- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-08-10
- Bylos Nr.
- II-404-1197/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-15253-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 19.20Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojimų priemonių pažeidimas (ANK 515 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 (toliau – ir Pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15276-2026 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298177179).
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Julijos Makutonovič 2026 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15276-2026 Pareiškėja pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad TRA1 2025 m. gruodžio 2 d. 19:00 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, atėjo į kaimyno butą ir nepasišalino, nors kaimynas ne kartą reikalavo palikti jo būtą, taip pažeisdama kito asmens teisę į būsto neliečiamumą, saugomą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 24 straipsnyje. Kilus konfliktui, TRA1 stumdė kaimyną, išmušė jam iš rankų mobiliojo ryšio telefoną bei suplėšė jam priklausančius marškinėlius, kurių vertė – 5 eurai, taip pažeisdama kito asmens nuosavybės teises, saugomas Konstitucijos 23 straipsnyje, ir padarydama turtinę žalą, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.249 ir 6.263 straipsnius turi būti atlyginta. Be to, manydama turinti teisę pati spręsti kilusi ginčą, ji savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurios įgyvendinimą ginčijo kitas asmuo, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje bei CK 1.138 straipsnyje nustatytos civilinių teisių gynimo tvarkos, todėl jos veiksmai vertintini kaip savavaldžiavimas.
2. Skundžiamu nutarimu TRA1 paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur dydžio bauda.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. birželio 29 d. gautas Pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris Pareiškėjai 2026 m. liepos 7 d. pašalinus skundo trūkumus, – priimtas nagrinėti. Pareiškėja prašė teismo nagrinėti jos skundą rašytinio proceso tvarka.
II. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Pareiškėja prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nutarime neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, nepakankamai įvertinti jos paaiškinimai, neįvertintas visas konflikto kontekstas ir nėra tinkamai pagrįsta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nutarime nurodyta, kad jai paskirta
35 Eur dydžio bauda pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimas šiuo nutarimu iš jos nėra priteistas.
4.1. Nutarime nurodyta, kad ji „atėjo į kaimyno butą“ ir „nepasišalino“, nors kaimynas reikalavo palikti jo butą. Su tokia faktine versija nesutinka. Jos pozicija yra ta, kad į kaimyno butą savavališkai neįėjo. Kaimynas pats atidarė duris. Konfliktas vyko prie buto durų (laiptinėje), o ne taip, kaip nurodyta nutarime. Ji nebuvo atėjusi į kaimyno butą, siekdama savavališkai vykdyti kokią nors tariamą teisę ar pažeisti jo būsto neliečiamumą. Taip pat nesutinka su teiginiais, kad stumdė kaimyną, išmušė jam telefoną ar tyčia suplėšė marškinėlius. Šios aplinkybės nėra objektyviai ir pakankamai įrodytos. Priešingai, konflikto metu pati buvo griebiama už rūbų, prieš ją buvo panaudotos dujos (purškalas), purškiant jai į veidą ir burną. Jos vertinimu, šios aplinkybės nebuvo tinkamai ir visapusiškai įvertintos priimant Skundžiamą nutarimą
4.2. Priimant Skundžiamą nutarimą nebuvo tinkamai įvertinta itin svarbi aplinkybė – po įvykio būtent ji pati kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ši aplinkybė patvirtina, kad po įvykio jautėsi nukentėjusi, išsigandusi ir nesaugi, nes prieš ją buvo panaudotas purškalas (dujos), purškiant jai į veidą ir burną. Jos elgesys po įvykio rodo, kad nesiekė slėpti situacijos, vengti atsakomybės ar savavališkai spręsti ginčo. Priešingai – kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad jos įvertintų situaciją ir suteiktų pagalbą. Jos vertinimu, ši aplinkybė tiesiogiai reikšminga sprendžiant dėl jos veiksmų tikslo, motyvų, kaltės ir konflikto pobūdžio. Tačiau nutarime nėra aiškiai paaiškinta, kodėl šiai aplinkybei nesuteikta reikšmė ir kodėl ji nebuvo vertinama jos naudai. Todėl mano, kad nutarimas priimtas neišsamiai ir vienpusiškai įvertinus įrodymus bei aplinkybes.
4.3. Konfliktas kilo ne dėl jos siekio savavališkai įgyvendinti kokią nors teisę, bet dėl ankstesnės pavojingos situacijos, susijusios su kaimyno katinu, kuris buvo laiptinėje ir buvo apdraskęs ją bei jos motiną. Jos veiksmai buvo susiję su saugumo, atsakomybės ir situacijos išsiaiškinimo klausimu, o ne su savavališku ginčo sprendimu. Pažymi, kad telefono naudojimas buvo susijęs su situacijos fiksavimu. Telefono nukreipimas buvo susijęs su privatumo užtikrinimu, o ne siekiu provokuoti, pažeisti kito asmens teises ar savavališkai spręsti ginčą.
4.5. ANK 518 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Taigi vien konflikto, ginčo, žodinio aiškinimosi ar nemalonaus bendravimo fakto nepakanka. Būtina nustatyti konkrečius šios sudėties požymius: kokią tikrą ar tariamą teisę asmuo vykdė, kokia įstatymo nustatyta tvarka buvo apeita, kuo pasireiškė savavališkas tos teisės įgyvendinimas, kokia buvo kaltė ir kokios teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Šiuo atveju nutarime nėra aiškiai ir konkrečiai įvardyta, kokią tikrą ar tariamą savo teisę ji tariamai savavališkai vykdė. Nėra nurodyta, ar tai būtų kokia nors turtinė teisė, reikalavimo teisė, teisė patekti į patalpas, teisė paimti daiktą, teisė priversti kitą asmenį atlikti veiksmą ar kokia nors kita konkreti teisė. Be šio požymio negali būti pagrįstai konstatuota ANK
518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Nutarime taip pat nėra pagrįsta, kokios konkrečios įstatymuose nustatytos tvarkos ji nesilaikė. Ji nesiekė pati išspręsti ginčo vietoje, nevykdė jokio civilinio reikalavimo, nesiekė įgyti ar susigrąžinti turto, nesiekė priverstinai įgyvendinti jokios pareigos. Priešingai, po įvykio pati kreipėsi į policiją ir greitąją medicinos pagalbą, t. y. pasirinko institucijų, o ne savavališką ginčo sprendimo kelią. Jeigu jos veiksmai siejami su kaimyno katino buvimu laiptinėje ir ankstesniu jos bei jos motinos apdraskymu, tai tokia situacija savaime nesudaro savavaldžiavimo. Tai buvo saugumo, atsakomybės ir galimos grėsmės klausimas, o ne jos tikros ar tariamos teisės prievartinis įgyvendinimas. Jos tikslas buvo išsiaiškinti situaciją ir ją užfiksuoti, o ne savavališkai vykdyti ginčijamą teisę. Jeigu jos veiksmai siejami su buvimu prie kaimyno durų, pažymi, kad konfliktas prie durų (laiptinėje) savaime nėra savavaldžiavimas. Tam, kad veika būtų kvalifikuojama pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas ne vien pats konfliktas, bet savavališkas konkrečios teisės vykdymas. Šioje byloje tokio požymio nėra įrodyta. Taip pat nėra įrodyta subjektyvioji pusė, t. y., kad ji veikė tyčia, suvokdama, jog savavališkai vykdo ginčijamą teisę ir siekdama būtent tokio rezultato. Jos elgesys po įvykio – policijos ir greitosios medicinos pagalbos kvietimas, rodo priešingą tikslą, – siekė teisėto institucijų įsikišimo ir pagalbos. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis. Abejonės dėl esminių nusižengimo sudėties požymių – konkrečios teisės, jos ginčijimo, savavališko vykdymo, apeitos tvarkos ir kaltės – turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl šių priežasčių jos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
4.6. Mano, kad nutarimas priimtas nepakankamai išsamiai ir objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Nutarime iš esmės remiamasi jai nepalankia įvykių versija, tačiau nėra pakankamai aiškiai pagrįsta, kodėl jos pateikti paaiškinimai buvo atmesti arba kodėl jiems nesuteikta reikšmė. Nebuvo tinkamai įvertinta, kad: pati kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą; pati jaučiasi nukentėjusi ir nesaugi; prieš ją buvo panaudotos dujos (purškalas), purškiant į veidą ir burną; kaimynas pats atidarė duris; į jo butą savavališkai neįėjo; konfliktas vyko prie durų (laiptinėje); ankstesnis konflikto kontekstas buvo susijęs su kaimyno katinu, kuris buvo apdraskęs ją ir jos motiną; jos veiksmai buvo susiję su saugumu ir pagalbos ieškojimu, o ne su savavališku teisės vykdymu. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant jos kaltę, veiksmų tikslą, konflikto pobūdį ir tai, ar apskritai egzistuoja ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
4.7. Nutarime nurodyta, kad nukentėjusiajam pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Pažymi, kad su tariamos žalos pagrindu ir dydžiu nesutinka. Jos vertinimu, nėra objektyviai įrodyta nei tariamai padaryta žala, nei jos dydis, nei priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Ši nutarimo dalis yra išvestinė iš tos pačios faktinės versijos, su kuria nesutinka. Jeigu nėra pakankamai įrodyta administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį sudėtis ir jos kaltė, nėra pagrindo remtis ta pačia neįrodyta faktine versija pripažįstant nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą. Todėl prašo panaikinti ir šią nutarimo dalį tiek, kiek ja pripažįstama nukentėjusiojo teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, nes tariama žala, jos dydis ir priežastinis ryšys nėra pakankamai įrodyti.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Institucijos 2026 m. liepos 21 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.
5.1. Pareiškėja skunde teigia, kad neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, nepakankamai įvertinti jos paaiškinimai ir nenustatyti visi ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Ji nurodo, kad į kaimyno butą savavališkai neįėjo, konflikto metu pati buvo veikiama fiziškai ir prieš ją panaudotos dujos. Šie teiginiai nepaneigia byloje surinktų duomenų. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) apklausos metu nuosekliai nurodė, kad Pareiškėja, jam atidarius duris, įžengė į butą, laikė duris ir, nepaisydama pakartotinių reikalavimų, nepasišalino. Vėliau, nukentėjusiajam pradėjus filmuoti telefonu, Pareiškėja sugriebė telefoną, kilo apsistumdymas, kurio metu buvo suplėšyti nukentėjusiojo marškinėliai.
5.2. Aplinkybė, kad konflikto metu prieš Pareiškėją buvo panaudotos ašarinės dujos, byloje nebuvo nutylėta. Nukentėjusysis pats pripažino jas panaudojęs ir paaiškino šių veiksmų aplinkybes. Tačiau dujų panaudojimo faktas savaime nepaneigia iki tol atliktų Pareiškėjos veiksmų ir jos atsakomybės pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
5.3. Skunde nurodomos aplinkybės, kad Pareiškėja pati kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, taip pat nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės buvo vertinamos kartu su kitais byloje surinktais duomenimis. Vien tai, kad Pareiškėja nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia kitokią įvykio versiją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutarimas priimtas neišsamiai ar neobjektyviai.
5.4. ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja, kilus ginčui dėl kaimynų į butą įleidžiamo katino, pasirinko ginčą spręsti pati, įeidama į kito asmens gyvenamąją patalpą ir nepasišalindama iš jos, nors to buvo reikalaujama. Todėl byloje surinktų duomenų visuma buvo pakankama konstatuoti ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
5.5. Pareiškėjos teiginiai dėl civilinio reikalavimo taip pat nesudaro pagrindo naikinti nutarimą, nes konkreti žala Skundžiamu nutarimu iš jos nepriteista – nukentėjusiajam tik pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, žalos dydžio klausimą paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.
IV. Teismo argumentai ir išvados
6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
8. Pareiškėja Skundžiamu nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Konstatuota, kad 2025 m. gruodžio 2 d. 19:00 val., (duomenys neskelbtini), TRA1 nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, atėjo į kaimyno butą ir nepasišalino, nors kaimynas ne kartą reikalavo palikti jo būtą, taip pažeisdama kito asmens teisę į būsto neliečiamumą, saugomą Konstitucijos 24 straipsnyje. Kilus konfliktui, TRA1 stumdė kaimyną, išmušė jam iš rankų mobiliojo ryšio telefoną bei suplėšė jam priklausančius marškinėlius, kurių vertė – 5 eurai, taip pažeisdama kito asmens nuosavybės teises, saugomas Konstitucijos 23 straipsnyje, ir padarydama turtinę žalą, kuri pagal CK 6.246, 6.249 ir 6.263 straipsnius turi būti atlyginta. Be to, manydama turinti teisę pati spręsti kilusi ginčą, ji savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurios įgyvendinimą ginčijo kitas asmuo, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos – CPK 5 straipsnyje bei CK 1.138 straipsnyje nustatytos civilinių teisių gynimo tvarkos, todėl jos veiksmai vertintini kaip savavaldžiavimas. Institucijos vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tarp šalių kilus ginčui dėl buvimo gyvenamojoje patalpoje, vietoje teisės aktuose nustatytų ginčo sprendimo būdų savavališkai ėmėsi veiksmų, kuriais sprendė kilusį konfliktą, nors jos tariama teisė buvo ginčijama kito asmens. Tokiais veiksmais ji nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, reglamentuojančios civilinių teisių įgyvendinimą ir gynimą. Aplinkybės, susijusios su fiziniu poveikiu nukentėjusiajam ir jo daiktų sugadinimu, vertinamos kaip konflikto metu atlikti veiksmai, patvirtinantys ginčo pobūdį ir savavališką veikimo būdą, tačiau nagrinėjamos bylos esmė yra savavališkas ginčijamos teisės įgyvendinimas, o ne atskiri turtiniai ar fiziniai pažeidimai.
9. ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
10. Pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno sudėties elemento, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
11. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal
ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
12. Pareiškėja skunde teigia, kad Skundžiamu nutarimu neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, nepakankamai įvertinti jos paaiškinimai ir nenustatyti visi ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Ji nurodo, kad į kaimyno butą savavališkai neįėjo, konflikto metu pati buvo veikiama fiziškai ir prieš ją panaudotos dujos. Jos elgesys po įvykio rodo, kad ji nesiekė slėpti situacijos, vengti atsakomybės ar savavališkai spręsti ginčo. Ji iškart kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad jos įvertintų situaciją ir suteiktų pagalbą. Jos vertinimu, ši aplinkybė tiesiogiai reikšminga sprendžiant dėl jos veiksmų tikslo, motyvų, kaltės ir konflikto pobūdžio. Konfliktas kilo ne dėl jos siekio savavališkai įgyvendinti kokią nors teisę, bet dėl ankstesnės pavojingos situacijos, susijusios su kaimyno katinu, kuris buvo laiptinėje ir buvo apdraskęs ją bei jos motiną. Jos veiksmai buvo susiję su saugumo, atsakomybės ir situacijos išsiaiškinimo klausimu, o ne su savavališku ginčo sprendimu. Pažymi, kad telefono naudojimas buvo susijęs su situacijos fiksavimu. Telefono nukreipimas buvo susijęs su privatumo užtikrinimu, o ne siekiu provokuoti, pažeisti kito asmens teises ar savavališkai spręsti ginčą. Ji nesiekė pati išspręsti ginčo vietoje, nevykdė jokio civilinio reikalavimo, nesiekė įgyti ar susigrąžinti turto, nesiekė priverstinai įgyvendinti jokios pareigos.
13. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti Pareiškėjos argumentai ir aplinkybės yra reikšmingi situacijos teisiniam vertinimui ir kelia pagrįstų abejonių dėl jos kaltės padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Juolab, kad Pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes iš esmės patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-63495-25 priimti procesiniai sprendimai – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson 2026 m. vasario 6 d. nutarimas netenkinti 2026 m. sausio 27 d. gauto nukentėjusiojo skundo (reg.
Nr. AP-2710) dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-63495-25 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. vasario 23 d. nutartis, kuria minėtas prokurorės nutarimas paliktas galioti. Įsiteisėjusioje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje aiškiai konstatuota, kad pareiškimo patikslinimo metu surinkti duomenys nesuteikia pagrindą daryti išvadą, kad Pareiškėja turėjo tikslą bei norėjo pažeisti nukentėjusiojo būsto neliečiamumą, t. y. Pareiškėja neturėjo tyčios neteisėtai pateikti į nukentėjusiojo butą.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp kaimynų kilo dėl į namo laiptinę įleidžiamo katino. Kaip savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusysis, jis pats atidarė duris, išgirdęs laiptinėje lojančius šunis bei kalbančius žmones, nurodė, jog tuo metu į butą įbėgo benamis katinas, kurį jis prižiūri, po ko jis uždarė duris. Po kelių minučių kažkas paskambino į duris, todėl jis vėl atidarė. Prie durų buvo kaimynė, kuri, įžengusi į butą, t. y. stovėjo tarpduryje, pradėjo priekaištauti, tačiau nepamena dėl ko, sakė, kad iškvies policiją. Jis paprašė, kad ji išeitų iš buto, tačiau pastaroji neišėjo, todėl jis nuėjo į kambarį paimti telefono ir ašarinių dujų balionėlį, po ko sugrįžęs pradėjo ją filmuoti ir sakyti, kad ji išeitų iš buto. Jam priartėjus prie kaimynės, pastaroji griebė už telefono, jie susistumdė ir jis papurškė dujų į jos pusę porą kartų. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad susistumdymo metu jam kaimynė suplėšė marškinėlius, tačiau telefono nesugadino. Medžiagos patikslinimo metu gauti TRA1 paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad kaimynas pats ją įleido į butą, nes ji norėjo su juo pasikalbėti dėl jo prižiūrimų kačiukų, kurie bendrojo naudojimo laiptinėje apdraskė ją ir jos mamą. Paaiškino, kad ji norėjo tik pasikalbėti apie tai, kad pastarasis tinkamai rūpintųsi savo prižiūrimais gyvūnais, neturėjo jokio tikslo bei noro kažką užpulti arba užvaldyti svetimą turtą, paaiškino, jog nenorėjo būti filmuojama. Paaiškino, kad kaimynas nenorėjo su ja kalbėtis bei apipurškė ją dujomis. Iš pareiškimo patikslinimo metu gautų duomenų matyti, kad patikslinimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad Pareiškėja į kaimyno butą pateko neteisėtai, prieš jo valią. Kaip matyti iš apklausos, Pareiškėjas pats atidarė duris, kai ji paskambino į duris. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, TRA1 į butą neįėjo, o stovėjo tarpduryje. Iš konflikto dalyvių paaiškinimų matyti, kad Pareiškėja išsakė priekaištus dėl benamių gyvūnų priežiūros bei jų laikymo bendro naudojimo patalpose, kurių (duomenys neskelbtini) nenorėjo klausytis bei prašė, kad kaimynė išeitų, o pastaroji norėjo toliau apie tai kalbėtis, dėl ko tarp jų įvyko konfliktinė situacija, kurios metu jie apsistumdė. Konfliktas buvo abipusis. Nagrinėjamu atveju nurodytų dalyvių veiksmai vertintini kaip netinkama ir spontaniška reakcija į neišspręstą ginčą tarp kaimynų, kuri nesuteikia pagrindo daryti patikimą išvadą, kad Pareiškėja turėjo tikslą pažeisti kito asmens būsto neliečiamumą, jo nuosavybės teises ar savavališkai spręsti ginčą.
15. Teismų praktikoje yra ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinio nusižengimo byloje įvertinus teismui pateiktus įrodymus, įskaitant prokurorės nutarime ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes, negalima daryti patikimą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra akivaizdžiai kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK
|518 straipsnio 1 dalyje. Esant minėtoms aplinkybėms, Skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
Rezoliucinė dalis
n u t a r ė:
TRA1 skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15276-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298177179) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.