Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-507-898/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
eAN2-507-898/2026
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-15872-2026-7
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Pažeidėjas
B. D.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-507-898/2026Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15872-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto B. D. (toliau ‒ ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas B. D. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2026 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-17722-2026 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

B. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. Demeško 2026 m. liepos 21 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2026 m. birželio 4 d., 8.20 val., Vilniaus raj. sav., Zujūnų sen., Sūduvių g., vairuodamas transporto priemonę, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, jam skirta 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 (vienam) mėnesiui.

Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimą B. D. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto B. D. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. Demeško 2026 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-17722-2026 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad, teismo vertinimu, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą B. D. paskirta administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Skunde nurodytais motyvais trumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, arba neskirti jam šios administracinio poveikio priemonės, nėra teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu B. D. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti Institucijos nutarimą taip, kad nebūtų skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, paliekant paskirtą 85 Eur baudą. Skunde nurodoma:

Skunde pareiškėjas pripažįsta ir neneigia padaręs administracinį nusižengimą, supranta, kad vairuojant rankomis naudoti mobilųjį telefoną negalima, nes kyla pavojus eismo saugumui, todėl po įvykio įsigijo įrangą, leidžiančią naudotis navigacija nelaikant telefono rankoje, jog išvengtų analogiško pažeidimo ateityje. Nurodo, kad paskirtą 85 Eur baudą sumokėjo.

Šalies argumentai

Skunde akcentuojama, kad teismo posėdyje nurodė, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbui, todėl dabar patikslina, jog vairuotojo pažymėjimas formaliai būtinas pagal jo pareigybės aprašymą, todėl tai nėra vien patogumo ar asmeninio susisiekimo klausimas. Pareiškėjas teigia, kad vieno mėnesio teisės vairuoti atėmimas gali turėti tiesioginių pasekmių jo galimybei tinkamai vykdyti jo darbo funkcijas, todėl prašo šią aplinkybę vertinti su kitomis bylos aplinkybėmis. Skunde nurodoma, kad, gavus pažymą, patvirtinančią vairuotojo pažymėjimo būtinybę pareigoms atlikti ir konkrečias galimas pasekmes darbo santykiams, pareiškėjas ją pateiks.

Nors skundžiamoje nutartyje buvo vertinama, jog jis baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus daugiau nei dvidešimt kartų, tačiau skundu prašoma vertinti ir konkrečias šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo aplinkybes, jo prisipažinimą, apgailestavimą, sumokėtą baudą bei po įvykio atliktus veiksmus, skirtus išvengti tokio pažeidimo pasikartojimo ateityje. Pažymima, kad pareiškėjas nesiekia ankstesnių pažeidimų sumenkinti, bet prašo spręsti, ar visų konkrečios bylos aplinkybių visuma leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti atėmimo priemonės, paliekant tik baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo B. D. patikslinto apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad patikslintame apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį, kadangi pirmosios objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. eII-531-1199/2026, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei pareiškėjo prašymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir paskirtos 85 Eur baudos nėra. Patikslintame apeliaciniame skunde keliamas tik B. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukas B. D. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apygardos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma patikslintame apeliaciniame skunde.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei patikslinto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į patikslintą apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 17 punktas; 2AT-36-387/2021, 17 punktas). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 15.2 punktas; 2AT-39-1073/2019, 12 punktas; 2AT-36-387/2021, 19 punktas).

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertino tiek apelianto nurodytą teisės vairuoti būtinybę darbo funkcijoms vykdyti ir galimas jos netekimo pasekmes, tiek vertindamas pareiškėjo asmenybę, atsižvelgė į B. D. ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad praeityje, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, B. D. ne kartą buvo baustas administracine tvarka. T. y., administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu už KET pažeidimus baustas virš dvidešimties kartų, iš jų penkiolika kartų 2025 m.‒2026 m., be to, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog priešingai nei nurodė apeliantas, tarp jo anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, buvo ir šiurkštūs pažeidimai. Antai 2025 m. spalio 19 d. vairuodamas automobilį, kaip įspėjamąjį signalą jis naudojo tolimąsias šviesas, taip akindamas priekyje važiavusį vairuotoją, toliau tęsdamas judėjimą, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, persirikiavęs staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui; 2026 m. kovo 17 d. vairuodamas automobilį, B. D. nustatytą maksimalų važiavimo greitį viršijo 31 km per valandą. Jau po administracinio nusižengimo padarymo, už kurį pareiškėjas nubaustas skundžiamu nutarimu, 2026 m. birželio 24 d. ir 2026 m. liepos 15 d. jis vėl du kartus miesto ribose viršijo maksimaliai leistiną važiavimo greitį 27 km per valandą. Taip pat įvykdė kitus du administracinius nusižengimus. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo per penkerių metų laikotarpį padarytų skirtingų KET pažeidimų kiekis bei pobūdis sudaro pagrindą B. D. vertinti kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, nedaryti išvadų iš savo netinkamo elgesio. Taip pat matyti, kad anksčiau taikytos sankcijos jam reikšmingos teigiamos įtakos nepadarė ir nepaskatino pasikeisti. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad B. D. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime.

Pasisakydamas dėl B. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmės, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino, kad nors B. D. buvo nustatyta jo administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė ‒ tai, kad jis tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), Institucija atsižvelgdama į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę ir kitas aplinkybes, jam paskyrė administracinio poveikio priemonę minimaliam įstatyme nustatytam terminui (vienam mėnesiui). Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsižvelgus byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios nei kiekviena atskirai, nei jų visuma, nelaikytinos tokiomis, kurios leistų pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas B. D. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones.

Nors apeliaciniame skunde, kaip ir teikiant skundą pirmosios instancijos teismui, teigiama, kad B. D. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo, nes, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, vairuotojo pažymėjimas formaliai būtinas pagal jo pareigybės aprašymą, tačiau šiame kontekste apygardos teismas pastebi, jog apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog darbo funkcijoms atlikti jam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Kita vertus, net ir tokių duomenų pateikimas, šiuo konkrečiu atveju, įvertinant B. D. asmenybę bei jo nuolat daromus KET pažeidimus, nesudarytų pagrindo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ‒ teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde nurodomas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailestis ir nuoširdus prisipažinimas, padarius administracinį nusižengimą, baudos sumokėjimas ir aplinkybė, kad po įvykio įsigijo įrangą, leidžiančią naudotis navigacija nelaikant telefono rankoje, taip pat nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis dar labiau švelninti pareiškėjo padėtį. Į B. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančios aplinkybės buvimą ir jo asmenybę bei šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo aplinkybes buvo atsižvelgta Institucijos nutarimu jam skiriant minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Todėl, įvertinus B. D. asmenybę bei jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nėra pagrindo B. D. iš viso neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Taip pat apygardos teismas pažymi, jog vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl turi jas ir prisiimti. B. D. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek dėl darbo, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau tai nesulaikė jo nuo jam inkriminuotų nusižengimų padarymo. Tai, kad B. D., nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriamos pasekmės yra adekvačios B. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atitinkančios teisingumo ir proporcingumo principus, ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, patikslintame apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, dėl kurių reikėtų išvis neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybės patraukto asmens B. D. patikslintas apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto B. D. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė