Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Turto bankas“, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, SUA4 (SUA4).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja PRS1 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad:

juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teises po motinos (duomenys neskelbtini) mirties bei įregistruoti nekilnojamojo turto daiktines teises valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre;

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ūkiui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, tvartas, veranda, rūsys, kluonas ir kiti statiniai;

iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo dokumentų matyti, kad po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), o 1991-08-04 buvo atliktas notarinis veiksmas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras 2025-07-15 sprendimu atsisakė registruoti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į statinius, motyvuodamas tuo, kad nėra pateiktas pats 1991-08-04 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus regioninis valstybės archyvas nurodė, kad Vilniaus valstybinės notarinės kontoros 1991 m. notarinių veiksmų registre notarinis veiksmas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruotas, o dalis dokumentų archyvui nebuvo perduota. Susidarė situacija, kai egzistuoja oficialūs archyviniai duomenys apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišliko, todėl pareiškėja neturi galimybės kitu būdu įregistruoti paveldėjimo teisių bei užbaigti paveldėjimo procedūrų;

po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) ir toliau valdė, naudojo bei prižiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime, gyveno gyvenamajame name, naudojosi ūkiniais pastatais, tvarkė namų ūkį bei faktiškai valdė visą palikimą kaip savo turtą. Iš archyvo pažymos matyti, kad 1991–1998 m., 1998–2002 m. bei vėlesniuose ūkinių knygų įrašuose (duomenys neskelbtini) vardu buvo registruojamas ir apskaitomas gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai. Šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties faktiškai pradėjo valdyti visą paveldimą turtą ir jį priėmė;

(duomenys neskelbtini) mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėja PRS1 priėmė jos ((duomenys neskelbtini)) palikimą notariniame biure. Pareiškėjos brolis SUA4 (SUA4) palikimo atsisakė.

Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjos PRS1 pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, jog prašymo patenkinimui neprieštaraus, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjos PRS1 pareiškimą nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenimis, statiniai adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruoti. Įregistruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir į šį žemės sklypą nuo 2026-01-21 įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė bei BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisė. Pareiškėja 2025-07-15 pateikė prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą, tvartą, kiemo rūsį), esančius (duomenys neskelbtini) ir į šiuos Statinius įregistruoti mirusios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas 2025-07-28 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įregistravimui turi būti pateiktas 1991-08-04 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) jau buvo priėmusi palikimą ir kad jai 1991-08-04 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neišliko. Todėl šiuo atveju turėtų būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas ne pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame numatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Nurodė, jog pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik Teismui nustačius, kad yra visos sąlygos prašomam juridiniam faktui nustatyti.

Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir SUA4 (SUA4) atsiliepimo į pareiškėjos PRS1 pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos PRS1 pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini);

Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro 2025-06-09 liudijimas patvirtina, kad PRS1 priėmė motinos (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, kurį sudarė žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini);

2025-06-09 pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo, notarinio (duomenys neskelbtini) SUA4 (SUA4) atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies pagal įstatymą;

Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (2026-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turėjo sutuoktinį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – SUA4 (SUA4) ir PRS1;

iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymos apie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus rajone matyti, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo 1986-1990 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ūkį (duomenys neskelbtini) kaime ir nurodyta, kad „namas priklauso (duomenys neskelbtini) pagal 1991-08-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)“;

iš VĮ Registrų centro sprendimo matyti, kad prašymas įregistruoti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atmestas;

Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2026-03-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Vilniaus valstybinės notarinės kontoros 1991 m. notarinių veiksmų registre Nr. 13 (duomenys neskelbtini) notarinis veiksmas, (duomenys neskelbtini)

iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas – 2026-01-12 NŽT kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo spendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

Testamentų registro 2026-04-08 išrašas apie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad pastarasis būtų sudaręs testamentą(-us), nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų;

Pareiškėjos PRS1 teigimu, po pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam (turimas omenyje 2001 m. CK – apylinkės teismo pastaba) kodeksui.

Pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo (velionio) palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 2 dalis (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis (įpėdinis) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis (įpėdinis) padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties liko gyventi paveldėtame name, valdė ir prižiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą, buvo apskaitoma kaip ūkio savininkė, jos vardu archyviniuose dokumentuose registruotas gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra išlikęs. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo 1971 m. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Niekas nuo palikėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties momento nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiai (duomenys neskelbtini). Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ir yra pagrindu pripažinti, kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią ir įgijo visas teises į palikimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po motinos (duomenys neskelbtini) mirties.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) priėmė visą sutuoktinio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis 8 punktas, 445 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

tenkinti pareiškėjos PRS1 pareiškimą;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė velionio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti;

nurodyti, kad juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai PRS1 nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas | [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] | Julius Lankelis