- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-1705-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00612-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė IES1 teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas: 1. ieškovei IES1 priteisti patalpas, Projekte pažymėtas indeksais 2-1 (1,30 kv. m.), 2-2 (21,97 kv. m.), 2-3 (1,41 kv. m.), 2-4 (19,54 kv. m.), 2-5 (22,65 kv. m.), 2-6 (0,98 kv. m.), 2-7 (8,02 kv. m.), 3-1 (6,82 kv. m.), 3-2 (11,78 kv. m.), 3-3 (39,86 kv. m.), 3-4 (18,64 kv. m.), iš viso 152,97 kv. m. gyvenamojo pastato patalpų ploto; 2. atsakovei ATS1 priteisti patalpas, Projekte pažymėtas indeksais R-1 (11,30 kv. m.), R-2 (20,32 kv. m.), G-1 (18,52 kv. m.), 1-1 (20,46 kv. m.), 1-2 (21,08 kv. m.), 1-3 (9,91 kv. m.), 1-4 (23,66 kv. m.), 1-5 (6,27 kv. m.), 1-6 (15,43 kv. m.), 1-7 (37,85 kv. m.), 1-8 (2,20 kv. m.), 1-9 (10,64 kv. m.), 1-10 (2,50 kv. m.), 1-11 (2,47 kv. m.), 1-12 (11,13 kv. m.), 1-13 (2,21 kv. m.), 1-14 (14,23 kv. m.), 1-15 (3,28 kv. m.), iš viso 233,46 kv. m. gyvenamojo pastato patalpų ploto. Taip pat ieškiniu prašo leisti ieškovei IES1 be atsakovės ATS1 sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, šiuos objektus kaip atskirus turto vienetus registruojant Nekilnojamojo turto registre be atsakovės ATS1 sutikimo, bei ieškovės IES1 naudai iš atsakovės ATS1 priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes atidalijimo projektas parengtas pagal senus, 2004 metų kadastrinius matavimus, kurie neatitinka realios pastato būklės. Prie pastato yra pastatyta stoginė, tačiau ji nėra užfiksuota kadastriniais matavimais ir stoginė nėra įtraukta į pastato pagalbinį nenaudojamą, neapšildomą plotą. CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyti daikto padidinimo padariniai: jeigu padidintos daikto dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Kadangi pastarųjų padarinių atsiradimo atveju atsakovei turėtų atitekti daugiau patalpų palyginti su ieškovės ieškinyje nurodytosiomis, todėl ieškovės siūlomas atidalijimo būdas laikytinas paneigiančiu ieškovės teises į jai priklausančią dalytino turto dalį. Taigi, šiai dienai ieškovei priklausanti pastato dalis pagal ieškovės siūlomą tvarką galėtų būti atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės tik tokiu atveju, jei tuo pačiu teismo sprendimu ieškovė būtų įpareigota nugriauti savavališkai ir pažeidžiant žemės sklypo užstatymo intensyvumą bei užstatymo tankį be atsakovės sutikimo ant bendros žemės pastatytas terasas. Ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad stoginė gali būti lengvai demontuojama. Dėl to, kad į kadastrinius matavimus nėra įtraukta stoginė, atidalinimo projektas yra ydingas ir dėl to atsakovė nesutinka su ieškiniu. Stoginė buvo pastatyta neturint atsakovės sutikimo. Atsakovė sutinka, kad stoginė yra pastatyta prie ieškovės patalpų, atsakovė neprisidėjo prie stoginės įrengimo išlaidų. Atsakovė sutinka, kad pastato patalpomis realiai naudojasi taip, kaip nurodyta ieškinyje, tačiau projekte neįtraukta stoginė, todėl su ieškiniu nesutinka. Jei nebūtų stoginės, tai tokia atidalinimo tvarka galėtų būti. Ieškovė turi atlikti naujus kadastrinius matavimus, nes dabartinis projektas neatitinka realios namo padėties – nėra įtraukta stoginė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad stoginė nėra įskaičiuojama į pastato bendrą plotą. Atsakovė teigia, kad stoginė yra gyvenamojo namo dalis, o ji nėra įtraukta į atidalinimo projektą. Esant padidėjusiam patalpų plotui, ieškovė galėtų pretenduoti į didesnį plotą ar kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas pagal ASM1 parengto 2025 Gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato paskirties keitimo padalijant į gyvenamosios ir prekybos paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) projektą: 1. ieškovei IES1 priteisti patalpas, projekte pažymėtas indeksais 2-1 (1,30 kv. m.), 2-2 (21,97 kv. m.), 2-3 (1,41 kv. m.), 2-4 (19,54 kv. m.), 2-5 (22,65 kv. m.), 2-6 (0,98 kv. m.), 2-7 (8,02 kv. m.), 3-1 (6,82 kv. m.), 3-2 (11,78 kv. m.), 3-3 (39,86 kv. m.), 3-4 (18,64 kv. m.), iš viso 152,97 kv. m. gyvenamojo pastato patalpų ploto; 2. atsakovei ATS1 priteisti patalpas, projekte pažymėtas indeksais R-1 (11,30 kv. m.), R-2 (20,32 kv. m.), G-1 (18,52 kv. m.), 1-1 (20,46 kv. m.), 1-2 (21,08 kv. m.), 1-3 (9,91 kv. m.), 1-4 (23,66 kv. m.), 1-5 (6,27 kv. m.), 1-6 (15,43 kv. m.), 1-7 (37,85 kv. m.), 1-8 (2,20 kv. m.), 1-9 (10,64 kv. m.), 1-10 (2,50 kv. m.), 1-11 (2,47 kv. m.), 1-12 (11,13 kv. m.), 1-13 (2,21 kv. m.), 1-14 (14,23 kv. m.), 1-15 (3,28 kv. m.), iš viso 233,46 kv. m. gyvenamojo pastato patalpų ploto. Leisti ieškovei IES1 be atsakovės ATS1 sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, šiuos objektus kaip atskirus turto vienetus registruojant Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei IES1 priteisti iš atsakovės ATS1 1 856 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad Byloje nekyla ginčas, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojasi tokia tvarka, tomis patalpomis, kaip nurodyta ieškovės pateiktame projekte. Atsakovė iš esmės tokiam patalpų atidalinimui neprieštarauja ir sutinka, kad siūlomas atidalinimas atitinka šalims tenkančias pastato dalis pagal įregistruotus 2004 metų kadastrinius matavimus. Byloje ginčas kyla dėl stoginės įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir atsakovė kelia klausimą, kad galimai įregistravus stoginę, padidėtų bendras pastato plotas, tuo pačiu ir atsakovei tenkanti pastato dalis. Atsakovė neginčija ieškovės teisinių, kad stoginę pastatė ieškovė savo lėšomis, stoginė pastatyta prie ieškovės naudojamos pastato dalies, stoginė netrukdo atsakovei naudotis jai tenkančia pastato dalimi.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė IES1 prie jos naudojamos pastato dalies pasistatė stoginę. Valstybinė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pagal atsakovės skundus ištyrė stoginės ir inžinerinių statinių įrengimo teisėtumą, iš pradžių ieškovei davė privalomuosius nurodymus, tačiau 2025-11-19 pateikė informaciją, kad IES1 pašalino privalomuosiuose nurodymuose nustatytus pažeidimus ir dėl ieškovės pastatytos stoginės pažeidimų nenustatė.
Atsakovė remiasi CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Tačiau byloje atsakovė nereiškia jokių reikalavimų dėl pastatytos stoginės, nepateikia jokių įrodymų, kad stoginė turi būti įskaičiuota į pastato plotą ar kad dėl stoginės padidėjo ir kiek padidėjo pastato vertė.
Atsiliepimas
Atsakovė, reikšdama prieštaravimus ieškiniui būtent dėl stoginės pastatymo ir jos neįtraukimo į kadastrinius matavimus, pati nepateikė jokių įrodymų ir priešieškinio. Atsiliepime į ieškinį, atsakovė teigė, kad ieškovė įrengė uždaro tipo terasą, tačiau, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsakydama į atsakovės skundus, įvardijo, kad ieškovė įrengė stoginę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko, kad į 2004 metų nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus nėra įtraukta ieškovės pastatyta stoginė, tačiau dėl stoginės byloje nepareiškė jokių reikalavimų nei ieškovė, nei atsakovė. Nėra ginčo, kad stoginę įrengė ieškovė, prie jos įrengimo kaštų atsakovė neprisidėjo. Stoginė nepriskiriama pastatams, o yra tik inžinerinis statinys. Atsižvelgiant į tai bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, teismas sprendžia, kad stoginės neįregistravimas nekilnojamojo turto registre nekenkia atsakovės interesams ir nekliudo atidalinti šalių valdomą pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės į atskirus turto vienetus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje ieškinys tenkinamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 111 žyminis mokestis ir 1 745 Eur išlaidos advokato pagalbai, iš viso 1 856 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė (apeliantė) ATS1 apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tas išlaidas perskirstyti priteisiant atsakovei iš ieškovės visas atsakovės pirmosios instancijos teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atkreiptinas dėmesys, kad 2025-03-13 prašymu, kuriuo ieškovė įrodinėja dėjusi pastangas rasti su atsakove kompromisą dėl pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (ieškinio 12 p.), ieškovė kreipėsi į atsakovę anaiptol ne dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pakeičiant pastato paskirtį padalijant į gyvenamosios ir prekybos paskirties pastatus. Ieškovės iniciatyva ASM1 parengtas projektas, kuris atsakovei buvo pateiktas kartu su aukščiau nurodytu prašymu, buvo, kaip matyti iš paties projekto pavadinimo, orientuotas į gyvenamosios paskirties pastato paskirties keitimą padalijant į gyvenamosios ir prekybos paskirties pastatus. Atsakovė su pastato paskirties keitimu niekada nesutiko ir kategoriškai tam prieštaravo, todėl tokį ieškovės prašymą, visų pirma, sutiko kaip nesąžiningą ieškovės bandymą gauti senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės atsakovės parašą ant dokumento, įteisinančio pastato paskirties keitimą, prisidengiant turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimu, kurio išsprendimas iš principo atitiko pačios atsakovės interesus.
Ieškovė turėtų prisiimti abiejų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką ir dėl tos priežasties, kad ji atsakovei siūlė gražiuoju atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pakeičiant pastato paskirtį padalijant į gyvenamosios ir prekybos paskirties pastatus pagal projektą, kuris neatitiko faktinių duomenų, t. y. jis buvo parengtas taip, lyg neegzistuotų prie pastato ieškovės savavališkai pastatytos viena atviro, kita uždaro (įstiklinta) tipo terasos. Byloje esantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikti duomenys rodo, kad projekto rengimo metu šios terasos egzistavo, Inspekcija jas buvo pripažinusi nelegaliais statiniais ir privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus buvo įpareigojusi ieškovę jas nugriauti. Tai reiškia, kad toks projektas nei jo pateikimo atsakovei metu, nei jo pateikimo teismui metu dėl tokių projekte neužfiksuotų nelegalių statinių buvimo niekaip negalėjo būti įgyvendinamas. Kadangi ieškovė tų terasų savavališkos statybos padarinius pašalino tik teisminio proceso metu, ir tas projektas tapo įgyvendinamu tik ieškovei sureagavus į atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sąskaita atsiradusiame procesiniame dokumente išdėstytą atsakovės nesutikimo su ieškiniu poziciją, todėl ieškovė ir turėtų prisiimti tų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką.
Ieškovės prašymas dėl turto atidalinimo atsakovei buvo įteiktas 2025-03-18, prašyme buvo nustatytas labai trumpas 7 dienų terminas atsakovės pozicijai išsakyti, o jau 2025-04-04, t. y. praėjus vos 2 savaitėm po įteikimo, ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovė jau daugiau kaip metus iki prašymo jai įteikimo dienos dėl savo sveikatos būklės ir senyvo amžiaus buvo slaugoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos ir palaikomo gydymo skyriuje (pažyma pridedama), apie ką, beje, ir pati ieškovė labai gerai žinojo, todėl atsakovė neturėjo jokios galimybės per tokį trumpą laiką sureaguoti į ieškovės prašymą. Atsakovės atstovo advokato Aurimo Naviko galimybės sureaguoti į tokį prašymą taip pat buvo apsunkintos laiko faktoriaus, kadangi teisinės pagalbos sutartis su atsakove buvo sudaryta 2025-03-27, o atsakymo rengimo metu praėjus maždaug dviem savaitėms po pastarosios sutarties sudarymo atsakovės atstovas, paskambinęs į teismą, sužinojo, kad ieškovė jau yra kreipusis į teismą.
Taigi, kaip matyti, atsakovės pirmosios instancijos proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis buvo ieškovės veiksmai tiek siūlant gražiuoju susitarti dėl vieno dalyko, kai į teismą buvo kreipiamasi jau dėl kito, tiek siūlant pakeisti pastato paskirtį atsidalinant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą, kuriame nebuvo nurodyti prie pastato esantys nelegalūs statiniai, ir kurie tik teisminio proceso metu buvo įteisinti, tiek nesuteikiant pakankamo termino slaugos ligoninėje gulinčiai atsakovei sureaguoti į ieškovės prašymą, todėl ieškovei, manome, ir turėtų tekti tokių išlaidų atlyginimo našta nepaisant to, kad teismo sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti.
Ieškovė atsiliepimu į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti atsakovės ATS1 apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2026-02-03 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė neginčija Sprendimo dalies, kuria teismas patenkino pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės procesinis elgesys byloje būtų buvęs netinkamas ar nesąžiningas, kad ieškovės procesinis elgesys būtų dirbtinai ar nesąžiningai sukėlęs bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Tokios faktinės aplinkybės tiesiog neegzistuoja. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės netaikyti „pralaimėjęs moka“ principo.
Ieškovė visiškai sąžiningai ir pagrįstai, su atsakove neradusi žodinio kompromiso dėl bendro turto padalijimo, kreipėsi į atsakovę raštu su 2025-03-13 prašymu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeičiant pastato paskirtį padalijant į gyvenamosios ir prekybos paskirties pastatus. Šiame prašyme ieškovė nurodė, kad siūlo turtą atsidalinti tokia tvarka, kaip nurodyta prie prašymo pridedamame patalpų plane/projekte. Ieškovė nurodė, kad bendras pastato plotas 386,43 kv. m, pagal pateiktą planą IES1 atitektų 152,97 kv. m. plotas, o atsakovei atitektų 233,46 kv. m. plotas. Ieškovė prie prašymo pridėjo ASM1 parengto Gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato paskirties keitimo padalijant į gyvenamosios ir prekybos paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) projekto kopiją.
Atsakovei neabejotinai yra žinoma (dėl to ginčo nėra), kad ieškovės naudojama pastato dalis faktiškai yra komercinės/prekybinės paskirties. Nekilnojamojo turto registre šis pastatas taip pat yra registruotas kaip Pastatas - Gyvenamasis namas su parduotuve, t. y. viena pastato dalis (naudojama atsakovės) yra gyvenamosios paskirties patalpos, o kita pastato dalis (naudojama ieškovės) – prekybinės patalpos.
atsakovė 2025-05-16 savo atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir nurodė savo nesutikimo motyvus. Atsakovė net neužsiminė apie tai, kad sutiktų su ieškovės reikalavimais dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su pastato dalies paskirties pakeitimu.
Taigi šalių pozicija šioje byloje buvo priešinga. Ieškovė siekė turtą atsidalinti ir tą padaryti pagal parengtą projektą, o atsakovė siekė, kad turtas nebūtų atidalintas. Atsakovė įrodinėjo, kad turto atidalijimui trukdo ieškovės įrengta atviro tipo stoginė/kondicionieriai/saulės elektrinė, o ieškovė įrodinėjo, kad tokių inžinerinių įrenginių egzistavimas netrukdo atsidalijimo procesui.
Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė siūlė gražiuoju susitarti dėl vieno dalyko (dėl atidalijimo ir paskirties pakeitimo), o į teismą kreipėsi jau anaiptol ne dėl tokio paties dalyko (tik dėl atidalijimo). Ieškovės 2025-03-13 prašymas buvo orientuotas į turto atsidalijimą ir atskirų turinių vienetų suformavimą pagal jau minėtą ASM1 parengtą projektą. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl turto atidalijimo pagal tą patį projektą ir prašydama šalims priskirti tas pačias patalpas, kaip ir nurodyta 2025-03-13 prašyme.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Apeliacijos dalykas šioje byloje yra sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliantė nurodo, kad ieškovė įrodinėja dėjusi pastangas rasti su atsakove kompromisą dėl pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė kreipėsi į atsakovę anaiptol ne dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pakeičiant pastato paskirtį padalijant į gyvenamosios ir prekybos paskirties pastatus.
Tačiau sprendžiant šį ginčą tokia apeliantės pozicija nėra reikšminga, nes byla yra išnagrinėta tik dėl turto atidalijimo, galimybės pakeisti pastato paskirtį šioje byloje nenagrinėtos.
Apeliantė nurodo, kad atsakovės pirmosios instancijos proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis buvo ieškovės veiksmai tiek siūlant gražiuoju susitarti dėl vieno dalyko, kai į teismą buvo kreipiamasi jau dėl kito, tiek siūlant pakeisti pastato paskirtį atsidalinant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą, kuriame nebuvo nurodyti prie pastato esantys nelegalūs statiniai, ir kurie tik teisminio proceso metu buvo įteisinti, tiek nesuteikiant pakankamo termino slaugos ligoninėje gulinčiai atsakovei sureaguoti į ieškovės prašymą, todėl ieškovei ir turėtų tekti tokių išlaidų atlyginimo našta nepaisant to, kad teismo sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti.
Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Ieškovė į teismą kreipėsi su reikalavimu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė nuo šių reikalavimų gynėsi nurodydama šiuos argumentus: Prie pastato yra pastatyta stoginė, tačiau ji nėra užfiksuota kadastriniais matavimais ir stoginė nėra įtraukta į pastato pagalbinį nenaudojamą, neapšildomą plotą. CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyti daikto padidinimo padariniai: jeigu padidintos daikto dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Kadangi pastarųjų padarinių atsiradimo atveju atsakovei turėtų atitekti daugiau patalpų palyginti su ieškovės ieškinyje nurodytosiomis, todėl ieškovės siūlomas atidalijimo būdas laikytinas paneigiančiu ieškovės teises į jai priklausančią dalytino turto dalį. Taigi, šiai dienai ieškovei priklausanti pastato dalis pagal ieškovės siūlomą tvarką galėtų būti atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės tik tokiu atveju, jei tuo pačiu teismo sprendimu ieškovė būtų įpareigota nugriauti savavališkai ir pažeidžiant žemės sklypo užstatymo intensyvumą bei užstatymo tankį be atsakovės sutikimo ant bendros žemės pastatytas terasas. Ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad stoginė gali būti lengvai demontuojama. Dėl to, kad į kadastrinius matavimus nėra įtraukta stoginė, atidalinimo projektas yra ydingas ir dėl to atsakovė nesutinka su ieškiniu. Stoginė buvo pastatyta neturint atsakovės sutikimo. Atsakovė sutinka, kad stoginė yra pastatyta prie ieškovės patalpų, atsakovė neprisidėjo prie stoginės įrengimo išlaidų. Atsakovė sutinka, kad pastato patalpomis realiai naudojasi taip, kaip nurodyta ieškinyje, tačiau projekte neįtraukta stoginė, todėl su ieškiniu nesutinka. Jei nebūtų stoginės, tai tokia atidalinimo tvarka galėtų būti. Ieškovė turi atlikti naujus kadastrinius matavimus, nes dabartinis projektas neatitinka realios namo padėties – nėra įtraukta stoginė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad stoginė nėra įskaičiuojama į pastato bendrą plotą. Atsakovė teigia, kad stoginė yra gyvenamojo namo dalis, o ji nėra įtraukta į atidalinimo projektą. Esant padidėjusiam patalpų plotui, ieškovė galėtų pretenduoti į didesnį plotą ar kompensaciją.
Tai reiškia, kad pagrindinis atsakovės argumentas nesutinkant su ieškiniu buvo ne tai, kad ieškovė ketina keisti jai teksiančių patalpų paskirtį, o tai, kad ieškovei turėtų atitekti didesnė patalpų dalis.
Iš to darytina išvada, kad atmetus atsakovės teikiamus argumentus, bylinėjimosi išlaidos bylą laimėjusiai ieškovei buvo priteistos pagrįstai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus skundą iš apeliantės ieškovei priteistinos 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Kadangi teismo 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ATS1 pakeista jos teisių perėmėja ATS2, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ATS2.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. palikti nepakeistą.
Ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ATS2 (gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.