- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- AS-814-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02312-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatorius
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Šiaulių TI) vykdo tyčinį neveikimą dėl viešojo administravimo subjekto teisės aktų priskirto administravimo, dėl įėjimo į pataisos įstaigą ir išėjimo iš jos. Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuteistasis K. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnį (104 straipsnio pakeitimas) išleidžiamas į trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikoje esančius namus be galiojančio tapatybės dokumento; tai yra labai grubus, tyčinis neveikimas administruojant priskirtus teisės aktus, akivaizdi korupcija. Nuteistiesiems K. Č. ir M. B. 2021 m. birželio mėnesį nesuteikiama teisė pagal Bausmės vykdymo kodekso 60 straipsnį išvykti be sargybos arba be palydos atlikti savanoriavimo darbus savaitgaliais, nes jie neturi asmens tapatybės galiojančių dokumentų (jie gaminami). Identiška situacija ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais. Minėti nuteistieji tik 2021 m. rugsėjo 4 d. be sargybos arba be palydos išvyksta atlikti savanoriavimo darbus, nes jau turi galiojančius asmens tapatybės dokumentus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kreipėsi į Seimo kontrolierių, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl Šiaulių TI tyčinių veiksmų, neveikimo užtikinant patekimą ir išvykimą iš Šiaulių TI. Taip pat pareiškėjo skundu prašoma pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 1 dalį informuoti prokurorą dėl nusikalstamos veikos administruojant priskirtus teisės aktus.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė pareiškėjo J. Z. skundą atsisakyti priimti, nes skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas administraciniam teismui yra pateiktas ne dėl konkrečių pareiškėjo pažeistų ar ginčijamų teisių ar saugomų interesų, o dėl Šiaulių TI skirtingai taikomų teisės aktų nuostatų nuteistiesiems, Šiaulių TI priimtų sprendimų dėl kitų nuteistų asmenų. Pareiškėjo skunde teismui nėra nurodoma, dėl kokio konkretaus Šiaulių TI administracijos veikimo (neveikimo) buvo pažeistos būtent pareiškėjo teisės, jo saugomi interesai.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi įstatyme nustatytos teisės kreiptis į teismą dėl Šiaulių TI administracijos veiksmų / neveikimo dėl kitų nuteistųjų įėjimo / išėjimo iš pataisos įstaigos. Pareiškėjo pateiktuose Šiaulių TI, Departamento raštuose nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai ir (ar) patvarkymai, netaikytos poveikio priemonės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme iš esmės neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į administracinį teismą dėl Šiaulių TI veiksmų, priimtų sprendimų, susijusių su kitų nuteistų asmenų, o ne paties pareiškėjo įėjimu / išėjimu iš Šiaulių TI. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ numatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas J. Z. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas prašo tinkamai ištirti pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus. Jis pabrėžia, kad Šiaulių TI ir Departamentas naudojant korupciją vykdo tyčinį neveikimą dėl viešojo administravimo subjekto teisės aktų priskirto administravimo dėl įėjimo į pataisos įstaigą ir išėjimo iš jos. Pareiškėjas nurodo, kad prieš jį atsakovas vykdo psichologinį karą, t. y. neva pareiškėjas darbo vietoje gamina neleistinus darbo įrankius, surašant ir taikant drausminę nuobaudą. Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, kad kreipiasi į teismą pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir siekia apginti viešąjį interesą. Taip pat pareiškėjas prašo teismo pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį informuoti prokurorą dėl nusikalstamos veikos administruojant priskirtus teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo J. Z. skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi nustatė, jog prašomi apginti interesai nėra paties pareiškėjo, o kitų nuteistųjų, be to, prie skundo pridėtuose Šiaulių TI ir Departamento raštuose nėra suformuluota privalomų nurodymų pareiškėjui, o teisės aktai nenustato pareiškėjui teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.
Nesutikdamas su šia nutartimi, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus: tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą; o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3 -64/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-857/2008 ir kt.).
Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio, galima manyti, kad pareiškėjas nesutinka su Šiaulių TI veiksmais, kaip yra vykdomas nuteistųjų įleidimas ir išleidimas iš įstaigos. Pareiškėjas skunde nurodo konkrečius nuteistuosius (K. Č. ir M. B.) dėl kurių išleidimo ir įleidimo į tardymo izoliatorių, buvo pažeisti tai reglamentuojantys teisės aktai. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose neteigia, kad tokie Šiaulių TI veiksmai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus – jis nurodo, kad į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą, tačiau nenurodė įstatymo, kuriame būtų įtvirtinta tokia jo teisė.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiška ABTĮ 56 str. 1 d. nuostata) aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013). Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiškos ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. nuostatos) įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).
Kadangi nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas turėtų įstatyme nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl Šiaulių TI veiksmų nėra, pareiškėjas jų nenurodė ir atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl viešojo intereso gynimo.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios paneigtų prieš tai nurodytų pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų teisingumą ir pagrįstumą.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.