Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro vakarai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energus Group“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 41 420,35 Eur skolą, 10,40 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d. šalys pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 2024/12/11-01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovės užsakomas paslaugas, o atsakovė atsiskaityti su ieškove sutartyje numatyta tvarka. 2026 m. kovo 1 d. – 2026 m. gegužės 31 d. laikotarpiu ieškovė atsakovei atliko statybos betonavimo darbus, išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas netinkamai vykdė savo atsiskaitymo pareigą, t. y. neapmokėjo (dalinai apmokėjo) ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, todėl atsakovė liko skolinga 41 420,35 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą buvo raginama atsiskaityti, tačiau ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. 2026 m. birželio 9 d. atsakovė el. paštu atsiuntė pranešimus apie planuojamus mokėjimus, tačiau sąskaitas apmokėjo tik iš dalies. 2026 m. birželio 22 d. atsakovė el. paštu atsiuntė patvirtinimą, kuriuo pripažino ieškovės reikalavimą pagal minėtas neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, tuo pačiu pranešimu atsakovė patvirtino pasirašytu darbų atlikimo aktu, kad skolos likutis 2026 m. birželio 18 d. 65 699,35 Eur. 2026 m. birželio 22 d. atsakovei pakartotinai el. paštu buvo išsiųstas siūlomas mokėjimo grafikas atsižvelgiant į jau padarytus mokėjimus, tačiau atsakovė į laiškus ir raginimus atsakė tik 2026 m. birželio 30 d. su naujai siūlomu grafiku, kuris numatė sekanti mokėjimą 2026 m. liepos 2 d. (5000 Eur), su kuriuo ieškovė sutiko, bet mokėjimas taip ir nebuvo atliktas laiku. 2026 m. liepos 8 d. buvo padarytas paskutinis mokėjimas (7 500 Eur) ir nuo to momento į skambučius bei laiškus atsakovė nereagavo ir neatsakė.

Atsakovė atsiliepime prašo priimant sprendimą ir priteisiant iš atsakovės 41 420,35 Eur skolą, šio teismo sprendimo dalies vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, mokant kas mėnesį po 3 451,70 Eur, paskutinę įmoką sumokant 3 451,65 Eur, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad atsakovė iš esmės sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu ir jų neginčija bei prašo teismo priimant byloje sprendimą priteistos 41 420,35 Eur skolos sumos vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis.

Nurodė, kad atsakovė yra aktyviai ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė, per pastarąjį laikotarpį laimėjusi nemažai naujų užsakymų (objektų), todėl vienu metu vykdo ne vieną projektą. Dėl to atsakovei susidarė laikinas apyvartinių lėšų trūkumas – iš užsakovų gaunamos lėšos investuojamos į jau laimėtų, tačiau dar nebaigtų vykdyti objektų vykdymą, kad užtikrinti tolimesnį pajamų gavimą, todėl atsakovė laikinai neturi galimybės šiuo metu pilnai atsiskaityti su ieškove. Atsakovė siekia tęsti vykdomą ūkinę veiklą, išsaugoti apyvartines lėšas, tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. 2026 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atsakovei buvo iškeltos keturios civilinės bylos dėl skolos priteisimo. Šios bylos yra susiformavusios neseniai, t. y. per dviejų mėnesių laikotarpį, todėl jų atsiradimas laikytinas papildomu objektyviu požymiu, patvirtinančiu šiuo metu atsakovei susidariusius laikinus piniginių srautų sutrikimus. Atsakovės teigimu, ji turi galimybę atsiskaityti su ieškove dalimis per 12 mėnesių laikotarpį, todėl prašomas skolos išdėstymas sudarytų realią galimybę prievolę pilnai įvykdyti. Tokiu būdu būtų užtikrintos tiek atsakovės realios galimybės įvykdyti prievolę, tiek ieškovės teisė gauti visą jai priklausančią sumą. Atsakovė neprašo sumažinti skolos, atleisti nuo jos mokėjimo ar neribotam laikui nukelti prievolės vykdymą – prašoma tik nustatyti tokią vykdymo tvarką, kuri atitiktų faktinę atsakovės finansinę situaciją.

Ieškovė atsiliepimą dėl skolos išdėstymo prašo šio atsakovės prašymo netenkinti.

Nurodė, kad atsakovė su ieškove neatsiskaito jau 190 dienų. Šis reikšmingas vėlavimo terminas įrodo, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ar alternatyviems lėšų šaltiniams rasti. Iki kreipimosi į teismą šalys jau buvo du kartus sudariusios skolos apmokėjimo grafikus, tačiau atsakovė abiejų šių susitarimų piktybiškai nesilaikė. Atsakovė visapusiškai ignoravo ieškovės ikiteismines pretenzijas, visiškai nebendradarbiavo, vengė komunikacijos ir sistemingai neatsakinėjo į ieškovės siunčiamus elektroninius laiškus bei oficialius raginimus atsiskaityti, kas patvirtina jos nesąžiningumą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – laiku nesugrąžintos 41 420,35 Eur pagrindinės skolos bei augančių delspinigių ieškovė patyrė didelių finansinių sunkumų (likvidumo krizę). Siekdama išlaikyti stabilią veiklą, ieškovė buvo priversta prisiimti papildomus kreditinius įsipareigojimus, įkeisti įmonės turtą bei šiuo metu moka palūkanas finansinėms institucijoms. Atsakovės prašomas skolos išdėstymas reikštų, kad atsakovės verslo riziką ir jo sukeliamą finansinę naštą toliau neštų ieškovė, o tai šiurkščiai pažeistų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovės teigimu, atsakovės teiginiai apie ateities projektus negali būti pagrindas teismui riboti kreditoriaus teises ir priverstinai įpareigoti ieškovę toliau kredituoti atsakovę.

Ieškovė nurodė, kad vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, byloje ginčas kilo tik dėl skolos išdėstymo, šalys pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl teismas sprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Byloje nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2024/12/11-01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovės užsakomas paslaugas, o atsakovė atsiskaityti su ieškove sutartyje numatyta tvarka. 2026 m. kovo 1 d. – 2026 m. gegužės 31 d. laikotarpiu ieškovė atsakovei atliko statybos betonavimo darbus, išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2026 m. balandžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2858, 13 566 Eur sumai, kuri yra iš dalies apmokėta, neapmokėtas sąskaitos likutis 1 066 Eur; 2026 m. balandžio 2 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2864, 5 380,50 Eur sumai, kuri yra neapmokėta; 2026 m. balandžio 8 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2868, 1 203,35 Eur sumai, kuri yra neapmokėta; 2026 m. gegužės 4 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2874, 3 366 Eur sumai, kuri yra neapmokėta; 2026 m. gegužės 4 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2875, 12 291 Eur sumai, kuri yra neapmokėta; 2026 m. gegužės 4 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2876, 4 556 Eur sumai, kuri yra neapmokėta; 2026 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2902, 8 143 Eur sumai, kuri yra neapmokėta; 2026 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2903, 3 145 Eur sumai, kuri yra neapmokėta ir 2026 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra Nr. EV Nr. 2904, 2 269,50 Eur sumai, kuri yra neapmokėta. Bendras skolos likutis 41 420, 35 Eur.

Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą priteisti 41 420,35 Eur skolą. Teismas nenustatė, kad šio reikalavimo pripažinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), todėl dėl skolos priteisimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis), o atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą vertinamas atskirai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytus statybos darbus, o užsakovas – priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalis nustato užsakovo pareigą už atliktus statybos darbus atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, atsakovė netinkamai vykdė sytartyje nustatytas pareigas bei neatsiskaitė su ieškove už atliktus statybos rangos darbus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio. Atsakovė skolos neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas, priteisti skolą iš atsakovės tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 41 420,35 Eur skola už laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. birželio 1 d. išrašytas ir neapmokėtas (iš dalies apmokėtas) pirmiau nuridytas PVM sąskaitas faktūras.

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ), prašo priteisti iš atsakovės 10,40 proc. metines procesines palūkanas. Kadangi šalių sudaryta sutartis laikytina komerciniu sandoriu, atsakovė neatsiskaitė su ieškove sutartyje numatytais terminais, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos prašomos 10,40 proc. dydžio metinės palūkanos, neviršijančios ieškinio priėmimo metu galiojusios palūkanų normos pagal MAPKSVPĮ, už priteistą 41420,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 846 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 846 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje nepatirta procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 92 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

Atsakovė pateikė teismui prašymą išdėstyti priteistą 41 420,35 Eur skolos sumą 12 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, mokant kas mėnesį po 3 451,70 Eur, paskutinę įmoką sumokant 3 451,65 Eur, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė nurodo, kad yra aktyviai ūkinę – komercinę veiklą vykdanti įmonė, per pastarąjį laikotarpį laimėjusi nemažai naujų užsakymų (objektų), todėl vienu metu vykdo ne vieną projektą, dėl to atsakovei susidarė laikinas apyvartinių lėšų trūkumas.

Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, t. y. atsakovė nepateikė jokių naujai sudarytų sutarčių su užsakovais, todėl atsakovės argumentas, kad ji aktyviai vykdo ūkinę – komercinę veiklą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016, 21 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio 1 dalies įtvirtintą institutą, yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atidėjimui (išdėstymui), be kita ko, aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Pažymėtina, kad sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė teismui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei jokių dokumentų, patvirtinančių jos laikinai sunkią finansinę padėtį, t. y. išrašų iš Nekilnojamojo turto registro, AB „Regitra“, banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis tikrai yra sudėtinga. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir apie tai, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų Liteko 2 nustatyta, kad vien 2026 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta 14 bylų, kur atsakovė (skolininkė) yra UAB „Energus Group“, iš jų 8 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, 4 bylose teismo įsakymai buvo išduoti. Be to, gautos 6 bylos ginčo teisena (5 bylos neišnagrinėtos). Minėtos bylos užvestos nuo 2026 m. liepos mėnesio, o pagrinde gautos 2026 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais. Kauno apylinkės teisme buvo užvestos 3 civilinės bylos, kur atsakovė (skolininkė) UAB „Energus Group“, 2 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo (išduotas 1 teismo įsakymas) ir 1 byla gauta ginčo teisenos tvarka (neišnagrinėta). Klaipėdos apylinkės teisme gautos 2 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu (išduoti teismo įsakymai). Marijampolės apylinkės teisme gautos 2 civilinės bylos atsakovės atžvilgiu. Vienoje byloje priimtas preliminarus sprendimas, kitoje priimtas teismo įsakymas. Tauragės apylinkės teisme yra užvesta ginčo teisenos tvarka 1 civilinė byla atsakovės atžvilgiu (neišnagrinėta). Vilniaus regiono apylinkės teisme yra užvesta 1 civilinė byla atsakovės atžvilgiu, kurioje atsisakyta išduoti teismo įsakymą.

Taigi, iš aukščiau išdėstyto matyti, kad atsakovė yra skolinga ne vienam kreditoriui, skolos atsirado nuo 2026 m. liepos mėn., o pagrinde bylos atsakovės atžvilgiu užvestos 2026 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Darytina išvada, kad atsakovė sistemingai neatsiskaito su kreditoriais ir skolos tik auga.

Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų, matyti, kad iki kreipimosi į teismą šalys jau buvo du kartus sudariusios skolos apmokėjimo grafikus, tačiau atsakovė abiejų šių susitarimų nesilaikė, atliko tik kelis pavedimus, o likusios skolos nesumokėjo. Atsakovė pati nurodė datas, kada ir kokius mokėjimus atliks, bet minėto įsipareigojimo nesilaikė. Iš ieškovės pateiktų el. laiškų, matyti, kad atsakovė vengė bendradarbiauti, į daugelį ieškovės siųstus laiškus nebuvo atsakyta. Darytina išvada, kad atsakovė jau kelis kartus nesilaikė susitarimo ir išdėstytos skolos laiku nemokėjo.

Ieškovė teigimu, dėl atsakovės veiksmų, ieškovė buvo priversta prisiimti papildomus kreditinius įsipareigojimus, įkeisti įmonės turtą bei šiuo metu moka palūkanas finansinėms institucijoms. Darytina išvada, kad ieškovė atsakovės sąskaita patyria dar didesnius finansinius sunkumus, sprendimas priimtas ieškovės naudai, bet dėl skolos išdėstymo, ieškovė patirtų nuostolių.

Taigi, aktualiu laikotarpiu atsakovės skolos kreditoriams tik didėja, atsakovė nepagrindė aplinkybių, jog jos finansinė padėtis ateityje pagerės (nepateikė teismui naujai sudarytų sutarčių su užsakovais), nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei kitų duomenų, pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį, nepagrindė būtinybės šiuo konkrečiu atveju nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos ir vertinti, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, ir taip apsunkinti ieškovės turtinę padėtį. Prašymo tenkinimas iškreiptų ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą, pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 6 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmeta, kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro vakarai“, juridinio asmens kodas 303365480, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energus Group“, juridinio asmens kodas 304419130, 41 420,35 Eur skolą, 10,40 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41 420,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2026 m. rugpjūčio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 846 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energus Group“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.