Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-06 · Administracinė byla Nr. I4-3077-535/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-06
Bylos Nr.
I4-3077-535/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08907-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I4-3077-535/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08907-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.12.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2023-09-08 sprendimą Nr. 21RE-629 (AG-590/07-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti jo 2023-09-08 patikslintą skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2023-07-20 nutarimo Nr. O3E-1000 „Dėl R. J. skundo nagrinėjimo“.

Pareiškėjas nurodo, kad 2023-05-22 kreipėsi į Tarybą su skundu dėl AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) neteisėtų veiksmų diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą. Taryba 2023-07-20 nutarimu Nr. O3E- 1000 „D. R. J. skundo nagrinėjimo“ atmetė jo reikalavimus kaip nepagrįstus, be kita ko, nurodė, kad jo skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 (1) straipsnio 2, 3 dalimis, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019-06-27 nutarimu Nr. O3E-225 „Dėl Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Išaiškino, kad nesutikdamas su Tarybos nutarimu, vadovaujantis Taisyklių 54 punktu, savo pasirinkimu gali jį skųsti Komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas paaiškina, kad vadovaudamasis nutarime išaiškinta apskundimo tvarka, o taip pat Taisyklių 54-56 punktais, 2023-09-08 kreipėsi su (patikslintu) skundu į Komisiją, kuri Sprendimu atsisakė nagrinėti jo skundą dėl Tarybos nutarimo. Komisija Sprendime nurodė, kad viena vertus, reikalavimai dalinai susiję su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu), tuo tarpu tokių priemonių taikymas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Taip pat nurodė, kad iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų įstatymu jai nustatytas kompetencijos ribas.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka. Savo nesutikimą grindžia aplinkybe, kad Tarybos nutarime buvo aiškiai nurodyta, kad jis nutarimą turi teisę savo pasirinkimu skųsti arba Komisjai, arba administraciniam teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad jis kreipėsi su skundu į ESO, o vėliau - į Tarybą dėl,jo nuomone, ESO neteisėtos veiklos, t. y. ESO neteisėtai vykdomo ir būtent jo teisėtus interesus pažeidžiančio elektros energijos apskaitos prietaisų eksploatavimo - veikiančių elektros energijos apskaitos prietaisų išmontavimo ir jų keitimo į taip vadinamus išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus. Taigi pradinis ginčas tarp jo ir ESO kilo dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo, todėl jis, kaip nurodyta Energetikos įstatymo 34 (1) straipsnio 2 dalyje, kreipėsi su skundu į Tarybą, kuri, kaip nurodyta Energetikos įstatymo 34 (1) straipsnio 3 dalyje, vartotojų skundus dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka, t. y. Taisyklėmis, kuriose taip pat labai aiškiai yra nurodyta, kad šių Taisyklių nustatyta tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas jo paties pasirinkimu gali būti skundžiamas arba Komisijai, arba administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigia, kad jis iš esmės reikalauja, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, kuriuo būtų patvirtinti Ekonominio vertinimo rezultatai. Komisija nepagristai teigia, kad toks Tarybos nutarimas būtų laikytinas norminiu administraciniu aktu. Elektros energetikos įstatymas, aiškinant jį sistemiškai, nustato, jog ESO privalo parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, o Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalis aiškiai nustato, jog išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Taigi Tarybos nutarimas, kuriuo būtų patvirtinti teigiami ESO parengto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai, yra (būtų) tik teisės aktu, suteikiančiu teisę ESO pradėti vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, tačiau šiuo teisės aktu, t. y. Tarybos nutarimu dėl Ekonominio vertinimo rezultatų patvirtinimo, jokios teisės ir pareigos nei tiesiogiai jam, nei kitiems vartotojams nebūtų suteikiamos ir/ar nustatomos, todėl toks Tarybos nutarimas nėra (nebūtų laikytinas) norminiu administraciniu aktu.

Pareiškėjas mano, kad tol, kol ESO nėra parengęs pagal Elektros energetikos įstatymą jai privalomo parengti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo, o Taryba nėra patvirtinusi teigiamų išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, yra pažeidžiamos ne tik jo, bet galimai ir kitų elektros energijos vartotojų teisės ir teisėti interesai. Kita vertus, jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau ir į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir jam, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtins Ekonominio vertinimo rezultatus. Todėl ta aplinkybė, kad išnagrinėjus jo skundą, jį patenkinus, Komisijos priimtas sprendimas galimai darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti pretekstu atsisakyti ginti būtent jo galimai pažeistą teisę ir teisėtą interesą. Priešinga išvada reikštų, kad yra pažeidžiami tiek teisinio tikrumo, tiek ir teisingumo principai.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 papunktis aiškiai nustato, kad Komisija, tenkindama skundą, turi teisę priimti sprendimą įpareigojantį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą. Šiuo konkrečiu atveju jis skunde aiškiai nurodė, kokį teisės pažeidimą, pažeidžiantį jo teises ir teisėtus interesus, yra padaręs viešojo administravimo subjektas Taryba, t. y. kad Taryba nėra patvirtinusi Ekonominio vertinimo rezultatų, be kurių patvirtinimo ESO negali diegti išmaniosios apskaitos sistemos jo valdomame objekte. Taigi Komisija ne tik turi teisę, bet ir pasitvirtinus jo skunde nurodytoms aplinkybėms, turi pareigą įpareigoti Tarybą pašalinti šį teisės pažeidimą, t. y. įpareigoti Tarybą įvykdyti jai įstatymu nustatytą pareigą patvirtinti Ekonominio vertinimo rezultatus.

Atsiliepimas

Atsakovė Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymi, kad Tarybos funkcijos, teisės bei pareigos yra įtvirtintos įvairiuose įstatymuose – Energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, bei kituose įstatymuose. Vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, taip pat naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, Taryba vadovaujasi ir kitais teisės aktais (Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir kitų institucijų priimtais teisės aktais), reglamentuojančiais Tarybos veiklą.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde keliami klausimai ir prašymai susiję su Tarybos atliekamomis funkcijomis elektros energetikos sektoriuje užtikrinant reguliuojamosios veiklos vykdymo energetikos įmonių bei vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, atliekant valstybinio reguliavimo funkcijas ir valstybinę kontrolę.

Atsiliepimas

Atsakovė dėsto nesutikimo argumentus dėl pareiškėjo Komisijai pateikto skundo ir teigia, kad Tarybos priimtus nutarimus bei teisės aktų nuostatas, vertinant, ar buvo pažeistas pareiškėjo nurodytas įstatymo viršenybės principas, daro išvadą, kad Komisija, priimdama nutarimą Nr. O3E-1000, vadovavosi ne tik Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės, tačiau ir efektyvumo bei draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principais, užtikrinančiais ne tik tinkamą pareiškėjo teisių įgyvendinimą, bet ir tinkamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Europos Sąjungos ir valstybinės politikos krypčių ir tikslų įgyvendinimą. Todėl pareiškėjo skunde Komisijai išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

Atsakovė nurodo, kad teisės aktais yra įtvirtinta, kad išmanioji elektros energijos apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min., Trečiajam asmeniui kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Pažymi, kad vartotojai turi galimybę naudotis P1 porto aktyvavimo paslauga. P1 sąsajos aktyvacija ir duomenų perdavimas per ją yra nemokamas.

Atsakovė teigia, kad skunde Komisijai pareiškėjas nenurodė papildomų argumentų, o taip pat nepateikė įrodymų, kad jis dėl jam sumontuoto išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaiso patiria kokių nors papildomų sąnaudų. Pareiškėjo skunde Komisijai nurodyti argumentai nepaneigia išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl išmanios elektros energijos apskaitos diegimo procesas negali būti stabdomas.

Atsakovė dėsto Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas ir nurodo, kad vadovaujantis aptartomis teisės normomis, Komisijai yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo ir tik jai priskirtos kompetencijos ribose.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde Komisijai nurodo, kad prieš diegiant išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus nebuvo laikytasi Elektros energetikos įstatymo reikalavimų, t. y. Taryba neatliko Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros – teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų patvirtinimo.

Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus.

Komisija skundžiamame Sprendime konstatavo, kad iš pareiškėjo skundo ir ginčijamo Tarybos nutarimo turinio matyti, jog skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o taip pat su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas būtų laikytinas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde Komisijai keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisija, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų Įstatymo jai nustatytas kompetencijos ribas (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis; ABTĮ 19 straipsnis, 55 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, įpareigojantį ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos pareiškėjo sąlygos yra susijęs su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu). Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, tokių priemonių taikymas taip pat nėra priskirtas Komisijos kompetencijai (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis; ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuota, kad Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Atsakovė vertina, kad Komisija pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti kaip nepriskirtinus Komisijos kompetencijai, siūlant Pareiškėjui skundą teikti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo ESO su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad nors pareiškėjas 2023-10-09 skunde teigia, kad jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir pareiškėjui, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtins ekonominio vertinimo rezultatus, iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjas plačiąja prasme pareiškė nesutikimą diegti išmaniuosius prietaisus visų vartotojų objektuose.

Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir ginčijamo Komisijos nutarimo turinio matyti, jog skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o taip pat su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas būtų laikytinas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisija, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų Įstatymu jai nustatytas kompetencijos ribas (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis; ABTĮ 19 straipsnis, 55 straipsnio 1 dalis).

Priešingai, nei nurodoma pareiškėjo skunde, pateiktame teismui, Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, įpareigojantį ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos pareiškėjo sąlygos yra susijęs su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu). Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, tokių priemonių taikymas taip pat nėra priskirtas Komisijos kompetencijai (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis; ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Komisija priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo dėsto aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, susijusias su Tarybos nutarimu, ir teigia, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, tinkamai, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus bei priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą, nepažeisdama nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei kitų pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų. Pareiškėjo skunduose, pateiktuose tiek Komisijai, tiek teismui, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad Tarybos nutarimas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad Taryba 2023-05-24 gavo pareiškėjo 2023-05-22 skundą dėl ESO diegiamų išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų bei reikalavimo sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą.

Taryba 2023-07-20 nutarimu Nr. O3E-1000 „D. R. J. skundo nagrinėjimo“ nutarė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos priimtu nutarimu Nr. O3E-1000, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas: 1) Tarybos nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, įpareigojantį ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos jo 2023-05-22 skunde Tarybai nurodytos sąlygos: a) iki ESO atsakovei nepateiks, o atsakovė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtins teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, kurie, be kita ko, turi apimti bei įvertinti vartotojų potencialiai patirtinus papildomus kaštus, kuriuos vartotojai patirs dėl to, kad jiems diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą; b) iki ESO pilnai neužbaigs vystyti išmaniojo apskaitos prietaiso ir vartotojo techninės sąsajos, leidžiančios išmaniajam apskaitos prietaisui praktiškai, o ne teoriškai, beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis.

Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2023-08-21 skundą ir 2023-09-08 patikslintą skundą kaip nepriskirtus Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos Sprendimu, teigia, kad jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir jam, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtins ekonominio vertinimo rezultatus, todėl Komisja nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą.

Ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad į Komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalies 6 straipsnyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų), taip pat administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti - ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Teismo įsitikinimu, aptartų teisės aktų analizė leidžia teigti, kad Komisijai yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo ir tik jai priskirtos kompetencijos ribose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodo, kad prieš diegiant išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus nebuvo laikytasi Elektros energetikos įstatymo reikalavimų, t. y. Taryba neatliko Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros - teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų patvirtinimo. Skunde teigia, kad jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir jam, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtins ekonominio vertinimo rezultatus.

Teismo įsitikinimu, iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjas plačiąja prasme pareiškė nesutikimą diegti išmaniuosius prietaisus visų vartotojų objektuose. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai ir skundo turinys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui net nėra įdiegti išmanieji elektros apskaitos prietaisai, pareiškėjas Komisijai neginčijo administracinių aktų, susijusių su galimai pažeistų teisių dėl išmaniųjų prietaisų diegimu asmeniškai jam, kas leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas gina ne savo pažeistas teises, siekia apginti kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus.

Teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir ginčijamo Tarybos nutarimo turinio matyti, jog skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o taip pat su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Taigi, vadovaujantis teisės aktais, tokio pobūdžio nutarimas būtų laikytinas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisija, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų Įstatyme jai nustatytas kompetencijos ribas (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis; ABTĮ 19 straipsnis, 55 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad Komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas siekia apginti ne tik savo, bet ir kitų elektros energijos vartotojų galimai pažeistas teises, o tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir reikalavimo įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, įpareigojantį ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos pareiškėjo sąlygos turinį, konstatuoja, kad Komisija pagrįstai vertino, kad pareiškėjo prašymas, yra susijęs su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu, t. y. tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu. Teismas konstatuoja, kad vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, tokių priemonių taikymas taip pat nėra priskirtas Komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalis; ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis), todėl Komisija pagrįstai šioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisija, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl naikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023-09-08 sprendimą Nr. 21RE-629 (AG-590/07-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2023-09-08 patikslintą skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023-07-20 nutarimo Nr. O3E-1000 „D. R. J. skundo nagrinėjimo“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič