Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2026-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A-384-1197/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2026-08-27
Bylos Nr.
A-384-1197/2026
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-15099-2026-8
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Pažeidėjas
TRA1, MB Olarna
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A-384-1197/2026
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15099-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.12; 21.9.10
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2026 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Mingailei Astrauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1 (nuotoliniu būdu),jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui (nuotoliniu būdu),

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Neringai Čmukienei (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovo TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurios teisena pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1, būdamas mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) vadovas, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir esant įsipareigojimams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio

7 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK

120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su VMI pareiškime nurodyta išvada, jog TRA1 veiksmais buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir tvarka bei jo veikoje yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Pareiškime remiamasi pavienėmis atrinktomis mokėjimo operacijomis, tačiau nevertinamas bendras jų tikslas, ekonominė prasmė, konkretus kiekvieno mokėjimo teisinis pagrindas, jų ryšys su Bendrijos veiklos tęstinumu bei siekiu gauti papildomą finansavimą ir atsiskaityti su visais kreditoriais, įskaitant VMI. Vien tai, kad Bendrija turėjo mokestinę nepriemoką ir tuo pačiu laikotarpiu vykdė tam tikrus mokėjimus, savaime nepatvirtina ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, kokio pobūdžio buvo kiekvienas mokėjimas, kokiai reikalavimų eilei jis priskirtinas, ar Bendrija konkrečiu momentu iš tiesų neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, taip pat ar buvo tyčia pažeisti VMI, kaip kreditorės, interesai.

VMI pareiškime nurodytas 2025 m. gruodžio 3 d. atliktas 7 000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas izoliuotai, kaip paprastas atsiskaitymas su žemesnės eilės kreditoriumi. 2025 m. gruodžio 1 d. tarp MB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas pasirašytas jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, parengimo statyboms, reorganizacijos ir pardavimo. Pagal šį susitarimą šalys susitarė kartu įgyvendinti konkretų nekilnojamojo turto vystymo projektą, MB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2026 m. vasario 1 d. įnešti 14 000 Eur, iš jų 7 000 Eur per 5 darbo dienas nuo sutarties sudarymo, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo apmokėti ne mažiau kaip 14 000 Eur ir atlikti kitus mokėjimus, būtinus sandorio užbaigimui, o MB (duomenys neskelbtini) įgijo ne mažesnę kaip 50 procentų teisę į projekto grynąjį ekonominį rezultatą. Taigi 7 000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo ne atsitiktinis lėšų pervedimas, o iš anksto sutartas investicinis įnašas į konkretų bendrą projektą, kuriuo buvo siekiama pritraukti papildomą finansavimą, išplėsti MB (duomenys neskelbtini) veiklą nauja kryptimi, sukurti Bendrijai papildomą turtinę vertę ir pajamas bei sudaryti realias prielaidas ateityje atsiskaityti su visais kreditoriais, įskaitant VMI. Šio mokėjimo ekonominis tikslas buvo išsaugoti bendrovės veiklą ir pagerinti jos mokumą, o ne nuskriausti VMI ar sąmoningai suteikti neteisėtą prioritetą kitam asmeniui. Jungtinės veiklos sutartyje nurodytas konkretus nekilnojamojo turto objektas, konkretūs terminai, aiški finansavimo struktūra ir abiejų šalių parašai patvirtina, kad tai buvo realus verslo projektas, kurio pagrindu buvo siekiama generuoti papildomas lėšas Bendrijos įsipareigojimams dengti.

VMI pareiškime nurodytas 1100 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) taip pat negali būti vertinamas vien formaliai. Šis mokėjimas buvo atliktas pagal sąskaitą už teisines paslaugas. Teisinės paslaugos buvo susijusios su dokumentų rengimu, būtinu planuotam verslo pertvarkymui ir bendro projekto įgyvendinimui, įskaitant MB (duomenys neskelbtini) pertvarkymo į UAB ir vėlesnio sujungimo su UAB (duomenys neskelbtini) klausimus. Toks reorganizavimo modelis buvo svarstomas kaip priemonė sustiprinti Bendrijos veiklą, įgyvendinti bendrą nekilnojamojo turto projektą, užtikrinti papildomų lėšų pritraukimą ir sudaryti galimybę ateityje padengti Bendrijos skolas. Taigi ir šis mokėjimas buvo nukreiptas ne į VMI interesų pažeidimą, o į veiklos tęstinumą, Bendrijos restruktūrizavimą bei jos mokumo atkūrimo galimybę. Turimas pavedimą patvirtinantis išrašas rodo, kad 2025 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) gavo 1100 Eur iš MB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai atlikta pagal sąskaitą.

VMI pareiškime nurodytas 2025 m. lapkričio 25 d. atliktas 2000 Eur mokėjimas TRA1 nebuvo savavališkas lėšų pasiėmimas ar nepagrįstas atsiskaitymas su savimi. Ši suma buvo išmokėta kaip darbo užmokestis, apskaitytas teisės aktų nustatyta tvarka. TRA1 faktiškai dirbo Bendrijoje, vykdė jos valdymo ir veiklos organizavimo funkcijas ir tuo laikotarpiu buvo vienintelis joje dirbantis asmuo. Jeigu mokėjimas buvo atliktas kaip teisėtai apskaičiuotas darbo užmokestis, toks mokėjimas pagal savo teisinę prigimtį negali būti tapatinamas su savavališku žemesnės eilės kreditoriaus reikalavimo tenkinimu. Priešingai, pagal CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą reikalavimai, susiję su išmokomis, atsirandančiomis iš darbo santykių, yra tenkinami antrąja eile, t. y. anksčiau nei mokėjimo dokumentai, nustatantys įmokas į biudžetą. Šią aplinkybę patvirtinantys darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, esant poreikiui, gali būti pateikti papildomai.

Esminė bylos aplinkybė yra ta, kad Bendrijos vadovas neketino neatsiskaityti su VMI. Priešingai, buvo siekiama tęsti veiklą, plėsti Bendrijos veiklos kryptis, gauti papildomų lėšų ir iš tų lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Jungtinės veiklos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), veiksmai dėl planuojamo bendro projekto, mokėjimai, susiję su teisine pagalba reorganizavimo klausimais, bei einamųjų bendrovės mokėjimų vykdymas rodo ne siekį nuskriausti VMI, o siekį išsaugoti įmonę ir atkurti jos mokumą. Pareiškime nurodyta tyčinė kaltės forma šiuo atveju neįrodyta. Jeigu asmuo imasi realių veiksmų veiklai tęsti, papildomam finansavimui gauti, reorganizavimui pasirengti ir bendrai ekonominei padėčiai gerinti, tokie veiksmai savaime neleidžia daryti išvados, kad jis sąmoningai siekė pažeisti kreditoriaus teises. Bendrija planavo išplėsti veiklą nauja nekilnojamojo turto vystymo kryptimi, pritraukti papildomą finansavimą iš partnerio, pertvarkyti bendrovės teisinę struktūrą ir generuoti pajamas, iš kurių būtų galima dengti ir mokestinę nepriemoką. Šie planai nebuvo įgyvendinti ne dėl ketinimo vengti atsiskaitymo su VMI, bet dėl to, kad nepavyko susitarti su VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, o vėliau areštavus Bendrijos banko sąskaitas tapo nebeįmanoma vykdyti suplanuotos veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų;

ANK 120 straipsnis yra blanketinė norma, todėl vien bendras teiginys, kad buvo atlikti tam tikri mokėjimai esant mokestinei nepriemokai, nėra pakankamas. Tam, kad būtų konstatuotas ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas, turi būti aiškiai ir tiksliai nustatyta, kokie konkretūs reikalavimai tuo metu buvo pareikšti bendrovei, kokiai eilei priklausė kiekvienas konkretus mokėjimas, kokios konkrečios lėšos tuo momentu buvo bendrovės dispozicijoje, ar Bendrija objektyviai neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ar konkretūs mokėjimai iš tiesų buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir ar buvo tyčia pažeisti kreditoriaus interesai. Pareiškime šios aplinkybės neatskleistos pakankamai individualizuotai. Jame apsiribojama kelių operacijų išvardijimu, tačiau neatskleidžiamas jų visas teisinis ir ekonominis kontekstas. Be to, pačiame VMI pareiškime yra netikslumų, įskaitant tai, kad jo rezoliucinėje dalyje nurodomas kitoks TRA1 asmens kodas nei kitose bylos vietose;

Pažymėtina ir tai, kad VMI pareiškime cituojama ANK 120 straipsnio redakcija, kurioje buvo minima atsakomybė ir už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui. Tačiau ANK 120 straipsnio 1 dalies redakcija buvo pakeista 2026 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. XV-988, o pakeitimas įsigaliojo 2026 m. birželio 13 d. VMI pareiškimas teismui buvo pateiktas 2026 m. birželio 15 d., t. y. jau po šio pakeitimo įsigaliojimo. Nors šioje byloje VMI formaliai remiasi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu, o ne neinicijuotu nemokumo procesu, vis dėlto toks netikslus nebegaliojančios redakcijos citavimas rodo, kad pareiškimas parengtas nepakankamai tiksliai ir jo teisinis vertinimas negali būti priimamas nekritiškai.

Jeigu teismas vis dėlto spręstų, kad TRA1 veikoje yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, prašoma taikyti švelnesnį individualizuotą sprendimą ir skirti mažesnę nei VMI prašoma baudą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už šį nusižengimą numatyta bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur, o VMI prašo skirti 2200 Eur baudą, t. y. sankcijos vidurkį. Pagal ANK 34 straipsnį baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, o teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai gali paskirti ir mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdžios asmens padėtį gerinančios aplinkybės: mokėjimai buvo atliekami ne dėl siekio nuskriausti VMI, o siekiant išsaugoti Bendriją ir atkurti jos mokumą; 7000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo grindžiamas realia, pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi ir konkrečiu verslo projektu; 1100 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) buvo susijęs su teisinėmis paslaugomis, reikalingomis Bendrijos pertvarkymo ir veiklos tęstinumo sprendimams; 2000 Eur mokėjimas TRA1 buvo darbo užmokestis; byloje nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių; pats VMI pareiškimas parengtas su netikslumais, todėl ir sankcijos individualizavimas turi būti vertinamas itin atsargiai. Dėl šių priežasčių, jeigu teismas priimtų TRA1 nepalankų sprendimą, būtų pagrindas skirti mažesnę nei VMI prašoma 2000 Eur baudą, pirmiausia orientuojantis bent į minimalią 1400 Eur baudą, o esant pakankamam pagrindui – taikyti dar švelnesnį sprendimą pagal ANK 34 straipsnį. Bylos duomenys rodo, kad 2000 Eur mokėjimas TRA1 buvo darbo užmokestis, 7000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo investicinis įnašas pagal 2025 m. gruodžio 1 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, o 1100 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pagal sąskaitą už teisines paslaugas, susijusias su Bendrijos reorganizavimu ir veiklos tęstinumo priemonėmis. Šių mokėjimų tikslas buvo ne suteikti neteisėtą prioritetą kitiems asmenims, bet išsaugoti Bendrijos veiklą, pritraukti papildomą finansavimą ir sudaryti sąlygas ateityje atsiskaityti su visais kreditoriais. Todėl darytina išvada, kad TRA1 veikoje nėra pakankamai duomenų konstatuoti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka duoti paaiškinimus, kaltės nepripažįsta, nelabai nusižengė. Jo tikslas nebuvo nuskriausti valstybę, VMI. Nebuvo ketinimo vengti atsikaitymo su valstybe. Tikslas buvo išsaugoti įmonę, atsiskaityti su visais kreditoriais, su VMI. Ieškojo realaus sprendimo kaip išlaikyti įmonę gyvą. Išėjo kaip išėjo. Planavo plėsti veiklą, investuoti į konkretų projektą, bet kai uždėjo minusą ant sąskaitos taip viskas ir nutrūko. Taip, žinojo apie Bendrijos finansinę padėtį, kad nepakanka lėšų, bet norėjo plėsti veiklą, bet gavosi kaip gavosi. Su VMI taip pat buvo tartasi dėl mokėjimo dalimis, bet VMI atsisakė, neleido. Dėl 2025 m. lapkričio 7 d. mokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tai buvo iš anksčiau išrašyta sąskaita, ji nebuvo apmokėta, todėl jis ją turėjo apmokėti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo poziciją aiškiai nurodė rašytiniuose paaiškinimuose ir Bendrijos vadovo pasisakymuose. Buvo bandymas išlaikyti Bendrijos veiklą, buvo dedamos pastangos dėl plėtros. Su juo atsiskaityta, kai Bendrija ketino plėsti veiklą, sudarė sutartį, ketino įsigyti žemės sklypą, jį sutvarkyti, perparduoti brangiau. Tai paprastas verslo modelis, kuris reikalavo laiko ir lėšų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė susitarti dėl skolos išdėstymo, kadangi pats išmokėti negalėjo. Patikrinus deklaracijos duomenis paaiškėjo, kad buvo patikslinimai, paskaičiavimai ir suma atsirado netikėtai po atliktų matematinių veiksmų ir vadovas turėjo pradėti galvoti, iš kur gauti lėšas. (duomenys neskelbtini) atitinkamai buvo mokama už tai, kad jis rengė MB (duomenys neskelbtini) pertvarkymo, reorganizavimo projektus. Reikėjo pradžioje pertvarkyti MB (duomenys neskelbtini), kadangi tik tos pačios rūšies juridiniai asmenys gali susijungti. Būtent susijungimas buvo tikslas, siekiant plėtros. Turėjo susijungti ir iš gautų pajamų, kurias ketino gaut pardavus, ketino panaudoti atlyginimui skolos. VMI užėmus kategorišką poziciją, turi šiandien situaciją, kad reikia aiškintis už mokėjimus, kuriais vadovas bandė išsaugoti Bendrijos, kaip juridinio asmens, veiklą. Buvo užkirstas kelias ateityje atgaivinti Bendriją. Vienintelis būdas – sumokėti skolą, o tam nebuvo fizinės galimybės. Norėtų atkreipti dėmesį, įvertinti objektyvią nusižengimo pusę. Reikėtų įvertinti vadovo ketinimus. Tikslas nebuvo nuslėpti lėšas, neatsiskaityti, o atvirkščiai. Viena situacija, kai vadovas slepia turtą, o kita, kai aktyviais veiksmais bando atgaivinti įmonės mokumą. VMI tvirtina, kad TRA1 turėjo kitus tikslus. Prašo tai vertinti kritiškai. Jam buvo atsiųsta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI iškėlė bylą dėl bankroto. Šiai dienai turi bankroto bylą. Gerbiamo teismo prašo atsižvelgti į tai, kad Bendrijos vadovas bandė išsaugoti įmonės veiklą, ieškojo būdų kaip atkurti Bendrijos mokumą, bandė gauti lėšų, atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi, bet šiandien jį bandoma nubausti už tai. Teismo prašo netenkinti VMI pareiškimo ir nutraukti teiseną. Alternatyvus prašymas, jei teismas visgi konstatuotų pažeidimą, – skirti kuo švelnesnę baudą, mažesnę nei prašo VMI.

VMI atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko poziciją išdėstytą pareiškime ir papildomuose paaiškinimuose.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo

nurodyta, kad TRA1 yra Bendrijos vadovas nuo 2021 m. liepos 21 d. Bendrija yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. birželio 16 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 27 955,68 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025 m. lapkričio 5 d., Bendrijai 2025 m. lapkričio 4 d. pavėluotai pateikus pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas už 2023 - 2025 m. mokestinius laikotarpius.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2026 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Swedbank, AB banką, prašydama pateikti informaciją apie Bendrijos piniginių lėšų likučius, jų judėjimą ir informaciją apie Bendrijai suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos.

Swedbank, AB 2026 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VMI pateikė Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2026 m. gegužės 17 d. VMI, išanalizavusi pateiktą Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB banke, išrašą, nustatė, kad Bendrijos vadovas laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d. prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Atliktų mokėjimų pavyzdžiai išdėstyti Pareiškime: 2025 m. lapkričio 7 d. 351 Eur mokėjimo nurodymas UAB (duomenys neskelbtini); 2025 m. lapkričio 25 d. 2000 Eur mokėjimo nurodymas TRA1; 2025 m. gruodžio 3 d. 7000 Eur mokėjimo nurodymas UAB (duomenys neskelbtini) ir 1100 Eur mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini).

Pirmiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrijos vadovas TRA1 atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrijos kreditoriams, o ne VMI, dėl tokių Bendrijos vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai. Bendrijos vadovas TRA1, atlikdamas mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, neginčijamai skyrė jiems prioritetą, nors buvo aukštesnės eilės kreditorė VMI. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrijos vadovu veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57- 976/2020). Taigi, Bendrijos vadovas TRA1, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2025 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d., nustatyta, kad TRA1 pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję dveji metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. VMI vertinimu, šioje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą turėtų būti skaičiuotinas nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos,

t. y. 2026 m. gegužės 20 d., kuomet VMI iš Swedbank, AB banko gavo Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos išrašą ir tada paaiškėjo daromas tęstinio pobūdžio administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

ANK 628 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą. ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas yra padaromas juridinio asmens buveinėje. Bendrijos buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dėl administracinio nusižengimo iškėlimo teikiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

2026 m. rugpjūčio 12 d. VMI pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens papildomus rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata laikytis straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

TRA1 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė, kad nežinojo apie mokestinę nepriemoką, neginčijo, kad Bendrijos turtinė padėtis buvo sunki ir nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pažymėtina, kad byloje esantys Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (dienos balansai) patvirtina Bendrijos mokestinės nepriemokos buvimą konkrečią mokėjimo atlikimo dieną ir kartu įrodo, kad kiekvienas tą dieną atliktas Bendrijos vadovo mokėjimas buvo sąmoningas prioriteto suteikimas kitam kreditoriui.

VMI nuomone, mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) pagal jungtinės veiklos partnerystės 2025 m. gruodžio 1 d. sutartį, atsiskaitymas su Bendriją atstovaujančiu teisininku (duomenys neskelbtini), Bendrijos vadovo atsiskaitymas su pačiu savimi ir kt. Bendrijos atlikti mokėjimai negali būti vykdomi, pažeidžiant įstatymuose nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, jei Bendrija turi kitų neįvykdytų prievolių valstybės biudžetui. Bendrija, atlikdama šiuos mokėjimus, ignoravo aukštesnės eilės kreditorę (VMI) ir tai yra mokėjimo eiliškumo pažeidimas CK 6.9301 straipsnio prasme. Juridinio asmens vadovas privalo įmonės darbą organizuoti taip, kad Bendrija galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Kaip jau minėta, nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Bendrijos vadovo paaiškinimai, kad mokėjimus atliko, siekdamas išsaugoti Bendrijos veiklą, vertintini kritiškai dar ir dėl to, jog VMI turimais duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi iškėlė Bendrijai bankroto bylą pagal kreditorės (VMI) pareiškimą.

Taigi, nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad TRA1, būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu, sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo, t. y. CK 6.9301 straipsnio

1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditorės VMI interesus. Bendrijos vadovo siekis išsaugoti Bendrijos veiklą, negali būti pateisinamas CK 6.9301 straipsnio nuostatose įtvirtintų imperatyvaus pobūdžio taisyklių nevykdymu ir nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Tai, kad Bendrija neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir atsiskaityti su visais kreditoriais, patvirtina byloje esantis Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos

Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB banke, išrašas, pagal kurį matyti, kad

2026 m. gegužės 17 d. Bendrijos pinginių lėšų likutis buvo neigiamas t. y. -11,10 Eur.

VMI vertinimu, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina MB (duomenys neskelbtini) vadovą veikus tyčia. TRA1, žinodamas, kad jo valdoma Bendrija neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais ir turi įsipareigojimų VMI, suprasdamas, kad turi galimybę bent iš dalies padengti mokestinę nepriemoką VMI, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, taip veikdamas nesąžiningai atsiskaitinėjo su kitais žemesnės eilės kreditoriais, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką nustatytą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad jis kitiems žemesnės eilės Bendrovės kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu t. y. nuo 2025 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d. (vien tik VMI pareiškimo lentelėje nurodyti kreditoriai) sumokėjo 10.451,00 Eur, o VMI šiuo laikotarpiu įplaukų nebuvo gauta, VMI nuomone, rodo jo piktybiškumą ir tyčią, t. y., kad jis sąmoningai nevykdė Bendrijos mokestinių įsipareigojimų VMI.

Taip pat papildomai pažymi, kad ANK 120 straipsnio „Kreditorių teisių pažeidimas“ nauja redakcija įsigaliojo 2026 m. rugpjūčio 1 d., o pareiškimas teismui dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal šį straipsnį MB (duomenys neskelbtini) vadovui TRA1 pateiktas 2026 m. birželio 16 d., t. y. dar iki šio pakeitimo įsigaliojimo. Be to, pakeitimai susiję su tuo, jog neliko nuostatos dėl administracinės atsakomybės taikymo už nemokumo proceso neinicijavimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastabos, kad teismui

2026 m. birželio 16 d. pateiktame VMI pareiškime nurodyta netiksli ANK 120 straipsnio formuluotė, yra nepagrįstos.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. TRA1, kaip Bendrijos vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitų teisės aktų nuostatas.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio

1 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. birželio 16 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 27 955,68 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025 m. lapkričio 5 d., Bendrijai 2025 m. lapkričio 4 d. pavėluotai pateikus pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas už

2023-2025 m. mokestinius laikotarpius. TRA1, žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorės (VMI) teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Teismo posėdžio metu TRA1 nepripažino pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Savo veiksmus jis vertina kaip siekį tęsti Bendrijos veiklą, plėsti Bendrijos veiklos kryptis, gauti papildomų lėšų ir iš tų lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, įskaitant ir VMI. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtina visa rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo; išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas – balanso išrašų kopijos; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas – išsami likučių derinimo ataskaita; VMI 2026 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio dokumento nuorašas; Swedbank, AB atsakymo (duomenys neskelbtini), kopija; Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB banke, išrašas; išrašas iš „Mano VMI“ apie vadovo aktualius duomenis; VMI viršininko 2026 m. kovo 30 d. įsakymo dėl įgaliojimų suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas; 2026 m. rugpjūčio 12 d. VMI papildomi paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje.

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas yra formalios sudėties, t. y. atsakomybė pagal šį straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Tiek įstatymų leidėjas, tiek teismų formuojama praktika nenumato pareigos vertinti ūkinio ir teisinio mokėjimo pagrindo, nes pakanka nustatyti, kad Bendrija turi mokestinę nepriemoką valstybei ir, nepaisydama lėšų trūkumo, atsiskaito su žemesnės eilės kreditoriais.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad TRA1, būdamas MB (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė VMI interesus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad TRA1 veiksmai (2025 m. lapkričio 7 d. 351 Eur mokėjimo nurodymas UAB (duomenys neskelbtini); 2025 m. lapkričio 25 d. 2000 Eur mokėjimo nurodymas TRA1; 2025 m. gruodžio 3 d. 7000 Eur mokėjimo nurodymas UAB (duomenys neskelbtini); 1100 Eur mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini)) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK

120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir

2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. TRA1 padarė tyčinį administracinį nusižengimą, susijusį su VMI turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. TRA1 yra darbingo amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, MB (duomenys neskelbtini) vadovas. 2026 m. rugpjūčio 20 d. Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus duomenimis, TRA1 per pastaruosius 5 (penkerius) metus administracine tvarka yra baustas 3 kartus (paskutinį kartą 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu jam skirtas įspėjimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, nes stebėsenos metu buvo nustatyta, kad TRA1, vykdantis individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pavėluotai VMI pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją GPM311 už 2024 m. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje TRA1 atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jis padarė pirmą kartą.

Byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą kaltininko asmenybę, kelias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir norminio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, TRA1 skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio

1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A-384-1197/2026. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas