Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. ir jo atstovui advokatui Tomui Ryzgeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Milenos Milinskaitė (toliau – institucija) 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių ir automobilio Peugeot 4007, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 3 d. 10.24 val. Kaunas – Zapyškis – Šakiai, Kauno rajono savivaldybė, 21,480 kilometre, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,47 prom.) neblaivumo laipsnis.

A. K. atstovas advokatas Tomas Ryzgelis nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus, mano, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, alkoholio koncentraciją, kad ji nežymiai viršijo leistiną ribą, buvo nustatyta 0,47 prom., alkoholio pareiškėjas prieš važiuojant nevartojo, vartojo iš vakaro ir galimai koncentracija nebuvo iki galo išsiskaidžiusi, todėl vairavo transporto priemonę. Nurodo, kad tai turėtų būti įvertinta. Pareiškėjas nėra piktybinis alkoholio vartotojas ir transporto priemonių vairuotojas, todėl turėtų būti skiriama švelnesnio pobūdžio priemonė. Nurodo, kad pareiškėjas baustas už analogišką veiką buvo prieš kažkur 2 metus, tiksliai pasakyti negali, po to patikslino, nurodė 2022 m. Išskirtinės sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, sako, kad yra aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjas, asmeninė charakteristika, sutuoktinės netektis įtakojo tam tikrus veiksmus ir sveikatos būklė. Sako, kad žmogus nenueitų į vieną pusę, padarė klaidą, supranta pasekmes ir nori išsaugoti darbą, eiti pirmyn, o ne būti iš visų galų pasmerktas. Prašo skundą tenkinti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šių administracinių nuobaudų paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnis).

Be to skunde nurodoma, kad pareiškėjas vairavo neblaivus, nes nesuprato, kad išvakarėse pavartojus alkoholio ryte ne tik, kad negalėjo vairuoti, bet ir vartoti vaistų, skirtų skrandžio opos simptomams (Pantoprazoli, Gastrotuss, Raniberl), nes pasirodo šie vaistai daro įtaką alkoholio skaidymui. Pažymėtina, kad asmenys vairuojantis transporto priemones turi itin atsakingai vertinti savo veiksmus ir vartojant paskirtus vaistus jam turėjo būti aiškūs galimi jo šalutiniai poveikiai. Tai, kad, kaip teigia pareiškėjo atstovas vartoti vaistai galėjo padaryti įtaką alkoholio skaidymui nekeičia fakto, kad A. K. vairavo transporto priemonę neblaivus.

A. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, asmuo penkių metų bėgyje ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, tarp kurių ir vairavimas neblaiviam. Tai rodo, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys pareiškėjo gyvenime.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarė vairuodamas automobilį PEUGOT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso A. K., ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog automobilis priklauso A. K., todėl automobilio PEUGEOT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas paskirtas teisėtai.

Skundu taip pat buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonių kontekste, tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir konfiskuotino turto vertės konfiskavimo, kontekste. A. K. penkerių metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka, jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET nepaisymu, 2023 metais padarytas analogiškas nusižengimas, t. y. A. K. transporto priemonę vairavo neblaivus, tai neigiamai charakterizuoja pažeidėją, kaip asmenį linkusį mažiau paisyti KET, nei tai reikalaujama iš vairuotojų. Aplinkybės susijusios su A. K. darbiniu aspektu, egzistavo ir pareiškėjui darant administracinį nusižengimą, tačiau nuo priešingo KET elgesio jo neapsaugojo, todėl ir šiuo atveju negali būti išskirtinai vertinamos. Šioje byloje pateikta teigiama darbdavio charakteristika nenusveria aprašytų baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių, o skunde minimos neigiamos turtinės pasekmės (netekus darbo prarastas pragyvenimo šaltinis) yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. A. K. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiais savo veiksmais padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų. Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už vairavimą esant neblaiviam (tiek pakartotinį, tiek ne) numatė itin griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucija nenustatė, ir teismas tam pritaria, nei A. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kurios taip pat galėtų būti esminėmis sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dviejų metų. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma transporto priemonės konfiskacija. ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nagrinėjamu atveju Institucija A. K., kaip privalomai taikomą, paskyrė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas 36 mėnesių terminą, taip tinkamai taikė ANK 34 straipsnio nuostatas, nenustačius, jog yra ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindai. Teismas, kaip jau minėta, taip pat nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokiu būdu A. K. skundas netenkinamas.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio skundo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.