Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų IES1 ir IES2 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų IES1 ir IES2 pareiškimą atsakovui Alytaus miesto šeimos centro Globos centrui dėl nesutikimo su neigiama išvada, suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl Alytaus miesto šeimos centro Globos centro neigiamos išvados dėl pareiškėjų pasirengimo vaiko globai (rūpybai), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio (pareiškimo) priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį (pareiškimą) paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (pareiškimą), t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu nesutikdami su Alytaus miesto šeimos centro Globos centro 2026 m. vasario 4 d. neigiama išvada dėl nepilnametės G. T. (gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos pareiškėjų šeimoje (toliau – ir Išvada). Pareiškime išdėstyti nesutikimo motyvai bei suformuluoti prašymai teismui. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu – pareiškėjai nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjai turėtų kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių.

Pareiškėjai teismo nurodymu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), kuris 2026 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 21RE1-(byla Nr. AG1-114/11-2026) taip pat atsisakė priimti pareiškėjų skundą nagrinėti konstatavęs, jog pareiškėjai, nesutikdami su Išvada, siekdami apginti savo galimai pažeistas teises, turėtų CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Kadangi dar nebuvo suėjęs skundžiamos nutarties apskundimo terminas, Komisija pasiūlė pareiškėjams pirmosios instancijos nutartį skųsti atskiruoju skundu.

CPK 490 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu asmuo nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotų asmenų išvada dėl pasirengimo įvaikinti, per vieną mėnesį nuo išvados surašymo dienos jis gali paduoti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą pareiškimą dėl išvados panaikinimo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2025 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. BV-66 patvirtintame Mokymų vykdymo, vertinimo ir išvados rengimo dėl asmens pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti ar prižiūrėti vaiką tvarkos apraše (toliau – Aprašas) aiškiai įtvirtinta išvados dėl pasirengimo įvaikinti apskundimo ir panaikinimo tvarka. Aprašo 44.7 punkte nustatyta, kad Tarnybos atestuoti asmenys iš naujo vertina pareiškėjo pasirengimą tapti vaiko globėju (rūpintoju), įtėviu, šeimynos steigėju, dalyviu, budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ir rengia naują Išvadą kai, be kita ko, teismo sprendimu panaikinama Išvada. Aprašo 52 punkte nurodyta, kad Tarnybos atestuotų asmenų parengta Išvada gali netekti galios arba būti panaikinama trimis atvejais: 1) kai pasibaigia Išvados galiojimo terminas; 2) kai nesuėjus Išvados galiojimo terminui parengiama nauja Išvada; 3) kai teismas priima sprendimą panaikinti Išvadą. Be to, Išvados formoje nurodyta jos apskundimo tvarka: „jeigu nesutinkate su parengta išvada, turite teisę per vieną mėnesį nuo išvados gavimo dienos paduoti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą pareiškimą dėl išvados panaikinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 490 str.)“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų keliamas klausimas iš esmės yra susijęs su globos teisiniais santykiais, kurie yra šeimos teisės reguliavimo dalykas, o ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių nagrinėjami CPK nustatyta tvarka. Nors skundžiamą Išvadą dėl pareiškėjų pasirengimo globoti priėmusi atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, nes santykiai dėl vaiko globos savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2007 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. ST-4). Nagrinėjamu atveju tarnybos išvadoje buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai, nesutinkantys su Išvada, gali ją skųsti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su procesinio dokumento priėmimo svarstymu, skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarė pareiškėjų pareiškimą atsisakyti priimti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 6 d. nutartį ir pareiškėjų IES1 ir IES2 pareiškimo dėl Alytaus miesto šeimos centro Globos centro išvados dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.