrolės sistemos taisyklės) (toliau – ir Tarybos 2022 m. vasario 4 d. nutarimas).

Šalies argumentai

4.4. 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarybą su skundu (registracijos numeris: R3-898), prašydamas įpareigoti Operatorių sustabdyti veiksmus, susijusius su išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimu.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu (nutarimo numeris: O3E-971) atmetė pareiškėjo skundą.

Šalies argumentai

4.6. 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą; 2) įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus veiksmus, susijusius su išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimu.

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundą nagrinėti iš esmės. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nėra priskirti Komisijos kompetencijai.

4.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kreipėsi į administracinį teismą.

4.9. Tarybos teises, pareigas ir funkcijas įtvirtina Elektros energetikos įstatymo, Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo, taip pat kitų įstatymų nuostatos. Taryba, įgyvendindama priskirtas teises, pareigas ir funkcijas, taip pat vadovaujasi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Tarybos veiklą.

4.10. Pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su Tarybos atliekamomis priežiūros ir kontrolės funkcijomis, t. y. elektros energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos bei vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės užtikrinimu.

4.11. Pareiškėjo argumentai, kad, Tarybai nepatvirtinus Operatoriaus atlikto išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, Operatorius neįgijo teisės diegti išmaniosios apskaitos sistemos pareiškėjo valdomame objekte, yra nepagrįsti. Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, kad, vadovaudamasi aktualiomis Energetikos įstatymo nuostatomis, Taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu suderino Operatoriaus atlikto išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimo kaštų ir naudos vertinimo rezultatus ir Operatoriaus parengtą investicijų projektą „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“. Pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą su skundu, laikėsi pozicijos, kad, vadovaudamasi 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, Taryba įgijo pareigą ne tik suderinti, tačiau ir patvirtinti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu nurodė, kad, net ir įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo nuostatų pakeitimams, Energetikos įstatymo nuostatos išliko nepakeistos. Tiek Energetikos įstatymo nuostatos, tiek vėliau priimtos ir įsigaliojusios Elektros energetikos įstatymo nuostatos savo prasme, paskirtimi ir turiniu yra identiškos. Taryba 2022 m. vasario 4 d. nutarimu, be kita ko, įgyvendino tiek Energetikos įstatymo, tiek vėliau įsigaliojusių Elektros energetikos įstatymo nuostatų įtvirtintas Tarybos atliekamas kontrolės ir priežiūros funkcijas. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu įvertino, kad Operatoriaus atlikto išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, suderintų pagal Energetikos įstatymo nuostatas, formalus patvirtinimas pagal vėliau priimtas ir įsigaliojusias Elektros energetikos įstatymo nuostatas yra perteklinis ir netikslingas. Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas, net ir formaliai patvirtintas pagal vėliau priimtas ir įsigaliojusias Elektros energetikos įstatymo nuostatas, išliktų toks pats. Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

4.12. Pareiškėjo argumentai, kad investicijų projekto derinimo procedūra ir išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų tvirtinimo procedūra yra skirtingos administracinės procedūros, yra nepagrįsti. Esminė ginčo aplinkybė yra ne tai, ar Tarybos kompetencijai pavestas klausimas turi būti derinamas ar tvirtinamas, o tai, ar Tarybos sprendimas suderinti ir (ar) patvirtinti Operatoriaus atlikto išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu tinkamai suderino Operatoriaus atlikto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus ir investicijų projektą „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“.

4.13. Pareiškėjo argumentai, kad Operatoriaus sumontuoti išmanieji elektros energijos apskaitos prietaisai sudaro pareiškėjui papildomas sąnaudas, yra nepagrįsti. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu išsamiai nurodė, kad Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu (įsakymo numeris: 1-22) (toliau – ir Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės), 127¹ punktas nustato diegiamai išmaniajai elektros energijos apskaitos sistemai taikytinus reikalavimus. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklių 127¹ punkto, 2 papunkčio nuostatos įtvirtina reikalavimą Operatoriui turėti galimybę fiksuoti vartotojui (gaminančiam vartotojui) ir (ar) vartotojo (gaminančio vartotojo) įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, tačiau ne rečiau nei penkiolikos minučių intervalais. Minėtu periodiškumu užfiksuoti praėjusios dienos duomenys atnaujinami ir, esant techninėms galimybėms ir ekonominiam tikslingumui, pateikiami vartotojui (gaminančiam vartotojui) ne rečiau nei vieną kartą per dieną. Siekiant sudaryti galimybę vartotojams naudotis automatizuotomis energijos taupymo programomis, paklausos valdymo ir kitomis paslaugomis vartojimo (gamybos) duomenys vartotojui (gaminančiam vartotojui) be papildomo apmokestinimo turi būti lengvai pasiekiami, vizualizuoti (pateikti grafiškai) ir pateikiami lengvai suprantamu formatu, kuris leistų palyginti nepriklausomų elektros tiekėjų ekvivalentiškus pasiūlymus dėl elektros tiekimo. Minėtos nuostatos įtvirtina Operatoriaus pareigą be papildomo apmokestinimo pateikti vartotojui išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Pareiškėjas, kaip elektros energijos vartotojas, turi galimybę naudotis P1 sąsajos aktyvavimo paslauga. P1 sąsajos aktyvavimo paslauga ir jos naudojimas yra nemokamas, ir pareiškėjas, naudodamasis minėta paslauga, nepatiria jokių papildomų sąnaudų.

4.14. Pareiškėjo argumentai nepaneigia Operatoriaus atliekamų išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti Operatoriaus vykdomo išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimo proceso.

4.15. Pareiškėjo argumentai, kad Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, yra nepagrįsti. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatomis, Komisijai yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo tik jai priskirtos kompetencijos ribose. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo panaikinimo yra susijęs su viešo intereso gynimu, o pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus vykdomą išmanios elektros energijos apskaitos diegimo procesą yra susijęs su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu). Teisės aktai nesuteikia Komisijai kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio klausimų. Komisijai priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, Komisija nagrinėtų ne tik individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau ir viešojo intereso gynimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimus. Komisijai nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą ir įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus vykdomą išmanios elektros energijos apskaitos diegimo procesą, Komisija viršytų teisės aktų nustatytus įgaliojimus.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Operatorius, paduodamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

6.1. Pareiškėjo argumentai, kad Operatorius neatliko išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo, yra nepagrįsti. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Operatorius, rengdamas planuojamą įgyvendinti investicijų projektą „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“, atliko išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą. Vadovaudamasis Energetikos įstatymo nuostatomis, Operatorius pateikė parengtą investicijų projektą „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ tvirtinti Tarybai. Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 19 d. posėdžio metu svarstė Operatoriaus parengto investicijų projekto „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ tvirtinimo klausimą ir kad Taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu patvirtino minėtą projektą.

6.2. Pareiškėjo argumentai, kad Taryba neatliko Elektros energetikos įstatymo nuostatose įtvirtintos procedūros – teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų patvirtinimo, yra nepagrįsti. Taryba 2019 m. rugsėjo 13 d. pažyma, kuri yra sudėtinė Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalis, aiškiai konstatavo, kad investicijų projektas „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ atitinka esminį projekto derinimo kriterijų, t. y. minėto projekto kaštų ir naudos analizė yra teigiama. Įvertinusi, kad investicijų projekto „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ naudos viršijo išlaidas, Taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu suderino minėtą projektą. Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas nebuvo ginčijamas teismo tvarka ir yra galiojantis. Tai reiškia, kad Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas sudaro teisinį pagrindą pradėti išmaniosios apskaitos sistemos, įskaitant išmaniųjų apskaitos prietaisų, kurie yra sudėtinė išmaniosios apskaitos sistemos dalis, diegimą. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu pagrįstai konstatavo, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimai nesudarė pagrindo abejoti Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo pagrįstumo ir teisėtumu. Operatoriaus atlikto išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, suderintų pagal Energetikos įstatymo nuostatas, formalus patvirtinimas pagal vėliau priimtas ir įsigaliojusias Elektros energetikos įstatymo nuostatas yra perteklinis ir netikslingas. Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimas yra įformintas tinkamai.

6.3. Pareiškėjo argumentai, kad Operatoriaus sumontuoti išmanieji elektros energijos apskaitos prietaisai sudaro pareiškėjui papildomas sąnaudas, yra nepagrįsti. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu pagrįstai įvardijo, kad išmaniosios elektros apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau nei penkiolikos minučių intervalais, o Operatoriui kyla pareiga pateikti vartotojui išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu taip pat pagrįstai nurodė, kad visi išmanieji elektros apskaitos sistemos prietaisai turi P1 sąsają. Visi vartotojai turi galimybę naudotis P1 sąsajos aktyvavimo paslauga. P1 sąsaja suteikia galimybę išduoti išmaniojo elektros apskaitos sistemos prietaiso matuojamus duomenis į vartotojų sistemas beveik tikruoju laiku, t. y. apytikriai vienos sekundės intervalais. Gavę duomenis, vartotojų įrenginiai turi galimybę pagal vartotojų poreikius atitinkamai reaguoti į matavimus, gaunamus iš išmaniojo elektros apskaitos sistemos prietaiso. Vartotojų įrenginiai, priimantys duomenis, turi būti atitinkamai suderinti su P1 sąsajas standartu. Duomenų vartotojo įrangai siuntimo funkcija yra papildomo pobūdžio, tačiau, nepriklausomai nuo minėtos aplinkybės, Operatorius užtikrina, kad Operatoriaus diegiami išmanieji elektros apskaitos prietaisai galėtų tokią funkciją turėti. Operatoriaus suteikiamos prieigos (P1 sąsajos) pagalba vartotojams prieinami duomenys yra skirti kliento asmeniniams poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, efektyvesniam energijos vartojimui, energijos taupymui ar pan.), ir tokie duomenys nėra naudojami atsiskaitymui už tiekiamą elektros energiją, taip pat suteiktas persiuntimo ir ar kitas susijusias paslaugas.

6.4. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. skundą, Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo argumentus, tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

6.5. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, yra nepagrįsti. Pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundo, paduoto Komisijai, reikalavimai yra susiję ne tik su konkrečiai pareiškėjo galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu, tačiau ir su viešojo intereso gynimu ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Pareiškėjo nurodyti argumentai sudaro aiškų pagrindą spręsti, kad jis, kreipdamasis į Tarybą ir Komisiją, siekė apginti ne tik išimtinai savo pažeistas teises ir teisėtus, tačiau ir viešąjį interesą, t. y. kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, siekė įpareigoti Tarybą priimti nutarimą, darantį įtaką visų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms, t. y. norminį teisės aktą. Teisės aktai nesuteikia Komisijai kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio klausimų. Komisijai priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, Komisija nagrinėtų ne tik individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau ir viešojo intereso gynimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimus. Komisijai nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą ir įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus vykdomą išmanios elektros energijos apskaitos diegimo procesą, Komisija viršytų teisės aktų nustatytus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

II.

7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (sprendimo numeris: 21RE-19R-2255(AG-570/02-2023)) ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

Šalies argumentai

8.1. 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Operatorių su pareiškimu. Pareiškėjas, kreipdamas į Operatorių, nurodė, kad pareiškėjas nesutinka leisti Operatoriui pakeisti pareiškėjo objektui priskirtą įprastą elektros energijos apskaitos prietaisą į išmanųjį elektros energijos apskaitos prietaisą tol, kol Operatorius nepateiks pareiškėjui Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka Tarybos patvirtintų išmaniųjų elektros apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų (toliau – ir pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. pareiškimas).

8.2. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. pareiškimą, 2023 m. balandžio 20 d. Operatorius raštu pateikė pareiškėjui atsakymą, išsiųsdamas minėtą raštą pareiškėjui elektroniniu paštu. Operatorius raštu įvardijo, kad išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaisų diegimas atitinka tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos formuojamos politikos energetikos srityje kryptis. 2018 m. Operatorius, vykdydamas teisės aktais nustatytus įpareigojimus ir išmaniosios elektros energijos apskaitos projektą, pateikė Tarybai derinti planuojamą įgyvendinti investicijų projektą „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“. Taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu suderino Operatoriaus parengtą investicijų projektą „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ (toliau – ir Operatoriaus 2023 m. balandžio 20 d. raštas).

8.3. Nesutikdamas su Operatoriaus 2023 m. balandžio 20 d. raštu, 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarybą su skundu, prašydamas įpareigoti Operatorių sustabdyti veiksmus, susijusius su išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimu.

8.4. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. skundą, Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu (nutarimo numeris: O3E-971) atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus.

8.5. Nesutikdamas su Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimu, 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą; 2) įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus atliekamą išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo procesą iki tol, kol Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka Tarybos patvirtins išmaniųjų elektros apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus.

8.6. Gavusi pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 14 d. skundą, Komisija 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (sprendimo numeris: P-406) nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus (Komisijos bylos numeris: AG-570/02-2023, b. l. 39-41) (toliau – ir Komisijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas).

8.7. 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas padavė Komisijai patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimą; 2) įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus atliekamą išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo procesą iki tol, kol Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka Tarybos patvirtins išmaniųjų elektros apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus (Komisijos bylos numeris: AG-570/02-2023, b. l. 46-50).

8.8. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintą skundą, Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (sprendimo numeris: 21RE-628(AG-570/02-2023) atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėti iš esmės (Komisijos bylos numeris: byloje AG-570/02-2023). Vadovaudamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatomis, Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepriskirtini Komisijos kompetencijai. Pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galbūt pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais, tačiau ir su viešojo interesu gynimu. Pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, siekė įpareigoti Tarybą priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik Operatoriaus ir pareiškėjo, bet ir kitų elektros energijų vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio Tarybos nutarimas yra norminis teisės aktas. Komisijai priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, Komisija vertintų ne tik individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau ir viešojo intereso gynimo klausimą. Komisijai išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, Komisijos sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų elektros energijos vartotojų teisėmis ir pareigomis. Nagrinėdama pareiškėjo siekiamą inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu, Komisija viršytų teisės aktų nustatytus įgaliojimus ir priskirtą kompetenciją. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus vykdomą išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo procesą iki tol, kol Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka Tarybos patvirtins išmaniųjų elektros apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, yra susijęs su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Spręsdama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, Komisija viršytų teisės aktų nustatytus įgaliojimus ir priskirtą kompetenciją. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pasiūlė pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (Komisijos bylos numeris: AG-570/02-2023, b. l. 66-68).

Šalies argumentai

8.9. Nesutikdamas su Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, pareiškėjas padavė teismui skundą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vadovaudamasis Energetikos įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Minėti skundai yra nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka. Tarybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

10. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės perduodamas nagrinėti teismai. Esminis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismas neatlieka kvazi-apeliacinės funkcijos, o nagrinėja ginčą iš esmės. Tai reiškia, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti ginčą iš esmės

11. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad administracinė procedūra – tai viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Administracinės procedūros sprendimas – tai administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Manydamas, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu, yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, asmuo turi teisę su skundu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, o viešojo administravimo subjektas turi pareigą išnagrinėti asmens skundą ir dėl skundo priimti administracinės procedūros sprendimą. Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

12. Remdamasis Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti Tarybos nutarimą savo pasirinkimu arba administracinių ginčų komisijai, arba administraciniam teismui.

Šalies argumentai

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybes, jog, nesutikdamas su Operatoriaus 2023 m. balandžio 20 d. raštu, 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarybą su skundu, prašydamas įpareigoti Operatorių sustabdyti veiksmus, susijusius su išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimu. Minėto pareiškėjo skundo nagrinėjimas pagal Energetikos įstatymo nuostatas yra priskirtas Tarybos kompetencijai. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu atmetė pareiškėjo reikalavimus, t. y. priėmė administracinį sprendimą.

14. Vadovaudamasis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisę kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracinių ginčų, kurių Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nenagrinėja, sąrašas yra įtvirtintas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatose.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo nepatenka į administracinių ginčų, kurių Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nenagrinėja, sąrašą.

16. Vadovaudamasis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos įtvirtintus nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

17. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje yra vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, ir nėra vertinamas pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumas. Skundo priėmimo stadijoje nėra vertinamas materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo faktas. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti nagrinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

18. Įvertinęs pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslinto skundo turinį, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintas skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, siekė pasinaudoti teisės aktų nuostatose įtvirtinta teise spręsti ginčą ne teismo tvarka, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Minėta pareiškėjo teisė negali būti kvestionuojama.

20. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

III.

21. Atsakovas Valstybinės energetikos reguliavimo taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (sprendimo numeris: 21RE-19R-2255(AG-570/02-2023)) nepakeistą.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde įvardija aplinkybes ir argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra priskirtini Komisijai nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nevertino Komisijos kompetencijos nagrinėti pareiškėjo siekiamą inicijuoti ginčą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, ar pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarybą nutarimu patvirtinti teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus yra priskirtas Komisijai nagrinėti pagal kompetenciją, ir ar minėtas Tarybos nutarimas yra laikomas norminiu teisės aktu.

22.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į anksčiau suformuotus pirmosios instancijos teismo suformuotus precedentus. Pirmosios instancijos teismas anksčiau nagrinėjo kitą administracinę bylą pagal kito asmens skundą (administracinės bylos numeris: I4-3077-535/2024, teisminio proceso numeris: 3-61-3-08907-2023-4). Minėtoje administracinėje byloje asmuo kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti Tarybos 2023 m. liepos 20 d. nutarimą (nutarimo numeris: O3E-1000) ir įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus vykdomą išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo procesą iki tol, kol Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka Taryba patvirtins teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (sprendimo numeris: 21RE-629(AG-590/07-2023) atsisakė priimti asmens skundą nagrinėti iš esmės. Nesutikdamas su Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (sprendimo numeris: 21RE-629(AG-590/07-2023) ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti asmens skundo priėmimo klausimą iš naujo. Išnagrinėjęs asmens skundą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu nurodė, kad asmens skundo reikalavimai yra susiję su viešojo interesų gynimo ir reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu, ir šių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Įvardytas pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. kovo 8 d. Minėtos administracinės bylos (administracinės bylos numeris: I4-3077-535/2024, teisminio proceso numeris: 3-61-3-08907-2023-4) ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra visiškai analogiškos (skundų dalykas ir pagrindas yra analogiški). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatsižvelgė į minėto teismo precedento išaiškinimus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

24. Operatorius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra priskirtini Komisijai nagrinėti iš esmės. Pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galbūt pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais, tačiau ir su viešojo interesu gynimu. Vadovaujantis Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatomis, viešojo intereso gynimo klausimų nagrinėjimas nėra priskirtinas Komisijai nagrinėti iš esmės pagal kompetenciją. Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepriskirtini Komisijai nagrinėti pagal suteiktą kompetenciją, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

24.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į anksčiau suformuotus pirmosios instancijos teismo suformuotus precedentus. Pirmosios instancijos teismas anksčiau nagrinėjo analogišką administracinę bylą pagal kito asmens skundą (administracinės bylos numeris: I4-3077-535/2024, teisminio proceso numeris: 3-61-3-08907-2023-4). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė palikti Komisijos sprendimą nepakeistą ir atmetė asmens skundą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu nurodė, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog asmuo, kreipdamas į Komisiją su analogiško pobūdžio reikalavimais, siekė apginti ne tik savo, tačiau ir kitų elektros energijos vartotojų galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Minėtų klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijai nagrinėti iš esmės pagal kompetenciją. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus vykdomą išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą iki tol, kol Taryba patvirtins teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus yra susijęs su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymų, ir minėtas klausimas taip nėra priskirtas Komisijai nagrinėti pagal kompetenciją. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimas 2024 m. kovo 8 d.

25. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

26.1. Tarybos argumentai, kad Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, yra nepagrįsti. Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus. Vadovaudamasi Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklėmis, Taryba 2023 m. liepos 13 d. nutarimu taip pat išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti minėtą nutarimą pasirinktinai arba administracinių ginčų komisijai, arba administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo nuostatas, 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimu, kreipėsi į Komisiją su skundu. Vis dėlto, Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju Taryba nepagrįstai aiškina ir siekia įrodyti, kad Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

26.2. Tarybos argumentai, kad, Komisijai nusprendus priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės ir vėliau nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, Taryba turės priimti norminį teisės aktą, yra nepagrįsti. Pareiškėjas iš esmės reikalauja įpareigoti Tarybą priimti nutarimą patvirtinti teigiamus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Taryba nepagrįstai laikosi pozicijos, kad toks Tarybos nutarimas turi būti laikomas norminiu administraciniu aktu. Elektros energetikos įstatymo nuostatos įtvirtina, kad Operatorius privalo parengti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą ir kad išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos pradedamos diegti tik tada, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Tarybos nutarimas patvirtinti teigiamus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus yra tik teisės aktas, suteikiantis Operatoriui teisę pradėti vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą. Minėtu teisės aktu, t. y. tokiu Tarybos nutarimu, nei pareiškėjo, nei kitų elektros energijos vartotojų teisės ir pareigos nebūtų nustatomos ir (ar) keičiamos. Toks Tarybos nutarimas nėra (nebūtų laikomas) norminiu administraciniu aktu.

26.3. Tarybos argumentai, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su viešojo intereso gynimu, yra nepagrįsti. Pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs su Operatoriaus veiksmais, pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Tarybai dar nepatvirtinus teigiamų Operatoriaus atlikto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, Operatorius nepagrįstai vykdo elektros energijos apskaitos prietaisų eksploatavimą. Operatorius nepagrįstai išmontavo pareiškėjo valdomame objekte veikiančius elektros energijos apskaitos prietaisus ir juos pakeitė į išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus. Be to, Operatorius grasina elektros energijos vartotojams, nurodydamas, kad, elektros energijos vartotojams nesutikus leisti įrengti išmaniojo elektros energijos apskaitos sistemos prietaiso, Operatorius nutrauks elektros energijos vartotojams elektros energijos tiekimą. Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą, prašydamas pašalinti minėtus pažeidimus, t. y. įpareigoti Tarybos sustabdyti Operatoriaus neteisėtai vykdomus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo veiksmus ir patvirtinti teigiamus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Neatlikdama teisės aktų nustatytų pareigų, t. y. nesustabdydama neteisėtų Operatoriaus veiksmų ir atsisakydama patvirtinti teigiamus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, Taryba pažeidžia pareiškėjo, kaip elektros energijos vartotojo, teises ir teisėtus interesus. Tarybos veiksmai individualiai sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes. Pareiškėjas turi nuolatos ginčytis su Operatoriumi, pareiškėjui yra daromas spaudimas.

26.4. Tarybos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ankstesnius teismo precedentus, yra nepagrįsti. Nagrinėdama analogiškus elektros energijos vartotojų skundus, Komisija elgiasi skirtingai. Šiuo metu pirmosios instancijos teismas nagrinėja kita administracinę pagal analogišką kito asmens skundą (administracinės bylos numeris: eI4-12633-872/2023). Minėtoje administracinėje byloje Komisija išnagrinėjo asmens skundą dėl Tarybos nutarimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus iš esmės. Apie minėtą administracinę bylą skundžiamo nutarimo priėmimo metu Taryba galėjo žinoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, teisėtumo bei pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo nepatenka į administracinių ginčų, kurių Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nenagrinėja, sąrašą, 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo patikslintas skundas Komisijai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, siekė pasinaudoti teisės aktų nuostatose įtvirtinta teise spręsti ginčą ne teismo tvarka, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir minėta pareiškėjo teisė negali būti kvestionuojama.

28. Atsakovas Valstybinės energetikos reguliavimo taryba, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei neteisingai pritaikė materialiąją teisę.

29. Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

30. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalimi, Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

31. Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka. Pagal Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalį Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

32. Vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Nagrinėjamu atveju Komisija 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys, ar pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti Komisijoje klausimas buvo išspręstas teisingai, patikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

33. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą, o 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimas – tai administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Pagal VAĮ 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

34. Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3E-1289 redakcija) 54 punkte nustatyta, pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

35. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (tame tarpe ir į Komisiją), kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas (atitinkamai, Komisija), nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

36. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus: tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą; o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-857/2008; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-814-629/2021 ir kt.).

37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. su pareiškimu „Dėl išmaniojo elektros energijos apskaitos prietaiso diegimo“ kreipėsi į ESO, pareikšdamas nesutikimą, jog ESO jo objektui priskirtą įprastą elektros energijos apskaitos prietaisą keistų į išmanųjį elektros energijos apskaitos prietaisą, kol Operatorius nepateiks Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 39 punkte ir Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka Tarybos patvirtintų teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų. Operatoriaus 2023 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu pateiktame atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaisų diegimas atitinka tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvoje formuojamos politikos energetikos srityje kryptis. Pareiškėjas nesutikdamas su Operatoriaus jam pateiktu atsakymu dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo, 2023 m. gegužės 22 d. su skundu kreipėsi į Tarybą. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. skundą, 2023 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-971 „Dėl R. K. skundo nagrinėjimo“, kuriuo nutarė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos nutarimu, su skundu 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas: 1) pripažinti Tarybos nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti Tarybą sustabdyti Operatoriaus vykdomą išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimą iki Taryba įvykdys jo 2023 m. gegužės 22 d. skunde nurodytas sąlygas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalimi, VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė administracinį sprendimą, įformindama jį skundžiamu nutarimu. Iš Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs su Operatoriaus veiksmais, pažeidžiančiais, pareiškėjo vertinimu, jo teises ir teisėtus interesus. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aktualiomis šiam ginčui teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika (žr. Nutarties 33-37 p.), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Komisija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimu, bet taip pat ir su viešojo intereso gynimu, ar skundžiamo Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo norminiu pobūdžiu, tačiau turėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti jo galbūt pažeistos ir gintinos subjektinės teisės aspektu.

39. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

40. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo prieiti prie išvados, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl Tarybos 2023 m. liepos 13 d. nutarimo patektų į Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose įtvirtintą administracinių ginčų, kurių nesprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, kategoriją.

41. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos iš esmės tokių pačių faktinių aplinkybių byloje (Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-3077-535/2024), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės yra neteisėtas bei nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė