Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-08 · Administracinė byla Nr. I-539-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
I-539-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02103-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-539-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02103-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Kauno TI), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 14 d., šios datos nepatikslintos. Teigė, kad minėtu laikotarpiu buvo pažeistas reikalavimas, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Laisvą plotą kameroje dar labiau mažino baldai. Kamerose nebuvo įrengta taburečių kiekvienam asmeniui, buvo tik dvi sėdimos vietos, stalas buvo apie 0,3 cm, nebuvo įrengtos spintelės maistui sudėti ir spintelės higienos reikmenims sudėti. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenimas tokiomis sąlygomis turėjo įtakos jo psichinei ir fiziologinei būklei, jis patyrė psichologinį sukrėtimą ir fizinius nepatogumus, jam buvo padaryta fizinė ir dvasinė žala, dėl to atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 4000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės. Pareiškėjas pateikė tris skundo papildymus. Skundo papildyme (b. l. 116) nurodė, kad lovų (kurios yra metalinės) metalinis padas turi būti pakeistas į medinę plokštę, kadangi miegant ant metalinio pado drėksta čiužiniai. Skundo papildyme (b. l. 117) nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo netinkamai įrengtas, kadangi kitoje byloje buvo nurodyta, kad tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais. Skundo papildyme (b. l. 118) teigė, kad jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors yra nerūkantis, ir kad pažymoje yra pažymėta, kad jis yra nerūkantis.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą (b. l. 13–17) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui kameroje reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu ginčo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu Kauno TI nebuvo pažeistas. Teigė, kad visos Kauno TI kamerose aprūpintos baldais laikantis teisės normų reikalavimų. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių ir priežastinio ryšio. Be to, Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsiliepime į skundo papildymus (b. l. 123–125) nurodė, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti laikantis teisės normų reikalavimų. Teigė, kad teisės normos nenustato reikalavimo įrengti lovą su mediniu pagrindu. Teigė, kad pareiškėjo kameros kortelėje yra įrašas, kad jis rūko. Nurodė, kad pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą kamerą (su nerūkančiais asmenimis) pagal jo žodinį arba rašytinį prašymą, tačiau nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su tokiu prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje, atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas: nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 24 d., nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 2 d., nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 21 d., nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d., nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 6 d., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. sausio 8 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 30 d., nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 21 d., nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (b. l. 18–19, 23–24, 26–28, 35–40, 42–48, 55). Taigi, pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (su pertraukomis) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo statusą (b. l. 13).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas teigė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo pažeistas reikalavimas, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, laisvą plotą dar labiau mažino baldai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 papunktis nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis, pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas 203-oje, 204-toje, 207-toje, 208-toje, 228-toje ir 231-oje kamerose (b. l. 18–19). Iš bylos duomenų matyti, kad kamerų plotai atsakovo pateiktuose dokumentuose nesutampa: 204-tos kameros plotas 2018 m. spalio 11 d. pažymoje apie A. S. laikymo Kauno TI sąlygas (b. l. 18–19) nurodytas 15,96 kv. m, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje apie kamerų plotus (b. l. 20–21) – 15,25 kv. m.; 207-tos kameros plotas nurodytas atitinkamai 16,84 kv. m ir 16,08 kv. m; 208-tos kameros plotas nurodytas atitinkamai 16,84 kv. m ir 17,11 kv. m; 228-tos kameros plotas nurodytas atitinkamai 13,99 kv. m ir 13,39 kv. m; 231-os kameros plotas nurodytas atitinkamai 15,48 kv. m ir 15,29 kv. m. 203-os kameros plotas minėtose pažymose sutampa – 15,96 kv. m. Todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį plotą kameroje, imtas tas kameros plotas, kuris yra mažesnis. Nors minėtoje 2018 m. spalio 11 d. pažymoje yra nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau minėtos datos lentelėje yra įterptos tarp 2018 metų, be to, iš kitų bylos duomenų (b. l. 24, 35, 53) matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 30 d., todėl teismas sprendžia, kad nurodant šias datas buvo padarytas rašymo apsirikimas – lentelėje turėjo būti nurodytas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 30 d..

Taigi, bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 24 d. – 204-toje kameroje, kurios plotas 15,25 kv. m, kartu su kitais dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,08 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., ir nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. – 207-toje kameroje, kurios plotas 16,08 kv. m, kartu su kitais dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,36 kv. m ploto; nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 21 d. – 231-toje kameroje, kurios plotas 15,29 kv. m, vienas, todėl pareiškėjui teko 15,29 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. – 204-toje kameroje, kurios plotas 15,25 kv. m, kartu su kitais trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 3,81 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. – 203-oje kameroje, kurios plotas 15,96 kv. m, kartu su kitais dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,32 kv. m ploto; nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 6 d. – toje pačioje 203-oje kameroje, kartu su kitais trimis asmenims, todėl pareiškėjui teko 3,99 kv. m ploto; nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. – 231-oje kameroje, kurios plotas 15,29 kv. m, kartu su kitais vienu–dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 7,65 arba 5,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. – 208-toje kameroje, kurios plotas 16,84 kv. m, kartu su kitais trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 4,21 kv. m ploto; nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. – 228-toje kameroje, kurios plotas 13,39 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m ploto; nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. – 231-oje kameroje, kurios plotas 15,29 kv. m, kartu su kitais vienu–dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 7,65 arba 5,10 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. – 203-oje kameroje, kurios plotas 15,96 kv. m, vienas arba kartu su kitais vienu–dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 15,96 arba 7,98 arba 5,32 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. sausio 8 d. – 207-toje kameroje, kurios plotas 16,08 kv. m, kartu su kitais dviem–trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,36 arba 4,02 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 30 d. – 203-oje kameroje, kurios plotas 15,96 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 7,98 kv. m ploto; nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 21 d. – 207-toje kameroje, kurios plotas 16,08 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,04 kv. m ploto; nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 27 d. – toje pačioje 207-oje kameroje, kartu su kitais trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 4,02 kv. m ploto (b. l. 18–21, 58, 61–68). Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (Įsakymo 1.3.1 papunktis).

Dalį ploto kamerose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas (b. l. 15, 71–75, 123–124), tačiau Įsakymas nenumato, kad į jame įtvirtintą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą turi būti neįskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7701-428/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-85-822/2018). Remiantis minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartimis, į plotą, skirtą baldams įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerose.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo įrengta taburečių kiekvienam asmeniui, buvo tik dvi sėdimos vietos, stalas buvo apie 0,3 cm, nebuvo įrengtos spintelės maistui sudėti ir spintelės higienos reikmenims sudėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 14.6–14.8 papunkčiuose yra išvardinti baldai, kurie turi būti kameroje: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 papunktis); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 papunktis); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 papunktis). Taisyklių 17 punkte yra nurodyta, kad kamerų baldai ir inventorius turi būti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebūtų galima lengvai išardyti ar naudoti užpuolimui.

Aptartos teisės normos nenustato, koks turi būti stalo dydis, ir kiek kameroje turi būti taburečių. Aptartos teisės normos nenustato reikalavimo įrengti spinteles būtent higienos reikmenims, ir tokias spinteles įrengti kiekvienam nuteistajam, taip pat nenustato reikalavimo įrengti spinteles maisto produktams laikyti kiekvienam nuteistajam. Aptartos teisės normos nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti kiekvienam nuteistajam po lova dėžę po lova asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovės atstovas patvirtino, kad kameros įrengtos laikantis Taisyklių 14 punkto reikalavimų (b. l. 15). Tai patvirtina į bylą pateiktos fotografijos, iš kurių matyti, kad kameroje yra stalas, taburetės, dvi spintelės ir lentyna. Taburetės yra dvi, tačiau jos yra ilgos, ant kiekvienos taburetės galėtų sėdėti du asmenys, taigi, yra keturios sėdimos vietos (b. l. 128). Teismas daro išvadą, kad toks kamerų apstatymas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Be to, pareiškėjas nesiskundė, kad jam valgant neužtekdavo vietos prie stalo. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas teigė, kad lovų (kurios yra metalinės) metalinis padas turi būti pakeistas į medinę plokštę, kadangi miegant ant metalinio pado drėksta čiužiniai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Ši Higienos norma nereglamentuoja lovų įrengimo. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taisyklių 14.6–14.8 papunkčiuose yra išvardinti baldai, kurie turi būti kameroje, o 14.6 papunktyje yra nuostata dėl lovų: kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Taisyklių 17 punkte yra nurodyta, kad kamerų baldai ir inventorius turi būti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebūtų galima lengvai išardyti ar naudoti užpuolimui.

Taigi, pagal Taisykles, lova turi būti metalinė, ir ji turi būti pagaminta taip, kad jos nebūtų galima lengvai išardyti ar naudoti užpuolimui. Taisyklės nenustato reikalavimo įrengti lovą su mediniu pagrindu. Atsakovės atstovas patvirtino, kad kameros įrengtos laikantis Taisyklių 14 punkto reikalavimų (b. l. 15, 124), t. y. lova yra metalinė. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad metaliniai gultai yra techniškai tvarkingi, įrengti ir yra prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (b. l. 124). Iš fotografijų matyti, kad lovos kamerose yra metalinės (b. l. 128). Teismas daro išvadą, kad tokios lovos atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Todėl teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas dėl netinkamos lovos yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo netinkamai įrengtas, kadangi kitoje byloje buvo nurodyta, kad tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, ir tualeto atskyrimas užuolaida, yra pripažįstami nepriimtinais.

Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo. Dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo ji nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Taisyklių 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Taisyklių 14.10 papunktis nustato, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Atsakovės atstovas partvirtino, kad kamerose sanitariniai mazgai yra atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis. Teigė, kad visiškai izoliuoti sanitarinį mazgą nuo kameros ploto techninių ir finansinių galimybių Kauno TI neturi, nes tokie pakeitimai yra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Minėtos sienelės, kuriomis atitverti sanitariniai mazgai, yra nudažytos, todėl lengvai valomos, bei atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms (b. l. 123). Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad sanitariniuose mazguose praustuvai, ir kad kameros yra vėdinamos per langus, be to, jose yra įrengta mechaninės ventiliacijos sistema (b. l. 15). Iš fotografijų matyti, kad kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena, sanitariniai mazgai yra uždari – yra durys ir sienos (taigi, įrengti ne taip, kaip skunde teigė pareiškėjas); sanitariniame mazge įrengti sanitariniai įrenginiai – unitazas, praustuvas, veidrodis, ištraukiamoji ventiliacija, džiovykla su virvelėmis drabužiams džiovinti, sanitarinio mazgo patalpa padengta plytelėmis (b. l. 127–129). Teismas daro išvadą, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą, ir kad sanitarinis mazgas buvo pakankamai izoliuotas nuo kameros. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje atitikties teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-839-552/2018, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2351-629/2018

Pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors yra nerūkantis, ir kad pažymoje yra pažymėta, kad jis yra nerūkantis.

Higienos normos HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-73 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (b. l. 126) 4.3 papunktis numato, kad atlikus priimtų suimtųjų ir nuteistųjų medicininę apžiūrą, fotografavimą ir daktiloskopavimą, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, Kriminalinės žvalgybos skyriaus [ir kiti] pareigūnai atlieka tiriamąjį, aiškinamąjį darbą; atsižvelgdami į rezultatus bei Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus [ir kiti] pareigūnai paskirsto suimtuosius ir nuteistuosius į kameras, darydami žymas Kameros kortelėse ir Perkeliamų suimtųjų (nuteistųjų) sąraše.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad Aprašo 4.3 papunktyje minimo tiriamojo, aiškinamojo darbo metu yra vykdomi pokalbiai su suimtuoju ar nuteistuoju, informuojama apie skirstymo galimybes ir būdus, o apklausiamas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pateikti jam žinomus duomenis apie save ir reikalauti būti laikomas atskirai nuo kitų asmenų, yra pildoma suimtojo (nuteistojo) asmens anketa (b. l. 125). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo su pertraukomis, jis atvykdavo ir vėl išvykdavo (b. l. 24, 18–19). Bylos medžiagoje yra ginčo laikotarpio Kameros kortelių (b. l. 26–29) ir Perkeliamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašų kopijos (b. l. 52–54, 58, 61–68), užpildytos pareiškėjui atvykus į Kauno TI. Atsižvelgdamas į minėtą atsakovės atstovo paaiškinimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, atvykęs į Kauno TI, turėjo galimybę pateikti pareigūnams informaciją apie tai, ar jis rūko, ar nerūko, ir pareikalauti, kad jis nebūtų laikomas vienoje kameroje su rūkančiais. Tačiau daugumoje minėtų dokumentų nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs tokią informaciją – tokių įrašų nėra. Tik vienoje Kameros kortelėje – užpildytoje pareiškėjui atvykus 2017 m. spalio 5 d. į Kauno TI – yra įrašas, kad pareiškėjas nerūko (b. l. 28). Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjo Kameros kortelėje yra žyma „rūkantis“ (b. l. 125). Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 3 d. Kameros kortelėje galimai yra įrašas, kad pareiškėjas rūko (b. l. 32), tačiau ši data nepatenka į ginčo laikotarpį, dėl to šie duomenys nevertinti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad daugumoje minėtų dokumentų nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas rūko, ar nerūko, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pareiškėjas nerūko. Atsižvelgdamas į minėtą atsakovės atstovo paaiškinimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, atvykęs į Kauno TI ir patalpinamas į tam tikrą kamerą, pareigūnams apie save nepateikdavo tokių duomenų, ar jis rūko, ar nerūko (išskyrus minėtą kartą, tačiau nuo 2017 m. spalio 5 d. pareiškėjas buvo Kauno TI tik iki 2017 m. spalio 6 d. (b. l. 24, 18). Pažymėtina, kad pareiškėjas, patalpintas į kamerą, turėjo galimybę paprašyti pareigūnus perkelti jį į kitą kamerą – Aprašo 5.1 papunktis numato, kad suimtieji ir nuteistieji gali būti perkelti iš vienos kameros į kitą, esant jų žodiniam ar rašytiniam prašymui, jei prašymo patenkinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos įstaigos kriminogeninės būklės, o atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą kamerą pagal minėtą 5.1 papunkčio nuostatą (b. l. 125). Tačiau bylos duomenimis, pareiškėjas to nepadarė – atsakovės atstovas nurodė, kad Kauno TI neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į administraciją ar pareigūnus dėl perkėlimo į kitą kamerą (b. l. 125), ir bylos medžiagoje nėra duomenų apie tokius pareiškėjo prašymus perkelti jį į kitą kamerą, kurioje būtų tik nerūkantys asmenys. Pareiškėjas savo skunde teismui taip pat nenurodė, kad jis prašė jį perkelti į kitą kamerą, tačiau į tokį jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu (dėl laikymo su rūkančiais) neteisėtus Kauno TI pareigūnų veiksmus ar neveikimą. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Be to, į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 100–112) nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, skundėsi dėl jo nurodyto fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimų, kurį galėjo lemti netinkamos laikymo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų laikymo sąlygų. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė