- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- eII-506-1289/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-15204-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ugnė Rėkutė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai TRA1, jos atstovui advokatui Gediminui Rezgiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16795-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16795-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) TRA1 (toliau – ir pareiškėja, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 (vieno šimto septyniasdešimt) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad ji 2026 m. gegužės 19 d. apie 11.00 val., Širvintų rajono savivaldybėje, kelyje Musninkai – Liukonėliai, 4,700 km., vairuodama automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kirto Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę linija išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais savo veiksmais TRA1 pažeidė KET 140.7 punktą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti Institucijos nutarimą minėtoje dalyje ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
Skunde dėstomos bei cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei teismų praktika, susijusi su minėtos normos taikymu, taip pat aktuali administracinio nusižengimo pavojingumui ir kaltės nustatymui.
Nurodoma, jog pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai yra pavojingas, tačiau vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prielaidas reikšminga individualizuoti ne tik patį pažeidimą, bet ir konkrečias jo padarymo aplinkybes. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas apsiribojo vien draudžiamo lenkimo manevru, byloje nėra duomenų, kad kartu būtų padaryti kiti KET pažeidimai, nenustatyta, kad dėl atlikto lenkimo būtų susidariusi avarinė situacija, jog priešpriešinio ar ta pačia kryptimi važiavusio transporto vairuotojai būtų buvę priversti staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų eismo saugumui užtikrinti. Tai leidžia spręsti, kad nors pareiškėja pažeidė imperatyvų draudimą lenkti konkrečioje kelio vietoje, faktinis šio pažeidimo pavojingumo pasireiškimas buvo mažesnis nei tais atvejais, kai draudžiamas lenkimas sukelia realų papildomą grėsmę eismo saugumui. Kartu akcentuojama, kad nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalios sudėties ir jo padarymas nesiejamas su konkrečių padarinių atsiradimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę reikšmingi yra ir realiai kilę veikos padariniai. Pakartotinai nurodoma, jog pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių – nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui, nesutrikdyta kitų eismo dalyvių sveikata ir neatsirado jokių kitų žalingų padarinių. Nors vien ši aplinkybė savaime nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau vertinant ją kartu su skunde aptartomis aplinkybėmis, ji papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės taikymas visa apimtimi nėra būtinas ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti.
Kartu akcentuojama, jog vertinant veikos pavojingumą reikšmingos ir konkrečios situacijos aplinkybės. O būtent, pažeidimas padarytas gegužės mėnesį apie 11 valandą dienos, esant geram matomumui. Be to, pareiškėja važiavo rajoninės reikšmės keliu, kuriam nėra būdingas intensyvus transporto priemonių eismas. Nors šios aplinkybės savaime nepaneigia draudimo lenkti privalomumo, jos yra reikšmingos individualizuojant konkretaus pažeidimo pavojingumą. Papildomai pažymima, kad vietovė, kurioje padarytas aptariamas administracinis nusižengimas, pareiškėjai nėra žinoma, o tuo pačiu ir kelio ženklinimas nebuvo seniai pažįstamas. Be to, pažeidimo padarymo metu TRA1 vyko aplankyti ligoninėje sunkios būklės artimojo – dukrų močiutės, kuri kitą dieną mirė. Akcentuojama, jog tokia išskirtinai emociškai sudėtinga situacija nepateisina padaryto pažeidimo, jo nepateisina ir kelio ženklinimo nepastebėjimas, tačiau padeda paaiškinti, kodėl įprastai taisyklių besilaikanti vairuotoja galėjo nepakankamai įvertinti konkrečią kelio ženklinimo situaciją. Skundo autoriaus nuomone, tai patvirtina ir pareiškėjos elgesys po įvykio – jau po laidotuvių ji sąmoningai dar kartą nuvyko į tą patį kelio ruožą siekdama suprasti, kur buvo padarytas pažeidimas. Toks elgesys rodo atsakingą požiūrį į padarytą nusižengimą ir leidžia spręsti, kad padarytas pažeidimas buvo pavienis situacinio pobūdžio atvejis, o ne sąmoningo ar sistemingo rizikingo vairavimo išraiška.
Taip pat skunde akcentuojama TRA1 asmenybė. O būtent, pažymima, jog pareiškėja yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą – mokytojo kvalifikaciją, filologijos bakalauro bei edukologijos magistro laipsnius, nuo 2017 metų (duomenys neskelbtini), t. y. profesijoje, kuriai keliami itin aukšti atsakomybės, sąžiningumo ir pavyzdingo elgesio standartai, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Skundo autoriaus nuomone, tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas nėra nuoseklaus nepagarbaus požiūrio į teisės aktų reikalavimus ar sistemingo rizikingo elgesio išraiška. Nurodoma ir tai, kad vertinant pareiškėjos asmenybę reikšmingas ir jos elgesys po administracinio nusižengimo padarymo – TRA1 pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su administracinį nusižengimą tiriančiais pareigūnais, priima jai tenkančią atsakomybę ir įstatymo nustatyta tvarka sumokės paskirtą baudą. Be to, pareiškėja nėra teista, augina tris nepilnamečius vaikus, yra sukūrusi šeimą bei ilgą laiką vykdo tęstinę profesinę veiklą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai jos atžvilgiu gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nes pakartotinio analogiško pažeidimo rizika yra nedidelė. Papildomai pažymima, kad pareiškėja aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir švietėjiškoje veikloje. Ji savanoriavo (duomenys neskelbtini), savanoriavo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) asociacijos valdybos narė, prisideda prie visuomenės švietimo (duomenys neskelbtini), dalyvauja visuomeniniuose edukaciniuose projektuose bei nuolat kelia profesinę kvalifikaciją, siekdama efektyviau prisidėti prie (duomenys neskelbtini). Taip pat ji aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini). Kaip pažymima, šios aplinkybės nėra savaime pagrindas švelninti administracinę atsakomybę, tačiau jos atskleidžia nuoseklią pareiškėjos socialinę integraciją, atsakingą požiūrį į profesinę ir visuomeninę veiklą bei leidžia daryti išvadą, kad individualiosios prevencijos tikslai jos atžvilgiu gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę poveikio priemonę nei įprastai numatyta sankcijoje.
Pažymima, kad TRA1 administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Reikšminga ir tai, kad pareiškėja nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios bendradarbiavo su policijos pareigūnais, teikė paaiškinimus, nesistengė nepagrįstai išvengti atsakomybės, neteikė tikrovės neatitinkančių versijų bei kitaip netrukdė administracinio nusižengimo teisenos eigai. Tokie pareiškėjos veiksmai rodo kritišką savo elgesio vertinimą bei pagarbų santykį teisės aktų reikalavimams, ir leidžia konstatuoti TRA1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Akcentuojama, kad ANK 36 straipsnyje numatytų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Skunde nurodoma, jog vertinant pareiškėjos ankstesnį elgesį, pažymėtina, kad ji neturi jokių galiojančių nuobaudų nei už analogiškus, nei už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Skundo autoriaus manymu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad 2026 m. gegužės 19 d. padarytas administracinis nusižengimas nėra dėsningas ar sistemingo teisės aktų nepaisymo rezultatas. Priešingai, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėja būtų linkusi ignoruoti KET reikalavimus ar nepaisyti teisės normų. Teisė vairuoti transporto priemones iš jos anksčiau niekada neatimta. Todėl nagrinėjamas atvejis vertintinas kaip pavienis ir atsitiktinis epizodas, o ne TRA1 elgesio modelį atspindinti veika. Pažymima, jog reikšminga ir tai, kad pareiškėja transporto priemones vairuoja apytiksliai 22 (dvidešimt du) metus. Per šį laikotarpį sukaupta vairavimo patirtis atspindi, kad KET pareiškėja išmano ir įprastai jų laikosi. Vien ilgametis vairavimo stažas savaime negarantuoja nepriekaištingo elgesio kelyje, tačiau neabejotinai yra reikšmingas kriterijus vertinant, ar konkretus administracinis nusižengimas atspindi asmens nuolatinį elgesį, ar yra pavienis atsitiktinis atvejis. Manytina, kad nagrinėjamu atveju ilgametė pareiškėjos vairavimo patirtis bei analogiškų pažeidimų nebuvimas patvirtina būtent nurodytą išvadą.
Taip pat nurodoma, kad pareiškėja teisės vairuoti poreikis pirmiausia susijęs su būtinybe kasdien suderinti profesines pareigas ir trijų nepilnamečių vaikų priežiūrą. TRA1 dirba (duomenys neskelbtini) nustatytu darbo grafiku nuo 8.00 iki 17.00 val., o kartu organizuoja vaikų pasirengimą ugdymo įstaigoms, jų nuvežimą ir paėmimą bei rūpinasi kitais kasdieniais jų poreikiais. Nors Apeliantė formaliai yra susituokusi ir sutuoktinis turi teisę vairuoti, sutuoktinių santykiai jau apie metus yra faktiškai nutrūkę, todėl negalima pagrįstai laikyti, kad sutuoktinis galėtų stabiliai ir visa apimtimi perimti pareiškėjos kasdien vykdomas vaikų priežiūros funkcijas. Teisės vairuoti atėmimas tokiomis aplinkybėmis reikštų ne vien mažesnį TRA1 mobilumą, bet esminį nusistovėjusios vaikų priežiūros tvarkos sutrikdymą. O šias pasekmes sustiprina konkreti šeimos gyvenamoji ir kasdienių maršrutų geografinė situacija, kuri detaliai aptariama skunde. Be to, pareiškėja pati registruoja vaikus sveikatos patikrinimams, lydi juos profilaktinių vizitų ir susirgimų atvejais. Tai ypač reikšminga atsižvelgiant į tai, kad du vaikai nėra dabartinio sutuoktinio vaikai, o sutuoktinis nekalba lietuviškai, todėl praktinis bendravimas su gydymo įstaigomis ir pagrindinė vaikų sveikatos priežiūros organizavimo našta tenka pareiškėjai. Netekus teisės vairuoti, būtų reikšmingai apsunkintas ne tik vaikų nuvežimas į ugdymo įstaigas, bet ir galimybė operatyviai užtikrinti jiems reikalingą sveikatos priežiūrą. Taip pat teisės vairuoti atėmimas sukeltų reikšmingų neigiamų pasekmių ir pačios TRA1 sveikatai. Dėl 2026 m. kovo 24 d. atliktos (duomenys neskelbtini) operacija, po kurios judėjimas dar nėra visiškai atkurtas, pareiškėja negali pilnavertiškai bėgti ar šokinėti ir turi toliau lankyti fizioterapijos užsiėmimus. Fizioterapija vyksta (duomenys neskelbtini), o pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba (duomenys neskelbtini) Iki šiol užsiėmimus ji galėjo lankyti du-tris kartus per savaitę, išnaudodama tarp (duomenys neskelbtini) atsirandančius laisvus laiko tarpus. Netekus galimybės vairuoti, toks gydymo organizavimas taptų objektyviai nesuderinamas su jos darbo grafiku ir vaikų priežiūros pareigomis, todėl kiltų reali rizika nebaigti pradėto reabilitacijos proceso arba reikšmingai sumažinti jo intensyvumą. Tai jau būtų ne įprastas dėl sankcijos kylantis nepatogumas, bet tiesioginė neigiama pasekmė nebaigtam sveikatos atkūrimui. Pabrėžiama, jog viešasis transportas nagrinėjamu atveju nėra reali alternatyva asmeniniam automobiliui, kadangi pareiškėjos kasdieniai maršrutai apima (duomenys neskelbtini), o kelionės tarp šių skirtingose miesto dalyse esančių vietų turi būti atliekamos per ribotus laiko tarpus, derinant (duomenys neskelbtini) darbo grafiką, vaikų ugdymo įstaigų laiką, gydytojų vizitus ir fizioterapijos procedūras. Naudojantis viešuoju transportu visų šių pareigų suderinti neįmanoma. Todėl teisės vairuoti atėmimas konkrečiu atveju sukeltų kumuliacinį poveikį: apsunkintų trijų vaikų priežiūrą ir jų sveikatos poreikių užtikrinimą, sutrikdytų TRA1 galimybę tęsti būtiną reabilitaciją bei sukeltų esminius kasdienio šeimos gyvenimo organizavimo sunkumus. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad sankcijoje numatyto termino taikymo pasekmės pareiškėjai būtų gerokai sunkesnės nei tipinės teisės vairuoti atėmimo pasekmės.
Galiausiai skunde, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, aptariama ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinių nuobaudų paskirtis, ir nurodoma, kad TRA1 visiškai pripažįsta valstybės taikomos sankcijos pagrįstumą, todėl sumokės jai skirtą piniginę baudą. Šis faktas įrodo sąmoningą ir atsakingą Apeliantės požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą. Finansinis suvaržymas pats savaime užtikrina tiek nubaudimo, tiek specialiosios prevencijos tikslų įgyvendinimą, garantuojantį, kad ateityje analogiški teisės pažeidimai nebus kartojami. Taip pat pažymima ir tai, kad administracinės nuobaudos tikslai yra užtikrinami ir kitais imperatyviais teisės aktų reikalavimais. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, pareiškėjai teisė vairuoti bus grąžinta tik nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Papildomas mokymo procesas, reglamentuojamas galiojančiais poįstatyminiais teisės aktais, apima tiek individualią padaryto pažeidimo analizę su specialistais, tiek teorinį saugaus vairavimo kursą. Tokiu būdu valstybė užtikrina, kad prieš grąžinant teisę vairuoti, pareiškėja patirs kryptingą prevencinį bei edukacinį poveikį, padedantį pašalinti nesaugaus vairavimo priežastis. Skundo autoriaus vertinimu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o skundo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepimu į skundą prašė TRA1 skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjai paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 papildomai paaiškino, kad pažeidimo neginčija, priima savo kaltę, bei dėl to gailisi, suvokia, kad tas lenkimas yra draudžiamas. Įvykio metu važiavo jai nepažįstamu keliu, matomumas buvo geras, eismas nebuvo intensyvus. Pačio įvykio neprisimena, nustebo gavusi protokolą, kadangi nesitikėjo, kad tai įvyko. Mano, kad jos emocinė būklė turėjo įtakos šiam įvykiui, kadangi tą mėnesį jau buvo iniciavusi skyrybų procesą su sutuoktiniu, taip pat tuo laikotarpiu dviejų dukrų iš pirmosios santuokos močiutė sunkiai susirgo, tad tą savaitė kas antrą dieną vyko į Jonavą, vežė vaikus atsisveikinti su močiute. Nurodė, kad įprastai visuomet vairuoja tvarkingai ir sąmoningai, stengiasi būti atsargi kelyje. Dieną po įvykio dukrų močiutė mirė, o dar kitą dieną jau susipažinusi su protokolu, pareiškėja važiavo tuo pačiu keliu, kuriame ir buvo užfiksuotas pažeidimas tam, kad pasižiūrėtų kur buvo tas įvykis, tačiau įvykio aplinkybių vis vien neprisiminė. Kaltę savo priima, vairuoja jau 22 metus tad tai vertina kaip nepalankių aplinkybių rezultatą, pavienę klaidą, kuri ją paskatino dar sąmoningiau vairuoti kelyje. Šiuo metu augina 3 nepilnamečius vaikus, dirba mokytoja, vaikais pilnai rūpinasi tik ji, nors faktiškai yra susituokusi, tačiau nuo 2025 m. spalio mėnesio ji su sutuoktiniu bendro ūkio nebeveda ir tie santykiai jau yra nutrūkę. Todėl sutuoktinis net nežino apie šį pažeidimą. Viena iš jos vyresnių dukrų turi (duomenys neskelbtini), kita (duomenys neskelbtini) ir jai nustatyti specialieji ugdymo poreikiai. Jauniausias sūnus taip pat yra siunčiamas į vaiko raidos centrą, kadangi yra matomi panašūs ypatumai, kaip pas sesę, todėl siekiant tenkinti vaikų poreikius, t. y. vežti juos į gydymo ir ugdymo įstaigas jai būtina teisė vairuoti, nes viešuoju transportu važiuoti negali, tai būtų per daug sudėtinga, o naudotis pavėžėjų paslaugomis būtų per brangu. Apart pareiškėjos niekas jos vaikais pasirūpinti negali, jos mama gyvena kitame mesto gale ir dėl savo sveikatos būklės jau 3 metus neatvyksta pas ją, jos brolis yra karininkas, jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau nieko pareiškėja neturi. Kokį atstumą per mėnesį nuvažiuoja automobiliu tiksliai apsakyti negali, tačiau ji 3 kartus per mėnesį užsipila 40 litrų degalų, tad mano, kad nuvažiuoja nemažą atstumą. Automobilyje kasdien praleidžia mažiausiai 40 minučių, o esant poreikiui vaikus vežti į gydymo įstaigas ar būrelius praleidžia 2 val. ar 2,5 val. Taip pat paaiškino, kad ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), dirba kitame rajone, vaikų gydymo įstaigos yra nutolusios nuo apie 15 -20 minučių kelio automobiliu nuo jos gyvenamosios vietos. Jos sutuoktinis lietuvių kalbos nemoka, tad tai dar labiau sumažina jo galimybes prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Pareiškėja nurodė, kad prieš 5 mėnesius turėjo menisko operacija, todėl šiuo metu vis dar vyksta reabilitacija, nors jau juda pakankamai gerai, bet vis vien vis dar turi lankyti gydymo įstaigoje. Šiuo metu darbdaviai suteikia jai galimybe darbo metu nuvykti į reabilitacija, tačiau netekusi teisės vairuoti ji lankytis nebegalėtų. Netekusi teisės vairuoti jai taip pat apsunktu ir skyrybų procesas, nes negalėtų nuvykti į mediaciją, kuri vyksta darbo dienos metu miesto centre. Šiuo metu pareiškėjai teisė vairuoti nėra sustabdyta, praeityje ji yra bausta administracine tvarka už smulkius pažeidimus, ankstesnes pinigines nuobaudas yra apmokėjus, teisės vairuoti anksčiau praradusi nebuvo. Įvykio metu kiti eismo dalyviai nebuvo pasipiktinę ir nebandė atkreipti jos dėmesio, ar ją sustabdyti. Jei būtų sukėlusi avarinę situaciją būtų iškart sureagavusi, kadangi niekas neatkreipė jos dėmesio, mano kad tokia situacija nebuvo sudaryta.
Teismo posėdžio metu TRA1 atstovas advokatas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais bei pačios pareiškėjos posėdžio metu išsakytais paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundu padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1 prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams, kartu formuojant ir alternatyvų prašymą, t. y. teismui neįžvelgus pagrindo panaikinti specialiosios teisės atėmimą 3 (trims) mėnesiams, pakeisti Institucijos nutarimą minėtoje dalyje ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių. Taigi už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje galimybė nustatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023).
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėją ir jos atstovą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju TRA1 atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes administracinio poveikio priemonių tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti neskiriant administracinio poveikio priemonės numatytos ANK 420 straipsnio 6 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe, t. y. kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Visų pirmiausia teismas iš dalies sutinka su Institucijos procesinio sprendimo išvadomis, kad TRA1 padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai vertintinas kaip vienas pavojingesnių administracinių nusižengimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Pareiškėjos manevravimas kelyje, t. y. transporto priemonės lenkimas draudžiamoje vietoje, nebuvo agresyvus ar piktybiškas, jis avarinės situacijos nesukėlė, jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, eismas nebuvo sutrikdytas. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Visgi, nagrinėjamu atveju, pritariant ir skundo autoriaus argumentams, teismas pažymi, kad TRA1 savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), gi jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodo pati TRA1 įvykio metu autotransporto priemonių eismas buvo neintensyvus, oro sąlygos ir matomumas buvo geras, nusižengimo padarymo metu nekilo jokie padariniai, nebuvo padaryta jokia žala, nebuvo sutrikdytas kitų transporto priemonių eismas, nekilo kritinė ar avarinė situacija, kartu nebūtų padaryti kiti KET pažeidimai. Tai leidžia spręsti, kad nors pareiškėja pažeidė imperatyvų draudimą lenkti konkrečioje kelio vietoje, faktinis šio pažeidimo pavojingumo pasireiškimas buvo mažesnis nei tais atvejais, kai draudžiamas lenkimas sukelia realų papildomą grėsmę eismo saugumui. Minėtą teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo baustas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad TRA1 per 5 (penkerius) metus administracine tvarka buvo bausta penkis kartus, tačiau jos pažeidimai nebuvo šiurkštūs, visas baudas yra sumokėjus. Duomenų, patvirtinančių, kad TRA1 būtų padariusi naujų administracinių nusižengimų, byloje nėra. Taip pat, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nors ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau visgi, sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais, kaip jau minėta, TRA1 jokios žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Teismo vertinimu, padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, neįvertinus situacijos pavojingumo, be to, transporto priemonė buvo vairuojama esant neintensyviam eismui.
Taip pat vertintini ir kiti TRA1 asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. ji neturi jokių galiojančių nuobaudų nei už analogiškus, nei už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, 5 (penkerių) metų laikotarpyje bausta tik penkis kartus už ne itin šiukščius KET pažeidimus. Spręsdamas taikytinos administracinės poveikio priemonės klausimą, teismas atsižvelgia į TRA1 išimtinai teigiamą asmenybę bei į jos šeimos situaciją, t. y. ji augina tris vaikus, du iš kurių turi specialiųjų poreikių, vaikais rūpinasi viena, dėl nutolusios gyvenamosios vietos bei vaikų sveikatos ypatumų, į ugdymo įstaigas ir sveikatos priežiūros įstaigas juos vežti gali tik automobiliu. Taigi teismas sutiktina su TRA1 skunde pažymėtomis aplinkybėmis, kad vairuotojo pažymėjimas pareiškėjos šeimoje yra itin reikalingas. Akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai yra itin reikšminga tiek siekiant užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesus, tiek siekiant tęsti darbinius santykius, kurie yra pagrindinis jos šeimos pragyvenimo šaltinis. Pastebėtina, kad su darbine veikla susijusios pajamos TRA1 būtinos tiek jos paties poreikių tenkinimui, tiek su ja gyvenančių nepilnamečių vaikių poreikių užtikrinimui. Be to, iš skundo turinio bei paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėja yra ištuokos procese, be kita ko, ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba mokytoja, darbdavio yra charakterizuojama, kaip atsakinga, profesionali, turinti aukštą darbo etiką, patikima, bei turinti aukštus profesinius ir moralinius standartus. Papildomai akcentuotina, kad pareiškėja užsiima savanoryste, dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose edukaciniuose projektuose, nuolat kelia savo kvalifikacinį laipsnį. Teismo vertinimu, nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėja nėra susiformavus neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles.
Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog TRA1 paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 (trims) mėnesiams yra neproporcingas ir neadekvatus jos padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jos darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Sutiktina, kad pareiškėja, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi, šia teise naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad TRA1 nuo pat nusižengimo padarymo dienos pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp vaikų poreikių ir interesų bei administracinio poveikio priemonėmis siekiamų tikslų, spręstina, jog visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios ir visa apimtimi eliminuojančios. Teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui, taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jos šeiminę padėtį, darbinę veiklą, taip pat tai, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda. Byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti TRA1 už jos padarytą administracinį nusižengimą taikant tik baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16795-2026.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, TRA1 už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trims) mėnesiams panaikinti.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. Nr. 10-ANR_N-16795-2026 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.