Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ColliCare Logistics“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ColliCare Logistics“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

ieškovas dėl krovinių pervežimo kreipėsi į vežėją (atsakovą). Tą patvirtina pervežimo užsakymai: 2024-11-04 Nr. 828949, 2024-11-04 Nr. 828950, 2024-11-04 Nr. 828958, kuriais atsakovas įsipareigojo atlygintinai, nustatytais terminais pervežti krovinius pas užsienyje esantį gavėją: paimti iš (duomenys neskelbtini) (Lietuva) ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) (Suomija). Pagal užsakymą Nr. 828949 sutartas krovinio paėmimo ir pakrovimo terminas: 2024-11-05 / 2024-11-06, o krovinio pristatymo ir iškrovimo terminas 2024-11-07 / 2024-11-08. Pagal užsakymą Nr. 828950 sutartas krovinio paėmimo ir pakrovimo terminas 2024-11-05 / 2024-11-06, o krovinio pristatymo ir iškrovimo terminas: 2024-11-07 / 2024-11-08. Pagal užsakymą Nr. 828958 sutartas krovinio paėmimo ir pakrovimo terminas: 2024-11-05 / 2024-11-06, o krovinio pristatymo ir iškrovimo terminas: 2024-11-07 / 2024-11-08;

ieškovas atsiskaitė, tačiau atsakovas neįvykdė įsipareigojimų pristatyti krovinius sutartais terminais. Atsakovas 2024-11-14 el. laišku pripažįsta faktą, kad nepristatė krovinių nustatytais terminais dėl savo ypač didelio nerūpestingumo, savo akivaizdžiai neatidžių, nerūpestingų, nedėmesingų, nepakankamų profesinių pareigų atlikimo. Atsakovo veiksmai dėl krovinio pristatymo vėlavimo tyčiniai, nustatytas didelis nerūpestingumas, kaltė preziumuojama. Atsakovas neįrodė, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos, dėl to atsakovas negali būti atleistas nuo prievolės atlyginti nuostolius;

nuostolius sudaro ieškovo pagal 2025-02-07 UAB „BEWI Lithuania“ sąskaitą Nr. BPU 01/02/2025 sumokėti 6 000 Eur. Ieškovo nuostolius patvirtina gavėjo deklaravimas, gavėjo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) , gavėjo 2025-01-10 el. laiškas, 2025-02-07 UAB „BEWI Lithuania“ sąskaita Nr. BPU 01/02/2025;

ieškovas atsakovui pateikė 2025-05-28 Pranešimą ir detalizaciją dėl pavėluotų pervežimų su el. laiškais. Reaguodamas į atsakovo pareiškimus, ieškovas ((duomenys neskelbtini)) 2024-11-15 09:16 el. laišku pateikė pranešimą atsakovui. Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 30 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtas ne pretenzijos pateikimui skirtas terminas, o bendro pobūdžio pranešimui/pareiškimui apie nuostolių atlyginimą skirtas terminas. Todėl ieškovas negali būti laikomas praleidusiu CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą;

vežėjas negali vadovautis CMR Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri prilyginama tyčiniams veiksmams. CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Remiantis 2024-11-14 14:13 el. laišku bei 2024-11-15 09:16 el. laišku, darytina išvada, kad atsakovas negali vadovautis CMR Konvencijos nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo atsakomybės;

esant atsakovo tyčiniams veiksmams, ieškovas turi 3 m. senaties terminą ieškiniui pateikti, kurio nepraleido. Atsakovo veiksmais krovinys buvo pakrautas ne ten, ne ten išsiųstas, vienas automobilis neišvažiavo dėl nelaimės vairuotojo šeimoje, tačiau dėl to įrodymų nepateikta.

ieškovas pateikė tik 2025-05-15 atsakovo teisininko laišką, kuriuo informuojama apie preliminarų atsakovo draudiko ketinimą netenkinti pretenzijos dėl praleisto 21 dienos termino (CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalis), tačiau ikiteisminis šalių susirašinėjimas buvo platesnis ir pateiktas laiškas neatspindi ginčo esmės. Atsakovas nuosekliai reikalavo pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus, o ieškovas jų negalėjo pateikti;

ieškovas nėra krovinio siuntėjas, gavėjas, pirkėjas ar pardavėjas. Atsakovui pavėlavus pristatyti krovinį, ieškovas jokių nuostolių tiesiogiai dėl to nepatyrė ir reikalavimo teisę galėjo įgyti tik atlyginęs krovinio gavėjo „Areco Profiles OY“ patirtus nuostolius. Reikėjo nustatyti, ar krovinio gavėjas „Areco Profiles OY“ dėl vėlavimo pristatyti krovinį patyrė nuostolius, ir jei patyrė, tai kokius, bei ar ieškovas nuostolius atlygino. Tokių įrodymų nepateikta. Sumokėdamas 6 000 Eur UAB „BEWI Lithuania“, ieškovas veikė savo rizika, neturėdamas atsakovo sutikimo atlyginti tokio dydžio nuostolius. Atsakovas neprarado teisės ginčyti, remdamasis tuo, kad krovinio gavėjo „Areco Profiles OY“ nuostoliai nėra įrodyti, nėra įrodymų, kad UAB „BEWI Lithuania“ faktiškai atlygino krovinio gavėjo nuostolius;

ieškovas neapibrėžė, koks vėlavimas įvyko, kada kroviniai buvo pristatyti, kokias vežimo sąlygas buvo nustatęs užsakovas, ir kaip tai koreliuoja su gavėjo 2025-01-10 el. laišku, kuriame pateiktas tariamų nuostolių sąrašas, bet ne juos pagrindžiantys dokumentai. „Areco Profiles OY“ 2025-01-10 el. laiške UAB „BEWI Lithuania“ pateiktas nuostolių skaičiavimas 11 964,65 Eur sumai ir „Areco Profiles OY“ sąskaita 7 000 Eur sumai, adresuota UAB „BEWI Lithuania“, tačiau nėra duomenų, kad UAB „BEWI Lithuania“ šią sąskaitą apmokėjo. Įrodinėjant nuostolius, turi būti pateiktos sąskaitos, pavedimai, darbo užmokesčio lapeliai, prastovų įforminimas, mokėjimai už įrenginių nuomą, tačiau nėra pateikti darbo laiko apskaitos dokumentai, dalykinis susirašinėjimas su rangovais, rangovų sąskaitos ir pan. Gavėją, ieškovą ir UAB „BEWI Lithuania“ sieja ilgalaikiai, įvairūs santykiai, todėl šalių susitarimai dėl nuostolių dydžio gali būti sąlygoti įvairių komercinių aplinkybių;

iš atsakovo negali būti reikalaujama apmokėti už objekte atliekamus darbus, atsakomybei galėtų tekti tik tiesiogiai su krovinio vėlavimu susijusi dalis, kaip kad žmonių ir įrengimų prastovos. CMR Konvencija pabrėžia vėlavimu sukeltų nuostolių ir priežastinio ryšio įrodinėjimo svarbą ir būtinumą. Byloje yra duomenys, kad UAB „BEWI Lithuania“ pateikė duomenis ieškovui apie krovinio pristatymo svarbą, tačiau iš užsakymų nematyti, kad tokia informacija atsakovui perduota. Nebuvo pateikti UAB „BEWI Lithuania“ užsakymai, iš kurių būtų matyti siuntėjo nurodytos pristatymo sąlygos, terminai ir ieškovo sutikimas tas sąlygas įvykdyti;

ieškovo ir atsakovo sutartys numatė, kad iškrovimo technika bus užsakoma suderinus iškrovimo laiką, t. y. kad nėra gavėjo užsakoma iš anksto ir prastovi objekte, kaip dabar bandoma įrodinėti. Sąlyga leidžia manyti, kad gavėjas nesitikėjo konkretaus pristatymo laiko ir laukė informacijos dėl mašinos su kroviniu atvykimo tam, kad užsakytų reikalingą techniką. Neaišku, kokiu pagrindu gavėjas užsakė darbuotojus, jei atsakovas dar nebuvo rezervavęs iškrovimo laiko. Tai verčia abejoti 2025-01-10 laiško informacija dėl papildomo įrangos nuomos laiko ir darbuotojų laukimo laiku. Sutartis numato 100 Eur už darbo dieną netesybas, o ieškovas reikalauja 4–5 kartus didesnių nuostolių atlyginimo. Atsakovas nebuvo informuotas, kad vėluojant pristatyti krovinį, bus patirti tokie dideli (po 400–600 Eur per kalendorinę dieną) nuostoliai;

taikytinas CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas verslininko atsakomybės be kaltės ribojimas, kuriam neturi įtakos CMR Konvencijos 23, 29 straipsnių nuostatos. Neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma įtvirtina vadinamąją nuostolių numatymo doktriną. Byloje nėra įrodytas žalos faktas ir dydis. Nors visų krovinių vežimo aplinkybės susiklostė nepalankiai, vėlavimo priežastys skirtingos, ir dalis jų pateisinama;

CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacijos už pristatymo termino viršijimą galima pareikalauti tik tuo atveju, jei rašytinės pretenzijos buvo pareikštos per 21 d. nuo faktinės pristatymo dienos. Šiuo terminu pretenzija nepareikšta. Gavėjas „Areco Profiles OY“ pareiškė pretenziją tik 2024-12-11, praleidus 21 d. terminą visiems trims kroviniams. Įstatyme nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kurios nesilaikius, ieškinys negali būti priimamas ir nagrinėjamas teisme, o paaiškėjus šioms aplinkybėms vėliau – byla turi būti nutraukiama;

CMR Konvencijos 27 straipsnis numato 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą, kuri turėtų būti taikoma. CK 6.249 straipsnio 4 dalis numato, kad nuostoliais laikomos ir atlyginamos tik protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas prašo atlyginti išlaidas pakartotinių reikalavimų reiškimui, kai atsakovas nuosekliai prašė pateikti nuostolius įrodančius dokumentus, ir ieškovas jų neteikė, o tik kartojo tą patį reikalavimą, įformindamas jį nauju raštu. Tokios išlaidos neturėtų būti laikomas protingu ikiteisminiu elgesiu, todėl spręstina dėl ikiteisminių teisinės pagalbos išlaidų mažinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

nesutinka su teismo išvadomis dėl nuostolių sumažinimo iki 3 000 Eur ir dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nepriteisimo bei 605 Eur atstovavimo išlaidų sumos sumažinimo. Teismas rėmėsi atsakovo klaidinimais, neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl nuostolių dydžio. Teismo sprendimas prieštarauja civilinio proceso tikslams, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams. Buvo pažeistas rungimosi, lygiateisiškumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principai bei ignoruoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, procesinio sprendimo argumentavimo;

skundžiamoje dalyje sprendimas netinkamai motyvuotas. Atsakovas nepagrįstai ir sąmoningai vengia atsiskaityti visa apimtimi. Teismas formaliais motyvais, atsižvelgiant į atsakovo nenorą mokėti 6 000 Eur, priteisė 3 000 Eur be skaičiavimų ir pagrindimo. Visiškai neaišku, iš ko susideda 3 000 Eur suma ir kodėl 6 000 Eur suma yra nepagrįsta. Ieškovas pateikė išsamius įrodymus dėl nuostolių, nei vienas įrodymas nenuginčytas. Atsakovas tik formaliais pareiškimais ginčijo 6 000 Eur sumą. Teismas laikėsi pozicijos, kad nuostoliai galimai nebuvo patirti, tačiau procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Darytina išvada, kad teismas nesutiko su: 1) sniego valymo išlaidomis, 2) papildomų sienų apsaugos danga 410 Eur sumai ir 3) medžiagoms 50 Eur sumai. Ieškovas pateikė 2025-01-10 el. laišką dėl nuostolių pagrindimo ((duomenys neskelbtini)). Nėra pagrindo laikyti 2025-01-10 el. laišką neįrodančiu nuostolių atsiradimo fakto. Užsienyje registruotai bendrovei dar nežinant apie teisminius ginčus, nebuvo pagrindo nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl nuostolių. Atsakovas nepateikė ekspertizės ar vertintojo išvados, kad 2025-01-10 el. laiške nurodyti nuostoliai nebuvo patirti ar buvo mažesni. Teismas privalo atlikti kokybinį įrodymų tyrimą ir vertinimą;

2025-01-10 el. laiške nurodyta, kad bendra nuostolių suma yra 11 964,65 Eur. Atėmus teismo nurodytus 2 035,65 Eur gaunama 9 929 Eur sumą, kuri yra ženkliai didesnė už 6 000 Eur. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ieškovo pateiktų įrodymų patikimumui nustatė aukštesnį standartą nei kitos šalies nesutikimo motyvams, o tai prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo principo esmei;

teismas nežinia kokiu pagrindu sprendė, kad atsakovas krovinių nepristatė dėl nelaimės vairuotojo šeimoje ir kitų tariamai nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Nelaimė vairuotojo šeimoje neįrodyta. Atsakovas yra verslininkas, todėl privalo imtis priemonių ir numatyti rizikas bei jas suvaldyti, jei vairuotojas nepasirodo darbe. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė dėl didelio nerūpestingumo bei aplaidumo. Atsakovo 2024-11-14 14:13 val. el. laiškas, atsakovo 2024-11-14 raštiškas vėlavimo patvirtinimas ir atsiprašymas bei atsakovo 2024-11-14 15:07 val. el. laiškas rodo, kad atsakovas pats pripažino savo atsakomybę (kaltę) dėl pavėluotų krovinių (prekių) pristatymo gavėjui. Šiuose įrodymuose užfiksuotas atsakovo didelis nerūpestingumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams. Atsakovas, laikydamasis minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs ieškovui žalos. Atsakovo neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti – sąlygojo žalos padarymą. Atsakovas turėjo sekti ir kontroliuoti krovinius ir imtis visų įmanomų priemonių, kad krovinį pristatyti gavėjui laiku;

ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus dėl pavėluotų krovinių pristatymo, priežastinį ryšį ir žalą (jos konkretų dydį). Pavėluotai pristačius krovinius į Pervežimo užsakymuose nurodytas vietas, sutriko visa tolimesnė planuota darbų eiga, buvo sąlygoti nuostoliai. Atsakovui taikytina neribota atsakomybė, nes nėra nustatyta atleidimo nuo atsakomybės pagrindų (CMR konvencijos CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis);

UAB „BEWI Lithuania“ 2024-12-11 el. paštu pateikė ieškovui pretenziją dėl ženklaus vėlavimo susidariusių nuostolių atlyginimo, kadangi tokia situacija susidarė tik dėl vežėjo ženklaus vėlavimo. Ieškovas dėl atsakovo vėlavimo turėjo sumokėti 6 000 Eur pagal siuntėjo 2025-02-07 sąskaitą Nr. BPU 01/02/2025. Ieškovas gavo nuostolių pagrindimą (gavėjo deklaravimas; gavėjo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); gavėjo 2025-01-10 el. laiškas), šių įrodymų, atsakovas nenuginčijo. 2025-03-07 ieškovas 6 000 Eur sumokėjo UAB „BEWI Lithuania“. Ieškovas žalą patyrė ir atlygino žalą UAB „BEWI Lithuania“. Ieškovui nebuvo būtinybės ar pagrindo įrodinėti teismui, ką kiti asmenys daro su iš ieškovo gautais pinigais. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė pasiūlyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta išaiškinimo teisė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Tai, kad teismas neteikė siūlymo, patvirtina sprendimo ydingumą skundžiamoje dalyje;

po galutinio sprendimo apeliantas kreipėsi į UAB „BEWI Lithuania“, prašydamas pateikti 7 000 Eur mokėjimą, atliktą „Areco Profiles OY“. UAB „BEWI Lithuania“ pateikė 2026-04-07 el. paštu (iš (duomenys neskelbtini)) mokėjimo pavedimą 7 000 Eur sumai. Po derybų „Areco Profiles OY“ pagal 2024-12-09 sąskaitą pareikalavo iš UAB „BEWI Lithuania“ 7 000 Eur sumos, nors nuostoliai buvo 11 964,65 Eur. 2025-01-21 UAB „BEWI Lithuania“ sumokėjo 7 000 Eur sumą nuostolių atlyginimui „Areco Profiles OY“. Prašo prijungti naują įrodymą, kadangi jo pateikimo būtinybė iškyla vėliau, o pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje;

nesutinka su 5 proc. dydžio palūkanų priteisimu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. CMR konvencija reglamentuoja vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus. Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ieškovas apeliacinį skundą pradeda nepagrįstais kaltinimais atsakovui, kad jis po daugybės raginimų, sąmoningai ir nepagrįstai, elgdamasis nesąžiningai vengė atsiskaityti. Teismas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nepagrįsto vengimo atlyginti nuostolius, o pasisakė, kad būtų atsisakęs priimti preliminarų sprendimą, jei ieškovas būtų atskleidęs visą informaciją apie faktines ginčo ikiteisminės stadijos aplinkybes. Atsakovas nevengė atsiskaityti, tik nuosekliai reikalavo pateikti nuostolius pagrindžiančius įrodymus;

ieškovas reikalavo priteisti 6 000 Eur nuostolių atlyginimą, nenurodydamas, kas į šią sumą įeina. Jei ieškovas mano, kad neapibrėžti, nekonkretūs nuostoliai negali būti priteisiami, šiuo pagrindu turėjo būti atmestas visas ieškinio reikalavimas. Vežimo santykių žalos įrodinėjimas neatsiejamai susijęs su reikalavimo teisės klausimu. Ieškovas yra asmuo, sudaręs sutartį su vežėju, todėl reikšdamas regresinį reikalavimą, turi įrodyti nuostolių pagrįstumą ir tai, kad atlygino nuostolius juos patyrusiam asmeniui. Siuntėjas UAB „BEWI Lithuania“ savarankiškų nuostolių nepatyrė, t. y. papildomų darbų ir priemonių neorganizavo ir neapmokėjo, o tik atlygino dalį ginčijamų krovinio gavėjo „Areco Profiles OY“ nuostolių, ir perėmė pastarojo teises. Tokį mokėjimą lemia ne kaltininko neteisėti veiksmai, bet mokėtojo apsisprendimas atlyginti žalą ir toks mokėjimas suteikia mokėtojui reikalavimo į vežėją teisę. Nuostolius patyrusiais asmenimis laikomi siuntėjai, gavėjai ir prekių savininkai, o kiti asmenys perima jų reikalavimo teisę atlyginę patirtus nuostolius. Vien žalos atlyginimo sumokėjimo regresinio reikalavimo pagrįstumui patvirtinti nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis. Atlygindamas daugiau, nei realiai patirtos gavėjo išlaidos, ar atlygindamas neįrodytas išlaidas, ieškovas pagrįstos reikalavimo teisės neįgijo;

„Areco Profiles OY“ 2025-01-10 el. laiškas nelaikytinas gavėjo patirtos žalos fakto įrodymu. Tai tik subjektyvūs, dokumentais nepagrįsti teoriniai skaičiavimai, vertintini kontekste, kad „Areco Profiles OY“ ir UAB „BEWI Lithuania“ bei ieškovą ir UAB „BEWI Lithuania“ siejo ilgalaikiai ir įvairiapusiai komerciniai santykiai. El. laiško antraštėje minimas (duomenys neskelbtini) projektas, nors „Areco Profiles OY“ 2024-12-09 sąskaitoje minimas (duomenys neskelbtini) projektas. Ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, kas yra (duomenys neskelbtini) projektas ir kaip jis susijęs su šalių ginču. 2025-01-10 „Areco Profiles OY“ el. laiške minimos įprastos įmonių veiklos išlaidos – keltuvų ir įrengimų nuoma, darbo sąnaudos, laukimo laikas, apgyvendinimo išlaidos ir pan. Šios išlaidos (jei tokie faktai būtų įvykę tikrovėje) galėjo būti nesudėtingai įrodomos apskaitos dokumentais, tačiau pirminiai nuostolių fakto ir dydžio įrodymai nepateikti;

jei papildomos išlaidos susidarė dėl vėlavimo, pagrindžiant priežastinį ryšį, galėjo būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad aktualiu metu, t. y. kroviniui vykstant į objektą ir vėluojant, gavėjas derino papildomą laiką, darbą, nuomą, tačiau tokie įrodymai nepateikti. Negalėjimas pateikti šių dokumentų pagrindžia priešingas aplinkybes – kad tokių dalykų nebuvo. CMR Konvencijos 23 straipsnio 5 dalis numato tik įrodytų nuostolių atlyginimą bei tai, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, o kompensacinę funkciją, todėl kompensuotina tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos;

apeliaciniame skunde ieškovas bando savo įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui, nors pareiga įrodyti žalos faktą, dydį ir priežastinį ryšį su atsakovo veiksmais tenka ieškovui. Asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Atsakovas objektyviai negali įrodyti prastovų, papildomų išlaidų nebuvimo, jam nėra žinoma, kokie rangovai dirbo objekte, todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas, reikalavimas įrodyti faktines aplinkybes reikštų vertimą įrodinėti tai, ko atsakovas objektyviai negali padaryti;

neturi būti atlyginamos išlaidos, kurios nebuvo būtinos, nebuvo realiai sumokėtos ir nebuvo protingo dydžio. Ieškovo pateiktas vienintelis išlaidų įrodymas (2025-01-10 el. laiškas) nepagrindžia šių kriterijų. Objekte vykstant įvairiems rangos darbams, mažai tikėtinas pats prastovos susidarymas ar tai, kad bendro pobūdžio įrengimai (keltuvai, pakėlėjai, pastoliai ir pan. būtų nuomojami dėl vienos rūšies darbų atlikimo ir nenaudojami kitų darbų atlikimui). Ieškovas pripažįsta, kad tuo pat metu objekte buvo vykdomi ir kiti darbai (sienų, lubų montavimas ir t.t.), be to, statybos rangos santykiams yra būdinga tai, kad rangovas vienu metu dirba keliuose objektuose;

visų transporto rūšių vežimo santykius reglamentuojančiuose tarptautinės teisės aktuose numatyta pagrindinė vežėjo atsakomybės taisyklė – atsakomybės ribojimas, atsižvelgiant į gabenamo krovinio svorį. Gabenamų prekių vertės ir vežėjo už paslaugas gaunamų pajamų santykis paprastai yra visiškai neproporcingas, todėl neribojant vežėjo atsakomybės, siekdamas uždirbti sąlyginai nedideles pajamas, vežėjas turėtų prisiimti nepagrįstai didelius įsipareigojimus. Tik tyčia ar speciali kaltės forma – tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas – būtų pagrindas taikyti neribotą atsakomybę. CMR Konvencijos 29 straipsnis taikytinas, kai 1) vežėjo tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas kvalifikuotinas tik situacijose, kuriose vežėjo veiksmai iš tiesų yra sąmoningi ir pakankamai tikslingi, artimi tyčiai, 2) konstatuojami objektyvieji ir subjektyvieji tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo kriterijai; 3) svarbu nustatyti ne patį pažeidimo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai; 4) negalima reikalauti iš vežėjo, nors ir savo srities profesionalo, neįmanomo;

ieškovas bando 2024-11-14 atsakovo laišką vertinti kaip kaltės formos pripažinimą, tačiau tam nėra pagrindo. Atsakovo skyriaus vadovas 2024-11-14 laišką pateikė skubėdamas ir siekdamas bendradarbiauti su ieškovu. Atsakingos vadybininkės tuo metu nebuvo darbe, ji negalėjo paaiškinti vadovui susitarimo aplinkybių, atskleisti vadybininkių „Skype“ pokalbio turinio apie ieškovo pakeistą krovinio pakrovimo datą. Pokalbis „Skype“ programoje atitiko vežimo sąlygų pakeitimo funkciją. Tik nustačius ypatingą kaltės formą – tyčiai prilyginamą didelį neatsargumą arba tyčią, vežėjas negali remtis konvencijos nuostatomis, kurios riboja atsakomybę, bei atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. Nustačius tik nerūpestingumą, kaip vežėjo kaltės formą, ar netgi didelį nerūpestingumą (neatsargumą), tai nėra pakankamas pagrindas taikyti CMR Konvencijos 29 straipsnį;

teismas pasisakė, kad atsakovo veiksmus (netinkamai įvertintą tranzito laiką, nelaimę vairuotojo šeimoje, krovinio sumaišymą sandėlyje) vertino kaip nerūpestingumą. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo ir nekėlė klausimo, kad vėlavimo priežastys galėjo būti kitokios, nereikalavo pateikti šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir pan. Tyčia ar tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas nepreziumuojami ir juos turi įrodyti ieškovas. Jeigu ieškovas vertina, kad vėlavimo priežastys neįrodytos, tai patvirtina, kad savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė pats ieškovas, ir nėra pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 straipsnio ir spręsti dėl tyčinės kaltės formos;

naujas įrodymas – UAB „BEWI Lithuania“ 2025-01-21 mokėjimo nurodymo patvirtinimas, nepriimtinas. Atsakovas nesutinka, kad teismo išvada apie neįrodytą kompensacijos sumokėjimą „Areco Profiles OY“ galėjo būti ieškovui siurprizinė. Ieškovas, atstovaujamas teisininkų (tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisme) nuosekliai tvirtino, kad papildomas įrodinėjimas nereikalingas, nors atsakovas nuo pirmojo procesinio dokumento ginčijo, kad byloje neįrodyta, jog UAB „BEWI Lithuania“ būtų faktiškai kompensavusi „Areco Profiles OY“ nuostolius. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su procesinio netikėtumo aspektu. Jei argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą ar jo argumentus pripažinti siurpriziniais nėra teisinio pagrindo. Rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, teikti teismui įrodymus ir argumentus. Teismas, naudodamasis CPK 225 straipsniu, gali patikslinti, kuri šalis ir kurias aplinkybes turi įrodyti, tačiau ši teismo teisė nereiškia, kad teismas turi nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus turi pateikti. Šalys, naudodamosi CPK įtvirtintais dispozityvumo ir rungimosi principais;

CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos ir konvencija kaip tarptautinės privatinės teisės aktas turi viršenybę CK 6.210 sr. Atžvilgiu. Teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai pasisakė dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo;

teismas pagrįstai sumažino ikiteisminės teisinės pagalbos išlaidas 605 Eur suma. Ieškovas savo pasikartojančių tapačių raštų siuntimą atsakovui vertina kaip geranorišką siekį nesibylinėti, o tapačių argumentų rašymas neva nereiškia nepagrįsto kartojimo, nes tokia yra teismų praktika ir teisės normos. Ikiteisminis ieškovo elgesys laikytinas neprotingu ir neekonomišku. Atsakovo pozicija ieškovui buvo žinoma nuo pradžių, todėl pakartotinių raštų rašymas tik didino išlaidas, o skolos išieškojimui patirtos išlaidos kompensuojamos tiek, kiek jos buvo protingos ir būtinos.

nors teismas pasisakė dėl krovinių ekspedijavimo teisinių santykių, toliau nesirėmė ekspedijavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Sprendimo motyvų dalis dėl ekspedijavimo santykių kvalifikavimo šalintina iš skundžiamo sprendimo;

CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacijos už pristatymo termino viršijimą galima pareikalauti tik tuo atveju, jei rašytinės pretenzijos buvo pareikštos per 21 d. nuo faktinės pristatymo dienos. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Ši ikiteisminės rašytinės pretenzijos / reklamacijos pareiškimo tvarka teismų praktikoje laikoma privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kurios nesilaikymas sąlygoja atsisakymą priimti ieškinį arba ieškinio palikimą nenagrinėtu. Diskusija dėl teisingo oficialaus CMR Konvencijos teksto vertimo į lietuvių kalbą, sąvokų „pretenzijos“ ar „reklamacijos“ naudojimo nėra reikšminga, nes per 21 d. terminą nebuvo pareikšta nei reklamacija, nei pretenzija. Kasacinis teismas 2001-06-15 teismų praktikos taikant CMR Konvenciją apžvalgoje, patvirtintoje teisėjų senato nutarimu Nr. 31, išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje vežėjui reiškiamas ieškinys dėl kompensacijos už pavėluotą pristatymą, turi patikrinti, ar buvo raštu pareikšta pretenzija vežėjui. Jei tokia pretenzija nebuvo pareikšta ir terminas jai pareikšti yra praėjęs, teismas bylą turėtų nutraukti vadovaujantis CPK 243 straipsnio 1 dalies 2 punktu;

nustatęs rašytinės pretenzijos / reklamacijos nepateikimo faktą teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau šios pasekmės netaikė, pateikdamas sunkiai suprantamą argumentą – neva byla yra ne dėl krovinio vėlavimo, bet dėl nuostolių, atsiradusių „Areco Profiles OY“ dėl UAB „BEWI Lithuania“ pagamintų plokščių pavėluoto pristatymo, kai nuostolius UAB „BEWI Lithuania“ atlygino ieškovas. „Krovinio vėlavimas“ ir „prekių pavėluotas pristatymas“ yra tas pats. Ieškinys grįstas vėlavimu pristatyti krovinį, rėmėsi tuo, kad laiku nepristačius krovinių, atsirado nuostoliai. Nagrinėjamas ginčas yra dėl vėlavimu pristatyti krovinį padarytų nuostolių atlyginimo, todėl CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje numatytos privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos turėjo būti laikomasi;

teismas sutiko, kad šalių vadybininkų susirašinėjimas patvirtina, kad pakrovimo datos pasikeitimą įtakojo plokščių gamybos eiga, tačiau sprendė, kad tai neturėjo reikšmės, nes sutartyje nustatyta pakrovimo data buvo lapkričio 5-6 d. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad kroviniai užsakymuose nurodytomis sąlygomis turėjo būti pakrauti lapkričio 5-6 d. Kaip matyti iš užsakymų teksto (juos paruošė ieškovas, todėl formuluočių neaiškumai vertintini atsakovo naudai), juose nurodyta, kad krovinio pakrovimas vyks nuo 2024-11-05 00:00 val. iki 2024-11-06 00:00 val. Užsakyme nurodytas paros laikas reiškia, kad kroviniai turėjo būti pakrauti 2024-11-05, pakrovimas 2024-11-06 jau būtų pavėluotas pakrovimas. Iš susirašinėjimo „Skype“ programėlėje matyti, kad vadybininkėms susitarus dėl krovinių vežimo ir planuojant, kad visų trijų mašinų pakrovimas vyks antradienį (2024-11-05), ieškovas informavo atsakovą apie pasikeitimus, kad kroviniai pakrovimui antradienį (2024-11-05) nebus paruošti, ir juos bus galima krautis tik trečiadienį. Atsakovo vadybininkė informavo, kad keičiasi pristatymo planas, bus sudėtinga organizuoti pristatymą paskutiniu momentu pasikeitus sąlygoms. Ieškovo vadybininkė nereikalavo laikytis anksčiau užsakymuose nurodytų terminų, tik kalbėjo apie tai, kad pristatymas reikalingas kaip galima greičiau, ką atsakovas bandė organizuoti, pasikeitusiomis aplinkybėmis. Jei kroviniai būtų pakrauti kaip planuota (2024-11-05), nebūtų įvykusios ir kitos priežastys bei pavėluotas krovinio pristatymas. Susitarimą pakeitė pats ieškovas;

susirašinėjimas „Skype“ programėlėje patvirtina, kad 2024-11-07 pristatymo data buvo nustatyta ne kaip privaloma, tačiau kaip pageidaujama, ne galutinė pristatymo data. Sutartyje ir vadybininkių pokalbyje aptarta ir numatyta, kad gavėjas iškrovimą turėjo planuoti tik gavęs pranešimą dėl faktinio atvykimo laiko, todėl papildomų išlaidų įrengimų nuomai, darbuotojams ir pan. neturėjo patirti, kas patvirtina, kad užsakyme nurodyta pristatymo data nebuvo galutinė ir fiksuota. Šie argumentai reiškia, kad dalis kaltės tenka krovinio siuntėjui, kuris objekte reikalingas prekes gamino paskutinę minutę, tikėtina, jau vėluodamas, ir keitė pakrovimo datą. Tai leidžia spręsti dėl kaltės padalinimo, kaip numatyta CMR Konvencijos 17 straipsnio 5 dalyje. Esant bent dalinei siuntėjo kaltei, CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymas nėra galimas. Teismas atsakovo tyčios ar tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo nekonstatavo ir CMR Konvencijos 29 straipsnio netaikė;

susitarimo dėl krovinio pakrovimo ir pristatymo datų, bei jų pakeitimo, kitų sutarties sąlygų vertinimas turėjo reikšmės šalių kaltės laipsnio vertinimui, tačiau teismas juos vertino tik iš dalies, iš esmės gramatiškai neteisingai traktuodamas susitarimą dėl pakrovimo datos, ir neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus bei aplinkybes, kuriomis buvo susitarta dėl šių krovinių vežimo, o vėliau susitarimas keičiamas ieškovo iniciatyva;

ikiteisminėje ginčo stadijoje, prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovas nuosekliai prašė pateikti nuostolių faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus. Ieškovas dokumentų nepateikė, todėl manytina, kad nuostolius įrodantys dokumentai neegzistuoja, ir nuostolių faktas bei dydis nėra įrodyti. Komerciniai ieškovo, UAB „BEWI Lithuania“ ir „Areco Profiles OY“ santykiai, šalių valia sudaryti susitarimai nesąlygoja atsakovo pareigos sumokėti nepagrįstai reikalaujamą sumą. UAB „BEWI Lithuania“ ir „Areco Profiles OY“ vykdė ne vieną bendrą projektą, turi įvairių komercinių interesų, todėl sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo galėjo nulemti komercinės, o ne teisinės priežastys;

sprendimo argumentavimas patvirtina, kad nustačius įrodymų ir priežastinio ryšio nebuvimą, teismas turėjo ieškinį atmesti, tačiau pasirinko netikėtą „posūkį“ – sprendimą pagrindė teiginiu, kuris aiškiai prieštarauja imperatyvioms CMR Konvencijos nuostatoms, t. y. priteisė ne įrodytus nuostolius, o sprendė, kad „negalėjo būti, kad nuostoliai nepatirti“. Tačiau taip galėjo būti, gavėjo pasitelkti asmenys galėjo vykdyti kitus darbus objekte, specialus asmenų samdymas ir prastovos neįrodyti, įrengimai objekto darbams galėjo būti išnuomoti ilgalaikiam periodui ir t. t. Teismo pozicija aiškiai prieštarauja CMR Konvencijos 23 straipsnio 5 daliai. 2021-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimu Nr. 31 patvirtintoje teismų praktikos taikant CMR Konvenciją apžvalgoje teigiama, kad nuostoliai turi būti pagrįsti įrodymais, o kompensacijos dydis negali būti didesnis nei užmokestis už vežimą. Byloje nėra nei vieno gavėjo nuostolius patvirtinančio įrodymo – sąskaitos, mokėjimo pavedimo, pretenzijos, prastovą patvirtinančių dokumentų ir nėra įrodymų, kad „Areco Profiles OY“ nuostoliai kompensuoti. Teismas kritiškai analizavo ieškovo pateiktą nuostolių kalkuliaciją ir sprendė, kad kai kurie nuostoliai nesusiję su šiuo krovinio pristatymo vėlavimu, nepagrįsti, tačiau netinkamai taikė CMR Konvencijos 23 straipsnio 5 dalį ir priteisė kompensaciją už neįrodytus nuostolius;

sprendime netinkamai pasisakyta dėl ieškovo reikalavimo teisės. Ieškovas nėra nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, nei pirkėjas ar pardavėjas. Todėl pavėlavus pristatyti krovinį, ieškovas jokių nuostolių tiesiogiai nepatyrė, ir reikalavimo teisę galėjo įgyti tik atlyginęs nuostolius juos patyrusiam asmeniui. Ieškovas, sumokėjęs 6 000 Eur siuntėjui UAB „BEWI Lithuania“, reikalavimo teisės į atsakovą neįgijo. UAB „BEWI Lithuania“ savarankiškų nuostolių (dėl papildomų darbų objekte apmokėjimo, įrengimų nuomos ir pan.) patirti negalėjo, nes darbų objekte nevykdė, o buvo reikalaujama atlyginti tokio pobūdžio nuostolius. Teismas nekonstatavo „Areco Profiles OY“ patirtų nuostolių fakto bei dydžio, nekonstatavo, kad UAB „BEWI Lithuania“ atlygino „Areco Profiles OY“ nuostolius. Tai, kad ieškovas sumokėjo kompensaciją UAB „BEWI Lithuania“, neįsitikinęs UAB „BEWI Lithuania“ reikalavimo teisės pagrįstumu, yra ieškovo teisė, nesukelianti atsakovo pareigos kompensuoti ieškovo geranoriškai ar iš komercinio išskaičiavimo sumokėtą sumą. Ieškinys atmestinas dėl neįrodytos ieškovo reikalavimo teisės bei neįrodyto nuostolių dydžio.

atsakovas remiasi tik abstrakčiais, formaliais pareiškimais, nepateikia konkrečių faktinių įrodymų ir teisinių argumentų. Skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos atsakovas jau teikė į bylą, ir kurie buvo motyvuotai atmesti. Galutiniame sprendime teisingai nurodyta, kad ieškovas neprašė priteisti baudų, prašė priteisti 6 000 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos patvirtina ieškovo 2025-03-07 mokėjimo pavedimas 6 000 Eur sumai;

CMR konvencijos 30 straipsnis reglamentuoja faktinių pretenzijų (reklamacijų) pateikimą vežėjui atsiimant krovinį, o CMR konvencijos 32 straipsnis nustato ieškinio senaties terminus (1 metai) teisme. Teismų praktikoje pažymėta, kad sąmoningas vengimas atsiskaityti – pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009). Tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio tokį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Atsakovas vien tik formaliais pagrindais siekė išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu, atlyginant 6 000 Eur dydžio nuostolius, todėl vengimas sumokėti 6 000 Eur nuostolių atlyginimą yra tyčinis;

ieškovas 2024-11-15 el. laišku informavo atsakovą dėl nuostolių. CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kompensacija už vėlavimą pristatyti krovinį nemokama, išskyrus atvejus, kai vežėjui buvo pateiktas raštiškas pranešimas, per 21 d. nuo to momento, kai prekės buvo perduotos gavėjui. Nenustatyta speciali forma rašytinio pranešimo pateikimui. Atsakovas (kaip skolininkas) neįrodė, kad yra nekaltas dėl nuostolių atsiradimo. Atsakovas nuo pat pradžių pripažino savo kaltę ir atsakomybę dėl nuostolių, ką įrodo atsakovo 2024-11-14 (14:13 val.) el. laiškas ir 2024-11-04 atsiprašymas ir pasiaiškinimas ant UAB “Transekspedicija“ blanko. Vėlesni atsakovo veiksmai – vengimas sumokėti 6 000 Eur nuostolių – patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Vadovaujantis CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, atsakovas negali vadovautis CMR Konvencijos nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo atsakomybės;

siuntėjas UAB „BEWI Lithuania“ ir ieškovas aiškinosi dėl nuostolių atsiradimo pagrindo, nuostolių dydžio. UAB „BEWI Lithuania“ sąskaitą 6 000 Eur sumai Nr. BPU 01/02/2025 išrašė 2025-02-07 su apmokėjimo terminu iki 2025-03-09. Ieškovas 6 000 Eur sumokėjo 2025-03-07 mokėjimo pavedimu. Atsakovas pateikė 2025-06-16 el. laišką, adresuotą ieškovo atstovui, nurodydamas, kad dėl nuostolių atlyginimo bus sprendžiama, kad su ieškovu bus susisiekta. Atsakovas 2025-07-07 el. laišku teigė, kad yra linkęs geranoriškai ir taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą, prašė iš papildomų duomenų;

nesutinka su motyvais dėl vežimo sutarčių (Užsakymų) sąlygų, pristatymo terminų ir dalinės kaltės. Apeliantas (kaip verslininkas) nesielgė sąžiningai ir negali būti laikomas sąžininga proceso šalimi. Apelianto prašomas taikyti teisių gynybos būdas negali būti taikomas ir yra nesuderinamas su sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais. Apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis ir naujomis interpretacijomis dėl pristatymo terminų pagal Užsakymus, kas neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies. Atsakovo atsakingas darbuotojas 2024-11-14 14:13 val. el. laiške, 2024-11-14 15:07 val. el. laišku pateiktame 2024-11-04 atsiprašyme nenurodė tokių aplinkybių, kurias nurodo apeliaciniame skunde;

atsakovas patvirtino Užsakymus tokius, kokie jie buvo – tokiais terminais ir tokiomis sąlygomis. Atsakovas neginčija, kad šalių sutarčių pakeitimai nebuvo atlikti. Jeigu pakrovimas būtų nukeltas į lapkričio 6 d. (t. y. trečiadienį), tai nepažeistų sutarties, nes sutartyje numatyta pakrovimo data 2024-11-05 / 2024-11-06. 2026-02-10 pažyma dėl pristatymo terminų pagal kelionių numerius patvirtina šalių sulygtus terminus dėl krovinių pasikrovimo ir pristatymo. Susirašinėjimu per „Skype“ programą nėra pagrindo remtis, kadangi susirašinėjimas nepatvirtina atsakovo atsikirtimų. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovas nepripažino, kad toks susirašinėjimas vyko, prašė atsižvelgti, kad atsakovo pateiktas susirašinėjimas nėra vientisas, nekonkretus, be aiškių datų. Tai nėra išrašas iš kokios nors programos. Atsakovas sukėlė atskirus fragmentus, todėl teismas turėjo įrodymą atmesti. Atsakovas nenurodo, kas galėjo susirašinėti su ieškovo darbuotoja KAN1;

pagal Užsakymus nei krovinių pakrovimo, nei krovinių pristatymo datos nebuvo pakeistos ir keisti jų nebuvo pagrindo. Aplinkybių apie terminų pasikeitimus atsakovo darbuotojas nenurodė 2024-11-14. Apeliantas remiasi CMR Konvencijos 17 straipsnio 5 dalimi, kas reiškia, jog apeliantas bent iš dalies pripažįsta savo atsakomybę ir kaltę dėl pareigos atlyginti nuostolius. Nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo atsakomybės ar mažinti nuostolių priteisimą pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 5 dalį. Atsakovas šios aplinkybės nenurodė pirmosios instancijos teisme;

atsakovas nenuginčijo įrodymų dėl 6 000 Eur nuostolių ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų UAB „BEWI Lithuania“ 2024-12-11 pretenzijoje, „Areco Profiles OY“ deklaravime ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-01-10 el. laiške dėl nuostolių dydžio, 2025-10-06 patvirtinimo akte nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl nuostolių, patirtų dėl pavėluoto tarptautinio krovinių pristatymo atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – UAB „BEWI Lithuania“ 2025-01-21 mokėjimo pavedimą 7 000 Eur sumai, kuriuo apmokėta „Areco Profiles OY“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad įrodymą ieškovas gavo tik 2026-04-07 dieną iš UAB „BEWI Lithuania“, o šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jau po 2026-03-10 galutinio sprendimo priėmimo. Teismui laikantis pozicijos, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami, teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, o to nepadarius, sprendimo dalis dėl neįrodyto nuostolių sumokėjimo „Areco Profiles OY“ yra siurprizinė.

Atsakovas prašo įrodymo neprijungti, pažymi, kad negalima vertinti, jog teismo sprendimo dalis yra siurprizinė, ieškovo atstovai tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad papildomas įrodinėjimas nereikalingas, atsakovas nuo pirmojo procesinio dokumento ginčijo, kad byloje neįrodyta, jog UAB „BEWI Lithuania“ būtų faktiškai kompensavusi „Areco Profiles OY“ nuostolius. Atsakovas nuosekliai ginčijo nuostolių atlyginimo faktą krovinio gavėjui ir ieškovo reikalavimo teisę, o ieškovas sąmoningai ir nuosekliai atsisakinėjo teikti papildomus įrodymus. Šalys, naudodamosi CPK įtvirtintais dispozityvumo ir rungimosi principais pačios sprendžia, ar teikti į bylą įrodymus, kokius teikti ir kiek jų teikti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra pateikti įrodymai, ar UAB „BEWI Lithuania“ sumokėjo nuostolių atlyginimą „Areco Profiles OY“, kokia nuostolių suma ir už kokius konkrečiai nuostolius, nurodytus 2025-01-10 „Areco Profiles OY“ rašte atlyginta, bet matyti, kad UAB „BEWI Lithuania“ priėmė 7 000 Eur pretenziją. Kas įeina į 7 000 Eur ar 6 000 Eur nuostolių sumą, nekonkretizuota.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nuosekliai prašė ieškovo pateikti nuostolių faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus, bei atkreipė dėmesį, kad tokie dokumentai nėra pateikti, dėl ko nėra įmanoma išspręsti civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo klausimo. Šis prašymas matyti iš 2025-06-25 atsakovo draudiko laiško, pateikto su atsakovo 2025-01-13 prašymu, 2025-07-08 laiško ieškovui, pateikto su prieštaravimais, analogiški argumentai nurodyti atsakovo prieštaravimuose, kituose procesiniuose dokumentuose. Nuo pat prieštaravimų pateikimo atsakovas nurodė, jog nėra pateikti įrodymai, kad UAB „BEWI Lithuania” būtų atlyginusi krovinio gavėjo nuostolius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai dėl siurprizinio sprendimo, kai nuostolių atlyginimo fakto įrodinėjimas buvo akivaizdus, dėl to buvo teikiami įrodymai bei šalių argumentai, yra nesuprantami ir nepateisinami. Susiklosčiusioje situacijoje, matydamas, jog ieškovas sąmoningai neteikia įrodymų dėl nuostolių krovinio gavėjui atlyginimo, teismas neturėjo jokios procesinės pareigos įpareigoti ieškovą teikti įrodymus, o taip pat ir procesinės teisės įsikišti į šalių rungimąsi. Atsakovas pagrįstai pažymi, jog neteikti atsiskaitymo duomenų buvo ieškovo procesinė pozicija, kuri yra išdėstyta ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus. Ieškovas pažymi, jog atsakovo prieštaravimų motyvai dėl 2025-11-03 preliminaraus sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų dėl nuostolių ir jų dydžio, neva, neįrodė visų atsakovo atsakomybės sąlygų ir t. t. – atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymi, kad ieškovui įstatymu yra suteikta teisė rinktis kokius pakankamus įrodymus teikti į bylą. Įrodinėjimo pareiga negali būti suabsoliutinta – todėl ieškovas neturi prievolės teikti absoliučiai visų turimų dokumentų, laiškų ir/ar pan. Jeigu ieškovo apsisprendimu tokia turima medžiaga nėra reikšminga, tai ieškovas tokios medžiagos teismui ir neteikia.

Įvertinusi tai, kad esant akivaizdžiam poreikiui bei atsakovo prašymams ieškovas nelaikė reikalingu teikti atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų bei tai grindė savo dispozicija ir apsisprendimu, teisėjų kolegija nenustatė būtinos sąlygos naujų dokumentų prijungimui, kad tokių duomenų poreikis iškilo po teismo sprendimo priėmimo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „ColliCare Logistics” dėl krovinių pervežimo kreipėsi į vežėją atsakovą UAB „Transekspedicija“. Tai patvirtina 2024-11-04 pervežimo užsakymai Nr. 828949 (1 200 Eur), Nr. 828950 (1 200 Eur) ir Nr. 828958 (1 150 Eur). Atsakovas įsipareigojo atlygintinai, nustatytais terminais pervežti krovinius iš siuntėjo UAB „BEWI Lithuania“ (duomenys neskelbtini) (Lietuva) užsienio gavėjui į (duomenys neskelbtini) (Suomija). Užsakymais susitartas krovinio paėmimo ir pakrovimo terminas: 2024-11-05 00.00 / 2024-11-06 00.00; krovinio pristatymo ir iškrovimo terminas 2024-11-07 00.00 / 2024-11-08 00.00. Pateikti CMR važtaraščiai 4 VT 0007054, 0000992, 4LA 0345284.

Ieškovas 2024-11-15 pranešė atsakovui apie vėlavimus pagal sudarytus užsakymus, kad HRF 069 / FM 063 2024-11-12 atvežė krovinį į (duomenys neskelbtini) su pažeidimais, laukia iš kliento nuotraukų, informuoja, kad bus pateikta pretenzija nuostoliams atlyginti.

Atsakovo darbuotojas KAN2 2024-11-14 14:13 val. el. laišku ieškovui patvirtino, kad vėlavimas įvyko dėl krovinio sumaišymo sandėlyje, tranzite pastebėta, jog krovinys yra likęs sandėlyje. Sandėlis pakrovė kito kliento kroviniu, todėl vilkikas penktadienį buvo apgręžtas atgal ir nepristatė krovinio nei penktadienį, nei pirmadienį. Antras automobilis turėjo nevėluoti, tačiau vairuotojo šeimoje atsitiko nelaimė, kurios pasėkoje vilkiką turėjo išleisti pirmadienį. Galimai buvo netinkamai įvertintas tranzito laikas. Atsiprašė už vadybos klaidą. Ieškovui pareikalavus, atsakovas 2024-11-14 15:07 val. el. laišku pateikė atsakovo įmonės pasiaiškinimą oficialiai.

Siuntėjas UAB „BEWI Lithuania“ 2024-12-11 el. paštu pateikė ieškovui pretenziją dėl ženklaus vėlavimo susidariusių nuostolių atlyginimo. Pretenzija reikalavo padengti tiesioginius UAB „BEWI Lithuania” nuostolius 6 000 Eur (be PVM) sumai dėl vežėjo ženklaus vėlavimo pristatyti prekes bei blogos komunikacijos, ne kartą nukeliant pristatymo terminus. UAB „BEWI Lithuania pažymėjo, jog UAB „Collicare Logistics” nurodė, kad 2 kroviniai bus iškrauti objekte lapkričio 8 d., vienas – lapkričio 11 d. Vežėjui buvo nurodyta, kad pristatymo terminai šiame objekte yra itin svarbūs, kadangi vežamos daugiasluoksnės termoizoliacinės plokštės bus montuojamos iškart kaip pastato atitvarai ir montavimo brigada dirbs ir visą savaitgalį (lapkričio 9 – 10 d.). Nė vienas iš 3 krovinių nebuvo pristatytas ir lapkričio 11 d., o pristatymas buvo nukeltas į lapkričio 12–13 d. Paprašius patikslinti pristatymo laikus, paskutinis krovinys buvo pristatytas 3 valandomis vėliau. Prekes buvo vėluojama pristatyti 5 kalendorines dienas ir montuotojų brigada negalėjo vykdyti darbų (vežamų daugiasluoksnių plokščių montavimo ant pastato atitvarų. Nesumontavus atitvarų, šiuo atveju pastato sienų, buvo negalima atlikti bet kokius vidaus darbus kaip grindų betonavimas, susidarė prastovos. Po derybų tarp UAB „BEWI Lithuania” ir „Areco Profiles OY” buvo sutarta dėl 7 000 Eur dydžio kompensacijos (pradinė suma buvo 11 964,65 Eur).

„Areco Profiles OY” 2025-01-10 el. laiške pateikė nuostolių skaičiavimą, kuriame įtrauktos turėtos išlaidos 2024-11-07 - 2024-11-09 montuotojų laukimo laikas (612 Eur ir 1 132 Eur); keltuvų ir pakėlėjų nuoma už papildomą dieną (280 Eur ir 435 Eur); 2024-11-11 – 2024-11-12 darbo sąnaudos (1 200 Eur); „moon rover“ 250 Eur; lubų elementų rangovas 5 530 Eur; papildomos sienų apsaugos 410 Eur; 2024-11-18 – 2024-11-20 darbuotojai (960 Eur, 1 200 Eur, 1 680 Eur); sniego valymas 600 Eur; apgyvendinimo išlaidos montuotojams 300 Eur; ašmeniniai keltuvai 380 Eur; Tekova Northern Finland 900 Eur; baudos už vėlavimą 975,65 Eur. 2022-01-15 „Areco Profiles OY” sudarė reklamaciją dėl pristatymo pavėlavimo ir neteisingos informacijos apie pristatymus, nurodė, kad išsami informacija buvo pateikta 2025-01-10, „Areco Profiles OY” kaina yra 11 964,65 Eur, o UAB „BEWI Lithuania” priėmė 7 000 Eur. „Areco Profiles OY” 2024-12-09 išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur sumai už vėlavimą (duomenys neskelbtini) projekte.

UAB „BEWI Lithuania” pateikė ieškovui dokumentus, patvirtinančius reikalaujamą sumokėti 6 000 Eur sumą: gavėjo deklaravimą, gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo 2025-01-10 el. laišką. UAB „BEWI Lithuania” 2025-02-07 ieškovui pateikė sąskaitą Nr. BPU 01/02/2025 6 000 Eur sumai, mokėjimo pagrindimu nurodė 2024-12-11 pretenziją. Ieškovas 6 000 Eur sąskaitą apmokėjo 2025-03-07 mokėjimo pavedimu.

Ieškovas 2025-02-07 atsakovui pateikė el. laišką su pretenzija dėl padarytų 6 000 Eur nuostolių atlyginimo, nurodė, kad vienas krovinys nuvežtas 2024-11-12, o du kroviniai – 2024-11-13, bei pateikė dokumentus, pagrindžiančius nuostolius.

Atsakovas 2025-05-15 el. laišku nurodė, kad pretenzija yra planuojama atmesti. Ieškovo atstovas 2025-05-28 el. paštu pateikė pranešimą. 2025-05-29 ieškovas pateikė dar vieną pretenziją, 2025-07-04 ieškovas pateikė galutinį reikalavimą. 2025-10-06 Ieškovas surašė Patvirtinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad nėra atlyginta 6 000 Eur nuostolių suma.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta taikant CMR konvenciją ir dėl šios konvencijos taikymo nagrinėjamiems teisiniams santykiams ginčo nėra. CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius. Krovinio pervežimui iš Lietuvos į Suomiją taikytina CMR konvencija, nes krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimui išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalis). Vežimas atliktas pagal CMR konvencijos sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 11 punktą nustatyta, kad jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausimai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pašalinti iš sprendimo motyvų teismo argumentų dalį dėl teisinių santykių kvalifikavimo kaip krovinių ekspedijavimo teisinių santykių, nes nors teismas pasisakė dėl krovinių ekspedijavimo teisinių santykių buvimo, toliau nesirėmė krovinių ekspedijavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Iš teismo sprendimo matyti, kad jame buvo pasisakyta dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir kaip tarptautinio vežimo, o taip pat ir kaip krovinių ekspedijavimo teisinių santykių. Kadangi teismas toliau sprendime netaikė krovinių ekspedijavimą reglamentuojančių teisės normų, o išimtinai rėmėsi tik CMR konvencijos normomis, tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčą įvertino, kaip iš tarptautinio krovinių vežimo kylantį ginčą. Be to, šalys teikė teismui argumentus dėl CMR konvencijos taikymo ir nereiškė prieštaravimų dėl tokios ginčo kvalifikacijos.

Dėl atsakomybės už pristatymo termino viršijimą

Ieškinys yra pareikštas dėl nuostolių, atsiradusių dėl krovinio pristatymo termino viršijimo, atlyginimo. Atsakovas neginčija, jog krovinys buvo pristatytas ne Užsakymuose nustatytu terminu, tačiau apeliaciniame skunde įrodinėja, jog kroviniai laiku nebuvo pristatyti ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad kroviniai užsakymuose nurodytomis sąlygomis turėjo būti pakrauti lapkričio 5-6 d. Užsakymuose, kuriuos paruošė ieškovas (todėl formuluočių neaiškumai vertintini atsakovo naudai), nurodyta, kad krovinio pakrovimas vyks nuo 2024-11-05 00:00 val. iki 2024-11-06 00:00 val., t. y. tik 2024-11-05. Susirašinėjimas „Skype“ programėlėje rodo, kad vadybininkėms susitarus dėl krovinių pakrovimo antradienį (2024-11-05), ieškovas informavo atsakovą, kad kroviniai pakrovimui antradienį (2024-11-05) nebus paruošti, ir juos bus galima krautis tik trečiadienį. Atsakovo vadybininkė informavo, kad keičiasi pristatymo planas, bus sudėtinga organizuoti pristatymą paskutiniu momentu pasikeitus sąlygoms. Ieškovo vadybininkė nereikalavo laikytis anksčiau užsakymuose nurodytų terminų, tik kalbėjo apie tai, kad pristatymas reikalingas kaip galima greičiau, ką atsakovas bandė organizuoti, pasikeitusiomis aplinkybėmis. Jei kroviniai būtų pakrauti kaip planuota (2024-11-05), nebūtų įvykusios ir kitos priežastys bei pavėluotas krovinio pristatymas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad plokščių pakrovimas 2024 m. lapkričio 5-6 d. galėjo būti sutrikdytas dėl gamybos vėlavimo, tačiau nurodė, jog Užsakymai nebuvo pakeisti, vertino, jog neįrodyta, kad pakrovimas neįvyko 2024-11-06. Teismas atkreipė dėmesį, jog nebuvo taikomi Užsakymo 10 punktas bei 2.8 punktas, susiję su nesavalaikiu transporto priemonės pateikimu.

CMR konvencijos 19 straipsnis nustato, kad laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad Užsakymuose krovinio pristatymo ir iškrovimo terminas nurodytas tokiu būdu: 2024-11-07 00.00 / 2024-11-08 00.00. Tai reiškia, jog kroviniai turėjo būti pristatyti iki 2024-11-08 00.00 val. Šis terminas nebuvo išlaikytas, nes kroviniai visais trimis atvejais pristatyti vėliau, nei sutarta data – vienas krovinys nuvežtas 2024-11-12, o du kroviniai – 2024-11-13.

Pavėluotas krovinio pristatymas kaip ir kiekvienas sutartinių pareigų pažeidimas turi būti įrodytas, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovui įrodinėjant bei teikiant argumentus apeliaciniame skunde, jog pavėluotas pristatymas yra pavėluoto krovinių pakrovimo pasekmė, turi būti aptartos ir išanalizuotos atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Kaip matyti iš dokumentų teksto, Užsakymais susitartas krovinio paėmimo ir pakrovimo terminas nurodytas kaip: 2024-11-05 00.00 / 2024-11-06 00.00. Sutiktina su atsakovu, kad toks datos nurodymas reiškia, jog kroviniai turėjo būti pakrauti 2024-11-05, t. y. iki 2024-11-06 00.00. Rašytiniu susitarimu nustatyta pakrovimo data turi būti įvertinta nepriklausomai nuo to, ar bylos proceso metu buvo atkreiptas dėmesys į šią susitarimo nuostatą ar nebuvo. Rėmimasis rašytiniu susitarimu – Užsakymais, nelaikytinas naujų argumentų pateikimu apeliacinės bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovas teismui yra pateikęs ieškovo vadybininkės KAN1 ir atsakovo vadybininkės KAN3 susirašinėjimą „Skype” programoje dėl krovinių pakrovimo datos, iš kurio matyti, jog ir realiai vykdant sutartinius įsipareigojimus, buvo susitarta dėl krovinių pakrovimo antradienį (2024-11-05), tačiau ieškovo vadybininkė informavo, jog visus tris krovinius bus galima krautis tik 2024-11-06 (trečiadienį), kadangi gaminiai dar nėra pagaminti. Taigi tai sudaro pagrindą spręsti, jog krovinio pakrovimo data buvo perkelta ieškovo prašymu. Tai, kad vėlesnio krovimosi atveju gali kilti sunkumų laikantis nustatytos pristatymo datos yra aiškiai matyti iš tolimesnio vadybininkių susirašinėjimo. Atsakovo vadybininkė aiškiai nurodo, jog tokiu atveju yra toli važiuoti, pristatymas gali persikelti į kitą savaitę. Ieškovo vadybininkė Užsakymų nenutraukia ir toliau planuoja vežimą, žinodama apie galimus trikdžius. Nors pateiktas susirašinėjimas nėra pakankamai aiškus ir galimai nėra išsamus, tačiau iš pateiktų laiškų pagal datas galima spręsti, jog ieškovas krovinį pateikė anksčiausiai tik trečiadienį popiet (2024-11-06). Ieškovo argumentai, jog susirašinėjimu negalima remtis, nes atsakovas nenurodo atsakovo pusės susirašinėjusio asmens yra nepagrįsti, nes atsakovo atstovės vardas ir pavardė KAN3 yra nurodyti pateikiant įrodymus, o Užsakymuose įrašyta tvarkytoja ieškovo vadybininkė KAN1. Jokių pareiškimų dėl dokumentų suklastojimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikšta, vadybininkės neprašytos apklausti liudytojomis, kiti įrodymai patvirtina, kad susirašinėjimas atitinka kitas faktines aplinkybės, todėl nėra pagrindo įrodymo laikyti netinkamu. Ieškovo pateikti duomenys (2026-02-10 paaiškinimai) patvirtina, kad važtaraštyje Nr. 0007054 ir važtaraštyje Nr. 0000992 nurodyti kroviniai pakrauti 2024-11-06, o važtaraštyje Nr. 0345284 pakrauti 2024-11-08.

Atsakovas prašo laikyti, kad susitarimas buvo keičiamas ieškovo iniciatyva, o 2024-11-07 pristatymo data buvo nustatyta ne kaip privaloma, tačiau kaip pageidaujama, ne galutinė pristatymo data. Atsakovas prašo spręsti dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 5 dalies taikymo, pagal kurią nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas CMR konvencijos 17 straipsnio 5 dalimi pradėjo remtis tik apeliaciniame procese, kas yra neleistina pagal CPK 306 straipsnį, tačiau tai nėra teisinga, kadangi atsakovas dar savo prieštaravimuose dėl byloje priimto preliminaraus sprendimo yra nurodęs, kad atsakovo atsakomybei galėtų tekti tik ta dalis, kuri tiesiogiai susijusi su vėlavimu, kas iš esmės atitinka rėmimąsi CMR konvencijos 17 straipsnio 5 dalimi.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog krovinio vėlavimo pristatyti priežastis sąlygojo ne atsakovo kaip vežėjo veiksmai, o tai, kad laiku nebuvo pateiktas krovinys (apeliaciniame procese patikslinta Užsakymuose nustatyta pakrovimo data iki 2024-11-06 00.00). Visgi nesutiktina su teismo išvada, jog šalims raštu nepakeitus Užsakymų sąlygų turi būti vadovaujamasi pirminiame susitarime nustatytomis pakrovimo ir pristatymo datomis. Pateiktas susirašinėjimas „Skype“ programoje rodo, jog abi šalys bendradarbiavo siekdamos kuo greitesnio ir tinkamesnio krovinių pristatymo ir eigoje keitė susitarimų sąlygas, iš antradienio perkeldamos pakrovimo datą į trečiadienį, kas savaime kelia pagrįstų abejonių dėl realumo pristatyti krovinį iki numatyto laiko 2024-11-08 00.00 val. Užsakymų sąlygų keitimą patvirtina aplinkybė, jog vienas iš krovinių pakrautas tik 2024-11-08, t. y. jau po pristatymo termino pabaigos. Tai, kad krovinys nebuvo pakrautas nustatytu laiku, sudaro pagrindą vertinti, jog krovinys nebuvo pristatytas taip pat ir dėl ieškovo kliento gamintojo veiksmų.

Ieškovas išimtinai remiasi atsakovo darbuotojo KAN2 2024-11-14 14:13 val. el. laišku bei 2024-11-14 patvirtinimu kaip dokumentais, kuriasi ieškovas pripažino savo neteisėtus veiksmus ir kaltę. Šiais dokumentais atsakovo darbuotojas patvirtino, kad vėlavimas įvyko dėl krovinio sumaišymo sandėlyje, nelaimės vairuotojo šeimoje bei netinkamai įvertinto tranzito laiko. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, jog laiškas siųstas, nesuderinus su vadybininke bei siekiat tolesnio bendradarbiavimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pateikti 2024-11-14 atsakovo laiškai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais pagal bendras civiliniame procese taikomas įrodymų vertinimo taisykles, nesuteikiant jiems didesnės įrodomosios galios. Civilinio proceso kodeksas didesnę įrodomąją galią suteikia tik tam tikros kategorijos įrodymams, kaip kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintiems.

Dėl nuostolių, atsiradusių praleidus krovinio pristatymo terminą, atlyginimo

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose teikia argumentus dėl netinkamo priteistų nuostolių vertinimo bei jų dydžio nustatymo. Ieškovas UAB „ColliCare Logistics“ nurodo, kad teismas nuostolių sumą sumažino formaliai, priteisė 3 000 Eur be skaičiavimų ir pagrindimo. Teismo atmestos išlaidos sudaro 2 035,65 Eur, todėl atėmus šią sumą iš bendros nuostolių sumos 11 964,65 Eur, gaunama daugiau nei prašyta 6 000 Eur suma. Atsakovas nepateikė ekspertizės ar vertintojo išvados, kad „Areco Profiles OY” 2025-01-10 el. laiške nurodyti nuostoliai nebuvo patirti ar buvo mažesni.

Atsakovas UAB „Transekspedicija“ laiko, jog ieškovas neįrodė nuostolių, neteikė dokumentų, todėl manytina, kad nuostolius įrodantys dokumentai neegzistuoja. UAB „BEWI Lithuania“ ir „Areco Profiles OY“ vykdė ne vieną bendrą projektą, turi įvairių komercinių interesų, todėl sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo galėjo nulemti komercinės, o ne teisinės priežastys. Teismas, nustatęs įrodymų ir priežastinio ryšio nebuvimą, turėjo ieškinį atmesti, tačiau sprendimą pagrindė prieštaraujančiu imperatyvioms CMR Konvencijos nuostatoms teiginius, kad „negalėjo būti, kad nuostoliai nepatirti“. Nuostoliai turi būti pagrįsti įrodymais, o kompensacijos dydis negali būti didesnis nei užmokestis už vežimą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pažymėjęs, kad ne visi „Areco Profiles OY“ 2025-01-10 el. laiške nurodyti nuostoliai pagrįsti, kai kurie susiję ne su tuo projektu, nepateikti duomenys, kad UAB „BEWI Lithuania“ atlygino nuostolius, neaišku, kas sudaro 7 000 Eur ar 6 000 Eur. Teismas sprendė, kad negali būti, jog nuostoliai negalėjo būti nepatirti, todėl priteisė pusę reikalautos sumos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl žalos, padarytos pažeidus krovinio pristatymo terminą, atlyginimo, taikytina CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2025-03-07 mokėjimo pavedimu apmokėjo UAB „BEWI Lithuania“ 2025-02-07 pateiktą sąskaitą Nr. BPU 01/02/2025 6 000 Eur sumai pagal 2024-12-11 pretenziją. UAB „BEWI Lithuania“ 2024-12-11 el. paštu pateikė ieškovui pretenziją dėl ženklaus vėlavimo susidariusių nuostolių atlyginimo. Pretenzija pažymėjo, jog UAB „Collicare Logistics“ nurodė, kad 2 kroviniai bus iškrauti objekte lapkričio 8 d., vienas – lapkričio 11 d. Vežėjui buvo nurodyta, kad pristatymo terminai šiame objekte yra itin svarbūs, kadangi vežamos daugiasluoksnės termoizoliacinės plokštės bus montuojamos iškart kaip pastato atitvarai ir montavimo brigada dirbs ir visą savaitgalį (lapkričio 9 – 10 d.). Nė vienas iš 3 krovinių nebuvo pristatytas ir lapkričio 11 d., o pristatymas buvo nukeltas į lapkričio 12–13 d. Prekes buvo vėluojama pristatyti 5 kalendorines dienas ir montuotojų brigada negalėjo vykdyti darbų (vežamų daugiasluoksnių plokščių montavimo ant pastato atitvarų). Nesumontavus atitvarų buvo negalima atlikti bet kokius vidaus darbus kaip grindų betonavimas, susidarė prastovos. UAB „BEWI Lithuania” pateikė ieškovui dokumentus, patvirtinančius reikalaujamą sumokėti 6 000 Eur sumą: gavėjo deklaravimą, gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo 2025-01-10 el. laišką.

„Areco Profiles OY” 2025-01-10 el. laiške pateikė nuostolių skaičiavimą, kuriame įtrauktos turėtos išlaidos 2024-11-07 - 2024-11-09 montuotojų laukimo laikas (612 Eur ir 1 132 Eur); keltuvų ir pakėlėjų nuoma už papildomą dieną (280 Eur ir 435 Eur); 2024-11-11 – 2024-11-12 darbo sąnaudos (1 200 Eur); „moon rover“ 250 Eur; lubų elementų rangovas 5 530 Eur; papildomos sienų apsaugos 410 Eur; 2024-11-18 – 2024-11-20 darbuotojai (960 Eur, 1 200 Eur, 1 680 Eur); sniego valymas 600 Eur; apgyvendinimo išlaidos montuotojams 300 Eur; ašmeniniai keltuvai 380 Eur; Tekova Northern Finland 900 Eur; baudos už vėlavimą 975,65 Eur. 2022-01-15 „Areco Profiles OY” sudarė reklamaciją dėl pristatymo pavėlavimo ir neteisingos informacijos apie pristatymus, nurodė, kad išsami informacija buvo pateikta 2025-01-10, „Areco Profiles OY” kaina yra 11 964,65 Eur, o UAB „BEWI Lithuania” priėmė 7 000 Eur. „Areco Profiles OY” 2024-12-09 išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur sumai už vėlavimą (duomenys neskelbtini) projekte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį priteisiami nuostoliai turi būti įrodyti. Sutiktina su atsakovo pozicija, kuri buvo nuolat teikiama ikiteisminiame procese bei bylos nagrinėjimo metu, kad nebuvo pateikti nuostolių dydį patvirtinantys įrodymai. „Areco Profiles OY” 2025-01-10 el. laiške yra nurodytos galimos išlaidos, tačiau nėra pateikti jokie turėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai, el. laiškas yra nėra grindžiamas jokiais duomenimis, laišku apeliuojama vien tik į kontrahento pasitikėjimą, jog tokie nuostoliai buvo patirti. Atsakovas nurodo, ieškovas neneigia, jog UAB „BEWI Lithuania“ ir „Areco Profiles OY“ vykdė ne vieną bendrą projektą, turi įvairių komercinių interesų, tai leidžia pagrįstai manyti, jog sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo galėjo nulemti komercinės priežastys. Tokiu atveju, nuostolius patvirtinančių dokumentų analizė yra ypatingai svarbi. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog „Areco Profiles OY” 2025-01-10 el. laišku reikia tikėti vien dėl to, kad užsienyje registruota bendrovė nežinojo apie teisminius ginčus, dėl ko jos informacija yra patikima. Priešingai, dokumentų neteikimas, nors toks klausimas nuolat keliamas tiek atsakovo, tiek jo draudiko, leidžia manyti, jog ne visi nuostoliai galėjo būti patirti ar ne visi nuostoliai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo vykdytu krovinių vežimu bei vėlavimu.

Teisėjų kolegija nesutinka, jog nuostolių nepagrįstumą turėjo įrodyti atsakovas. Kiekviena šalis turi įrodyti teismui teikiamus argumentus (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovui nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų nuostolių buvimą, nėra įmanoma teikti įrodymus, kurie paneigtų nurodytas nuostolių pozicijas, kadangi nėra aišku, kokiu būdu buvo organizuotas darbo Suomijos objekte procesas, kokie asmenys, kokiems darbams ir už kokį užmokestį buvo samdyti, ar juos buvo galima panaudoti kituose darbuose ar atšaukti darbuotojų ar technikos užsakymą ir pan. Be to, kaip pagrįstai pastebi atsakovas, Užsakymuose numatyta, kad iš anksto reikalinga organizuoti iškrovimą, kas leidžia manyti, jog gavėjas iškrovimą turėjo planuoti tik gavęs pranešimą dėl faktinio atvykimo laiko, todėl galėjo valdyti išlaidas įrengimų nuomai, darbuotojams ir pan.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad ieškovo patirti nuostoliai nebuvo įrodyti, dėl ko reikalavimas dėl nuotolių atlyginimo turi būti atmestas visa apimtimi.

Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo

Ieškovo teigimu, teismas nepateikė argumentų dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies taikymo, nors tokius argumentus ieškovas teikė ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus, pasisakė bylos nagrinėjimo ir baigiamųjų kalbų metu. Neįrodyta, kad atsakovas krovinių nepristatė dėl nelaimės vairuotojo šeimoje ir kitų tariamai nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas kaip verslininkas turi suvaldyti rizikas, jei vairuotojas nepasirodo darbe. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė dėl didelio nerūpestingumo bei aplaidumo. Atsakovo 2024-11-14 14:13 val. el. laiškas, atsakovo 2024-11-14 raštiškas vėlavimo patvirtinimas ir atsiprašymas bei atsakovo 2024-11-14 15:07 val. el. laiškas rodo, kad atsakovas pats pripažino savo atsakomybę (kaltę) dėl pavėluotų krovinių (prekių) pristatymo gavėjui. Šiuose įrodymuose užfiksuotas atsakovo didelis nerūpestingumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams.

CMR konvencijos 29 straipsnis nurodo, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (1 dalis). Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis. Tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio skyriaus 1 punkto nuostatomis (2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 37 punkte išaiškinta, jog tarptautinėje praktikoje tyčiniams veiksmams prilyginamas grubus aplaidumas (didelis neatsargumas). Pvz., priešingai sutartiniams įsipareigojimams, perdavė krovinį neįgaliotam asmeniui; žala, padaryta kroviniui kontrabandos atveju; vežimas žinomai perkrauto krovinio; palikimas krovinio naktį be priežiūros; vairavimas transporto priemonę pervargus, nesilaikant poilsio taisyklių ir tai buvo autoįvykio priežastis ir pan. Pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime bei šiame procesiniame sprendime aptartos krovinių nesavalaikio pristatymo aplinkybės negali būti vertintinos panašiai kaip cituoti pavyzdžiai, kadangi yra skirtingos savo pobūdžiu. Visų pirma, byloje yra nustatyta, jog pavėluotas krovinio pristatymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su pavėluotu krovinių pakrovimu; aplinkybė apie nelaimę vairuotojo šeimoje buvo nurodyta 2024-11-14, tačiau ieškovas jos neginčijo, nereikalavo pateikti įrodymus; krovinio sumaišymas taip pat nėra tyčinis veiksmas ir iš esmės skiriasi nuo pavyzdiniame sąraše nurodytų veiksmų. Ieškovo apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kai jis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies taikymą sieja su atsakovo sąmoningu vengimu atsiskaityti, nebendradarbiavimu su ieškovu bei sąmoningu vengimu sumokėti 6 000 Eur nuostolius, nėra susijusi su vykdytu vežimu ir CMR konvencijos reguliuojamu dalyku.

Taip pat negalima sutikti su tuo, jog pirmosios instancijos teismas jokiu būdu nepasisakė dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas nurodė, kad preliminarus sprendimas keičiamas atsakovui pavėlavus pristatyti krovinius dėl aplinkybių, nesusijusių su tyčiniais veiksmais (netinkamai įvertinto tranzito laiko, nelaimės vairuotojo šeimoje, krovinio sumaišymo sandėlyje), bet su nerūpestingumu. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo.

Dėl CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalies taikymo

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog nustatęs pavėluoto pristatymo faktą, teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą. CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalies numatyta ikiteisminės rašytinės pretenzijos / reklamacijos pareiškimo tvarka teismų praktikoje laikoma privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kurios nesilaikymas sąlygoja atsisakymą priimti ieškinį arba ieškinio palikimą nenagrinėtu. Diskusija dėl teisingo oficialaus CMR Konvencijos teksto vertimo į lietuvių kalbą, sąvokų „pretenzijos“ ar „reklamacijos“ naudojimo nėra reikšminga, nes per 21 d. terminą nebuvo pareikšta nei reklamacija, nei pretenzija.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024-11-15 laišku ieškovas per 21 d. informavo atsakovą, kad bus pateikta pretenzija dėl krovinio pažeidimo. Laikė, kad pretenzija dėl nuostolių, atsiradusių dėl krovinio vėlavimo, negalėjo būti pateikta per 21 d., nes ieškovas dar nebuvo atlyginęs nuostolių. Teismas laikė, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikoma, nes byla yra dėl pavėluoto pristatymo, kai nuostolius atlygino UAB „BEWI Lithuania”. Dėl to sprendė, kad byla neturi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turi būti pareikštas per 1 m. terminą (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktas), skaičiuojamą nuo 2024-11-12 – 2024-11-13 (krovinio pristatymo). Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi 2025-10-16, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 d. po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.

Ieškovas laikė, jog nepraleido CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, kadangi dar 2024-11-15 el. laišku pranešė atsakovui apie vėlavimus pagal Užsakymus. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2024-11-15 el. laiško, šiuo laišku pranešama, kad HRF 069 / FM 063 2024-11-12 atvežė krovinį į (duomenys neskelbtini) su pažeidimais, laukia iš kliento nuotraukų, informuoja, kad bus pateikta pretenzija nuostoliams atlyginti. 2024-11-15 el. laiškas rodo, jog pretenzija atsakovui buvo pateikta dėl vežimo pagal CMR važtaraštį Nr. 4 VT 0007054 ir dėl krovinio pažeidimo, o ne pavėluoto pristatymo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2024-11-15 el. laišku pateikta pretenzija nėra pretenzija dėl kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 47 punkte išaiškinta, kad pretenziją, kuria sustabdoma ieškininės senaties termino eiga, raštu gali pareikšti siuntėjas ir gavėjas arba kiti turintys reikalavimo teisę asmenys vežėjui, taip pat ir vežėjas kitiems proceso dalyviams. Pretenzija, sustabdančia ieškininės senaties termino eigą, laikytinas ne bet koks rašytinis kreipimasis, o tik toks, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, kurių pagrindu pretenziją gavęs asmuo galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją arba ne. Įvertinus didelį galinčių pareikšti pretenziją asmenų ratą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl nuostolių atlyginimo grandinės šioje byloje nebuvo reikalingas CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje numatytos pretenzijos teikimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 40 punkte numatyta, kad jei yra pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl pavėluoto pristatymo, teismas turi patikrinti, ar buvo vežėjui pareikšta raštiška pretenzija ir ar buvo ji pareikšta laiku, t. y. išsiųsta per 21 d. po to, kai krovinys perduotas gavėjui. Įrodymus apie išsiuntimo datą pateikia ieškovas. Nepareiškus pretenzijos raštu, gavėjas netenka teisės teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl pavėluoto pristatymo patirtus nuostolius. Todėl nustačius, kad pretenzija nebuvo pareikšta ir terminas jai pareikšti yra praėjęs, teismas turėtų bylą nutraukti, vadovaudamasis CPK 243 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Iš esmės šiame sprendimo skirsnyje nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą bylą nutraukti, tačiau atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismui pateiktų argumentų apimtį, teisėjų kolegija visus apeliacinių skundų argumentus išnagrinėja iš esmės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas nesutinka su priteistų palūkanų dydžiu. Laiko, kad teismas netinkamai taikė CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalį. Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo kompensacijos sumos. CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo rėmėsi CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatytu 5 proc. metinių palūkanų ir atmetė reikalavimą dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.

CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Nagrinėjamu atveju reikalavimas yra pateiktas vežėjui ir yra grindžiamas vežėjo pareigų pažeidimu. Taigi šiuo atveju turi būti sutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad turi būti taikomas specialusis teisės aktas, kuris numato kitą nei CK 6.210 straipsnis palūkanų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 yra išaiškinta, jog palūkanų konkretų 5 metinių procentų dydį nustato CMR konvencija bei pabrėžta, kad pagal CMR konvencijos 41 straipsnį šalių susitarimas dėl kitokios palūkanų normos turi būti pripažintas negaliojančiu, taip pat negaliojančiomis turi būti pripažintos ir sutartyje numatytos baudos ir delspinigiai.

Tuo remiantis sprendžiama, kad taikant atsakomybę pagal CMR Konvencijos nuostatas, turi būti taikomas 5 proc. palūkanų dydis, kitoks palūkanų dydis gali būti taikomas tik dėl CMR konvencijos nereguliuojamų teisinių santykių. Kadangi pagrindinė skola nepriteisiama, tai argumentai dėl palūkanų skaičiavimo neturi teisinės reikšmės.

Dėl ikiteisminio ginčo išlaidų priteisimo

Ieškiniu taip pat keliamas reikalavimas dėl ikiteisminio ginčo reguliavimo paslaugoms išleistų lėšų kaip ieškovo patirtų nuostolių priteisimo. Ieškovas prašė priteisti 1 028,50 Eur (423,50 Eur + 605 Eur) sumą iš atsakovo. Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad ieškovas atsakovui pateikė 2025-05-28 pranešimą, 2025-05-29 prašymą bei 2025-07-04 galutinį reikalavimą, kuriuose teikė ir grindė reikalavimą sumokėti ieškovui 6 000 Eur sumą. Už 2025-05-28 pranešimo ir 2025-05-29 prašymo surašymą bei pateikimą ieškovas patyrė 423,50 Eur dydžio teisines išlaidas, o už 2025-07-04 galutinio reikalavimo surašymą ir pateikimą ieškovas patyrė 605 Eur dydžio teisines išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą vertino kaip prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašymą tenkino iš dalies, pažymėjo, kad ieškovo teiktų reikalavimų turinys iš esmės kartojasi ir prašomas priteisti išlaidas sumažino 605 Eur suma.

Apeliantas ieškovas su tokia teismo pozicija nesutinka, pažymi, jog 605 Eur suma buvo sumokėta už 2025-07-04 galutinio reikalavimo surašymą. Išlaidų poreikį grindė tuo, kad ieškovas ikiteismine ginčo tvarka geranoriškai siekė nesibylinėti su atsakovu, tačiau atsakovas jo prašymus ignoravo. Apeliantas atsakovas apeliaciniu skundu reiškia reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, tačiau neteikia argumentų dėl ikiteisminio ginčo sprendimo išlaidų priteisimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovui pateikė 2025-02-07 pretenziją, 2025-05-28 pranešimą, 2025-05-29 prašymą bei 2025-07-04 galutinį reikalavimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dokumentų turinys yra iš esmės toks pats. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas dėl ikiteisminio ginčo reguliavimo paslaugoms išleistų lėšų kaip ieškovo patirtų nuostolių priteisimo yra iš esmės susijęs su nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo pagrįstumu. Šiuo procesiniu sprendimu nustačius, jog tokie nuostoliai ieškovui buvo nepriteisti pagrįstai, spręstina, jog nėra pagrindo priteisti ir teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su nepagrįstų nuostolių reikalavimu, kadangi nėra civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėto veikimo, priežastinio ryšio ir kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, remdamasis šiame sprendime pateiktais argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo reikalaujamus nuostolius, dėl ko yra pagrindas pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Procesiniame sprendime pateikti argumentai lemia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo – tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškinys atmetamas, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

Atsakovas turėjo 1 573 Eur išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį surašymą bei 68 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos jam priteisiamos iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo UAB „ColliCare Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.

atsakovo UAB „Transekspedicija“ apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „ColliCare Logistics“, juridinio asmens kodas 304079350, atsakovo UAB „Transekspedicija“, juridinio asmens kodas 302453803, naudai 1 200 Eur (tūkstantis du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB „ColliCare Logistics“, juridinio asmens kodas 304079350, atsakovo UAB „Transekspedicija“, juridinio asmens kodas 302453803, naudai 1 641 Eur (tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.