Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjas prašė priteisti iš Panevėžio AVPK dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė konvojavimo metu laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2018 m. kovo mėnesio. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. kovo 3 d. (b. l. 12), todėl laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. kovo 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. kovo 3 d. buvo konvojuojamas iš Panevėžio AVPK į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus (b. l. 12).

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo segamas saugos diržais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: FIAT DUCATO (valst. Nr. CCN 142, BFK 730, BFK 729), Volkswagen CADDY (valst. Nr. BFM 485) (b. l. 13).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte 4 dalyje nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad viso konvojavimo metu būdavo laikomas su antrankiais.

Specialiųjų priemonių naudojimas konvojavimo metu yra reglamentuotas Konvojavimo taisyklių XII skyriuje, pagal kurio 221 punktą konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Konvojavimo taisyklių 223.3. punkte nurodyta, jog viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

2019 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas į Panevėžio apylinkės teismo posėdžius bei Panevėžio AVPK su antrankiais. Taip pat pateikta informacija, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas policijos specialiaisiais automobiliais, pritaikytais konvojavimui.

Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte nurodyta, kad antrankiai gali būti naudojami konvojuojant konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą.

Pagal Konvojavimo taisyklių 64 punkto nuostatas, duomenys apie konvojuojamus asmenis yra nurodomi ant konvojuojamos asmens bylos priklijuotoje pažymoje, t. y. šioje pažymoje turi būti nurodyta kada ir pagal kokį (-ius) Baudžiamojo kodekso straipsnį (-ius) įtariamas, pateiktas kaltinamasis aktas ar nuteistas (64.6 p.); sustiprintos apsaugos skyrimo būtinybė (64.8.p.); konvojuojamojo ypatingi požymiai, kuriuos būtina nurodyti (64.9. p.). Pagal Konvojavimo taisyklių 65 p. konvojuojamųjų, kurie linkę pabėgti ar užpulti, kurie yra psichikos ligoniai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze, badauja, arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įrašoma: „psichikos ligonis“, „sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, „izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“, „moterys, kurių normalus nėštumas yra 28 savaitės ir daugiau“ ir kita.

Faktą, kad duomenys apie konvojuojamąjį yra nurodomi konvojuojamojo asmens pažymoje, patvirtina ir Konvojavimo taisyklių 9 punktas, numatantis, kad jeigu tarp konvojuojamųjų (pagal asmens bylos pažymoje įrašytus duomenis) yra asmenų, kurie linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis arba turi kitokių pavojingų ketinimų, taip pat kai konvojuojami asmenys yra kaltinami ar nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį (nužudymas) arba konvojavimas vyksta sudėtingu maršrutu, konvojų skiriančio pareigūno sprendimu didinamas konvojuotojų skaičius.

Į bylą atsakovės atstovas nepateikė pareiškėjo konvojavimo pažymų, kuriose būtų nurodyti duomenys, jog pareiškėjas linkęs pabėgti, užpulti konvojų, žalotis pats ar kitus asmenis, kad yra teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriais vadovaujantis buvo galima nuspręsti, jog pareiškėjas gali užpulti konvojaus pareigūnus, žalotis ar sužaloti kitus asmenis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo įtariamas pagal BK 182 straipsnio (sukčiavimas) 2 dalį, 289 straipsnį (Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas). Pažymėtina, kad nusikaltimai, už kurių padarymą buvo teisiamas pareiškėjas, pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 str. 6 d. nuostatas nepriskirtini labai sunkiems nusikaltimams, nusikaltimai nėra smurtiniai. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovo atstovas, konvojuodamas pareiškėją su antrankiais iš Panevėžio AVPK į Panevėžio apylinkės teismą 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. gruodžio 13 d., 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 18 d., 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. balandžio 3 d. specialiuoju automobiliu neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Konvojavimo taisyklių 223.2 p. nuostatų, todėl šiame kontekste konstatuotini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Konvojavimo taisyklių 192 -193 punktuose nurodyta, kad konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, privalo: organizuoti specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų apsaugą; organizuoti konvojuojamųjų lydėjimą iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę, pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį ir t.t.

Nuo to momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (Konvojavimo taisyklių 195 punktas). Iš aukščiau nurodytų teisės normų akivaizdu, kad nuo konvojaus viršininko pranešimo apie konvojuojamojo pristatymą į teismo posėdį, ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo.

Taigi, teismo posėdžio metu bei atvykus į teismą ir laikant asmenį laikino sulaikymo patalpoje pareigūnai yra pavaldūs teismo posėdžio pirmininkui, todėl nuimti pareiškėjui antrankius buvo galima tik gavus jo leidimą. Kad atsakovės atstovas nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų, pareiškėjas duomenų nepateikė. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai tyčia siekė sukelti pareiškėjui nepatogumus, jį pažeminti ar kaip kitaip jį išskirti iš kitų į teismo posėdžius konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, buvo laikytasi Konvojavimo taisyklių reikalavimų, kurie jiems yra privalomi.

Konvojavimo taisyklių 210 punktas numato, jog konvojuojamųjų konvojavimas į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą vykdomas pagal tos institucijos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką, laikantis šių taisyklių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl pareiškėjo argumentų apie antrankių naudojimą teismo posėdžiuose, vykdant ikiteisminius procesinius veiksmus (parodymų patikrinimą vietoje) bei laikant pareiškėją teismo laikino sulaikymo patalpoje. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2017 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-756/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-442/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo konvojuotas 12 dienų, jį nepagrįstai laikant surakintą antrankiais. Pripažintina, kad nustatyti pažeidimai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų konvojavimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus (didelius dvasinius skausmus, depresiją, baimę dėl gyvybės) labiausiai siejo su laikymu surakintu konvojuojant bei teismo posėdžių metu. Pareiškėjas nenurodė kreipęsis į psichologus ar kitus sveikatos priežiūros specialistus dėl jo fizinei ar psichinei sveikatai konvojavimo metu galbūt padarytos žalos. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus, prašymus konvojavimo metu arba dėl konvojavimo sąlygų Panevėžio AVPK viršininkui ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų konvojavimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

Akcentuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-146/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus Panevėžio AVPK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (12 dienų pareiškėjas buvo konvojuotas būdamas nepagrįstai surakintas antrankiais, konvojavimas vyko neilgą laiko tarpą), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), LVAT suformuotą praktiką (žr. pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1194-492/2018) teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovės atstovo priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. Č. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.