Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Keidūno, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Ražansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta 40 MGL dydžio (2 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. R. paskirtą baudos bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo nuo 2026 m. sausio 3 d. 08.25 val. iki 2026 m. sausio 3 d. 16.06 val. laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

R. Š. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga, visų pirma, patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, antra, papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo E. R. gynėjo advokato Ž. Kalinausko apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje (kuri yra aktuali nagrinėjamu atveju, nes E. R. padarė nesunkų nusikaltimą) yra nustatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios išimtinai su asmeniu, padariusiu nusikalstamą veiką: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas pažymi, kad asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų pirmiau nurodytų sąlygų visumai.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, vertindamas minėtas sąlygas, atsižvelgė į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir kritiškai vertino savo veiksmus (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl kitos sąlygos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos žala sukelta nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Visgi, pirmosios instancijos teismas nenustatė trečios būtinosios sąlygos, t. y. pagrindo, kad E. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to, konstatavo, kad galima laiduotoja R. Š., turėdama informaciją apie ankstesnį sūnaus baustumą, susijusį su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, jam teigiamos įtakos nepadarė ir pastarojo nepaveikė tokiu būdu, kad šis nekartotų teisei priešingo elgesio ir nepadarytų pavojingesnės, baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios veikos (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Aptariama sąlyga konstatuojama, jeigu yra pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-121-719/2025 ir kt.). Esminis aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-127-628/2021, 2K-212-594/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad negalima daryti neginčijamos išvados, jog egzistuoja aptariama sąlyga – pagrįstas manymas, kad kaltinamas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad anksčiau E. R. buvo patrauktas atsakomybėn dėl nusižengimų, padarytų būnant neblaiviam, ir į tai, jog jam vieną kartą jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nors ir kitu pagrindu, t. y. vadovaujantis BK 38 straipsniu (kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymas).

Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, E. R. buvo baustas už tris administracinius nusižengimus, du iš jų buvo padaryti jam būnant neblaiviam: 2023 m. rugsėjo 16 d. E. R. būdamas neblaivus pažeidė viešąją tvarką, žmonių rimtį ir pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, o 2024 m. gruodžio 27 d. jis būdamas neblaivus trikdė viešąją rimtį, pažeidė tylos metą ir pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą (t. 1, b. l. 152–154). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis BK 38 straipsniu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį E. R. ir nukentėjusiam asmeniui M. S.-R. susitaikius. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad E. R., būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei (t. 1, b. l. 190–191). Nagrinėjamoje byloje nuteistasis nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas neblaivus. Nors skunde nurodoma, kad alkoholio vartojimas neturėjo lemiamos įtakos E. R. tyčios susiformavimui ar jos įgyvendinimui, tačiau toks skundo argumentas nėra pagrįstas. Šį apelianto argumentą paneigia paties nuteistojo parodymai. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje E. R. pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus, buvo susipykęs su savo drauge, vartodamas alkoholį nusprendė „pataisyti“ (pagerinti) savijautą. Išėjęs iš baro buvo gerokai apsvaigęs, sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kuris pastebėjo, kad jis (E. R.) blogai jaučiasi, todėl, tarsi norėdamas padėti, pasiūlė įsigyti narkotinę medžiagą ir jis sutiko (t. 1, b. l. 184–187). Iš šių nuteistojo parodymų išplaukia išvada, kad alkoholio vartojimas neabejotinai turėjo įtakos E. R. sprendimui įsigyti narkotinę medžiagą. Kaip matyti, nuteistasis yra linkęs daryti teisei priešingus veiksmus būdamas neblaivumo būsenos, todėl jis nėra vertas teismo pasitikėjimo. Minėta, kad E. R. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jam susitaikius su nukentėjusiąja. Viena iš BK 38 straipsnio taikymo sąlygų, nutraukiant ikiteisminį tyrimą, taip pat buvo pagrįstas manymas, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pastebėtina, kad minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturėjo nuteistajam teigiamos įtakos, nes, kaip matyti, jis padarė, nors ir ne analogiško pobūdžio, tačiau naują tyčinę nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties taip pat kyla pagrįsta abejonė, kad šįkart atleidus nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus ir nutrauktą ikiteisminį tyrimą spręsdamas, ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laiduotojo kandidatūra, pažymėtina, kad R. Š., kaip galimos laiduotojos, netinkamumas nebuvo esminė ir vienintelė sąlyga, kuri neleido pirmosios instancijos teismui taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustačius, kad nuteistasis E. R. neatitinka visų būtinųjų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, laiduotojo (ne)tinkamumo vertinimas iš esmės nebeturi įtakos sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pasiūlyto laiduotojo kandidatūrą, pripažįsta, kad R. Š. tinkamumu būti laiduotoja skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo pagrįstai suabejota.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas, vertindamas R. Š. tinkamumą būti sūnaus E. R. laiduotoja, atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo motinai buvo žinomas 2023 ir 2024 metais pasireiškęs nuteistojo elgesys, sąlygotas alkoholio vartojimo ir nukreiptas į viešosios tvarkos sutrikdymą, tačiau, nepaisant jos itin neigiamo požiūrio į žalingus įpročius, ši R. Š. pozicija neturėjo įtakos nuteistojo elgesiui ir nesustabdė nuo draudžiamų medžiagų įsigijimo ir laikymo bylai aktualiu laiku. Iš tiesų R. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinojo apie ankstesnius atvejus, kai nuteistasis būdamas neblaivus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir šeimoje priklausomybės yra vertinamos kaip neigiamas dalykas, apie tai diskutuojama (t. 1, b. l. 200–203). Atsižvelgiant į tai, kad E. R. vartodavo alkoholį, dėl kurio poveikio jo elgesys prieštaraudavo teisės normoms, nepaisant jo motinos požiūrio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo R. Š. galimybėmis daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Nors skunde nurodyta, kad byloje nėra duomenų, kad R. Š. turėjo ar galėjo turėti objektyvią galimybę iš anksto numatyti konkretų kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo momentą ar faktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išvada dėl nuteistojo motinos tinkamumo būti laiduotoja buvo padaryta, atsižvelgiant į tai, kad R. Š. žinojo apie ankstesnius nuteistojo administracinius nusižengimus, pradėtą ikiteisminį tyrimą ir, pasak nuteistojo ir jo motinos, jie apie tai diskutavo, tačiau neturėjo pakankamai reikšmingos įtakos E. R. elgesiui, nes jis vis tiek padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl galimos laiduotojos sutikimo sumokėti užstatą, dėl kurio nepasisakė pirmosios instancijos teismas, neturi esminės reikšmės teisingai teismo padarytai išvadai dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.