- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-1059-104/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04165-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Vinctra“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vinctra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10896-871/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Vinctra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, kurioje trečiasis asmuo yra R. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vinctra“ 14 719,46 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2010-12-14 Prancūzijoje dėl R. G., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną transporto priemonės DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį buvo atsakovas UAB „Vinctra“, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo; automobilio vairuotojas R. G. buvo samdomas atsakovo darbuotojas ir minėtą eismo įvykį sukėlė eidamas darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 str. l d., 41 str. 3 d., 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta, transporto priemone, eismo įvykio valstybės - Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 4 263,05 EUR sumai reikalavimą ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 4 263,05 EUR, ir pagal TPVCAPDĮ 23 str. įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vinctra“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad transporto priemonės DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), vairuotojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisą, tai patvirtina polisas ir už draudiminę apsaugą sumokėta įmoka. Polisas įformintas Rusijos teritorijoje, draudimo bendrovėje „Alfa Stakhovanie“, kuri yra Rusijos žaliosios kortelės biuro narė ir Žaliosios kortelės biuro tarybos įgaliota išduoti Žaliosios kortelės draudimo liudijimus, galiojančius ES šalyse. Šis polisas galiojo eismo įvykio metu Prancūzijos teritorijoje, kur ir įvyko eismo įvykis. Žalos atlyginimo regreso tvarka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi reikalauti iš Žaliosios kortelės Rusijos biuro – RTPDS. Ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėtų pateikti tik biuro organizacijai narei, kuri išdavė polisą. Draudžiamųjų įvykių pretenzijos ieškinio tvarka visoje ES turi nustatytą 3 metų terminą, skaičiuojant nuo eismo įvykio dienos, kuris pasibaigė 2013-12-14.
Trečiasis asmuo R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „Vinctra ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 14 719,46 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 14 719,46 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-11 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 837,80 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš atsakovo 27,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-12-14 Prancūzijoje dėl R. G., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną transporto priemonės DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį buvo atsakovas UAB „Vinctra“, automobilio vairuotojas R. G. buvo samdomas atsakovo darbuotojas ir minėtą eismo įvykį sukėlė eidamas darbines pareigas. Transporto priemonės DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), registracijos šalimi nurodyta Lietuva. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis transporto priemonė DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas su atsiliepimu pateikė tarptautinę automobilio draudimo kortelę, pagal kurią transporto priemonė DAF FT XF105.460, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-09-12 iki 2011-09-11 buvo apdrausta Rusijos bendrovėje „Alfa Strakhovanie“. Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija Prancūzijos centriniam biurui nurodė, kad negali patvirtinti mokėjimo garantijos transporto priemonei, kurios (duomenys neskelbtini), nepaisant pateiktos Žaliosios kortelės kopijos, nes Žalioji kortelė yra suklastota ir išduota transporto priemonei, kuri nėra teisiškai įregistruota Rusijoje. Prancūzijos centrinis biuras, sureguliavęs ir atlyginęs dėl 2010-12-14 eismo įvykio padarytą nukentėjusiam asmeniui 4 263,05 EUR (14719,46 Lt) žalą, pateikė 4 263,05 EUR (14719,46 Lt) reikalavimą ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras šią žalą kompensavo 2013-10-15.
Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas pažymėjo, kad pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 17 str. 1 d. ir 5 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka draudimo išmokas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDĮ 23 str.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savo pareigą įvykdė 2013-10-15, sumokėdamas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2013-10-15, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko iš esmės tuo argumentu, kad jis yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes ieškovui žalą turi atlyginti transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisą apdraudusi Rusijos bendrovė „Alfa Strakhovanie“.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8 d. 1 p., atsakovo transporto priemonės DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikoje ši transporto priemonė yra įregistruota. Todėl įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo būti sudaryta pagal TPVCAPDĮ reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra draudikų biuro narė (TPVCAPDĮ 2 str. 9 d., 18 d., 41 str. 3 ir 8 dalys). Tokia įmonė turi būti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali būti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Remiantis TPVCAPDĮ 41 str. 8 dalimi, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą. Taigi tam, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje galiotų transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga, Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sudarant sutartį su draudiku – Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro nariu (TPVCAPDĮ 29 str. 1 d.) arba kitos ES valstybės narės draudimo įmone ar filialu (TPVCAPDĮ 10 str. 3 d.). Tačiau atsakovo transporto priemonė pagal bylos duomenis nebuvo tokiu būdu apdrausta. Nagrinėjamu atveju tarptautinė automobilio draudimo kortelė buvo išduota Rusijos Federacijoje. Atsižvelgęs į tai, kad Rusijos draudimo bendrovė „Alfa Strakhovanie“, apdraudusi atsakovo transporto priemonės DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę nėra Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro narė ir nėra kitos ES valstybės narės draudimo įmonė ar filialas, teismas konstatavo, jog jos išduota tarptautinė automobilio draudimo kortelė (žalioji kortelė) nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos, ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 str. 3 d. ir 8 d. reikalavimų. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas nebuvo įvykdęs TPVCAPDĮ 4 str. jam nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonės.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija 2012-07-16 yra nurodžiusi Prancūzijos centriniam biurui, kad negali patvirtinti mokėjimo garantijos transporto priemonei, kurios (duomenys neskelbtini), nepaisant pateiktos Žaliosios kortelės kopijos, nes Žalioji kortelė yra suklastota ir išduota transporto priemonei, kuri nėra teisiškai įregistruota Rusijoje; todėl šią bylą traktavo kaip atitinkančią Vidaus nuostatų 9.2 straipsnį. Biurų tarybos Vidaus nuostatų 9 str. 2 d. numato, kad biuras nesuteikia savo garantijos, jei žalia korta išduota transporto priemonei, kuri nėra teisiškai įregistruota to biuro šalyje. Atsižvelgdamas į tai teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad transporto priemone DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui padarytą žalą turi atlyginti ne jis, o būtent Rusijos draudimo kompanija „Alfa Strakhovanie“.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vinctra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Transporto priemonės DAF FT (duomenys neskelbtini)vairuotojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisą, tai patvirtina originalus polisas Nr. RUS/001/00528312 ir uždraudiminę apsaugą apmokėta įmoka, kurią patvirtina mokėjimo kvitas. Nurodytas polisas eismo įvykio metu galiojo Prancūzijos teritorijoje, kur ir įvyko eismo įvykis bei draudimo poliso numeris ir draudimo bendrovės Pavadinimas užfiksuotas įvykio deklaracijoje, Prancūzijos nacionalinio biuro dokumentuose. Ieškovas remiasi neva Rusijos draudikų asociacijos raštu, datuotu 2011 metais, kuriame rašoma apie galimą draudimo poliso netikrumą, tačiau tam faktui pagrįsti nepateikia jokių ekspertų išvadų, tad tiek ieškovo teiginiai remiantis Rusijos draudikų asociacijos raštu, tiek pats raštas neturi jokios juridinės galios. Remiantis Žaliosios kortelės draudimo biurų tarybos įstatų 4 str. 2 p., biuro narys turi būti šalyje, kuri yra JTO narė, o ne ES kaip teigia ieškovas. Remiantis JTO Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto jungtinės rezoliucijos (JR4) 1 str., Lietuva pripažįsta RTPDS Rusijos draudimo biurą, kurio įgaliotas draudikas yra „ALFA STRAKHOVANIE“. Tokiu būdu minima kompanija turi teisę apdrausti civilinę atsakomybę visų Žaliosios kortelės zonai priklausančių šalių teritorijoje. Remiantis minėtos rezoliucijos (JR4) 4 str., atsakovo pateikta Žalioji kortelė liudija, kad civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, susidariusi dėl eismo įvykio, apdrausta visose polise nurodytose šalyse.
Skundžiamame sprendime, anot apelianto, neatsižvelgiama ir į praleistą terminą. Tarp ieškovo ir Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro susiklosto draudimo santykiai, kuriems ES Žaliosios kortos zonoje taikoma 1 metų senatis pareikšti draudiminėms pretenzijoms. Šis terminas buvo praleistas, todėl išmokėti anksčiau minimą sumą Prancūzijos draudikų biurui nebuvo jokio juridinio pagrindo.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys). Atitinkamos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Tuo labiau, jog apie tai, jog rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, apeliantą informavo ir Biurų taryba (Council of Bureaux) - žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 1 dalis). Analogišką apribojimą išduoti žaliąsias korteles tik savo šalyje registruotoms transporto priemonėms numato ir apelianto minima Biurų tarybos Konstitucija. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, dėl transporto DAF FT XF 105.460, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties. Apeliantas, veikdamas kaip juridinis asmuo, kuriems keliami daug aukštesni rūpestingumo, apdairumo, protingumo standartai, turėjo ir galėjo išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių
Pasisakydamas dėl termino reikalavimui pareikšti, ieškovas nuodo, kad Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimas ieškovui yra pareikštas laiku. Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo pareiškimo terminas yra įtvirtintas Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalies nuostatuose, pažymint, jog nacionalinio draudikų biuro reikalavimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paskutinio nukentėjusiam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras nepraleido minėto vienerių metų termino (informacija apie Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro agento Monceau Generale Assurances atliktą 2013-04-18 mokėjimą pateikta 2014-01-28 ieškinio 3 priede).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo UAB „Vinctra“ vairuotojas R. G., vairuodamas atsakovo valdytą pagal lizingo sutartį transporto priemonę DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini) Prancūzijos teritorijoje, 2010-12-14 užlkiudė ir apgadino pastato “Komercinių prekių parduotuvė” priklausoančios SA “Eurocoatings” stoga, dėl šio įvykio pastato savininkui buvo padaryta žala.
Minėta transporto priemonė eismo įvykio dieną buvo registruota Lietuvoje, tačiau nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenys), todėl Prancūzijos centrinis biuras, sureguliavęs ir 2013-04-18 atlyginęs dėl 2010-12-14 eismo įvykio padarytą nukentėjusiam asmeniui 4 263,05 EUR (14719,46 Lt) žalą, regreso tvarka 2013-08-22 pateikė reikalavimą dėl 4 263,05 EUR (14719,46 Lt) ieškovui, kaip transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui (b.l. 18). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras šią žalą Prancūzijos centriniam biurui kompensavo 2013-10-15 (b.l. 15) ir 2014-02-06 pateikė regresinį ieškinį transporto priemonės DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini) valdytojui atsakovui UAB „Vinctra“.
Nustačius, kad Prancūzijos centrinis biuras, 2013-04-18 atlyginęs dėl 2010-12-14 eismo įvykio padarytą nukentėjusiam asmeniui žalą, regreso tvarka jau 2013-08-22 pateikė reikalavimą ieškovui, tai apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad Prancūzijos nacionalinio draudikų biuras praleido 1 metų senaties terminą pareikšti draudiminėms pretenzijoms, todėl išmokėti jo reikalaujamą sumą Prancūzijos draudikų biurui nebuvo jokio juridinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Ttransporto priemonė DAF FT XF105.460, (duomenys neskelbtini), 2010-12-14 Prancūzijoje eismo įvykio metu, buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje – savininkas UAB „SEB LIZINGAS“, naudotojas UAB „Vinctra“, turėjo Lietuvos Respublikos nuolatinį valstybinį numerio ženklą (t. 1, b. l. 11), todėl turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Dėl apelianto teiginių, kad įvykio metu minima transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisą draudimo bendrovėje „Alfa Stakhovanie“, kuri yra Rusijos žaliosios kortelės biuro narė, todėl išieškojimas pirmiausia turėtų būti nukreiptas į Rusijos draudimo bendrovę, taip pat nuosekliai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su teismo išvadomis visiškai sutinka, tai iš naujo dėstyti ne mano reikalaingu.
Kaip teisingai nurodė ieškovas, apie tai, jog rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, apeliantą informavo ir Biurų taryba (Council of Bureaux) - žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 1 dalis). Analogišką apribojimą išduoti žaliąsias korteles tik savo šalyje registruotoms transporto priemonėms numato ir apelianto minima Biurų tarybos Konstitucija. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, dėl transporto DAF FT XF 105.460, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties. Apeliantas, veikdamas kaip juridinis asmuo, kuriems keliami daug aukštesni rūpestingumo, apdairumo, protingumo standartai, turėjo ir galėjo išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių
Šių apelianto argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas šios bylos atsakovą pasirinko teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos įrodymai patvirtina, kad Rusijos draudimo kompanija „Alfa Stakhovanie“ nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė (t. 1, b. l. 87). Jeigu atsakovas mano, kad žalą jam turi atlyginti draudimo bendrovė „Alfa Stakhovanie“, kuri yra Rusijos žaliosios kortelės biuro narė, tai jam neužkirstas kelias reikšti reikalavimus minėtai bendrovei. Pažymėtina ir tai, kad adresuotam Prancūzijos centriniam biurui Rusijos draudikų asociacijos 2011 m. rašte nurodytų aplinkybių, kad Žalioji kortelė yra suklastota ir išduota transporto priemonei, kuri nėra teisiškai įregistruota Rusijoje, atsakovas nepaneigė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti apelianto argumentų, susijusių su draudimo bendrovė „Alfa Stakhovanie“ kompetencija.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos jis išdėstė savo atsiliepime į ieškinį ir į kuriuos išsamiai atsakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.
Teigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.