Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dentaclinic GK“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl pareiškėjo teisės inicijuoti atsakovės nemokumo procesą

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

JANĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.

Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, iš kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui pateikto registruoto laiško išsiuntimo kvito ir jame nurodyto registruotam laiškui priskirto sekimo kodo Nr. RP002231599LT (CBP-10071, priedas Nr. 6) matyti, kad pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą dėl nemokumo proceso atsakovei inicijavimo išsiuntė ne 2026 m. rugpjūčio 3 d., o 2026 m. rugpjūčio 10 d. Todėl, vadovaujantis aukščiau aptartu reglamentavimu, laikytina, kad pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2026 m. rugpjūčio 17 d., todėl pranešime nustatytas 15 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui dėl bankroto ne teismo tvarka priimti baigėsi 2026 m. rugsėjo 1 d. Taigi, JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas termino pradžia, kai pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso atsakovei inicijavimo, yra 2026 m. rugsėjo 2 d. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria nutarė, be kita ko, priimti pareiškėjo pareiškimą, jį priėmė nesibaigus ikiteisminės nemokumo proceso tvarkos terminui prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui dėl bankroto ne teismo tvarka priimti.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės kreditorių susirinkimas buvo pradėjęs atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka, kuris buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1676-779/2026. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. rugpjūčio 5 d.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo nutrauktas, byloje nesant duomenų apie pagalbos susitarimo sudarymą ar atsakovės galimybes bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, taip pat į minėto termino praleidimo trukmę, taip pat aplinkybę, kad byloje nėra ginčo dėl to, jo atsakovė yra nemoki, sprendžia, kad JANĮ nuostatų pažeidimas nėra esminis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo palikimas nenagrinėto neatitiktų nemokumo proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo, protingumo ir racionalumo kriterijų ir būtų pernelyg formalus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-659-577/2025). Pareiškimą palikus nenagrinėtą, kreditorius nedelsdamas kreiptųsi pakartotinai, todėl toks sprendimas tik užvilkintų procesą (CPK 2, 7 str.) Šios kategorijos bylose prioritetas turėtų būti suteikiamas kuo operatyvesniam nemokumo bylos iškėlimo klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti ne tik bendrovę, bet ir jos kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-61-934/2025). Todėl prašymas dėl pareiškimo palikimo nenagrinėto netenkinamas.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo įvertinti, kad pradelstas reikalavimas atsakovei pareiškimo padavimo dieną sudarė ne daugiau kaip 155 000 Eur, pažymi, kad ši aplinkybė ar pareiškėjo reikalavimo į atsakovę dydis neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Iš su pareiškimu pateiktų duomenų (CBP-10071, priedas Nr. 5) matyti, kad pareiškėjas atsakovei pagal 2021 m. balandžio 29 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-01, 2021 m. gegužės 31 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-02, 2021 m. liepos 1 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-03, 2021 m. rugpjūčio 2 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-04, 2021 m. rugsėjo 20 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-05, 2021 m. rugsėjo 21 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-06, 2021 m. spalio 5 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-08 ir 2021 m. lapkričio 7 d. Neatlygintinės paskolos sutartį Nr. 21-11 paskolino iš viso 200 000 Eur.

2021 m. balandžio 29 d. Neatlygintinės paskolos sutarties Nr. 21-01, 2021 m. gegužės 31 d. Neatlygintinės paskolos sutarties Nr. 21-02, 2021 m. liepos 1 d. Neatlygintinės paskolos sutarties Nr. 21-03 ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. Neatlygintinės paskolos sutarties Nr. 21-04 grąžinimo terminai yra pasibaigę. Todėl pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti atsakovės nemokumo procesą.

Dėl sąlygų iškelti atsakovei bankroto bylą (ne)egzistavimo

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis nenustatyta, kad teisme būtų nagrinėjamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), todėl spręstina dėl atsakovės nemokumo. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kuri nustato, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenimis, atsakovė UAB Dentaclinic GK“ įregistruota 2016 m. rugsėjo 22 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovės vadovu yra – R. M. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Kelių transporto registro duomenimis atsakovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas.

Remiantis atsakovės 2025 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovė laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo trumpalaikio turto, kurio vertė – 680 889 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė – 804 016 Eur. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atsakovė patyrė 11 437 Eur nuostolių (praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenimis atsakovės nuostoliai sudarė 430 Eur sumą).

Iš atsakovės vadovo teismui pateikto 2026 m. rugsėjo 7 d. balanso (2026 m. rugsėjo 8 d. dokumento registracijos Nr. DOK-90461, priedas Nr. 2) matyti, kad laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugsėjo 7 d. atsakovė trumpalaikio turto už 326 684 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 804 037 Eur. Iš teismui pateiktos 2026 m. rugsėjo 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (DOK-90461, priedas Nr. 1) matyti, kad atsakovės patyrė 32 Eur nuostolių.

Atsakovės 2026 m. rugsėjo 7 d. debitorių sąrašas (DOK-90461, priedas Nr. 5) patvirtina, kad atsakovės debitorių įsiskolinimai sudaro 116 684,33 Eur.

Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Toks trumpalaikis turtas kaip debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo juridinio asmens įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, dėl to debitorių skolos paprastai yra eliminuojamos iš juridinio asmens turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

Viena vertus, atsakovės nurodyta debitorių įsiskolinimų suma neatsispindi atsakovės balanse, kita vertus, atsakovė nepateikė jokių šių skolų realumą ar išieškojimo perspektyvumą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė taip pat nepaaiškino ir nepagrindė, kas sudaro kito jos balanse apskaityto trumpalaikio turto sudėtį, nepateikė atsargų realumą pagrindžiančių įrodymų. Todėl, teismo vertinimu, trumpalaikį turtą sudarančių sumų nėra pagrindo įskaityti į bendrovės turto masę. Taigi, egzistuoja viena iš nemokumo sąlygų, t. y. kad atsakovės prievolės viršija atsakovės jos turimą turtą.

Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas juridinio asmens gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl jos veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar jis gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė šios nutarties priėmimo dieną neturi nepadengtų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, atsakovės turto atžvilgiu nėra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Iš kartu su pareiškimu pateiktų paskolos sutarčių nustatyta, kad atsakovė pareiškėjui pagal paskolų sutartis skolinga iš viso 200 000 Eur. Kaip minėta, dalies paskolų sutarčių mokėjimo grąžinimo terminai yra pasibaigę. 2026 m. rugsėjo 7 d. balansas patvirtina, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 804 037 Eur. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams 2024–2026 m. tik didėjo, bendrovė nuo 2024 m. veikė nuostolingai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės turto nepakanka kreditorių reikalavimams padengti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna pajamų. Minėtos aplinkybės neneigia ir atsakovės vadovas. Bylos duomenimis, atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas. Atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgdamas į nurodytą ir nenustačius, kad bendrovės finansinė padėtis turi perspektyvą gerėti ir, kokiu būdu atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, teismas vertina, jog atsakovė negali laiku vykdyti prievolių ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas.

Papildomai pažymėtina, kad LITEKO II duomenimis teismuose nėra neišnagrinėtų bylų, kuriose atsakovė dalyvautų ieškovės ar atsakovės statusu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą ir nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles, konstatuotinas atsakovės nemokumas ir atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, kartu paskiriamas nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis), vadovaujantis nemokumo administratorių atrankos programa. Nustatyta tvarka atrinktas nemokumo administratorius – G. I. (sąrašo eilės Nr. N-FA0245), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas bankroto procese. Nemokumo administratorius sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką (JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duomenų, kad nemokumo administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, nėra. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galioja 1038,00 Eur MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 5 765 Eur (5 MMA x 1 153 Eur) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 23 straipsniu, 25–27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentaclinic GK“ prašymo palikti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nenagrinėtą netenkinti.

Pareiškėjo PRS1 pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dentaclinic GK“ dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui PRS1 (gim (duomenys neskelbtini)), 603 Eur (šešių šimtų trijų eurų) dydžio žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 25 d., mokėjimo nurodymo Nr. 1787642714293.

Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dentaclinic GK“ (juridinio asmens kodas 304400308, buveinės adresas Vilnius, Aguonų g. 14–63) bankroto bylą.

Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirti G. I. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-FA0245, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas Klaipėda, Statybininkų pr. 7B–25, el. paštas (duomenys neskelbtini) , tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nemokumo administratoriui 5 765 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti visą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentaclinic GK“ (juridinio asmens kodas 304400308, buveinės adresas Vilnius, Aguonų g. 14–63) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, pareiškėjui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintas kopijas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nustatymo neskundžiama.

Kita nutarties dalis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.