Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2026-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1679-967/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-27
Bylos Nr.
e2A-1679-967/2026
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00834-2025-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1679-967/2026Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00834-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.3.1.19.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo ir trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė IES1 pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašydama panaikinti Inspekcijos 2025 m. liepos 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-250711-00049 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad:

Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo ieškovę IES1 kaip žemės sklypo savininkę iki 2026 m. sausio 10 d. nugriauti požeminį tunelį ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad ieškovės paveldėtame žemės sklype ir greta jo esančioje valstybinėje žemėje buvo aptiktas požeminis tunelis, kuris buvo įrengtas ne anksčiau kaip 2022 m. liepos mėnesį. Ieškovė nuosavybės teises į žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijo 2023 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teise pagal testamentą po savo motinos A. P. mirties, neorganizavo ir neatliko jokių tunelio statybos ar kasimo darbų. Paveldėdama turtą, apie tunelį ji nežinojo, nes jis buvo užmaskuotas po žeme, nepažymėtas jokiuose registruose. Apie tunelio egzistavimą ji sužinojo tik 2025 m. sausio 28 d., Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnams atlikus kratą. Ieškovė neturi duomenų, kas ir kokiomis aplinkybėmis iškasė tunelį, kam jis buvo naudojamas. Dėl šios situacijos atsakovė dar 2025 m. vasario 12 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir 2025 m. balandžio 29 d. priėmė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo ieškovę nugriauti tunelį iki 2025 m. spalio 28 d. Dėl šio nurodymo ieškovė teikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9170-1246/2025. Atlikusi papildomą vertinimą, atsakovė 2025 m. liepos 9 d. potvarkiu panaikino 2025 m. balandžio 29 d. privalomąjį nurodymą, nes šis buvo surašytas statytojui, o ne žemės sklypo savininkui. Šis atsakovės veiksmas rodo, kad pirminis sprendimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. 2025 m. liepos 11 d. privalomasis nurodymas buvo priimtas ieškovei kaip žemės sklypo savininkei. Pažymėjo, kad apie 3 m tunelio yra ieškovės žemės sklype, o apie 19 m – nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Ieškovės žemės sklypas ir valstybinė žemė, kurioje yra tunelis, patenka į valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zoną, kurioje draudžiama statyti ar rekonstruoti statinius, negavus VSAT pritarimo. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad tunelis yra I grupės inžinerinis statinys, kuriam statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, tačiau jis buvo pastatytas be Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) ir VSAT pritarimų. Mano, kad atsakovė neįrodė ieškovės kaltės ar dalyvavimo tunelio statybose. Ieškovė nėra ir niekada nebuvo tunelio statytoja, todėl visos atsakomybės perkėlimas remiantis vien ieškovės turima nuosavybės teise yra neteisingas. Be to, didžioji dalis tunelio yra valstybinėje žemėje ir valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonoje, todėl tunelio griovimo darbams atlikti būtinas NŽT ir VSAT pritarimas. Ieškovė fiziškai negali vienašališkai pašalinti tunelio dalies valstybinėje žemėje.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2025 m. vasario 7 d. atlikusi ieškovės žemės sklypo ir šalia esančios nesuformuotos valstybinės žemės patikrinimą, nustatė, kad ieškovės žemės sklype nuo ieškovės ūkinio pastato link (duomenys neskelbtini) upelio yra iškastas požeminis 22 m ilgio tunelis, kuris pagal ant metalinių kampų esančias datas buvo įrengtas ne anksčiau kaip 2022 liepos mėnesį. 3 m tunelio yra ieškovės žemės sklype, likusi 19 m tunelio dalis yra valstybinėje žemėje. Toks objektas gali būti priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tunelio statyba įvykdyta pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 5 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 1.2.2 papunkčio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 2 ir 11 dalių bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. 2025 m. balandžio 29 d. surašė ieškovei kaip tunelio statytojai privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo ieškovę nugriauti tunelį ir sutvarkyti statybvietę. Dėl šio privalomojo nurodymo ieškovė pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9170-1246/2025. 2025 m. liepos 9 d. potvarkiu atsakovė privalomąjį nurodymą panaikino, nes jis buvo surašytas ieškovei ne kaip žemės sklypo savininkei, bet kaip tunelio statytojai. Gavusi NŽT raštą dėl nesutikimo su tunelio statybomis atsakovė skundžiamu Privalomuoju nurodymu įpareigojo ieškovę iki 2026 m. sausio 10 d. nugriauti tunelį ir sutvarkyti statybvietę. Mano, kad šis Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, kas yra tunelio statytojas, savininkas, valdytojas ar naudotojas, todėl privalomasis nurodymas pašalinti neteisėtos statybos padarinius pareikštas žemės sklypo, kurioje yra nustatyta neteisėta statyba, savininkei pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 ir 14 straipsnį. Aplinkybių apie neteisėtą tunelio įrengimą ieškovė neginčija. Negavus NŽT sutikimo ir VSAT pritarimo, tunelio statyba lieka neteisėta, todėl būdama žemės sklypo savininke ieškovė privalo vykdyti privalomąjį nurodymą, nepaisant to, kad ji nėra tunelio statytoja. Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dalis tunelio yra valstybinėje žemėje, pažymėjo, kad tunelis yra vienas statinys, pastatytas neturint privalomų sutikimų ir pritarimų, todėl turi būti nugriautas. Ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, privalo naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Privalomasis nurodymas surašytas dėl naujo statinio statybos, todėl ieškovei parinktas vienintelis galimas įpareigojimas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas gali būti įvykdomas ne tik konkrečiai privalomajame nurodyme nurodytu būdu, bet ir kitais būdais – gavus reikiamą dokumentaciją ir kt. Ieškovei tenka pareiga numatyti reikalingus atlikti statybos darbus, užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, prireikus konsultuojantis su atitinkamų sričių specialistais. Tokia pareiga negali būti perkeliama atsakovei. Taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad privalomasis nurodymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes vieninteliai objektyvūs duomenys yra pats tunelio faktas, tačiau nėra jokių faktinių duomenų, siejančių ieškovę su šio tunelio įrengimu. Pažymėjo, kad atsakovė nuosekliai atliko statybos patikrinimo veiksmus, kvietė suinteresuotus asmenis dalyvauti vykdomuose patikrinimuose, gavo dokumentus iš valstybinių institucijų, juos išsamiai išnagrinėjo ir surašė pagrįstą privalomąjį nurodymą. Privalomasis nurodymas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek atsakovės viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtintus rekvizitus. Mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo panaikinti privalomąjį nurodymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatytais pagrindais.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso kitos paskirties žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra šalia Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Vykdydami valstybės sienos apsaugą VSAT pareigūnai 2025 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) upelio, kurio viduriu eina valstybės siena, šlaite aptiko užmaskuotą tunelį, kuris baigiasi ieškovei priklausiančiame žemės sklype esančio ūkio pastato viduje. 2025 m. vasario 7 d. atlikusi patikrinimą atsakovė nustatė, kad nuo ieškovės ūkinio pastato link (duomenys neskelbtini) upelio iškastas požeminis apie 22 m ilgio tunelis. Pažymėjo, kad nei ieškovė, nei kiti jos šeimos nariai nesikreipė dėl sutikimo tunelio statyboms gavimo. Nesutinka su šio tunelio statybomis valstybinėje žemėje. Apie tai atsakovė buvo informuota NŽT 2025 m. liepos 8 d. raštu. Mano, kad ieškovė turėjo matyti tunelį, nes gyveno kartu su savo motina, tačiau patikrinimo metu jokios informacijos nepateikė. Sutinka su atsakovės argumentu, kad nenustačius statinio statytojo, savininko, valdytojo ar naudotojo, eiliškumo tvarka privalomasis nurodymas pašalinti neteisėtos statybos padarinius ieškovei surašytas pagrįstai, nepaisant to, kad ji šio statinio nestatė. Ieškovės žemės sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga - valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, kuriose draudžiama statyti statinius negavus VSAT pritarimo (derinimo), taip pat privaloma gauti žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad tunelio statytojas, jo pastatymo aplinkybės nėra nustatyti. Ieškovei nebuvo žinoma apie tunelio įrengimą. Privalomasis nurodymas priimtas ieškovei kaip žemės sklypo savininkei, nes žemės sklypo savininke ji tapo 2023 metais, o tunelis buvo pastatytas 2022 metais. Mano, kad ieškovė neprivalo nugriauti tunelio dalies, kuri yra valstybinėje žemėje. Šioje dalyje yra taikomas specialus režimas ir yra įrengti pasienio įrenginiai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad neteisėtai įrengtas tunelis patenka į ieškovės žemės sklypą ir šalia esančią valstybinę žemę. Ieškovė nėra tunelio statytoja, šio statinio statytojas, savininkas, valdytojas ar naudotojas nėra nustatyti, todėl privalomasis nurodymas surašytas ieškovei kaip žemės sklypo savininkei. Pažymėjo, kad vienam statiniui yra surašomas vienas privalomasis nurodymas. Statinys yra vientisas, tunelio pradžia yra ieškovės žemės sklype, jis išeina iš ieškovės ūkinio pastato, todėl privalomasis nurodymas surašytas būtent ieškovei. Vykdymo tvarka privalomojo nurodymo priėmimo metu nėra nustatoma, vykdydama privalomąjį nurodymą ieškovė turėtų bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad ieškovė ir jos šeimos nariai nesikreipė dėl tunelio statybų valstybinėje žemėje. Tunelis yra vientisas, pastatytas iš tų pačių medžiagų, kurios buvo naudotos ieškovės ūkio pastato statybai, viena dalimi yra ieškovės ūkiniame pastate, todėl pašalinti šį statinį privalo ieškovė.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad dėl tunelio griovimo ieškovė į tarnybą nesikreipė. Kliūčių nugriauti ieškovei tunelį nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2026 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-250711-00049. Sprendimo pagrindiniai motyvai:

Nėra ginčo dėl to, kad ieškovės ir valstybinėje žemėje pastatytas I grupės inžinerinis statinys – požeminis tunelis yra neteisėta statyba, pažeidžianti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 5 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 1.2.2 papunkčio, Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 11 dalių ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas – neturint valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimo ir VSAT pritarimo, juolab įrengtas tunelis pažeidžia ir (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostos reikalavimus (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 punktas). Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad šis neteisėtai pastatytas statinys turi būti nugriautas. Šioje byloje išreikštos suinteresuotų asmenų NŽT ir VSAT pozicijos rodo, kad sutikimas (pritarimas) tunelio statybai nebuvo ir nebus išduotas, todėl imperatyvioms teisės normoms prieštaraujanti statinio statyba negalės būti įteisinama. Skundžiamas privalomasis nurodymas dėl požeminio tunelio pašalinimo yra surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ieškovei, kaip žemės sklypo, kuriame yra dalis neteisėtai pastatyto tunelio, savininkei. Nors pačiame privalomajame nurodyme nėra konkrečiai argumentuojamas būtent toks Priežiūros įstatyme numatyto subjekto pasirinkimas, tačiau iš privalomojo nurodymo turinio ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų matyti, kad tokį subjekto pasirinkimą atsakovė argumentuoja ta aplinkybe, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas tunelio statytojas, savininkas, valdytojas ar naudotojas.

Teismo vertinimu, būtent ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl to paties tunelio aptikimo fakto, metu buvo nustatytos aplinkybės, reikšmingos tunelio statytojui nustatyti: tunelio ir ieškovei priklausančių ūkinių pastatų detalių (tvirtinimo kampų, medinių lentų) sutapimas; ūkio pastatu, kuriame yra vienas iš tunelio galų, naudojasi ieškovė ir su ja kartu gyvenantis V. L., kuris, be kita ko, atliko šio ūkinio pastato stogo remontą, betonavo ir šio ūkinio pastato grindis, esančias virš tunelio galo, ir kt. Aplinkybė, jog vienas tunelio galas yra ieškovės ūkiniame pastate, atsakovės buvo nustatyta ir 2025 m. vasario 7 d. atlikto ieškovės žemės sklypo patikrinimo metu, ši aplinkybė buvo nurodyta atsakovei ir VSAT 2025 m. vasario 3 d. rašte papildant, kad ieškovės ūkiniame pastate esantis įėjimas į tunelį buvo užpiltas smėliu ir užbetonuotas. Dėl šių atsakovės ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių atsakovė Privalomajame nurodyme nepasisakė, nors apie atliekamą ikiteisminį tyrimą atsakovei buvo žinoma. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti VSAT pateiktos informacijos tyrimo sustabdymo galimybe (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis), kol ikiteisminis tyrimas bus pabaigtas, tačiau to nepadarė, todėl dėl atsakovės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nustatytų aplinkybių visumos pakankamumo tunelio statytojui nustatyti privalomajame nurodyme nebuvo pasisakyta, šių aplinkybių visuma liko neįvertinta. Todėl Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas ieškovei kaip žemės sklypo savininkei negali būti laikomas pakankamai argumentuotu.

Teismo vertinimu, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas ieškovei viso tunelio atžvilgiu Privalomuoju nurodymu yra pritaikytas nepagrįstai. Šiuo atveju pagrindą taikyti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas lemia vien tik žemės sklypo, kuriame yra nustatytas neteisėtai pastatytas statinys, priklausomybė (valdymas, naudojimas, disponavimas). Šios viešosios teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, jog esant keliems žemės sklypams, kuriuose nustatoma savavališka statyba, būtina nustatyti „atsakingesnį“ už savavališkos statybos pašalinimą atsakingą žemės sklypo savininką, valdytoją ar naudotoją. Tokio plečiamo aptariamų teisės normų aiškinimo atsakovė šiuo atveju nepagrindė. Nustatyta, kad neteisėtai pastatytas požeminis tunelis yra įrengtas tiek ieškovės, tiek NŽT patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurį savo reikmėms faktiškai naudoja VSAT (įrengtas patrulių takas, tvora, kitos valstybės sienos apsaugos priemonės), todėl pareiga pašalinti visą tunelį Privalomuoju nurodymu ieškovei, kaip žemės sklypo savininkei, nustatyta nepagrįstai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei surašytas privalomasis nurodymas buvo priimtas neįvertinus visų nustatytų aplinkybių, reikšmingų privalomąjį nurodymą privalančiam vykdyti subjektui nustatyti, ir netinkamai aiškinant ir taikant Priežiūros įstatymo nuostatas, todėl skundžiamas privalomasis nurodymas panaikintas visa apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus statybos valstybinės priežiūros srityje bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertino šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl atsakingo asmens, turinčio vykdyti privalomąjį nurodymą nustatymo, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei surašytas Privalomasis nurodymas buvo priimtas neįvertinus visų nustatytų aplinkybių, reikšmingų Privalomąjį nurodymą privalančiam vykdyti subjektui nustatyti, ir netinkamai aiškinant ir taikant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 5 priedo 2 lentelės 4.2 papunkčio nuostatomis, iškastas tunelis yra priskiriamas I grupės inžineriniams statiniams, kuriam vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) – f) papunkčių nuostatomis, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl tokia statyba yra ne savavališka, o neteisėta.

Inspekcija, siekdama nustatyti statytoją, atsižvelgdama į tai, kad požeminis tunelis įrengtas ne anksčiau kaip 2022 m. liepos mėnesį, žemės sklypas nuo 2023 m. gegužės 18 d. nuosavybės teise priklauso ieškovei, gavo paaiškinimą iš ieškovės, kuri nurodė, kad nežino kas yra šio tunelio statytojas ir nemano, kad jis kada nors buvo naudojamas. Jokių konkrečių duomenų ir įrodymų apie ginčo statybos darbus užsakiusį ir lėšas investavusį asmenį ieškovė nepateikė ir nenurodė realaus subjekto, kuris galėtų žinoti papildomas aplinkybes. Be to, Inspekcija gavo NŽT 2025 m. liepos 8 d. raštą, kuriuo informuojama, kad dėl inžinerinio statinio – tunelio statybos leidimo gavimo į NŽT nebuvo kreiptasi. NŽT nesutinka dėl nurodyto tunelio, kurio dalis patenka į žemės sklypais nesuformuotą valstybinės žemės plotą, esantį šalia Lietuvos Respublikos pasienio juostos, statybos. Taip pat gavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 15 d. raštą, kuriuo informuojama, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija šiame sklype ir greta esančioje valstybinėje žemėje jokių sutikimų ar statybos leidimų neišdavė. Atsižvelgiant į tai, požeminio tunelio statytojas, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje apibrėžtą sąvoką, ar statinio savininkas, valdytojas ar naudotojas, naudojantis ginčo požeminį tunelį Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu Inspekcijai atlikus išsamų tyrimą nenustatytas. Nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, reikšmingos požeminio tunelio statytojui nustatyti. Nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytos aplinkybės apie ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato detales (lentas ir pan.), kurios galimai sutampa su požeminio tunelio detalėmis, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyti subjektai, dalyvavę požeminio tunelio statybos procese ar naudoję požeminį tunelį. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, požeminio tunelio statytojui nustatyti neužtenka ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų aplinkybių, be to, Inspekcija tyrimo metu ir Privalomajame nurodyme tinkamai įvertino aplinkybes, kad požeminis tunelis yra po ieškovei nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl Privalomąjį nurodymą pagrįstai surašė ieškovei, tačiau teismas šių įrodymų ir aplinkybių tinkamai neįvertino. Be to, požeminis tunelis Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, atitinkamai neįregistruotos ir jokios daiktinės teisės į požeminį tunelį, kurios leistų nustatyti tunelio savininką, valdytoją ar naudotoją, kaip tai nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje.

Inspekcija pagrįstai nustačiusi, kad ginčo požeminis tunelis patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir yra iškastas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad nenustačius, kas yra ginčo statinio statytojas ar statinio savininkas, valdytojas ar naudotojas eiliškumo tvarka Privalomasis nurodymas pašalinti neteisėtos statybos padarinius pagrįstai surašomas žemės sklypo, kurioje yra nustatyta neteisėta statyba, savininkui. Teismas taip pat pripažino aplinkybes, kad ieškovės žemės sklype esančio požeminio tunelio galas yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate. Tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu motyvu, kad Inspekcija Privalomajame nurodyme nepasisakė apie ikiteisminiame tyrime nustatytas aplinkybes, susijusias su lentomis, tvirtinimo kampais ir pan., kurios naudotos remontuojant ieškovei priklausančius kitus pastatus žemės sklype. Ikiteisminio tyrimo tikslas buvo nustatyti ne subjektus, atsakingus už tunelio statybą, naudojimą, o subjektus, vykdžiusius Baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Todėl palikus galioti tokį teismo sprendimą būtų sukurta situacija, kad pakartotinai atlikus tyrimą ir nesant požeminio tunelio statytojo/naudotojo, pagal eiliškumą nustačius atsakingu asmeniu žemės sklypo savininkę ieškovę, jai negalėtų būti priimamas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, nes skundžiamu Sprendimu toks privalomasis nurodymas būtų panaikintas. Teismo sprendimu visiškai nepagrįstai eliminuojama ieškovės pareiga pašalinti pažeidimus, nors visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, ieškovė kaip žemės sklypo ir ūkinio pastato, iš kurio iškastas patekimas į ginčo požeminį tunelį, savininkė yra tinkamas subjektas ir pagal Inspekcijos Privalomąjį nurodymą turi pareigą pašalinti šios neteisėtos statybos padarinius.

Nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovė galėjo stabdyti tyrimą, kol bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas. Inspekcija tyrimą atliko ne Viešojo administravimo įstatymo, o Priežiūros įstatymo, t. y. specialiuoju teisės aktu ir laikydamasi viešosios teisės principo, pagrindu, todėl Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surinkusi duomenis ir nustačiusi tinkamą subjektą, atsakingą už neteisėtos statybos padarinių šalinimą, pagrįstai ieškovės atžvilgiu priėmė skundžiamą Privalomąjį nurodymą. Pats pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių Inspekcijos neteisėtų veiksmų ar Privalomojo nurodymo neteisėtumo, tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad Inspekcija turėjo teisę (bet ne pareigą) sustabdyti vykdomą tyrimą, kol ikiteisminis tyrimas bus pabaigtas, tačiau šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo stabdyti Inspekcijos vykdytą tyrimą statybos valstybinės priežiūros srityje.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų įrodymų, kad pagal Priežiūros įstatyme nurodytą subjektų eiliškumą kitas subjektas, o ne ieškovė yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinių šalinimą, byloje nėra pateikiama. Jeigu ieškovė laikosi pozicijos, kad neturi pareigos šalinti iš jos nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį požeminį tunelį, kuris toliau tęsiasi valstybinėje žemėje, ji turi pateikti įrodymus, kas pagal Priežiūros įstatymo normose nurodytą subjektų eiliškumą galėjo būti požeminio tunelio statytojas ar naudotojas, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė. Teismas skundžiamame sprendime teigdamas, kad Inspekcija tyrimo metu galėjo nustatyti ir kitus subjektus, atsakingus už padarinių šalinimą, o ne tik ieškovę, visiškai neįvertino faktinių aplinkybių, kad požeminis tunelis iš ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo patenkantis į valstybinę žemę yra vientisas bendras laikančiąsias konstrukcijas, kurios sumontuotos atlikus statybos darbus, turintis statinys. Privalomasis nurodymas surašomas ne keliems subjektams, o vienam subjektui pagal nustatytą eiliškumą ir surašomas statiniui, o ne jo daliai ar dalims, todėl pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius Priežiūros įstatymo teisės normas dėl tinkamo subjekto nustatymo ir nesilaikius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ginčo požeminis tunelis nėra keliuose žemės sklypuose, jis yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir toliau tęsiasi valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija taikė Priežiūros įstatymo normas „plečiamai“, nes nenustačius statytojo Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje aiškiai reglamentuota, kad privalomasis nurodymas surašomas vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (t. y. nenumatytas subjektų daugetas, o pasirenkamas vienas subjektas). Taigi darytina išvada, kad Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu nustačius vieną subjektą - žemės sklypo savininką, pagal eiliškumą nėra pagrindo spręsti dėl kitų subjektų nustatymo, pvz.: valstybinės žemės patikėtinio. Inspekcijai tinkamai atlikus tyrimą, taikius Priežiūros įstatymo 11, 14 straipsnių normas ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįstai nustačius, kad žemės sklypo ir ūkinio pastato, iš kurio iškastas ginčo požeminis tunelis, savininkė yra ieškovė ir priėmus jos atžvilgiu Privalomąjį nurodymą, pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nepagrįstą išvadą, kad Privalomasis nurodymas turi būti panaikintas. Konstatavusi naujo statinio statybą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Inspekcija ieškovei galėjo parinkti vienintelį Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytą įpareigojimą, šalinant teisės aktų pažeidimus – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šis ieškovei nustatytas įpareigojimas yra proporcingas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo sprendimo motyvai dėl to, kad Inspekcija „plečiamai“ taikydama Priežiūros įstatymo normas surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pašalinti visą statinį tik ieškovei, yra atmestini. Mano, kad tokiais motyvais teismas iš esmės siekė spręsti Privalomojo nurodymo vykdymo klausimą, nors ginčo dalykas yra Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas.

Ieškinyje ir skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog Inspekcijos priimtas Privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. ieškovė neįrodė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ar savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat ieškovė neįrodė, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamo administracinio sprendimo. Ieškinyje nėra pateikta įrodymų, kad Inspekcija nesiėmė aktyvių veiksmų neteisėtos statybos aplinkybėms nustatyti ir užfiksuoti. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina Inspekcijos tinkamai atliktas viešojo administravimo funkcijas, užtikrinančias pagrįstą teisės aktų taikymą. Taigi, skundžiamas sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas. Įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl ieškovė neįrodė, kad Inspekcijos Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas skundžiamas Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Inspekcija tinkamai įvertino visas neteisėtos statybos aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai jų nepaneigia, todėl darytina išvada, kad panaikinti Privalomąjį nurodymą nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas sprendimas ne tik užkerta kelią Inspekcijai, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, pagal kompetenciją toliau spręsti klausimą dėl neteisėto statinio, kuris, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas yra pastatytas neturint NŽT ir VSAT pritarimo, pažeidžia ir (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostos reikalavimus, padarinių pašalinimo, bet ir tokių statinių statybos prevencijos vykdymui ateityje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė pareiškimą, kuriame nurodo prisidedanti prie apeliantės apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Ieškovė IES1 pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindiniai motyvai:

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) upelio, kuriuo driekiasi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės siena, yra iškastas požeminis inžinerinis objektas – tunelis. Šio objekto matmenys ir išsidėstymas peržengia privataus žemės sklypo ribas ir iš esmės keičia bylos teisinę prigimtį. Inspekcijos Privalomasis nurodymas nėra nukreiptas į įprastą savavališką statybą (pvz., nelegaliai pastatytą tvorą ar priestatą privačiame sklype). Tai reikalavimas privačiam asmeniui atlikti valstybinės žemės kasybos ir inžinerinių įtvirtinimų likvidavimo darbus pasienio zonoje. Privalomasis nurodymas reikalauja iš ieškovės likviduoti 22 metrų ilgio statinį, kurio 19 metrų yra išsidėstę valstybinėje žemėje. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo (įskaitant asmenį, atliekantį griovimo darbus) teisė įgyvendinama tik tada, kai asmuo žemės sklypą valdo nuosavybės teise, arba kai yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas atlikti darbus. NŽT 2025 m. liepos 8 d. rašte patvirtino, kad ieškovė ar jos atstovai neturi jokio sutikimo atlikti darbus minėtoje teritorijoje. Nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, ieškovės įžengimas į valstybinę žemę su ekskavatoriais ir kitokia sunkiąja technika, siekiant atlikti gilius (iki 1,5 m gylio) kasimo ir griovimo darbus, būtų traktuojamas kaip neteisėtas svetimo (valstybės) turto žalojimas ar savavaldžiavimas. Apeliantė iš esmės reikalauja, kad ieškovė padarytų teisės pažeidimą, idant įvykdytų Privalomąjį nurodymą. Privatus asmuo neturi administracinių svertų priversti NŽT išduoti sutikimą žemės kasimui. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad ginčo objektas patenka į valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zoną, kuri apima 500 metrų pločio juostą nuo valstybės sienos. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šioje zonoje griežtai draudžiama statyti, rekonstruoti ar griauti statinius, negavus VSAT pritarimo. VSAT pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad virš tunelio zonos yra įrengtas 5 m pločio patrulio takas, sumontuoti metaliniai stulpai su vaizdo stebėjimo kameromis ir judesio detekcijos prietaisais, pastatyta 3 metrų aukščio segmentinė vielos tvora su koncertina, o už jos – dar penki koncertinos ritiniai. Reikalauti, kad (duomenys neskelbtini) metų moteris savo iniciatyva samdytų rangovus, kurie ardytų valstybės sienos inžinerinę infrastruktūrą tam, kad atkastų ir iškeltų įrengtą tunelį, yra akivaizdžiai neadekvatu. VSAT nėra išdavusi jokio leidimo ieškovei atlikti tokius darbus, nes civilinės technikos darbas tokioje zonoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir gali pažeisti brangią sienos stebėjimo sistemą (optinius kabelius ir kt.). Privalomasis nurodymas objektyviai neįvykdomas (impossibilium nulla obligatio est), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė vienintelį logišką ir teisėtą sprendimą – Privalomąjį nurodymą panaikinti.

Jeigu apeliantė iš tiesų nuosekliai laikytųsi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir savo pačios cituojamos teismų praktikos, ji turėtų atkreipti dėmesį į to paties straipsnio nuostatą: „Kai valstybinės žemės sklypo ar jo dalies valdytojo ar naudotojo nėra, savavališkos statybos aktas surašomas valstybinės žemės patikėtiniui“. Akivaizdu, kad tunelio daliai, esančiai valstybinėje žemėje, atsakomybės eiliškumas nukreipia būtent į valstybinės žemės patikėtinį – NŽT. Apeliantės teiginys, esą nenumatytas subjektų daugetas, o pasirenkamas vienas subjektas, todėl Inspekcija pagrįstai pasirinko ieškovę visam 22 metrų objektui, yra teisiškai absurdiškas. Pagal tokią logiką, jeigu tunelis tęstųsi 1 kilometrą po valstybiniu mišku ir baigtųsi privataus asmens rūsyje (užimdamas 1 metrą privačios erdvės), VTPSI galėtų įpareigoti privatų asmenį savo lėšomis iškasti ir likviduoti 1 kilometrą valstybinio miško vien todėl, kad jis yra vienas iš savininkų. Tai yra akivaizdus nuosavybės teisių pažeidimas, prilygstantis sankcijai be teisėto pagrindo. Priežiūros įstatymo normos nėra skirtos tam, kad valstybė (kaip didžiausios tunelio dalies žemės savininkė) galėtų nusimesti atsakomybę už šios teritorijos sutvarkymą ir permesti šią finansinę bei inžinerinę naštą privačiam asmeniui.

Vienas iš pagrindinių apeliantės skundo motyvų – bandymas įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konkrečiai – ikiteisminio tyrimo Nr. 04-5-00010-25 medžiagą. Apeliantė sąmoningai nutyli esminį faktą, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo oficialiai ir galutinai nutrauktas. Baudžiamajame procese, kuriame teisėsaugos institucijos disponavo visomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis (slaptu sekimu, telefonų pasiklausymu, kratomis, DNR ir dažų ekspertizėmis), buvo konstatuota, kad ieškovės kaltės dėl tunelio įrengimo ar naudojimo įrodyti neįmanoma. Inspekcija, būdama administracinę priežiūrą vykdanti institucija, neturi teisės „peržiūrėti“ prokuroro išvadų ir atskirus baudžiamosios bylos elementus naudoti kaip įrodymą šioje byloje siekiant priversti asmenį atlikti veiksmus, kurio kaltė nenustatyta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė negali būti laikoma statytoja ar asmeniu, privalančiu prisiimti absoliučią atsakomybę už ne savo žemėje esantį objektą, remiantis vien netiesioginiais ir prokuratūros atmestais baudžiamosios bylos duomenimis.

Analizuojant šią bylą, iškyla esminis klausimas: kaip valstybės sienos apsaugos zonoje, vienoje griežčiausiai saugomų teritorijų Europos Sąjungoje, galėjo atsirasti 22 metrų ilgio požeminis inžinerinis įrenginys, ir kodėl už jo likvidavimą turi atsakyti ieškovė. Kol valstybės samdyti rangovai dirbo su sunkiąja technika, o VSAT pareigūnai nuolat patruliavo ir prižiūrėjo statybas tiesiogiai virš tunelio vietos, niekas iš valstybės atstovų nepastebėjo didelės apimties žemės kasimo darbų. Reikalavimas ieškovei, kaip naujajai žemės savininkei, kuri turtą paveldėjo vėliau, atsakyti už VSAT galimą aplaidumą saugant valstybės sieną yra visiškai neadekvatus. Tai pažeidžia ne tik proporcingumo, bet ir gero administravimo principą. Valstybė turi pozityvią pareigą saugoti savo teritoriją. Tinkamas ir teisėtas šios situacijos sprendimo būdas – valstybė (NŽT bendradarbiaujant su VSAT ir Inspekcija) valstybės biudžeto lėšomis atlieka ginčo objekto likvidavimo darbus pasienio zonoje, o vėliau, nustačius tikruosius kaltininkus, regreso tvarka išreikalauja iš jų patirtas išlaidas. Inspekcija pasirinko biurokratinį ir formaliai lengviausią, tačiau teisiškai neteisėtą kelią – perkelti valstybės naštą privačiam asmeniui, išduodant neįvykdomą Privalomąjį nurodymą. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią tokiam piktnaudžiavimui valdingais įgaliojimais, todėl teismo sprendimas privalo būti paliktas galioti.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Mano, kad Inspekcija tinkamam subjektui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti neteisėtą statinį, nes atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nenustačius, kas yra ginčo statinio statytojas ar statinio savininkas, valdytojas ar naudotojas eiliškumo tvarka Privalomasis nurodymas pašalinti neteisėtos statybos padarinius pagrįstai surašytas ir įteiktas žemės sklypo, kuriame yra nustatyta neteisėta statyba, savininkei ieškovei. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad visas ieškovės ir valstybinėje žemėje pastatytas I grupės inžinerinis statinys – požeminis tunelis yra neteisėta statyba, jis yra vientisas statinys, tunelio pradžia yra ieškovės žemės sklype, jis išeina iš ieškovės ūkinio pastato, pastatytas savavališkai, neturint VSAT pritarimo (derinimo), taip pat privaloma gauti žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimo. O pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas nuostatas, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Mano, kad Inspekcija ėmėsi visų galimų priemonių požeminio tunelio statytojui nustatyti bei padarė tinkamas išvadas, kad neužtenka ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų aplinkybių neteisėto tunelio statytojui nustatyti. Be to, Inspekcija tyrimo metu ir Privalomajame nurodyme tinkamai įvertino aplinkybes, kad požeminis tunelis yra po ieškovei nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl Privalomąjį nurodymą pagrįstai surašė ieškovei. Teismas, nusprendęs panaikinti Privalomąjį nurodymą, tinkamai neįvertino Inspekcijos į bylą pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų ir kitos į bylą pateiktos medžiagos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl privalomojo nurodymo panaikinimo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei IES1 2023 m. gegužės 12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2336 ha kitos paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytame žemės sklype yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai: ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (plotas – 143 kv. m), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (plotas – 2 336 kv. m), valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos (plotas – 2 336 kv. m). Iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų matyti, kad ieškovės žemės sklypas iš pietvakarių pusės ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, kuria faktiškai naudoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba valstybės sienos apsaugos objektams eksploatuoti, ir (duomenys neskelbtini) upeliu, kuriuo eina valstybės siena.

2025 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini), ties valstybės sienos ruožu 0558-0557 VSAT pareigūnai aptiko užmaskuotą ir po žeme iškastą apie 22 m ilgio tunelį, vedantį nuo (duomenys neskelbtini) upelio šlaito iki ieškovei nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šią informaciją pateikė atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 2025 m. vasario 3 d. raštu bei informavo atsakovę, kad dėl aptikto požeminio tunelio fakto VSAT atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00010-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje. Iš pateikto 2025 m. rugsėjo 26 d. prokurorės nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00010-25 buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, požymių.

Atsakovė 2025 m. vasario 7 d. ieškovei priklausančiame žemės sklype atliko neplaninį patikrinimą ir 2025 m. vasario 12 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodė, kad nuo ieškovės ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) upelio iškastas požeminis objektas (tunelis), kuris įrengtas ne anksčiau kaip 2022 liepos mėnesį (yra datos ant metalinių kampų, sutvirtinančių lentas), tunelio ilgis ~ 22 m, aukštis (kintamas) - 0,9-1,0 m; plotis (kintamas) - 0,56 – 0,75 m, gylis nuo žemės paviršiaus iki tunelio viršaus - 1,20 - 1,50 m. Požeminio tunelio 3 m dalis patenka į ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietų pusės teritoriją, likusi dalis (~ 19 m) - į žemės sklypu nesuformuotą valstybinės žemės teritoriją (valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba), esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietų pusės ribos. Atsakovė 2025 m. balandžio 29 d. surašė ieškovei, kaip požeminio tunelio statytojai, privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-250429-00019, kuriuo įpareigojo ieškovę iki 2025 m. spalio 28 d. nugriauti šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje esantį I grupės nesudėtingąjį statinį – tunelį, kuris tiesiogiai susijęs su ieškovės žemės sklype esančiu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir patenka į jo vidų bei sutvarkyti statybvietę ir aplinką. Atsakovės 2025 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr. P3-83 minėtas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus panaikintas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad privalomasis nurodymas surašytas ieškovei kaip statinio statytojai, o pagal nustatytus tyrimo metu duomenis turėjo būti surašytas ieškovei kaip žemės sklypo savininkei.

Atsakovė 2025 m. liepos 11 d. surašė ieškovei kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-250711-00049, kuriuo įpareigojo ieškovę iki 2026 m. sausio 10 d. nugriauti I grupės inžinerinį statinį – požeminį tunelį, kurio bendras ilgis yra ~ 22 m, iš jo 3 m yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, o 19 m (nes tai yra vientisas statinys) - nesuformuotoje valstybinės žemėje (valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme atsakovė taip pat pažymėjo, kad neteisėtai atlikti statybos darbai gali būti įteisinti tik tais atvejais, jei tokie veiksmai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. NŽT 2025 m. liepos 8 d. raštu atsakovę informavo, kad dėl leidimo statyti tunelį valstybinėje žemėje į Nacionalinę žemės tarnybą nebuvo kreiptasi. Nurodytame rašte NŽT taip pat išreiškė nesutikimą dėl šio tunelio statybos. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2025 m. liepos 15 d. raštu atsakovę informavo, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ieškovės sklype ir greta esančioje valstybinėje žemėje jokių sutikimų ar statybos leidimų neišdavė.

Dėl atsakingo asmens nustatymo pašalinant neteisėtos statybos padarinius

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir mano, jog visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, ieškovė kaip žemės sklypo ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio iškastas patekimas į ginčo požeminį tunelį, savininkė yra tinkamas subjektas ir pagal Inspekcijos Privalomąjį nurodymą turi pareigą pašalinti šios neteisėtos statybos padarinius. Žemės sklypo ir ūkinio pastato, iš kurio iškastas ginčo požeminis tunelis, savininkė yra ieškovė ir priėmus jos atžvilgiu Privalomąjį nurodymą, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, kad ieškovė atitinka Priežiūros įstatyme nurodytus reikalavimus ir eiliškumą šalinti neteisėtos statybos padarinius, kad ginčo požeminis tunelis yra vientisas statinys, todėl privalomasis nurodymas surašomas tiek vienam subjektui, tiek vienam statiniui, nesilaikydamas kasacinio teismo praktikos sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Privalomasis nurodymas turi būti panaikintas.

Neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja CK 4.103 straipsnis „Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės“, pagal kurio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą neteisėta statyba (statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) apibrėžiama kaip statinio statymas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, statyba vertintina kaip neteisėta (pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) tiek tais atvejais, kai statoma savavališkai (statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), tiek tais atvejais, kai statoma nors ir turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pastarasis išduotas neteisėtai.

Sprendžiant dėl subjekto, kuris privalo pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, ir dėl neteisėtos statybos jo įgytų teisių į statinį turinio, reikšmingas teisinis reguliavimas, įtvirtintas CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statiniu (jo dalimi), kuris yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, ir CK 4.40 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Vadinasi, į pastatytą ar statomą savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statinį statytojas neįgyja nuosavybės teisės. Jis laikytinas tokio statinio valdytoju. Iš šios teisės ir kildinama jo pareiga pašalinti neteisėtos statybos pasekmes. Jeigu statinio statytojas nežinomas, tokia pareiga atsiranda žemės sklypo, ant kurio pastatytas statinys, savininkui.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotąja pašto siunta arba kitu būdu aplinkos ministro nustatyta tvarka statytojui, jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Kai valstybinės žemės sklypo ar jo dalies valdytojo ar naudotojo nėra, savavališkos statybos aktas surašomas valstybinės žemės patikėtiniui. Pagal kasacinio teismo praktiką, kaip atsakovas byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo trauktinas statinio statytojas ir jo savininkas. Tik nepavykus nustatyti statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo, kaip atsakovas gali būti traukiamas žemės sklypo, kuriame yra toks statinys, savininkas, valdytojas ar naudotojas (pavyzdžiui, žemės sklypo savininkui / valdytojui / naudotojui atsisakius nurodyti jam žinomą statinio statytoją / savininką / valdytoją / naudotoją ir nesant galimybės pastarąjį identifikuoti kitomis įprastomis informacijos gavimo priemonėmis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 51 punktą).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) upelio, kuriuo driekiasi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės siena, yra iškastas požeminis inžinerinis objektas – tunelis. Tunelis apie 3 metrus yra ieškovei IES1 nuosavybės teise priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi tunelio dalis (apie 19 metrų) yra valstybinėje žemėje, patenka į valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zoną. Toks objektas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ gali būti priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, kuriam statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Tačiau šiuo atveju tunelio įteisinti nėra galimybių, todėl vienintelis galimas sprendimo būdas yra pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Nustatyta, kad nei valstybinės žemės patikėtinis NŽT, nei VSAT pareigūnai nėra išdavę jokių sutikimų ar statybos leidimų statyti tunelį valstybinėje žemėje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo, pradėto aptikus požeminį tunelį, metu buvo nustatytos aplinkybės, reikšmingos požeminio tunelio statytojui nustatyti: tunelio ir ieškovei priklausančių ūkinių pastatų detalių (tvirtinimo kampų, medinių lentų) sutapimas; kad ūkio pastatu, kuriame yra vienas iš požeminio tunelio galų, naudojasi ieškovė ir su ja kartu gyvenantis V. L. Tačiau dėl šių ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių atsakovė skundžiamame privalomajame nurodyme nepasisakė, todėl pareiga pašalinti visą tunelį ginčijamu privalomuoju nurodymu ieškovei, kaip žemės sklypo savininkei, nustatyta nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl toliau nurodomų priežasčių. Visų pirma, iš ikiteisminio tyrimo metu sugretintų ieškovei priklausančių ūkinių pastatų detalių (tvirtinimo kampų, medinių lentų) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent ieškovė yra požeminio tunelio statytoja. Pažymėtina, kad ieškovė žemės sklypą su jame esančiais pastatais nuosavybės teise įgijo 2023 m. gegužės 12 d. paveldėjimo pagal testamentą pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad tunelis pastatytas ne anksčiau nei 2022 m. liepą (yra datos ant metalinių kampų, sutvirtinančių lentas), todėl nenustačius tikslios tunelio statybų pradžios konstatuoti, kad jis statytas išimtinai ieškovės iniciatyva negalima. Be to, ūkio pastatu, kuriame yra vienas iš tunelio galų, šiuo metu naudojasi ieškovė ir su ja kartu gyvenantis V. L., kuris, be kita ko, atliko šio ūkinio pastato stogo remontą, betonavo ūkinio pastato grindis, esančias virš tunelio galo, todėl darytina išvada, kad tunelio statytoju gali/galėjo būti ir kiti asmenys tiek prieš paveldint nekilnojamąjį turtą, tiek jį jau paveldėjus. Antra, sutiktina su apeliante, kad ikiteisminio tyrimo tikslas buvo nustatyti ne subjektus, atsakingus už tunelio statybą, naudojimą, o subjektus, vykdžiusius Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyti asmenys, atlikę tunelio statybą, kadangi tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas V. L. nurodė nežinantys apie tunelį ir jo atsiradimo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. balandžio 9 d. išvadose dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto nurodė, kad, nesant ar neidentifikavus statytojo, būtina nustatyti atsakomybę už savavališką statybą kitiems asmenims: statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valią, išreikštą šioje išvadoje, išaiškino, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 47, 50 punktai).

Ieškovės manymu, ji negali būti įpareigota nugriauti visą tunelį, t. y. net ir tą jo dalį, kuri driekiasi valstybinėje žemėje (apie 19 metrų), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Privalomąjį nurodymą. Tuo tarpu esminis pirmosios instancijos teismo argumentas tas, kad ieškovei surašytas privalomasis nurodymas buvo priimtas neįvertinus visų nustatytų aplinkybių, reikšmingų privalomąjį nurodymą privalančiam vykdyti subjektui nustatyti, ir netinkamai aiškinant ir taikant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Su šiais pirmosios instancijos teismo ir ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip buvo nurodyta anksčiau, tunelio statytojas šioje byloje nebuvo nustatytas. Kaip nėra duomenų ir apie tunelio savininką, valdytoją ar naudotoją, kadangi šis objektas viešajame registre nėra įregistruotas, o jo įėjimas iš ieškovei priklausančio ūkinio pastato yra užpiltas smėliu ir užbetonuotas. Kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis naudojosi šiuo tuneliu nėra aišku. Laikantis Priežiūros įstatyme nustatytu eiliškumu, neteisėtos statybos padarinių šalinimo reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Taigi, Inspekcija nustačiusi, kad ginčo požeminis tunelis patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir yra iškastas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad nenustačius, kas yra ginčo statinio statytojas ar statinio savininkas, valdytojas ar naudotojas eiliškumo tvarka Privalomąjį nurodymą pašalinti neteisėtos statybos padarinius pagrįstai surašė žemės sklypo, kurioje yra nustatyta neteisėta statyba, savininkui, t. y. ieškovei. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės privalomąjį nurodymą surašyti keliems asmenims, kadangi vadovaujantis aukščiau nurodytu eiliškumu, atsakomybė tenka konkrečiam asmeniui – neteisėtai pastatyto statinio statytojui, savininkui, valdytojui, naudotojui arba žemės sklypo savininkui. Tokio aiškinimo pagrįstumą patvirtina ir daiktinių teisių reglamentavimas CK. Pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Todėl jei nustatomas konkretus asmuo, atsakingas už neteisėtą statinį, jam ir tenka pareiga pašalinti šios statybos teisinius padarinius.

Nagrinėjamu atveju neteisėtas statinys – tunelis, išeina iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, kuris yra ieškovės žemės sklype, todėl pagal Priežiūros įstatyme nustatytą eiliškumą, būtent ieškovei kyla pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Šiuo atveju nėra jokios reikšmės, kad tunelis tęsiasi tolyn nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ir baigiasi valstybinėje žemėje, kurios patikėtinė yra NŽT. Taip pat teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad didžioji tunelio dalis yra valstybinėje žemėje. Atsakomybės individualizavimo (personalizavimo) principas statybos teisiniuose santykiuose reiškia, kad valstybės prievartos priemonės (privalomieji nurodymai, pareiga nugriauti statinį savo lėšomis ar baudos) gali būti taikomos tik tam subjektui, kurio konkretūs neteisėti veiksmai ar neveikimas sukėlė teisės pažeidimą. Valstybė (per NŽT) šiuo atveju yra nukentėjusioji šalis, kurios teises pažeidė savavališkas statytojas. Įstatymas nenumato galimybės įpareigoti žemės savininko (valstybės) savo lėšomis griauti trečiojo asmens neteisėtai pastatyto objekto, kol yra žinomas pats statytojas, naudotojas, valdytojas ar žemės sklypo savininkas. Šiuo atveju nėra reikšmės, kokia dalis neteisėto statinio yra valstybinėje žemėje, o kuri – privačioje žemėje, kadangi nustačius atsakingą asmenį, jam tenka pareiga prisiimti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti visą neteisėtą statinį.

Nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad NŽT rašte nurodė nesutinkanti su tunelio statybomis, jokių leidimų ir sutikimų nėra išdavusi, todėl nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, ieškovės įžengimas į valstybinę žemę su ekskavatoriais ir kitokia sunkiąja technika, siekiant atlikti gilius (iki 1,5 m gylio) kasimo ir griovimo darbus, būtų traktuojamas kaip neteisėtas svetimo (valstybės) turto gadinimas ar savavaldžiavimas. Visų pirma, ieškovės minimame NŽT rašte pateikiama informacija apie ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti statinius išduotus ar neišduotus leidimus. Jokios kalbos apie neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir sutikimus jiems atlikti minimame rašte nebuvo. Pažymėtina, kad pats privalomasis nurodymas įgalina atsakingą asmenį imtis tam tikrų veiksmų įvykdant privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus. Sutiktina, kad šiuo atveju ieškovei tikėtina reikėtų gauti NŽT ir VSAT sutikimus/leidimus norint likviduoti požeminį tunelį, tačiau privalomojo nurodymo vykdymo klausimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Primintina, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar Inspekcija pagrįstai surašė ieškovei privalomąjį nurodymą nugriauti požeminį tunelį ir sutvarkyti statybvietę, ar Inspekcija privalomąjį nurodymą surašė tinkamam subjektui. Todėl ieškovės argumentai apie neįvykdomą privalomąjį nurodymą laikomi deklaratyviais bei neturinčiais reikšmės šios bylos nagrinėjimo dalykui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo požeminis tunelis patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir yra iškastas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tunelio statytojas, naudotojas ar valdytojas nėra nustatytas. Todėl konstatuojama, kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai privalomąjį nurodymą surašė ieškovei, kuri atsakinga už viso neteisėto statinio likvidavimą bei statybvietės sutvarkymą.

Taip pat pažymėtina, kad Privalomasis nurodymas atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame yra visi būtini rekvizitai, pateikti duomenys apie statinį, nurodyti motyvai, pateiktos nuorodos į pažeistų teisės aktų nuostatas ir pan. Inspekcijos Privalomasis nurodymas surašytas pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-156 ,,Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ patvirtintą formą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Privalomasis nurodymas turi esminių trūkumų, dėl ko jis gali būti panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės IES1 ieškinį atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Eglė SurgailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė