Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, 2019 m. balandžio 26 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu teistas 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) per 5 (penkis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesisiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) per 5 (penkis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesisiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo priklausomas nuo alkoholinių gėrimų, po šio įvykio padarė išvadas, susiėmė ir taip pat įsirašė į priklausomų asmenų bendruomenę - „Aš esu“. Laikotarpyje nuo 2026 m. kovo 25 d. iki 2026 m. gegužės 7 d. dalyvavo reabilitacijos nuo alkoholio programoje. Automobilis „Audi A4“ valst. Nr (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Tąkart jis nusprendė pavartoti alkoholinių gėrimų. Atsimena, kad suvartojo degtinės, tačiau kiek tiksliai suvartojo jau neprisimena. Pavartojęs alkoholinių gėrimų jis paprašė P., kad jis kartu su juo pavažiuotų prie degalinės, trūko kuro. Jis pavartojęs alkoholinių gėrimų įsėdo į savo automobilį Audi A4 ir išvažiavo iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini). P. sėdėjo jo automobilio gale, S. sėdo priekyje, keleivio pusėje, o jis sėdo už vairo ir juos vežė. Jie trise atvažiavo į „Neste“ degalinę. Jis išlipo iš automobilio, įsipylė kuro ir nuėjo į degalinės vidų, kadangi jam nepavyko susimokėti už įsipiltą kurą. Jam sugrįžus ir įsėdus į automobilį prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą jis vengė patikrinimo, nes nežinojo, kad reikia tikrintis, jeigu nepagautas vairuojant. Pareigūnai galėjo atidžiau paaiškinti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, dabar jis pilnai suvokia, kad savo veiksmais kėlė pavojų sau ir kitiems žmonėms. Jis visiškai atsisakė alkoholio, tęs savo gydymą, tokios klaidos gyvenime nepakartos.

Kaltinamasis kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokuroras ir gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Apklaustas įtariamuoju 2026 m. vasario 1 d. V. V. parodė, lietuvių kalbą supranta, skaityti bei rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Su įtarimu nesutinka, neprisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Psichikos sutrikimų neturi. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę turi. Automobilis „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, registruotas jo vardu. Maždaug prieš pusantrų metų buvo gavęs administracinio nusižengimo protokolą už vairavimą būnant neblaiviam. 2026 m. sausio 31 d. apie 13 val. būdamas blaivus atvažiavo savo automobiliu į degalinę „Neste“ esančią adresu Eišiškių pl., 82, Vilnius kartu su savo kolegomis, su kuriais susipažino tik tą dieną, vienas iš jų buvo P., kito neprisimena, kadangi tą dieną gavo vienadienio darbo nuvalyti sniegą. Važiuojant į darbą, parduotuvėje apie 11 val. buvo nusipirkęs 0,7 talpos degtinės butelį. Nuvažiavus į degalinę sugedo automobilis, neįsijungė bėgis. Kol ieškojo techninės pagalbos, jis išgėrė šiek tiek mažiau nei puse stiklinės degtinės, tai pakartojo du arba tris kartus. Ar kiti gėrė, jis nematė, bet mano, jog gėrė ir jie. Po kažkiek laiko nuėjo į degalinės tualetą. Ir grįžus, sėdint neužvestame automobilyje, prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie prieš tai buvo sustoję degalinėje. Priėję pareigūnai, paprašė jo išlipti iš automobilio ir nuvedė į savo tarnybinį automobilį. Pasodinus jį į laikino sulaikymo kamerą, nurodė, jog reikia pasitikrinti neblaivumą. Ta padaryti atsisakė, kadangi pabijojo, jog gali parašyti, jog jis vairavo transporto priemonę neblaivus, nors jis tik joje sėdėjo ir automobilio variklis buvo išjungtas. Prasėdėjus kažkiek laiko tarnybiniame automobilyje, jam atnešė kažkokius procesinius dokumentus, kurių jis nepasirašė, kadangi buvo šalta ir reikėjo viską įsigilinti už ką pasirašinėjo. Nori paminėti, jog būdamas neblaivus automobilio nevairavo. Vartojo alkoholį tik atvažiavęs į degalinę ir laukdamas techninės pagalbos. Automobilio niekas jo akivaizdoje iš automobilyje esančių asmenų nevairavo. Su jam pareikštu įtarimu nesutinka ir nepripažįsta (b. l. 91-93).

2026 m. gegužės 21 d. papildomai apklaustas įtariamuoju V. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, savo kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų gailisi, pageidauja pakeisti savo ankstesnius parodymus. Šiuo metu jis dalyvauja asociacijoje „Blaivi banga“. Anksčiau buvo priklausomas nuo alkoholinių gėrimų, po šio įvykio padarė išvadas, susiėmė ir taip pat įsirašė į priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“. Laikotarpyje nuo 2026 m. kovo 25 d. iki 2026 m. gegužės 7 d. dalyvavo reabilitacijos nuo alkoholio programoje. Dabar stengiasi susirasti darbą ir pabaigti savo gydymą. Šiuos patvirtinančius dokumentus pateiks teisme. Automobilis „Audi A4“ valst. Nr (duomenys neskelbtini) priklauso jam, registruotas jo vardu. Teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi, bet šie dokumentai paimti iš jo. Sausio mėnesio pabaigoje, kelios dienos prieš įvykį, gavo pasiūlymą iš savo draugo P. R. atlikti vienos dienos darbą - padėti nuvalyti sniegą. Kartu su jais turėjo dirbti trečias asmuo vardu S.. J. S. mažai pažįsta, jis labiau draugas iš P. pusės. Įvykio dieną rengiantis vykti dirbti jam paskambino P. ir pranešė, kad sniego valymas buvo atšauktas. Kadangi diena buvo laisva, jis nusprendė pavartoti alkoholinių gėrimų namuose. Atsimena, kad suvartojo degtinės, tačiau kiek tiksliai suvartojo, jau neprisimena. Pavartojęs alkoholinių gėrimų jis paprašė P., kad jis kartu su juo pavažiuotų prie degalinės. Esmė, kad jo automobilio techninė būklė buvo prasta, taip pat trūko kuro. Įtarė, kad automobilis galėtų užgęsti važiuojant pakeliui link degalinės, todėl paprašė P. pagalbos, kad prireikus galėtų padėti pastumti automobilį. P. sutiko kartu su juo nuvykti prie degalinės. Jis tada pavartojęs alkoholinių gėrimų įsėdo į savo automobilį Audi A4 ir išvažiavo iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti P. iš jo namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvykus pas P. kartu prie jų prisijungė S.. P. atsisėdo jo automobilio gale, S. sėdo priekyje, keleivio pusėje, o jis sėdo už vairo ir juos vežė. Jie trise išvažiavo iš V. gatvės ir atvažiavo į „Neste“ degalinę. Jis išlipo iš automobilio, įsipylė kuro ir nuėjo į degalinės vidų, kadangi jam nepavyko susimokėti už įsipiltą kurą. Viduje jam pasakė pabandyti dar kartą, todėl sugrįžo prie savo automobilio. Jam sugrįžus ir įsėdus į automobilį, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą jis vengė patikrinimo, nes žinojo, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, dabar jis pilnai suvokia, kad savo veiksmais kėlė pavojų sau ir kitiems žmonėms. Jis visiškai atsisakė alkoholio, tęs savo gydymą, tokios klaidos gyvenime nepakartos (b. l. 100-102).

2026 vasario 2 d. liudytoju apklaustas P. R. parodė, kad V. V. yra jo pažįstamas jį pažįsta nuo mokyklos laikų, esą girdėjęs anksčiau, kad jis yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Penktadienį, 2026 m. sausio 30 d., jo pažįstamas vardu „J.“ (kitų duomenų nežino), jam pasiūlė padirbėti ir padėti valyti sniegą. Viena iš „J.“ sąlygų buvo, kad jis kartu su savimi pasikviestų kitus du žmones jam padėti. Darbas buvo skirtas trims žmonėms, todėl pasikvietė savo kitą draugą S. S., ir V. V.. Įvykio dieną, 2026 m. sausio 31 d., apie 10.00 val. dienos jam pranešė „J.“, kad darbas buvo atšauktas, todėl susisiekė su V. V. ir pranešė jam apie pakitimus. Jis telefonu jam pranešė, kad jo juodos spalvos automobilis „Audi“ yra prastoje techninėje būklėje, ir gali užgesti. Jis norėjo, kad jie vyktų kartu ir padėtų pastumti automobilį, jeigu neužsigestų variklis, kai jis važiuos užsipilti degalų. Jis tuo metu buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaitų su juo taip pat buvo S. S., jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai kiek ir ko suvartojo, jis neprisimena. Jie sutiko padėti V. V., po ko jis su savo automobiliu atvažiavo prie jo namų V. gatvėje ir juos išvežė į „Neste“ degalinę, prie (duomenys neskelbtini) stotelės. V. V. sėdėjo už vairo ir vairavo automobilį, jis sėdėjo ant automobilio galinės keleivio sėdynės, o S. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvykus į degalinę V. V. jam pasirodė šiek tiek susinervinęs, bet nepastebėjo, kad vairuojant jo koordinacija būtų pablogėjusi, alkoholio kvapo nuo jo taip pat nejautė, neįsidėmėjo kaip atrodė jo akys. Atvykus į degalinę nematė, kad V. V. būtų pavartojęs alkoholinių gėrimų, nematė, ar turėjo su savimi kokį nors alkoholinių gėrimų butelį ar kažką gėrė. V. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo į degalinę piltis kuro, o jis su S. V. liko automobilyje. Tuo metu, kol jie laukė V. V., prie jų privažiavo policijos pareigūnai. V. V. sugrįžo prie automobilio maždaug po 10 min. tuo metu jį sulaikė policijos pareigūnai. Ar V. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pasakyti negali, jis jam neatrodė neblaivus (b. l. 45-47).

2026 m. vasario 2 d. liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad V. V. pažįsta tik iš matymo, jis labiau bendrauja su P. R.. Penktadienį, 2026 m. sausio 30 d., su juo susisiekė jo draugas P. R., kuris pasiūlė jam padirbėti šeštadienį ir užsidirbti pinigų, valant sniegą. Jis sutiko su jo pasiūlymu dalyvauti darbe. Sekančią dieną, 2026 m. sausio 31 d., apie 08.00 val. ryto jis nuvyko pas P. R., jie turėjo pasirengti darbui. Kol buvo pas jį, jie pavartojo degtinės, tačiau tiksliai kiek suvartojo, jis neatsimena. Pavartojus alkoholinių gėrimų P. R. paskambino jo darbdavys, kuris pranešė, kad darbas buvo atšauktas. P. R. tada paskambino V. V. ir jam perdavė informaciją apie atšauktą darbą. Tiksliai apie ką jie bendravo, jis negirdėjo, tik vėliau jam pasakė P. R., kad V. V. reikėjo jų pagalbos, o tiksliau, padėti pastumti jo automobilį, jeigu jis užgestų jam pakeliui į degalinę. Kadangi darbas buvo atšauktas, jis sutiko padėti. Maždaug po valandos, tiksliai laiko neprisimena, prie jų privažiavo V. V. su savo juodos spalvos automobiliu „Audi“. Jis sėdo į priekinę keleivio sėdynę, o P. R. sėdėjo automobilio gale. Kol V. V. vežė juos automobiliu link degalinės „Neste“, esančios Eišiškių pl., Vilniuje, nepastebėjo, kad jo koordinacija būtų pablogėjus, tik atvažiavus į degalinę atkreipė dėmesį, kad kai V. V. išlipo iš automobilio ir ėjo link degalinės, jis šlubavo. Alkoholio kvapo nuo V. V. jis nepajuto, nepastebėjo, kad jo akys būtų raudonos, jo akivaizdoje jis nieko negėrė, įtarimą kėlė tik momentas, kai jis šlubuodamas nuėjo link degalinės. Jis kartu su P. R. kartu liko jo automobilyje „Audi“, o V. V. nuėjo į degalinę įsipilti kuro. Kai V. V. juos vežė, niekas nevartojo alkoholinių gėrimų, taigi įtaria, kad jis pavartojo alkoholinių gėrimų prieš paimant jį ir P. R.. Kol V. V. buvo degalinėje jis su P. R. sėdėjo maždaug apie 10 minučių automobilyje iki kol prie jų privažiavo policijos pareigūnai. V. V. sugrįžus prie automobilio jį sulaikė policijos pareigūnai ir siūlė patikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė (b. l. 51-53).

2026 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. sausio 31 d., apie 13.00 val. V. V., gim. 1983 m. rugsėjo 21 d., vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tikrintis girtumą atsisakė (b. l. 1-6).

Tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2026 m. sausio 31 d., apie 13.00 val. patruliuojant Vilniuje kartu su vyr. specialistu M. G., stovėdami adresu Vilnius Eišiškių Sodų g. 35 prie kebabinės, prie jų priėjo pilietis kuris prisistatyti nepanoro, ir pranešė, kad Eišiškių pl. 82 į kuro kolonėlę Neste atvažiavo automobilis „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą Neste kuro kolonėlę, prie penktos kolonėlės pamatė stovintį automobilį „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo V. V., (pateikė vairuotojo pažymėjimą) kuris juos pamatęs greitai nubėgo į šalia esančią kebabinę, po kiek V. V. grižo prie automobilio, bendraujant su V. V. jisai paaiškino, kad automobilis priklauso jam, paklausius kas vairavo minėtą automobilį jis pasakė, kad nežino, ir kad jis tikrai nevairavo minėto automobilio, bendraujant toliau su V. V. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Pasiūlius V. V. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis kategoriškai atsisakė, jam buvo išaiškintos pasekmės už vengimą tikrintis, tai pat automobilyje „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje sėdinėje sėdėjo P. R., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nustatytas 3.36 promilių girtumas, ir priekinėje keleivių sėdinėje sėdėjo S. S., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nustatytas 1,22 promilių, girtumas, kurie irgi atsisakė paaiškinti kas vairavo minėtą automobilį. Degalinės Neste kebabų kepėja J. S. parašė paaiškinimą, ir paaiškino kad būdama darbo vietoje, pamatė kaip į degalinę atvažiavo automobilis „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo pusės išlipo, kuris buvo apsirengęs rudos spalvos striuke, užsipylė kuro, atsiskaitė automatiniu būdu, pamatęs kad atvažiavo policijos pareigūnai staigiai įbėgo į kebabinę, paklausė kas atsitiko, minėtas pilietis pasakė, kad sušalo ir nori pasišildyti, J. S. pasakė, kad tiksliai matė, kad automobilį „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. V. ir alkoholio jos akivaizdoje nevartojo. Į įvykio vietą buvo iškviestas V1759 tyrėjų ekipažas (b. l. 7-8).

2026 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, automobilis „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi degalinėje „Neste“ šalia kolonėlės Nr. 5, adresu, Eišiškių pl. 82, Vilnius. Matyti, kad automobilis „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tamsios spalvos, juodi ratlankiai, kėbulo tipas - universalas. Atidarius vairuotojo pusės dureles, ant grindų, kilimėlio matomos gulinčios nuorūkos nuo cigarečių, toliau matyti, kad tai yra automatinė pavarų dėžė, ant vairuotojo sėdynės guli juodos spalvos rankinė, tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių per vidurį matomos dvejos juodos spalvos pirštinės. Toliau atidarius priekines dešinės pusės keleivio dureles, ant grindų matome gulinčius plastmasinius butelius nuo skirtingų gėrimų. Toliau atidarius keleivio galines dešinės pusės dureles, ant grindų matyti skardinė nuo alkoholinio gėrimo. Atidarius automobilio bagažinę, joje matomi, kastuvas, juodas maišas, dvi skardinės nuo alkoholinio gėrimo. įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros yra. Apžiūrint automobilį buvo pasitelkti policijos specialistai: ekipažas „V1023“, kurie paėmė kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės ir supakavo į stiklainį Nr. 1, ir automobilio salono foninį kvapo pėdsaką, kurį supakavo į stiklainį Nr. 2 (b. l. 18-27).

2026 m. sausio 31 d. J. S. paaiškinime nurodyta, kad 13.00 val. degalinėje „Neste“, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 82, kur ji dirba kebabų kepėja atvažiavo į kolonėlę automobilis - Audi tamsios spalvos, (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo apsirengęs rudos spalvos striuke, išlipo iš vairuotojo pusės, įsipylė kuro, automatiškai atsiskaitė, pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, greitai užėjo į jų patalpą. Ji paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad nori sušilti. Tiksliai matė, kad vairavo būtent šitas pilietis. Alkoholio jos akivaizdoje nevartojo. Kolonėlė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 54),

Iš 2026 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi įvykio ROIK 0126000061071 BODY kamerų vaizdo įrašai. Pradedama su pareigūno M. G. BODY kamerų vaizdo įrašais (4 vnt.). Pirmas vaizdo įrašas įvardintas: „export-pzxwt.mp4", vaizdo įrašo data 2026-01-31, 13:07:35 val., trukmė 15 min. 10 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, girdimas garsas. Matoma, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Matomas degalinės „Neste“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas, adresu Eišiškių pl. 82, Vilnius. Prie degalinės kuro siurblio matomas pastatytas juodos spalvos automobilis Audi A4, automobilyje sėdi trys vyrai. Pareigūnams priėjus prie automobilio, iš vairuotojo pusės, išlipa ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo - V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše asmuo atrodo nekoordinuotas, kalba nerišliai. Fiksuojamas jo pokalbis su pareigūnais, vaizdo kamerą dėvintis pareigūnas įvardintas – P1, kitas pareigūnas - P2: Šalimais stovintis vyras sako: Patraukit mašiną. V. V.: Neturiu su kuo. P2: Kaip tai neturi su kuo? Dėl pareigūno dėvimos radijos žodžiai nesigirdi. P1: Kas paprašė tau patraukt? V. V.: Nežinau. P2: Kieno čia mašina? Dėl pareigūno dėvimos radijos žodžiai nesigirdi. P2: ...Kaip jinai čia atsidūrė? V. V.: Nežinau. P2: Ta prasme, tai čia Jūsų mašina ar ne Jūsų? V. V.: Mano. Dėl pareigūno dėvimos radijos žodžiai nesigirdi. P2: J. J. vairavot, Jūs neblaivus vairavot, taip? V. V.: Ne. P1: Alkoholį vartojot šiandien? V. V.: Aš. Šiandien. Nevairavau. P1: Kaip čia atsidūrė mašina? Ką? V. V.: Nežinau. Kitas pareigūnas užeina į degalinę, o filmuojantis pareigūnas pasilieka su V. V.. V. V. bendrauja nerišliai, sunku suprasti asmens žodžius. V. V. kalba nerišliai, neįmanoma suprasti. P1: Nesupratau. V. V.: Aš irgi nieko. V. V. prieina prie šalimais pastatyto automobilio Audi A4. V. V.: Sėdau į mašiną? Jo? P1: Ką, kaip sakot? V. V.: Sėdau į mašiną, jo? P1: Nu. V. V. kalba nerišliai, žodžiai nesigirdi. P1: Kas? Nieko nesuprantu, ką jūs kalbat. Kas čia važiavo, ką? V. V.: Dabar aš kaltas. P1: Tai kurą gi tai tu pyleisi, ne? V. V.: Nu aš jo užpyliau lulą-kurą. P1: Nu kaip čia mašina atsidūrė? V. V. neatsako, nusisuka nuo pareigūno. P1: Alkoholio vartojot kada? V. V.: Jo vartojęs. P1“ Kada? V. V.: Su mašina nevažinėjau. P1: Su šia mašina nevažiavot? Ar girdit? Dokumentą pateikit. V. V. nueina prie automobilio. Dėl pareigūno dėvimos radijos žodžiai nesigirdi. V. V. pateikia policijos pareigūnams dokumentus. Pareigūnas prieina prie juodo automobilio Audi A4 ir nustato kitų dviejų keleivių duomenis - galinėje sėdynėje sėdėjo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo P. R., gim. (duomenys neskelbtini), o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prieina prie V. V. ir su juo bendrauja, fiksuojamas pokalbis nuo kadro 06 min. 57 sek. P1: Atsisakai tikrintis girtumą? V. V.: Kaip? P1: Atsisakai tikrintis blaivumą? P2: Atsisakai tikrintis, mašiną ant tralo ir viso gero. Klausyk, šiaip sau atvažiavome čia? Žodžiai nesigirdi. P. R.: Pareigūnai, o jeigu atvažiuos paims tą mašiną? P1: Ką paims? P2“ Turi vairuotojo pažymėjimą? V. V.: Jo. P2: Neatimtas? V. V.: Ne. P2: Pūsi į alkotesterį? Bus sunkus blaivumas? Dėl pareigūno dėvimos radijos žodžiai nesigirdi. V. V.: gerai, nežinau, tiesiog... P2: Aš tau siūlau pūst, kadangi jeigu iki pusantros promilės – administracinė, jeigu atsisakai... Dėl pareigūno dėvimos radijos žodžiai nesigirdi. V. V.: Kodėl aš atsisakau. Policijos pareigūnas nurodo V. V. atlikti praktinį neblaivumo patikrinimo testą. V. V. lėtai žengia kelis žingsnius link policijos pareigūno, po to, savo dešiniu ir kairiu pirštu paliečia nosį. Pareigūnas nurodo V. V. paliesti nosį užsimerkus, V. V. testą įvykdo atsimerkęs, užmerkdamas akis paskutinę sekundę. Policijos pareigūnas parengia alkotesterį naudojimui ir kalba su V. V., fiksuojamas jų pokalbis nuo kadro 08 min. 48 sek. V. V.: Ne, aš tai... P2: Stovi, stovi, visas svirduliuoji ir galvoji, kad niekas nemato kaip tu čia išdarinėji. Tai pūsi ar ne pūsi? V. V. įlaipinamas į tarnybinį automobilį, likusi vaizdo įrašo medžiaga reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi. Antras vaizdo įrašas įvardintas: „export-uzd95.mp4", vaizdo įrašo data 2026-01-31, 13:22:35 val., trukmė 15 min. 10 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, girdimas garsas. Policijos pareigūnas bendrauja su V. V. tarnybinio automobilio kameroje. V. V. pakartotinai klausiama dėl galimybės pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisako. Likusi vaizdo įrašo medžiaga reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi. Trečias vaizdo įrašas įvardintas „export-soc81", vaizdo įrašo data 2026-01-31, 13:52:35 val., trukmė 12 min. 42 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, girdimas garsas. Policijos pareigūnas pildo procesinius dokumentus tarnybiniame automobilyje. Policijos pareigūnas išlipa iš automobilio ir bendrauja su S. S. ir P. R., patikrina jų blaivumą. Vaizdo įrašo kadre 07 min. 45 sek. pareigūnas pasako P. R. patikrinimo rezultatą - 3.36. Vaizdo įrašo kadre 09 min. 02 sek. pareigūnas pasako S. S. patikrinimo rezultatą - 1.22. Likusi vaizdo įrašo medžiaga reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi. Ketvirtas vaizdo įrašas įvardintas „export-j3bsh", vaizdo įrašo data 2026-01-31, 14:32:15 val., trukmė 15 min. 10 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, girdimas garsas. Matoma kaip policijos pareigūnas bendrauja su P. R., fiksuojamas jų pokalbis; P1: Nu, P., ką pasakysi? P. R.: Ką pasakysiu? P1: Tai kas vairavo, pasakysi ar ne? Nesakysi kas vairavo? Nesakysi? Kodėl tu nesakysi, tai klausiu kas vairavo? Tu gale sėdi, šitas S. priekyje, o mašina atskrido su šitų, ne? P2: Žiūrėkit, vis tiek visi keliausit į komisariatą, visus apsiklausinės, yra kamera, vengimas tikrintis girtumą tik apsunkina Jums (žodžiai nesigirdi). P1: Ne tai, šitas tikrinosi. P. R.: Tikrinausi. Žodžiai nesigirdi. P2: Tai sakau, slėpti tam tikrų faktų, sakau nesiūlau nes vis tiek yra kameros ir yra liudytojai, tai mes geranoriškai dabar klausiame visų šitų dalyvių, kurie sėdėjo automobilyje, kas vairavo. P. R.: Jis vairavo. P1: Kas jis? P2: Šitas kur sėdi pas mus? P1: O koks vardas, čia pažįstamas ar kas? Koks vardas jo? P. R.: V.. Likusi vaizdo įrašo medžiaga reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi. Apžiūrimi pareigūno A. Š. įvykio BODY kamerų vaizdo įrašai (5 vnt.). Pirmas vaizdo įrašas įvardintas „export-pd2c9.mp4" vaizdo įrašo data 2026-01-31, 13:14:34 val., trukmė 15 min. 10 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, girdimas garsas. Vaizdo įrašo fiksuota medžiaga dubliuojasi su apžiūrėtu vaizdo įrašu „export-pzxwt.mp4", skirtumas, kad filmuojantis pareigūnas užeina į degalinę ir bendrauja su kasininke, paaiškina, kaip surašyti paaiškinimą dėl įvykio. Likusi vaizdo įrašo medžiaga reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturi. Kiti 4 pareigūno A. Š. įvykio BODY kamerų vaizdo įrašai (įvardinti: „export-8ooxv", „export-bgbdv", „export-a8n8t" ir „export-m5b55") dubliuojasi su apžiūrėtais pareigūno M. G. BODY kamerų vaizdo įrašais, naujos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nesuteikia (b. l. 59-61).

2026 m. sausio 31 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišk kalba; nekoordinuoti judesiai. Bendra asmens būklė; eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo: įspėtas dėl filmavimo; paaiškinta atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai; pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Tikrintis blaivumą atsisakė (b. l. 59-61).

Iš 2026 m. vasario 23 d. VšĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonės Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27). .

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 300 Eur (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo pabaigoje duoti kaltinamojo V. V. parodymai kardinaliai skiriasi nuo jo pirminių parodymų, užfiksuotų iškart po įvykio. Pirminėje apklausoje, vykusioje 2026 m. vasario 1 d., įtariamasis visiškai neigė savo kaltę ir pateikė gynybinę versiją, pagal kurią jis į „Neste“ degalinę atvyko visiškai blaivus, vedinas tikslo atlikti sniego valymo darbus. Savo neblaivumą sulaikymo metu jis aiškino tuo, jog alkoholiu (degtine) vaišinosi jau pačioje degalinėje, kai netikėtai sugedo jo automobilis „Audi A4“ ir teko laukti techninės pagalbos. Atsisakymą tikrintis blaivumą V. V. tuomet motyvavo baime būti nepagrįstai apkaltintam vairavimu, akcentuodamas, kad pareigūnai jį rado tik sėdintį neužvestame automobilyje, o paties vairavimo fakto nebuvo.

Procesui progresuojant, V. V. pozicija pasikeitė iš esmės, tai aiškiai matyti iš 2026 m. gegužės 21 d. papildomos apklausos ir parodymų teisme. Šiuose vėlesniuose parodymuose kaltinamasis visiškai atsisakė pirminės versijos, pripažino kaltę ir patvirtino, kad sniego valymo darbai išvakarėse iš tiesų buvo atšaukti. Jis prisipažino, kad likęs namuose vartojo degtinę, o vėliau, pritrūkus kuro, pats neblaivus sėdo prie vairo ir važiavo paimti pažįstamų P. bei S., kad šie padėtų pastumti prastos techninės būklės automobilį. Esminis parodymų skirtumas yra tas, kad kaltinamasis galiausiai pripažino alkoholį vartojęs dar prieš pradedant važiuoti, atsisakymą tikrintis blaivumą antrojoje apklausoje jau tiesiogiai susiejo su baime ir aiškiu suvokimu, kad jis ką tik vairavo būdamas neblaivus, teisme teigė, jog pareigūnai jam neišaiškino, kad jis privalo tikrintis neblaivumą.

V. V. kaltę ir faktą, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (arba sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo), visiškai įrodo surinktų duomenų visuma. Visų pirma, tai patvirtina paties kaltinamojo galutiniai nuoseklūs prisipažinimai teisme ir ikiteisminiame tyrime, kuriais jis pats paneigė savo pirminį melą. Šiuos prisipažinimus visiškai remia ir liudytojo P. R. (P. R.) parodymai, duoti iškart po įvykio. Liudytojas patvirtino, kad sniego valymas buvo atšauktas, kad V. V. pats neblaivus atvyko automobiliu iki jo namų V. gatvėje ir pats asmeniškai sėdėjo už vairo bei vairavo „Audi A4“ iki pat „Neste“ degalinės, kur juos vėliau užklupo policijos pareigūnai.

Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir neblaivumo nustatymo aktas šioje byloje veikia kaip neginčijami, objektyvūs įrodymai, kurie visiškai patvirtina V. V. kaltę ir galutinai eliminuoja pirminę gynybinę versiją. Esminis kaltę patvirtinantis faktorius yra užfiksuotas asmens judėjimo ir būsenos laikas, tiesiogiai demaskuojantis pirminį kaltinamojo melą. V. V. teigė, kad į degalinę atvyko blaivus apie 13:00 val., o didelį kiekį alkoholio išgėrė jau vietoje, laukdamas techninės pagalbos dėl sugedusio automobilio. Tačiau vaizdo įrašas „export-pzxwt.mp4“ rodo, kad pareigūnai prie juodos spalvos „Audi A4“ privažiuoja jau 13:07 val. – praėjus vos kelioms minutėms nuo paties V. V. įvardinto atvykimo laiko. Užfiksavus, kad jau pačią pirmąją minutę iš vairuotojo vietos išlipęs V. V. elgiasi visiškai nekoordinuotai, svirduliuoja ir kalba nerišliai, tampa akivaizdu, kad pasiekti tokį sunkų apsvaigimo laipsnį per kelias minutes degalinėje yra fiziškai neįmanoma. Tai objektyviai įrodo, kad asmuo prie vairo sėdo ir transporto priemonę iki degalinės vairavo jau būdamas stipriai neblaivus.

Vaizdo medžiaga taip pat tiesiogiai įrodo V. V. kaip aktyvaus transporto priemonės vairuotojo vaidmenį, nors jis iš pradžių bandė teigti, kad pareigūnai jį rado tik sėdintį neužvestame automobilyje. Įraše aiškiai matyti, kad pareigūnams priėjus prie kuro siurblio, V. V. išlipa būtent iš vairuotojo pusės, kiti du vyrai lieka sėdėti keleivių vietose. Be to, pokalbio metu pats V. V. nerišliai pripažįsta atlikęs vairuotojo veiksmus, pasakydamas frazę: „Nu aš jo užpyliau kurą“. Šį faktą sustiprina papildomas vaizdo įrašas „export-pd2c9.mp4“, kuriame pareigūnas užeina į degalinės vidų instruktuoti kasininkės dėl paaiškinimo rašymo. Ši įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. ne šiaip sėdėjo transporto priemonėje, o valdė ją ir ja atvažiavo prie kuro kolonėlės, siekdamas papildyti degalų baką, kaip vėliau ir prisipažino teisme.

Kitas ypač reikšmingas kaltės įrodymas yra vaizdo įraše „export-j3bsh“ užfiksuoti spontaniški bendrakeleivio parodymai, duoti įvykio vietoje „karštais pėdsakais“. Pareigūnams paaiškinus, kad slėpti tiesos neverta, nes aplinkui yra kameros, automobilio gale sėdėjęs liudytojas P. R. tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodė: „Jis vairavo“, o paprašytas patikslinti asmenį, patvirtino vardą – „V..“. Šis pirminis, realiu laiku užfiksuotas liudijimas turi išskirtinę teisinę galią, nes bendrakeleivis jį davė dar nespėjęs suderinti melagingos gynybinės linijos su pačiu V. V. Be to, kitame įraše užfiksuoti bendrakeleivių neblaivumo testavimo rezultatai parodo, kad P. R. girtumas siekė net 3.36 promilės, o priekyje sėdėjusio S. S. – 1.22 promilės. Toks sunkus bendrakeleivių, ypač P., girtumo laipsnis logiškai ir objektyviai patvirtina vėlesnę versiją, kad jie patys fiziškai negalėjo vairuoti automobilio, vienintelis realus vairuotojas buvo būtent V. V..

Galiausiai, vaizdo įrašai kartu su neblaivumo nustatymo aktu visiškai įrodo sąmoningą ir teisiškai baudžiamą neblaivumo patikrinimo vengimą bei paneigia kaltinamojo teisme išsakytą pasiteisinimą, neva pareigūnai jam galėjo atidžiau paaiškinti procedūrą. Įrašuose aiškiai girdėti, kaip pareigūnas P2 perspėja asmenį apie teisinius padarinius, nurodydamas, kad iki pusantros promilės taikoma administracinė atsakomybė, o atsisakius pūsti kils kur kas sunkesnės pasekmės. Nepaisant to, V. V. tiek įvykio vietoje, tiek vėliau tarnybinio automobilio kameroje pakartotinai ir kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Kadangi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka paties vengimo fakto, o asmens sunkią būseną patvirtina akte užfiksuoti objektyvūs požymiai – alkoholio kvapas, nesugebėjimas eiti tiesia linija bei nesugebėjimas pirštu pataikyti į nosį – ši dokumentų ir vaizdo medžiagos visuma nepalieka jokių teisinių abejonių dėl asmens kaltės.

Tarnybinis pranešimas ir kebabų kepėjos J. S. paaiškinimas teisiškai nepalieka jokių abejonių dėl to, kas vairavo transporto priemonę. J. S., būdama visiškai nešališka liudytoja, aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad apie 13:00 val. matė prie kuro kolonėlės atvažiavusį tamsios spalvos automobilį „Audi“, iš kurio vairuotojo pusės išlipo būtent ruda striuke apsirengęs V. V., kuris pats užsipylė kuro. Šiuos duomenis sinchroniškai papildo tarnybinis pranešimas, fiksavęs, kad pareigūnai informaciją apie neblaivų „Audi“ vairuotoją gavo iš kito piliečio tiesiai prie kebabinės, atvykę į vietą prie automobilio rado būtent V. V.. Šie parodymai galutinai paneigia pirminius V. V. ir jo bendrakeleivių išsisukinėjimus, neva jie nežino, kas vairavo, arba kad mašina tiesiog sugedusi stovėjo vietoje.

Liudytoja J. S. savo paaiškinime kategoriškai tvirtina, kad V. V. jos akivaizdoje jokio alkoholio nevartojo. Be to, tiek liudytoja, tiek pareigūnai užfiksavo neadekvatų ir kaltę išduodantį V. V. elgesį: vos tik pamatęs atvažiuojantį policijos ekipažą, jis staigiai nubėgo ir pasislėpė kebabinėje, paklaustas apie tokį elgesį, pasimetęs melavo, kad tiesiog „sušalo“. Kadangi pareigūnai jį pasitiko iškart jam išėjus iš kebabinės ir iškart užfiksavo sunkius neblaivumo požymius – stiprų alkoholio kvapą iš burnos, nerišlią kalbą bei svirduliavimą – tampa akivaizdu, kad asmuo į degalinę atvyko jau būdamas stipriai apsvaigęs, o versija apie alkoholio vartojimą vietoje buvo sugalvota tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įvykio vietos bei automobilio „Audi“ apžiūros protokolas suteikia svarbių materialių ir kriminalistinių įrodymų, kurie objektyviai sustiprina kaltinamojo kaltę ir atskleidžia realų įvykių kontekstą. Apžiūros metu ant vairuotojo sėdynės rasta juodos spalvos rankinė ir tarp sėdynių esančios pirštinės rodo, kad vairuotojo vieta buvo aktyviai naudojama ir paruošta važiavimui, o tai visiškai koreliuoja su liudytojos parodymais, kad iš šios vietos išlipo V. V.. Ypatingą reikšmę turi tai, kad policijos specialistai paėmė kvapo pėdsakus būtent nuo vairuotojo sėdynės (stiklainis Nr. 1) ir salono foninį kvapą (stiklainis Nr. 2). Teismo odorologinė ekspertizė, lyginanti šiuos pėdsakus su V. V. kvapu, veikia kaip tiesioginis biologinis įrodymas, identifikuojantis, kad vairuotojo vietoje sėdėjo būtent jis.

Galiausiai, automobilio apžiūros protokole užfiksuoti salone ir bagažinėje esantys daiktai – tuščios alkoholinio gėrimo skardinės, plastikiniai buteliai, kastuvas ir juodas maišas – teisiškai susieja materialią aplinką su liudytojo P. R. parodymais bei vėlesniu paties V. V. prisipažinimu. Tai indikuoja bendrą asmenų gyvenimo būdą ir elgesį įvykio dieną, patvirtina faktą, kad automobilyje buvo vartojamas alkoholis, bei paaiškina planuotą, bet atšauktą sniego valymo pobūdį (rasti įrankiai). Šių trijų dokumentų visuma sukuria uždarą įrodymų ratą: nepriklausomas liudytojas ir pareigūnai patvirtina vairavimo faktą bei staigų neblaivaus asmens bandymą pasislėpti, o materialūs automobilio apžiūros duomenys kriminalistiškai užfiksuoja V. V. buvimą prie vairo ir eliminuoja bet kokią prielaidą apie jo nekaltumą.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta.

Kaltinamojo V. V. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto šioje baudžiamojoje byloje netaikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. ir jo motina D. V. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį V. V. nuo atsakomybės ir perduoti laiduotojos atsakomybėn pagal BK 40 straipsnį.

Kaltinamasis V. V. savo prašyme taikyti jam laidavimą nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino visas įvykio aplinkybes kaip atsitiko, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tikrai labai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prižada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingu ir atidžiu vairuotoju. Tai jam yra labai didelė gyvenimo pamoka, iš kurios jau dabar pasimokė ir padarė reikiamas išvadas. Pavedė ne tik pats save, tačiau ir savo artimus žmones. Jam tikrai labai gėda dėl tokio savo poelgio. Be to dėl šio įvykio nukentėjo vien jau ir tai, kad neteko darbo, kuris buvo tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, prarado darbines pajamas. Vairuotoju yra pradirbęs daugelį metų, maždaug 20 metų. Turėjo dauguma vairavimo kategorijų: BĮ, B, Cl, C, BE, C1E, CE. Dabar dėl šios klaidos jam bus reikalinga persilaikyti visas vairavimo kategorijas. Pateikia charakteristiką iš buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra nurodyta, kad jis dirbo šioje įmonėje nuo 2025-12-29 iki 2026-02-18 d. vairuotojo pareigose. Darbovietė nurodo, kad jo pareigybė, bei jis pats kaip darbuotojas buvo labai vertinamas ir reikalingas. Nurodo, kad buvo kompetetingas ir atsakingas savo srities specialistas, prisidėjo užtikrinant sklandų bendrovės darbą, pasižymėjo savo kompetencija, sąžiningumu ir operatyvumu atliekant savo darbines pareigas. Teigiamai buvo vertinamas ir bendraujant su kolegomis bei klientais. Per visą darbo bendrovėje laiką neturėjo jokių darbo pareigų pažeidimų, savo pareigas atlikdavo laiku ir be priekaištų. Deja po šio įvykio jam teko atsisveikinti su darbu, jam negalint atlikti tiesioginių darbinių pareigų. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo, tačiau akivaizdu, kad didelę gyvenimo dalį pradirbus vairuotoju, susirasti kitą darbą yra be galo sunku ir sudėtinga, nes yra reikalingas laikas persikvalifikavimui. Be to, kad ir ieškant kitokio pobūdžio darbo beveik visur yra reikalaujama, kad turėtų bent B vairavimo kategoriją. Po šio įvykio norėdamas suprasti savo neigiamo elgesio pasekmes, pats savo noru susirado ir užsirašė į UAB „Dokrinas” organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, kuriuos jau išklausė ir gavo pažymėjimą, kurio kopiją pateikia. Po šio įvykio jis visiškai atsisakė alkoholio ir kreipėsi pagalbos į Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“, esančią adresu Šv. Stepono g. 37, Vilniuje. Nuo 2026 m. kovo mėn. 25 d. gyveno arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenėje, dalyvavo bendruomenės reabilitacijos programoje. Reabilitacijos programa kartu su integracija truko apie 6-12 mėnesių. Taip pat pateikia paslaugų teikimo sutarties kopiją ir pažymos kopiją iš asociacijos „Blaivi banga“, kurioje yra nurodyta, kad jis lanko blaivybės atgavimo kursus, kuriuos vykdo asociacija „Blaivi banga“. Atlikinėja namų darbus, pagal programą rašau dienoraščius pagal grafiką, keičiant savo požiūrį į alkoholį ir rūkymą. Šiuo prašymu kreipėsi į teismą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašydamas, kad laiduotoja šioje byloje būtų paskirta jo mama D. V., kuri yra labai artimas žmogus, su kuria bendrauja ir matosi kasdien, gyvena kartu tuo pačiu adresu. Po įvykio būtent ir papasakojo mamai kas nutiko. Jam mamos nuomonė ir gyvenimiški patarimai yra labai svarbūs. Šioje situacijoje, ji suprasdama jį ir jo padėtį, pasisiūlė jam padėti, sutikdama būti jo laiduotoja. Žino ir yra užtikrintas, kad dėl to, kad mama už jį laiduos, jos tikrai nepaves. Iš visų nurodytų aplinkybių bei pateikiamų įrodymų tikrai galima daryti išvadą, kad jo mama yra verta teismo pasitikėjimo ir tikrai atitinka laiduotojos savybes. Po šio įvykio su ja daug kalbėjo, kalba iki šiol. Ji daug aiškino ir aiškina apie jo neatsakingą poelgį, apie galimas atsitikimo pasekmes. Jis tikrai pažada, kad tokie įvykiai jo gyvenime nepasikartos. Visus įvykusius nesklandumus gyvenime išspręs kartu pasitarę. Be to mano, kad jo mamos stiprios asmeninės, charakterio bei dalykinės savybės leidžia įsipareigoti jai tapti jo laiduotoja. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR BK 40 str., prašo jį perduoti galimos laiduotojos, mamos D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, neskiriant piniginio užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 68 straipsnyje- teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, labai prašo paskirti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą kuo trumpesniam laikotarpiui- - 1 metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo tada, kada jam buvo sustabdyta teisė vairuoti TP, ir paimtas vairuotojo pažymėjimas nuo 2026-02-01. Teisė vairuoti TP jam yra tikrai labai reikalinga ir būtina. Kadangi minėjo, jog jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su vairavimu ir jam teko išeiti iš darbo, šiuo metu jis negali dirbti vairuotoju. Greičiau jam atgavus teisę vairuoti transporto priemones, galės greičiau grįžti į darbo rinką. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga ir todėl, kad augina nepilnametį sūnų O. V., a.k. (duomenys neskelbtini)Sūnus lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnaziją, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sūnų yra reikalinga nuvežti iki mokyklos, jį paimti. Be to sūnus lanko futbolo treniruotes Vilniaus futbolo mokykloje (VFM) „(duomenys neskelbtini)“. Treniruotės vyksta 5 kartus per savaitę, taip pat ir savaitgaliais. Sūnus dalyvauja Lietuvos EJL (elitinė jaunių lyga) UI4 futbolo čempionate. Turnyrai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose. Reikia sūnų nuvežti, jį pasiimti. Sūnaus gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo sūnaus gyvenamosios vietos iki mokyklos susidaro apie 20 kilometrų atstumas, o iki futbolo mokyklos, beveik 40 kilometrų. Viešuoju transportu sūnui pasiekti reikiamą vietą yra labai sudėtinga, nes autobuso grafikai nesutampa su pamokų ar treniruočių grafiku, be to autobusai važiuoja retai, todėl yra labai sunku prisitaikyti. Prašo atkreipti dėmesį į šias aplinkybes, be to jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. Dėl automobilio, kurį jis vairavo būdamas neblaivus, jis nuosavybės teise priklauso jam, todėl bus sprendžiamas klausimas dėl jo konfiskacijos, kadangi taip numato įstatymas. Neprieštarauja dėl automobilio konfiskacijos ir sutinka, kad jis būtų konfiskuotas. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai ir kad teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-50-788/2018. Šia prasme teismo sprendiniai gali skirtis atsižvelgiat į tai, teisėtai ar neteisėtai įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo-kaip baudžiamojo poveikio priemonės -taikymas turėtų būti individualizuotas, t.y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-186-942/2018, 2 K-262-489/2017 ir kt. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str.5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos tam tikra dalis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017-10- 24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.lA-108-851/2018). Jam yra žinomos ir išaiškintos LR BK 40 str. nuostatos, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų; kad laidavimas gali būti paskirtas su piniginiu užstatu ar be jo, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl mano baudžiamosios atsakomybės pagal visas padarytas veikas. Taip pat jam yra žinoma, kad jei asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Galimos laiduotojos D. V. prašyme dėl laidavimo taikymo kaltinamajam V. V. nurodoma, jog pažada, kad ji kaip mama, turinti tvirtą charakterį, puikiai žinanti savo sūnaus V. V. charakterį bei jo elgesį tikrai padarys teigiamą įtaką jam. Jos sūnus yra geras ir nuoširdus žmogus. Jis yra ramaus būdo, sąžiningas, atsakingas, rūpestingas. Atsitiko taip, kad jis vairavo TP būdamas neblaivus. Jis tikrai labai gailisi dėl tokio savo poelgio, mato kaip dėl to pergyvena. Būtent jai pirmai sūnus papasakojo kas nutiko. Jis buvo labai susijaudinęs ir susikrimtęs. Supranta, kokias teisines pasekmes užtraukia toks jo neatsakingas poelgis. Šiuo atveju jis padarė tikrai didžiulę klaidą, dėl kurios tikrai mato, kad gailisi ir dabar jau padarė tinkamas išvadas, ėmėsi aktyvių veiksmų. Po įvykio jis visiškai atsisakė alkoholio. Kreipėsi pagalbos į Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“, esančią adresu Šv. Stepono g. 37, Vilniuje. Nuo 2026 m. kovo mėn. 25 d. gyveno arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenėje, dalyvavo bendruomenės reabilitacijos programoje. Taip pat lanko ir asociacijos „Blaivi banga“ kursus. Be to po šio įvykio sūnus taip pat norėdamas suprasti savo neigiamo elgesio pasekmes, pats savo noru susirado ir užsirašė į UAB ’’ (duomenys neskelbtini) ” organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, kuriuos jau dabar išklausė ir gavo pažymėjimą. Šis įvykis jam bus tikrai labai didelė gyvenimo pamoka. Po šio įvykio su sūnumi turėjo griežtą pokalbį, daug kalbėjosi apie galimas įvykio pasekmes, nors jis ir pats puikiai viską supranta kas nutiko. Jos sūnui jos nuomonė ir patarimai yra tikrai labai svarbūs, jis į juos visada įsiklauso. Mano, ne veltui kreipiasi į ją pagalbos. Tai įrodo, kad jis ja pasitiki ir vertina jos pastangas, kad jam jos nuomonė yra svarbi. Ji daug padeda jam savo gyvenimiškais patarimais, jis jai padeda buityje. Gyvena kartu vienu ir tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl matosi kas dieną ir kalbasi apie tos dienos įvykius, kas rodo, jog jų su sūnumi santykiai tikrai yra artimi. Mano, jog ji yra tinkama laiduotoja šioje byloje ir atitinka laiduotojos savybes. Ji yra nepriekaištingos reputacijos. Nėra teista, nėra turėjusi administracinių nuobaudų. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Mano, kad jos stiprios charakterio, asmeninės ir dalykinės savybės tikrai leidžia ir leis jai daryti tik teigiamą įtaką savo sūnui ir tuo pačiu laiduoti už jį. Jei sūnumi nepasitikėtų, tikrai už jį nelaiduotų. Ji tikrai pažada, kad padarys teigiamą įtaką savo sūnui, kad daugiau tokie įvykiai nebepasikartotų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja D. V. nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. V., patvirtino jos prašyme nurodytas aplinkybes.

Teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. V. ir galimos laiduotojos D. V. prašymus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei duomenis apie kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad prašymas atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra netenkintinas, o ši baudžiamoji teisinė priemonė šioje situacijoje negali būti taikoma. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo diskrecinė teisė, o ne pareiga. Teismas šį institutą gali taikyti tik tada, kai pasiekiamas visiškas vidinis įsitikinimas, jog asmuo yra atsitiktinis įstatymo pažeidėjas, o nurodytas laiduotojas realiai užtikrins, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju formalios ir materialios įstatymo sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnį, nėra išpildytos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalį, viena iš būtinų sąlygų laidavimui taikyti yra ta, kad asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo laikomas padariusiu veiką pirmą kartą, jeigu jis iki tol nebuvo teistas arba jo teistumas yra išnykęs, arba asmuo anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. praeityje jau buvo taikyta išskirtinė valstybės malonė – 2019 m. balandžio 26 d. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (BK 38 straipsnis). Dar svarbiau yra tai, kad jis yra recidyvavęs ir teistas: 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį jam buvo skirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Tai reiškia, kad V. V. turi neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, o nusikalstama veika pagal BK 281-1 straipsnį nėra pirmoji jo gyvenime. Vien šis fundamentalus faktas formaliai užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Vertinant materialiąsias laidavimo sąlygas, teismui kyla pagrįstų dvejonių dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo – ar tikrai galima daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. V. asmenybės charakteristika rodo gilų, sisteminį ir tęstinį įstatymų bei teismo nurodymų ignoravimą, tiesiogiai susijusį su jo priklausomybe nuo alkoholio. 2022 m. teismo nuosprendžiu V. V. jau buvo imperatyviai uždrausta laisvės apribojimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti ar vartoti alkoholinius gėrimus bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Nepaisant šio teismo įpareigojimo, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir tęsė piktnaudžiavimą alkoholiu. Be to, byloje užfiksuoti duomenys (pirminiai kaltinamojo parodymai), kad maždaug prieš pusantrų metų jis jau buvo gavęs administracinio nusižengimo protokolą už vairavimą būnant neblaiviam. Tai įrodo, kad transporto priemonės vairavimas esant apsvaigus V. V. nėra atsitiktinė, vienkartinė „gyvenimo klaida“, o sistemingo teisinio nihilizmo ir negydomos ligos pasekmė, kurios valstybės jau taikytos baudžiamosios ir administracinės priemonės nesustabdė.

Teismas teigiamai vertina aktyvias paties kaltinamojo V. V. pastangas po nusikaltimo padarymo keisti savo gyvenimo būdą – faktą, jog jis visiškai atsisakė alkoholio, baigė specializuotus alkoholio žalos kursus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įstojo į Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“, dalyvavo reabilitacijoje bei lanko „Blaivi banga“ užsiėmimus. Šie žingsniai rodo asmens sveikimą ir kritišką savo elgesio vertinimą, tačiau baudžiamojo proceso prasme šie veiksmai buvo atlikti tik po to, kai asmuo buvo sulaikytas policijos pareigūnų įvykio vietoje ir suprato neišvengiamai susidursiantis su baudžiamuoju persekiojimu. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pozityvūs elgesio pokyčiai po nusikaltimo fiksavimo, nors ir yra reikšmingi skiriant bausmę ar nustatant lengvinančias aplinkybes, patys savaime negali anuliuoti asmens kriminalinės praeities ir tapti pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės be bausmės.

Galiausiai, teismas privalo kritiškai įvertinti siūlomos laiduotojos, kaltinamojo mamos D. V., galimybes daryti realią ir autoritetinę įtaką suaugusiam sūnui. Nors D. V. yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, nėra teista, neturi nuobaudų, jų santykiai su sūnumi yra artimi, bendras gyvenimas vienu adresu V. gatvėje ir kasdienis bendravimas neapsaugojo nuo nusikaltimo padarymo. V. V. yra subrendęs, darbingo amžiaus asmuo, turintis ilgametę vairuotojo patirtį, kuris savo priklausomybės problemas ir polinkį neblaiviam sėsti prie vairo demonstravo ilgą laiką, gyvendamas kartu su motina. Motinos vykdoma socialinė ir moralinė kontrolė iki šiol buvo akivaizdžiai nepakankama, kad sulaikytų sūnų nuo alkoholio vartojimo ir nusikalstamo elgesio, todėl formalus mamos pažadas daryti teigiamą įtaką ateityje negali būti laikomas pakankamu garantu valstybei, kad nusikaltimas nepasikartos.

Apibendrinant teisinius ir faktinius argumentus, teismas daro išvadą, kad V. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jo ankstesnis teistumas, anksčiau taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, piktybinis ankstesnių teismo įpareigojimų nevartoti alkoholio nesilaikymas bei pakartotinis vairavimas neblaiviam patvirtina didelį asmens pavojingumą visuomenei. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, kuris sistemingai pažeidžia įstatymus, neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės saugumo interesų. Kaltinamojo pastangos gydytis priklausomybę, prarastas darbas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuoširdus gailėjimasis bus teismo vertinami skiriant bausmę bei parenkant bausmės rūšį ir dydį, tačiau prašymas dėl laidavimo taikymo yra atmetamas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Gynyba prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perdavus kaltinamąjį laiduotojos atsakomybėn. Prokurorė nesutiko su gynėjos ir kaltinamojo tokia pozicija. Pritartina prokurorės pozicijai. Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir individualizavimo principais. Vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, kuris pagal įstatymą priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors nusikalstama veika nesukėlė tragiškų pasekmių, materialios žalos ar asmenų sužalojimų, pats transporto priemonės vairavimo būnant stipriai neblaiviam (arba neblaivumo patikrinimo vengimo) faktas sukelia itin didelį, realų pavojų eismo saugumui bei aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Kaltinamojo veikos motyvas buvo tiesioginis noras neblaiviam nuvykti į degalinę užsipilti kuro, o nusikaltimas buvo pabaigtas, kai asmuo faktiškai valdė automobilį ir vėliau sąmoningai atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus.

Skiriant bausmę, reikšmę turi V. V. asmenybės vertinimas, kuris šioje situacijoje yra neigiamas ir rodo didesnį nei vidutinį asmens pavojingumą visuomenei. Kaltinamasis praeityje jau ne kartą nusikalto – 2019 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, o 2022 metais teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė bei imperatyvus draudimas vartoti alkoholį. Teismo paskirtų įpareigojimų nepaisymas, alkoholio vartojimo tęsimas ir ankstesnis administracinis baustumas už vairavimą neblaiviam įrodo, kad V. V. yra linkęs elgtis sistemiškai nusižengiant teisinėms normoms. Toks asmenybės elgesio modelis patvirtina, kad ankstesnės valstybės taikytos auklėjamojo ir baudžiamojo pobūdžio priemonės nebuvo pakankamos jo elgesiui koreguoti, o tai reikalauja griežtesnio ir labiau represinio teisinio poveikio.

Kartu teismas privalo objektyviai įvertinti ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei jo asmenybę pozityviai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos po nusikaltimo padarymo. V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pozityviai vertina materialius įrodymus, patvirtinančius aktyvias asmens pastangas gydytis nuo priklausomybės: ilgalaikį dalyvavimą priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ reabilitacijos programoje, asociacijos „Blaivi banga“ kursų lankymą bei alkoholio žalos paskaitų išklausymą. Šie duomenys, kartu su teigiama buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika bei darbo praradimu, rodo, kad sulaikymas V. V. tapo rimta gyvenimo pamoka ir paskatino realius pokyčius, tai leidžia teismui švelninti skiriamos bausmės dydį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios arešto ar laisvės atėmimo bausmės šiuo atveju būtų per griežtos ir neproporcingos, o bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant turtinio pobūdžio sankciją – baudą. Kadangi byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, asmuo aktyviai gydosi, baudos dydis turėtų būti nustatomas žemesnis nei BK 47 straipsnyje numatytas tokios rūšies nusikaltimų vidurkis. Taip pat, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis, kadangi byla baigiama supaprastinto proceso tvarka arba kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir įrodymai nebuvo ginčijami, teismo paskirta bauda privalomai mažinama vienu trečdaliu. Toks bausmės individualizavimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nubaudžiant asmenį už pavojingą veiką eismo saugumui, tačiau kartu paskatins jį tęsti pradėtą sėkmingą reabilitacijos ir integracijos į visuomenę kelią.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą įstatymas numato baudą nuo 50 iki 2 000 MGL (bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio). Kadangi šios sankcijos matematinis vidurkis yra 1 025 MGL, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus motyvus – atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visišką kaltės pripažinimą bei išskirtinai aktyvias asmens pastangas gydytis nuo alkoholio priklausomybės reabilitacijos programose – daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant minimalią baudą.

Teismas nustato, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą V. V. skirtina 75 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, privalomai mažinama vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 50 MGL (2 500 eurų) baudą.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų – ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

Teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroro pasiūlytas maksimalus 5 metų terminas yra kraštutinė sankcija, paprastai taikoma piktybiniams, visiškai neprognozuojamo elgesio eismo dalyviams arba sukėlusiems sunkias pasekmes, tuo tarpu kaltinamojo prašomas minimalus 1 metų terminas visiškai neatitiktų padaryto nusižengimo pavojingumo eismo saugumui ir asmens teisinės praeities konteksto. Teismas nustato, kad adekvatus, proporcingas ir teisingas baudžiamojo poveikio priemonės terminas šioje byloje yra 3 (treji) metai, skaičiuojant šį laikotarpį nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 1 d.

Motyvuodamas šį sprendimą ir atmesdamas kaltinamojo prašymą taikyti minimalų 1 metų terminą, teismas pabrėžia, kad V. V. argumentas, jog jis „nėra piktybinis KET pažeidėjas“, yra visiškai neatitinkantis tikrovės bei paneigtas bylos medžiaga. Paties kaltinamojo pirminiuose parodymuose užfiksuota, kad maždaug prieš pusantrų metų jis jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Be to, jo bendrakeleivis P. R. patvirtino žinojęs, kad V. V. praeityje jau turėjo nuobaudų už analogišką elgesį. Faktas, kad asmuo, jau kartą praradęs teisę vairuoti už girtumą administracine tvarka, vėl sąmoningai girtas sėda prie vairo ir vėliau kategoriškai vengia pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei. Minimalus 1 metų teisių atėmimo terminas tokioje situacijoje nesukeltų reikiamo prevencinio poveikio ir būtų traktuojamas kaip nepagrįstas nuolaidžiavimas sisteminiam pažeidėjui.

Teismas išsamiai išanalizavo kaltinamojo nurodytas asmenines ir šeimines aplinkybes, susijusias su jo nepilnamečio sūnaus O. poreikiais. Faktas, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), o jo mokykla ir intensyvios futbolo treniruotės Vilniaus futbolo mokykloje (vykstančios net 5 kartus per savaitę) reikalauja kasdienio tolimų atstumų įveikimo, neabejotinai patvirtina, kad automobilis šeimai yra labai svarbi logistinė priemonė. Vis dėlto, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad nepatogumai, kuriuos patiria pats kaltinamasis ar jo šeimos nariai dėl teisės vairuoti atėmimo, yra natūralūs paties nusikalstamo elgesio padariniai. Sėsdamas prie vairo stipriai neblaivus, V. V. puikiai žinojo apie savo sūnaus futbolo režimą ir atstumus tarp (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus, tačiau sąmoningai pasirinko kelti mirtiną pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir savo paties šeimos stabilumui. Sūnaus vežiojimo poreikis, nors ir yra svarbus socialinis faktorius, negali būti viršesnis už visuomenės saugumo interesą, todėl negali tapti pagrindu asmeniui paskirti minimalų poveikio priemonės terminą.

Vertindamas prokuroro siūlymą atimti teises maksimaliam 5 metų laikotarpiui, teismas konstatuoja, kad toks terminas būtų perteklinis, o bausmės bei poveikio priemonių tikslai gali būti efektyviai pasiekti paskiriant vidutinį – 3 metų – terminą. Teismas negali ignoruoti ypač pozityvių ir aktyvių V. V. veiksmų, atliktų iškart po sulaikymo. Dokumentais patvirtintas jo ilgalaikis gydymasis ir integracija Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“, nuoseklus „Blaivi banga“ užsiėmimų lankymas bei specialiųjų kursų pabaigimas rodo realią asmens pastangų dinamiką kovojant su alkoholio priklausomybe. Kadangi būtent alkoholio vartojimas buvo pirminė šio nusikaltimo priežastis, sėkmingas reabilitacijos programos vykdymas leidžia teismui daryti išvadą, kad asmuo aktyviai šalina savo nusikalstamo elgesio šaknis. Paskyrus maksimalų 5 metų teisių atėmimo terminą, asmuo būtų per ilgam visiškai izoliuotas nuo galimybės dirbti savo ilgametį vairuotojo darbą, tai galėtų neigiamai paveikti jo materialinę reintegraciją bei padidinti socialinę atskirtį.

Galiausiai, teismas pažymi, kad nustatytas 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas geriausiai atitinka proporcingumo principą. Jis bus pakankamai griežtas, kad atliktų nubaudimo bei visuomenės apsaugos funkciją, demaskuotų teiginį apie asmens nekaltumą praeityje, tačiau kartu paliks kaltinamajam realią paskatą toliau tęsti blaivybės kelią. Šis laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti retroaktyviai nuo 2026 m. vasario 1 d., kuomet iš V. V. faktiškai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, tai reiškia, kad dalį šio laiko kaltinamasis jau realiai atbuko, patirdamas neigiamas savo poelgio pasekmes. Pasibaigus šiam terminui ir įstatymų nustatyta tvarka persilaikius visas turėtas vairavimo kategorijas, V. V. galės visiškai grįžti į darbo rinką kaip persiauklėjęs ir visuomenei saugus vairuotojas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Kadangi V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 d., vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, ši transporto priemonė teisiškai yra pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl teismas nurodo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir priverstinai neatlygintinai paimti valstybės nuosavybėn.

Motyvuodamas šį sprendimą, teismas pabrėžia, kad byloje yra visiškai išpildytos tiek formaliosios, tiek materialiosios turto konfiskavimo sąlygos. Paties kaltinamojo V. V. ir liudytojų parodymais, taip pat automobilio apžiūros protokolo bei VĮ „Regitra“ duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad tamsios spalvos automobilis „Audi A4“ (universalas, juodais ratlankiais) įvykio metu priklausė V. V. asmeninės nuosavybės teise ir buvo registruotas jo vardu. Kadangi automobilis buvo panaudotas nusikalstamai veikai įvykdyti – juo neblaivus kaltinamasis važiavo iš namų į „Neste“ degalinę – jis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą uždraustos veikos priemonės sampratą. Įstatymas numato imperatyvą, jog toks turtas turi būti paimamas valstybės nuosavybėn, siekiant eliminuoti materialias sąlygas kaltininkui ateityje daryti naujus analitinius nusižengimus.

Teismas išnagrinėjo kaltinamojo gynybos argumentus dėl sunkios turtinės padėties, prarasto darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei būtinybės išlaikyti nepilnametį sūnų O., tačiau konstatuoja, kad šios aplinkybės negali būti pagrindu netaikyti turto konfiskavimo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad transporto priemonės konfiskavimas bylose dėl vairavimo neblaiviam yra standartinė, proporcinga ir visuomenės saugumo interesus atitinkanti priemonė. Automobilio praradimas, nors ir sukelia papildomų turtinių bei logistinių sunkumų kaltinamajam (ypač žinant, kad jis šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje), yra tiesioginė ir dėsninga jo paties sąmoningai pasirinkto rizikingo elgesio pasekmė. Kadangi V. V. automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio (ką netiesiogiai patvirtina jo bendrakeleivių rodikliai bei jo paties elgesys) ir anksčiau jau buvo baustas už analogišką nusižengimą, visuomenės saugumo užtikrinimas ir naujų nusikaltimų prevencija šiuo atveju yra viršesnė už asmeninius kaltinamojo turtinius interesus. Su turto konfiskavimu sutiko ir pats kaltinamasis.

Galiausiai, teismas pažymi, kad kadangi konfiskuotinas automobilis „Audi A4“ po įvykio nebuvo paslėptas, suvartotas ar perleistas tretiesiems asmenims, o yra realiai surastas ir apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu prie 5-osios „Neste“ kolonėlės, valstybės nuosavybėn paimamas pats natūrinis turtas, ne jo vertė pinigais. Ši priemonė padės visiškai įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį – ne tik nubausti V. V. už sukeltą pavojų, bet ir fiziškai atimti iš jo galimybę naudotis tuo pačiu prastos techninės būklės automobiliu, kurio kuro trūkumas ir tapo pretekstu sėsti prie vairo neblaiviam. Priverstinis automobilio paėmimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei tarnaus kaip aiški prevencinė žinutė visuomenei apie neišvengiamas turtines pasekmes už vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio.

VII. Kiti klausimai

Teismas, priimdamas galutinį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, privalo išspręsti ir taikomų procesinių prievartos priemonių, konkrečiai – laikino nuosavybės teisės apribojimo, likimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą arba žalos atlyginimą. Kadangi 2026 m. kovo 9 d. nutarimu V. V. priklausančiam automobiliui „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris galioja iki 2026 m. rugsėjo 9 d., šiuo nuosprendžiu yra priimamas sprendimas minėtą automobilį konfiskuoti, ši procesinė prievartos priemonė yra paliekama galioti iki nuosprendžio įvykdymo (faktinio automobilio paėmimo valstybės nuosavybėn).

Ikiteisminiame tyrime V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – 3 vokai su DVD diskais, kuriuose yra vaizdo įrašai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 75 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę - 50 MGL (2 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajam V. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

V. V. taikomą kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – 3 voki su DVD diskais, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.