Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2026-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-532-935/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-11-12
Bylos Nr.
1A-532-935/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41276-2025-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-532-935/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41276-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,nuteistojo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. B. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. lapkričio 23 d., apie 22.17 val., UAB „Maxima“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, prekybos salėje nuo prekių lentynų paėmė keturis pakelius riešutų „Almonds“, vieneto vertė 4,49 Eur, bendra vertė 17,96 Eur, septynias vytintas dešras „Bernų“, vieneto vertė 7,49 Eur, bendra vertė 52,43 Eur, kavos pupelių pakuotę „Gran Aroma Bar Lavazza“, kurios vertė 20,99 Eur, kavos pupelių pakuotę „Lavazza Crema E Aroma“, kurios vertė 18,99 Eur, septynias pakuotes karališko mišinio „Arimex“, 300 g talpos, vieneto vertė 5,99 Eur, bendra vertė 41,93 Eur, marinuotų agurkėlių stiklainį „Well Done“, kurio vertė 2,19 Eur, tris vytintus kumpius „Bajorų kumpis“, vieneto vertė 6,80 Eur, bendra vertė 20,40 Eur, šešias pakuotes energetinio gėrimo „Monster“, vieneto vertė 1,55 Eur, bendra vertė 9,30 Eur, du butelius brendžio „Condor XO extra“ 0,7 l talpos, vieneto vertė 29,99 Eur, bendra vertė 59,98 Eur, pakuotę vaisių sulčių „Hones C Everyday“, kurios vertė 2,79 Eur, minėtas prekes įsidėjo į maišą ir praėjo pro apsaugos vartelius už jas nesusimokėjęs, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes prie parduotuvės išėjimo buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „Maxima“ priklausantį turtą, kurio vertė 246,96 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2026 m. sausio 18 d., apie 09.20 val., būdamas UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Pylimo g. 21, Vilniuje, nuo prekių lentynos paėmė devyniolika šokoladų „Pergalė“, vieneto vertė 7,49 Eur, bendra vertė 142,31 Eur, tuomet priėjo prie prekystalio, atidarė ant jo esančio „Perlas“ terminalo kasos aparato stalčių, tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą, pagrobė stalčiuje buvusius 890 Eur, priklausančius UAB „IKI Lietuva“, tokiais savo veiksmais pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą, padarydamas 1033,31 Eur turtinę žalą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2026 m. vasario 12 d., apie 20.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į UAB „Lidl Lietuva“ priklausančią parduotuvę, esančią Vėtrungių g. 16, Vilniuje, kur įsibrovęs į patalpą – neturėdamas teisėto pagrindo, pateko į parduotuvės sandėlį, į kurį patekti leidžiama tik parduotuvės darbuotojams, iš kur pagrobė trylika viskio „Tullamore Dew“ butelių, 0,7 litro talpos, vieneto vertė 20,90 Eur, bendra vertė 271,70 Eur, kurių vieną paslėpė savo drabužiuose – striukės rankovėje, o likusius nešėsi kartoninėje dėžėje, neturinčioje turtinės vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį turtą, kurio vertė 271,70 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2026 m. vasario 15 d., apie 16.07 val., UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, prekybos salėje nuo prekių lentynų paėmė viskio „Jack Daniel‘s“ butelį, 1 l talpos, kurio vertė 35,99 Eur, viskio „Woodford Reserve“ butelį, 0,7 l talpos, kurio vertė 42,99 Eur, ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs už minėtas prekes, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą, kurio vertė 78,98 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2026 m. vasario 20 d., apie 09.18 val., UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Stepono Batoro g. 154, Vilniuje, prekybos salėje nuo prekių lentynų paėmė degtinės butelį „Gradus Vodka“, kurio vertė 10,99 Eur, ir degtinės butelį „Stumbras vodka“, kurio vertė 10,49 Eur, bei praėjo pro kasas nesumokėjęs už minėtas prekes, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą, kurio vertė 21,48 Eur. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. B. 2026 m. vasario 17 d., apie 08.20 val., bare, esančiame Geležinkelio g. 15-3, Vilniuje, rankomis pagriebė nukentėjusiajai V. L. už plaukų ir taip ją laikydamas pradėjo tempti žemyn, dėl ko savo veiksmais nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą, Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo kvalifikuoti jo veiksmus kaip atskiras nusikalstamas veikas bei švelninti paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti kaip tęstinių. Aiškinama, kad nuteistasis 2025 m. lapkričio 23 d. norėjo, jog būtų pastebėta, kaip yra imamas svetimas turtas, jis norėjo būti sulaikytas, nes tuomet jam būtų suteikta medicinos pagalba dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kiti nusikalstami veiksmai buvo padaryti tik po trijų mėnesių, nes nuteistasis 2025 m. lapkričio pabaigoje išvyko į Danijos Karalystę ir nedarė nusikaltimų. Svetimą turtą Lietuvos Respublikoje jis vėl pagrobė tik 2026 m. sausio 18 d.

Nuteistasis mano, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip tęstinė veika, nes dalis šių veiksmų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, nuteistasis nurodo, kad jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taip, kaip pirmosios instancijos teisme siūlė bendrinti prokurorė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė griežtesnę bausmę, nei siūlė skirti prokurorė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. aiškina, kad jis 2025 m. lapkričio 23 d. iš tikrųjų neketino pagrobti svetimo turto, o tik imitavo, jog grobia prekes iš parduotuvės, nes norėjo būti sulaikytas. Nuteistasis nurodo, kad jam reikėjo medicinos pagalbos, kuri nebuvo suteikta, todėl jis manė, jog medicinos pagalba bus suteikta tuomet, kai jis bus sulaikytas. Tokia A. B. pozicija iš esmės reiškia, kad jis 2025 m. lapkričio 23 d. neturėjo tyčios pagrobti svetimo turto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo versiją, jog jis nurodytą dieną iš tikrųjų neketino pagrobti turto, paneigia baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad A. B. 2025 m. lapkričio 23 d. parduotuvėje, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, į maišą susidėjo įvairias prekes (riešutus, vytintus mėsos gaminius, alkoholinius gėrimus, kavą ir kt.) bei, nesumokėjęs už šias prekes, bandė išeiti iš parduotuvės. Pastebėtina, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme aiškino, jog jis parduotuvėse grobė prekes (išskyrus 2025 m. lapkričio 23 d. atvejį) tam, jog jas galėtų parduoti ir nusipirkti narkotinių ar psichotropinių medžiagų („nusipirkti dozę“), taip pat prekes grobė ir asmeniniam suvartojimui (teisiamojo posėdžio garso įrašo laikas apytiksliai 19.27-19.46, t. 4, b. l. 148). Tokie nuteistojo, kuris nuo 2025 m. balandžio 8 d. niekur nedirbo, paaiškinimai rodo, kad svetimo turto grobimas iš parduotuvių ir šio turto pardavimas buvo jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nuteistasis 2025 m. lapkričio 23 d. parduotuvėje ėmė tas prekes, kurias vėliau yra nesudėtinga realizuoti ir gauti pajamų, kurios būtų panaudotos ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nuo kurių nuteistasis yra priklausomas, įgijimui. Pažymėtina, kad, siekiant imituoti turto pagrobimą, nuteistajam nebuvo jokio poreikio rinkti skirtingas prekes, kurios buvo išdėliotos skirtingose parduotuvės prekybos salės vietose, t. y. jis galėjo nueiti į vieną parduotuvės skyrių (pavyzdžiui, alkoholio, mėsos ir pan.), kuriame būtų paėmęs vienos grupės prekes, ir su šiomis prekėmis demonstratyviai praeiti pro kasas. Vis tik nuteistasis pasirinko vaikščioti po prekybos salę, gaišti laiką, nors, pasak jo paties, jam reikėjo medicinos pagalbos, ir skirtingose vietose rinkti skirtingas prekes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prekių, kurias buvo bandoma išnešti iš parduotuvės, grupės (rūšinė priklausomybė) bei jų įvairovė leidžia teigti, jog A. B. iš tikrųjų siekė šias prekes pagrobti, jas vėliau parduoti ir (ar) dalį jų suvartoti.

Be to, būtina įvertinti ir tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo „Camera 78 2025-11-23 22-16-59_094“ matyti, jog A. B. iš parduotuvės su prekėmis, už kurias nebuvo sumokėta, bandė pasišalinti ne pro kasas, o eidamas pro apsaugos vartelius, kurie yra tiesiai priešais išėjimą/įėjimą į parduotuvę, nuteistasis, artėdamas prie šių vartelių, maišą su prekėmis kėlė į viršų. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad aptarti vaizdo įraše užfiksuoti faktai rodo, jog nuteistasis rinkosi trumpiausią pasišalinimo iš parduotuvės kelią ir bandė išvengti signalizacijos suveikimo, o ne priešingai, kas būtų leidę nuteistąjį sulaikyti ir ko jis neva šiuo atveju siekė. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad iš tikrųjų A. B. aptariamu atveju siekė pagrobti svetimą turtą, o savo sumanymo neįgyvendino, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika yra vertinama kaip tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tokią veiką nuo pavienių veikų, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Svetimo turto pagrobimo bylose veikos tęstinumą gali rodyti tai, kad turtas grobiamas iš to paties šaltinio, toks pat turto pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta ir pan. Šios aplinkybės leidžia atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207-788/2021, 2K-P-51-719/2023, 2K-77-788/2026 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nusikalstamoms veikoms nuosavybei būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196-489/2021, 2K-535/2013 ir kt.). Asmens sumanymas dėl nusikalstamos veikos epizodų nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2024). Taigi asmens veiksmai, kai jis, turėdamas bendrą tyčią, nuolat grobia iš parduotuvių turtą, vertinami kaip viena tęstinė veika net ir tais atvejais, kai nusikalstamus veiksmus skiria didesni laiko tarpai (kelios dienos, savaitės ar net mėnesiai), kuriuos gali lemti įvairios priežastys, taip pat ir asmens sveikatos būklė ar laikinas išvykimas į kitą valstybę bei pan.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tęstinės veikos pabaigos momentas ne visuomet priklauso vien tik nuo šią veiką darančio asmens valios. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus tęstinę veiką, vėlesni kaltininko veiksmai suponuoja tyčios atsinaujinimą ir už šiuos vėliau padarytus veiksmus asmuo vėl gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamajame procese tęstinės veikos nutraukimo momentu turėtų būti laikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai, kai kaltininkas sužino apie tai, kad dėl jo daromos tęstinės veikos pradėtas baudžiamasis persekiojimas (pavyzdžiui, sulaikymas dėl tos veikos, pranešimo apie įtarimą įteikimas). Tais atvejais, kai po teisėsaugos institucijų veiksmų asmuo ir toliau tęsia savo veiksmus, laikytina, kad jo tyčia atsinaujino ir jis daro naują veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-51-719/2023, 2K-155-891/2025).

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. B. iš parduotuvių, esančių Vilniaus mieste, 2025 m. lapkričio 23 d. pasikėsino pagrobti, o 2026 m. sausio 18 d. pagrobė svetimą turtą. Abiem nurodytais atvejais jis veikė tokiu pačiu būdu, kėsinosi pagrobti ir pagrobė lengviau realizuojamą turtą (riešutus, vytintus mėsos gaminius, alkoholinius gėrimus, kavą, šokoladą ir kt.), taip pat grynuosius pinigus, buvusius „Perlas“ terminalo kasos aparato stalčiuje. Šios aplinkybės, net ir atsižvelgus į tai, kad aptariamus neteisėtus veiksmus skiria penkiasdešimt šešios dienos, vertinant jas su tuo, jog pats A. B. aiškino, kad svetimą turtą grobė ir tam, jog galėtų vėliau jį parduoti bei įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad turto grobimas iš parduotuvių buvo jo pajamų ir poreikių tenkinimo šaltinis, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo veiksmus jungia vieningas sumanymas, todėl jie turi būti kvalifikuojami kaip tęstinė nusikalstama veika, kaip dvi to paties sumanymo, tos pačios veikos dalys. Čia pažymėtina, kad aptariami nuteistojo veiksmai bendrai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymius, nes grynuosius pinigus jis pagrobė iš „Perlas“ terminalo kasos aparato stalčiaus, t. y. įsibrovęs į saugyklą, kuri yra skirta piniginėms lėšoms saugoti.

Faktas, kad pirmuoju atveju, t. y. 2025 m. lapkričio 23 d., A. B. veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje (jį sulaikius apsaugos darbuotojui), nėra pagrindas nusikalstamų veiksmų vertinti kaip pavienių teisės pažeidimų, nes, kaip jau minėta, abu turto pagrobimo atvejus jungė vieninga tyčia, bendras sumanymas. Aplinkybė, kad dalis nuteistojo veiksmų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, rodo tik tai, jog dalies sumanymo konkrečiame etape nuteistajam nepavyko įgyvendinti iki galo, tačiau jis savo nusikalstamus veiksmus tęsė ir toliau.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiame nuosprendyje buvo nepagrįstai nustatyta, jog A. B. veiksmais 2026 m. sausio 18 d. UAB „IKI Lietuva“ buvo padaryta 1033,31 Eur žala. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad nuteistasis 2026 m. sausio 18 d. iš parduotuvės, esančios Pylimo g. 21, Vilniuje, pagrobė devyniolika šokoladų, kurių bendra vertė yra 142,31 Eur, ir 890 Eur. Taigi akivaizdu, kad UAB „IKI Lietuva“ šiuo atveju buvo padaryta 1032,31 Eur (142,31+890) dydžio žala. Būtent tokio dydžio žalą civiliniame ieškinyje, pareikštame baudžiamojo proceso metu, buvo prašoma priteisti iš kalto asmens (t. 1, b. l. 180), tokio dydžio žalos atlyginimas skundžiamu nuosprendžiu ir buvo priteistas iš nuteistojo. Taigi paminėta skundžiamo nuosprendžio dalis yra keistina, nustatant, kad A. B. nusikalstamais veiksmais, padarytais 2026 m. sausio 18 d., apie 09.20 val., UAB „IKI Lietuva“ buvo padaryta 1032,31 Eur turtinė žala.

Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad pranešimas apie įtarimą, pasikėsinus pagrobti svetimą turtą 2025 m. lapkričio 23 d. ir pagrobus svetimą turtą 2026 m. sausio 18 d., A. B. buvo įteiktas 2026 m. sausio 23 d., tą pačią dieną jis buvo apklaustas ir įtariamuoju (t. 3, b. l. 179-181, 183-184). Taigi darytina išvada, kad nuteistasis apie tai, jog dėl jo daromos veikos yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, sužinojo 2026 m. sausio 23 d. ir būtent nuo to momento jo tęstinė veika dėl teisėsaugos institucijų atstovų veiksmų nutrūko. Dėl šios priežasties, atsižvelgus į teismų praktiką, aptartą šio procesinio sprendimo 12 pastraipoje, nėra pagrindo teigti, kad svetimo turto pagrobimas 2026 m. vasario 12 d., 2026 m. vasario 15 d. ir 2026 m. vasario 20 d. yra anksčiau padarytų nusikalstamų veiksmų tąsa. Taip pat iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad pranešimas apie įtarimą, pasikėsinus pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą 2026 m. vasario 12 d., A. B. buvo įteiktas 2026 m. vasario 13 d., tą pačią dieną jis buvo apklaustas įtariamuoju (t. 3, b. l. 191-192, 194-195). Dėl šios priežasties nėra pagrindo jo veiksmų, grobiant turtą 2026 m. vasario 12 d., 2026 m. vasario 15 d. ir 2026 m. vasario 20 d., vertinti kaip tęstinės nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 16 pastraipoje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. B. veiksmai, padaryti 2026 m. vasario 12 d., yra nusikalstamų veiksmų, padarytų 2025 m. lapkričio 23 d. ir 2026 m. sausio 18 d., tąsa, o veiksmai, kurie buvo padaryti 2026 m. vasario 15 d. ir 2026 m. vasario 20 d., yra nusikalstamų veiksmų, padarytų 2026 m. vasario 12 d., tąsa. Nagrinėjamu atveju A. B. veiksmai, padaryti 2025 m. lapkričio 23 d. ir 2026 m. sausio 18 d., turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o jo nusikalstami veiksmai, padaryti 2026 m. vasario 12 d., turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip pavieniai nusikaltimai. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad parduotuvės sandėlis yra patalpa, kuri skirta tik parduotuvės personalui ir į kurią patekimas pašaliniams asmenims yra ribojamas. Į šią patalpą nuteistasis pateko neturėdamas tokios teisės. Aplinkybė, kad jis, patekdamas į sandėlį, neturėjo įveikti jokių kliūčių, nekeičia jo veiksmų vertinimo, nes įsibrauti į patalpą galima tiek įveikiant kliūtis, tiek patenkant į jas be kliūčių. A. B. veiksmų, padarytų 2026 m. vasario 15 d. ir 2026 m. vasario 20 d., nėra pagrindo vertinti kaip užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę, nes pagrobto bei pasikėsinto pagrobti turto vertė nei atskirai, nei kartu neviršija 3 MGL dydžio sumos. Šie neteisėti veiksmai atitiktų administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, požymius.

BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju kvalifikavus A. B. veiksmus, padarytus 2025 m. lapkričio 23 d. ir 2026 m. sausio 18 d., pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o veiksmus, padarytus 2026 m. vasario 12 d., pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip pavienius apysunkius nusikaltimus, nuteistojo teisinė padėtis sunkėtų. Dėl šios priežasties, nesant proceso dalyvio, kuris turi teisę prašyti sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, skundo, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis nėra keičiamas. Vis tik turi būti naikinama nuosprendžio dalis, kuria A. B. yra pripažintas kaltu ir nubaustas už veiksmus padarytus 2026 m. vasario 15 d. ir 2026 m. vasario 20 d. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo atveju, jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, byla yra baigiama nagrinėti ir yra priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 straipsnio 2 dalis). Taigi A. B. dėl veikų (turto pagrobimo), padarytų 2026 m. vasario 15 d. ir 2026 m. vasario 20 d., nagrinėjamu atveju yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikoma tik tuomet, kai, esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms, asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-511/2026, 2K-86-511/2026). Nagrinėjamu atveju A. B. anksčiau jam priimtais nuosprendžiais nebuvo pripažintas recidyvistu. Įvertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju net ir pasikeitus nusikalstamos veikos, kuri buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, apimčiai, t. y. nusikalstamų veiksmų apimčiai, taip pat nustačius, jog A. B. atsakomybe sunkinančia aplinkybe buvo nepagrįstai pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra pagrindo. A. B. paskirtos bausmės už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą nevertintinos kaip neteisingos bei per griežtos, taip pat kaip neteisinga ir per griežta nevertintina nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo ir viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti galutinę bausmę vienu trečdaliu. Vis tik pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumas kelia abejonių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tuomet, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-976/2026, 2K-334-699/2017 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nustatomas tuomet, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau bei pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, 2K-49-693/2019 ir kt.).

A. B. iš tikrųjų viso proceso metu pripažino, kad 2025 m. lapkričio 23 d. parduotuvėje, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, į maišą susidėjo įvairias prekes bei, nesumokėjęs už šias prekes, bandė išeiti iš parduotuvės. Vis tik nuteistasis taip pat viso proceso metu aiškino, kad jis neketino pagrobti svetimo turto, o tik imitavo turto grobimą, norėjo būti sulaikytas, nes sulaikymo metu tikėjosi gauti medicinos pagalbą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tokia nuteistojo pozicija iš esmės reiškia, kad jis neigia tyčią, kuri turto pagrobimo atveju pasireiškia kaltininko suvokimu, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad turto savininkui bus padaryta žala, ir to nori, padaryti nusikaltimą. Taigi dėl dalies nusikalstamų veiksmų nuteistasis kaltės nepripažino, tikino, kad jie nėra nusikalstami, o toks kaltės neigimas nėra susijęs vien tik su teisiniu objektyvių savo veiksmų vertinimu, nesutikimu su jų teisiniu vertinimu. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu aptartą nuteistojo, kuris nuolat daro analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, poziciją būtų galima formaliai vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikaltimą, nebūtų pagrindo tvirtinti, jog nuteistasis dėl savo veiksmų iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi, juos vertina kritiškai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę net ir atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas šio procesinio sprendimo 20 pastraipoje.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama apysunkių nusikaltimų nuosavybei kategorijai, o kita nesunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai. Taip pat atsižvelgia į tai, kad dalis nuteistojo veiksmų, grobiant turtą, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė iš esmės be priežasties, jis pats savo elgesio priežasčių pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti (t. 4, b. l. 149). A. B. Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse yra daugiau nei trisdešimt kartų trauktas atsakomybėn už nusikalstamų veikų nuosavybei, nusikalstamų veikų, susijusių su fizinio smurto prieš kitus asmenis panaudojimu, bei veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą (t. 3, b. l. 45-84). Nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes iš parduotuvių, jam paskirtų baudų nemoka (t. 3, b. l. 89-104, 40-42). Jis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2025 m. lapkričio 12 d. nesiregistravo (darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis šešis mėnesius) (t. 3, b. l. 86, 88). Nuteistasis vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau šios problemos, kuri, manytina, yra viena iš nusikalstamo elgesio priežasčių, nebandė spręsti (nesigydė) (t. 4, b. l. 149). Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurių švelninti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. aiškina, kad bausmės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti bendrinamos taip, kaip baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siūlė prokurorė, t. y., vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu. Su tokia nuteistojo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, tuo labiau, kad prokurorės pozicija, kuria remiasi nuteistasis, nebuvo niekaip pagrįsta, ji prieštarauja BK nuostatoms.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimas yra taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, A. B. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų nuosavybei kategorijai, o nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikaltimų kategorijoms, todėl, bendrinant paskirtąsias bausmes, taikyti apėmimą nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo laipsnį lemia nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. Šiuo atveju nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas (vertinant tiek pavojingumo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį) taip pat neleidžia daryti išvados, jog jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos švelnesnių bausmių dalys. Pridedamų bausmių dalys negali būti mažesnės negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taigi yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. B. paskirtas bausmes, prie griežtesnės bausmės pridėjo mažiausią bausmės dalį, kokią šiuo atveju, laikantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų, turėjo teisę pridėti. Taip pat pabrėžtina, kad A. B. paskirtos bausmės buvo bendrinamos ne visiško sudėjimo, o jam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už svetimo turto pagrobimą 2026 m. vasario 15 d. ir 2026 m. vasario 20 d., panaikinti ir A. B. išteisinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti A. B. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas;

nustatyti, kad nusikalstamais veiksmais, padarytais 2026 m. sausio 18 d., apie 09.20 val., UAB „IKI Lietuva“ buvo padaryta 1032,31 Eur turtinė žala.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusMarijus KursevičiusUgnius Trumpulis